Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. L. skundą atsakovei Valstybinei sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į pareigas ir tarnybinio atlyginimo už priverstinę pravaikštą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas K. L. prašo: 1)panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2021 m. kovo 24 d. įsakymą Nr. TE-303 Dėl K. L. atleidimo iš vidaus tarnybos; 2) grąžinti pareiškėją K. L. į Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Kybartų pasienio užkardos jaunesniojo specialisto pareigas; 3) priteisti pareiškėjui K. L. iš atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vidutinį jo tarnybinį atlyginimą už priverstinę pravaikštą nuo 2021 m. kovo 25 d. iki galutinio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo byloje dienos (imtinai); 4) priteisti pareiškėjui K. L. iš atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vidutinį tarnybinį atlyginimą už kiekvieną priverstinės pravaikštos darbo dieną, esant penkių darbo dienų savaitei, nuo galutinio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo byloje dienos iki teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

VSAT Sienos kontrolės organizavimo valdybos Nacionalinio koordinacinio centro 2020 m. spalio 17 d. Paros įvykių suvestinėje Nr. 291, įrašo Nr. 11, užfiksuota, kad 2020 m. spalio 17 d., 1.20 val. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Marijampolės AVPK) pareigūnai, (duomenys neskelbtini), sustabdė automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį ne tarnybos metu vairavo neblaivus Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - ) VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Kybartų pasienio užkardos jaunesnysis specialistas K. L., kuriam nustatytas 1,36 promilių girtumas.

2020 m. spalio 17 d. Marijampolės AVPK Vilkaviškio PK pareigūnas M. Ž. surašė K. L. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 56-ANR_P-1584-2020 ((duomenys neskelbtini)) dėl Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalies pažeidimo už tai, kad K. L. 2020 m. spalio 17 d. 1.20 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1.36 promilių girtumas.

2020 m. spalio 19 d. VSAT vado pavaduotojo pavedimu VSAT Teisės skyriuje pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Kybartų pasienio užkardos jaunesniojo specialisto K. L. transporto priemonės vairavimo apsvaigus nuo alkoholio 2020 m. spalio 17 d. aplinkybių.

Pagal 2020 m. spalio 19 d. VSAT Teisės skyriaus vedėjos prašymą Marijampolės AVPK Vilkaviškio PK tarnybiniam patikrinimui dėl K. L. transporto priemonės vairavimo apsvaigus nuo alkoholio pateikė bylos medžiagą pagal K. L. surašytą administracinio nusižengimo protokolą (duomenys neskelbtini).

Pagal VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Kybartų pasienio užkardos statutinių valstybės tarnautojų 2020 metų atostogų grafiką pareiškėjas atostogavo (duomenys neskelbtini).

2020 m. lapkričio 6 d., po kasmetinių atostogų grįžus į tarnybą, pareiškėjui pasirašytinai buvo įteiktas Pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo), kuriame išdėstyta jo galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo) esmė, dėl kurio jis paprašytas pateikti paaiškinimą, užduoti klausimai, jam išaiškintos jo teisės.

2020 m. lapkričio 16 d. pareiškėjas pateikė paaiškinimą Nr. 13PR-12418, kuriame nurodė, kad 2020 m. spalio 17 d. automobilio VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nevairavo; automobilį vairavo kitas asmuo, kuris iš automobilio pasišalino, o vėliau prisipažino, kad vairavo minėtą automobilį.

2020 m. lapkričio 17 d. Marijampolės AVPK Vilkaviškio RPK administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini) priimtas nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo K. L. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, paskirta 950 Eur bauda bei administracinė poveikio priemonė specialiosios teisė atėmimams (teisė viruoti transporto priemones) 15 mėn. už tai, kad jis 2020 m. spalio 17 d. 1.20 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1.36 promilių girtumas.

2020 m. lapkričio 18 d. teikimu, Nr. 13PR-12587, ,,Dėl tarnybinio patikrinimo sustabdymo“, tarnybinis patikrinimas dėl K. L. galimai netinkamu? veiksmu?, žeminančių pareigūno vardą, buvo sustabdytas iki baigsis bylos dėl administracinio nusižengimo teisena.

2021 m. kovo 9 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartimi 2020 m. lapkričio 17 d. Marijampolės AVPK Vilkaviškio RPK nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. L. skundas netenkintas.

2021 m. kovo 16 d. teikimu, Nr. 13PR-4268, ,,Dėl tarnybinio patikrinimo atnaujinimo“ tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra dėl K. L. galimai netinkamu? veiksmu?, žeminančių pareigūno vardą, atnaujinta.

2021 m. kovo 22 d. ir 2021 m. kovo 23 d. tarnybinio patikrinimo papildymui gauti Marijampolės AVPK Vilkaviškio RPK pareigūnų M. Ž. ir R. R. papildomi paaiškinimai apie 2020 m. spalio 17 d. jų sulaikytą K. L., vairavusį automobilį ,,VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

2021 m. kovo 24 d. surašyta Tarnybinio patikrinimo išvada dėl K. L. veiksmų ne tarnybos metu (toliau - Tarnybinio patikrinimo išvada), kuria buvo siūloma pareiškėją atleisti iš vidaus tarnybos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu, už tai, kad jis tyčine kalta veika akivaizdžiai pažemino Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno vardą bei autoritetą institucijos, kurioje tarnauja bei ją sukompromitavo, nes jis 2020 m. spalio 17 d. 01.20 val., ne tarnybos metu, nenuinformuotas, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas 1,36 prom. neblaivumo (girtumo) laipsnis, po padaryto administracinio nusižengimo, bandė įkalbėti policijos pareigūnus, kad pastarieji administracinėn atsakomybėn patrauktų kitą asmenį.

2021 m. kovo 24 d. VSAT vado įsakymu Nr. TE-303, remiantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 78 straipsniu ir Tarnybinio patikrinimo išvada, pareiškėjas K. L. 2021 m. kovo 25 d. atleistas iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą.

2021 m. kovo 29 d. pareiškėjas Kauno apygardos teismui apskundė Marijampolės apylinkės teismo nutartį, kuria 2020 m. lapkričio 17 d. Marijampolės AVPK Vilkaviškio RPK nutarimas administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas, o pareiškėjo skundas netenkintas.

2021 m. gegužės 19 d. Kauno apygardos teismo nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. kovo 9 d. nutartis palikta nepakeista, o administracinėn atsakomybėn patraukto K. L. atstovo apeliacinis skundas netenkintas.

Kaip matyti iš pareiškėjo skundo argumentų ir jo atstovo paaiškinimų teismo posėdžio metu, panaikinti skundžiamą įsakymą ir grąžinti pareiškėją į pareigas prašoma remiantis dviem esminiais argumentais: 1) pareiškėjas nepadarė jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, t. y. nevairavo transporto priemonės būdamas neblaivus, ir 2) tarnybinis patikrinimas dėl jo veiksmų buvo užbaigtas neturint tam teisinio pagrindo, t. y. padarytas esminis procedūrinis pažeidimas.

Dėl pareiškėjo vairavimo transporto priemonę būnant neblaiviam

Vertinant pirmąjį pareiškėjo argumentą - dėl jo kaltės vairavus transporto priemonę būnant neblaiviam - teismas pažymi, kad šis faktas buvo konstatuotas ne tik Tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuria remiantis priimtas ginčijamas įsakymas atlesti pareiškėją iš vidaus tarnybos, bet ir administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini), kurioje pareiškėjui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2020 m. spalio 17 d. 1.20 val. (duomenys neskelbtini., vairavo transporto priemonę VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas 1.36 promilių girtumas. Šioje administracinio nusižengimo byloje yra priimti įsiteisėję Marijampolės AVPK Vilkaviškio RPK 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais yra konstatuota, kad pareiškėjas padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.

Dėl pareiškėjo veiksmų 2020 m. spalio 17 d., 1.20 val. (duomenys neskelbtini), surašytoje Tarnybinio patikrinimo išvadoje yra konstatuotas tas pats faktas ir nustatyta, kad pareiškėjas vairavo transporto priemonės būdamas neblaivus, todėl tarnybinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės ir pareiškėjo kaltės klausimas dėl vairavimo būnant neblaiviam sutampa su pareiškėjo administracinio nusižengimo byloje nustatytu vairavimo būnant neblaiviam faktu.

ANK 667 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įsiteisėję teismų nutarimai ir nutartys administracinių nusižengimų bylose yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir atsakingiems asmenims, juridiniams ir fiziniams asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. ANK 667 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad institucijų (pareigūnų) nutarimai, priimti administracinių nusižengimų bylas išnagrinėjus ne teismo tvarka, privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir atsakingiems asmenims, juridiniams ir fiziniams asmenims, jeigu jie suėjus apskundimo terminui nebuvo apskųsti teismui ar išnagrinėjus skundą nebuvo panaikinti.

Teismas konstatuoja, kad remiantis minėtais įsiteisėjusiais Marijampolės AVPK Vilkaviškio RPK nutarimu ir Marijampolės apylinkės teismo bei Kauno apygardos teismo nutartimis, vadovaujantis ANK 667 straipsnyje įtvirtintu nutarimų ir nutarčių administracinių nusižengimų bylose privalomumo principu, teismas šioje administracinėje byloje, nesant jokių naujų įrodymų, kurie nebūtų įvertinti minėtų teismų, nagrinėjusių administracinio nusižengimo bylą, negali paneigti minėtų galiojančių policijos nutarimo ir teismų nutarčių dėl to paties fakto ir konstatuoti priešingą faktą, kurį įrodinėja pareiškėjas, t. y. kad jis nevairavo transporto priemonės būdamas neblaivus. Šią administracinę bylą nagrinėjančiam teismui nekyla abejonių, kad tiek tarnybinio patikrinimo metu surinktų duomenų visuma, tiek administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir abiejų instancijų teismų įvertintų įrodymų visuma patvirtina, kad pareiškėjas 2020 m. spalio 17 d., 1.20 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonės būdamas neblaivus, todėl šį faktą pripažįsta įrodytu, nepaisant to, kad tą neigia pareiškėjas.

Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą nagrinėjant ginčą teisme dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo bei teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-3777/2011; 2013 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-3094/2012; 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-360/2013; ir kt.).

Šiuo atveju pareiškėjo vairavimas būnant neblaiviam yra įrodytas tarnybinio patikrinimo metu surinktais duomenimis (adminstarcinio nusižengimo bylos medžiaga ir joje esančiais policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, įvykio vaizdo įrašais, papildomai apklaustų policijos pareigūnų išsamiais paaiškinimais atliekant tarnybinį patikrinimą), kurie yra pakankami pripažinti, kad pareiškėjas vairavo neblaivus. Be to, Tarnybinio patikrinimo išvadų pagrįstumą, dėl vairavimo būnant neblaiviam fakto, patvirtina ir minėta galutinė Kauno apygardos teismo nutartis, kurioje šis faktas galutinai nustatytas.

Konstatavus, kad tarnybinio patikrinimo metu atsakovės nustatyas faktas, jog pareiškėjas vairavo būdamas neblaivus yra pagrįstas ir įrodytas, būtina įvertinti, ar šis faktas pagrįstai ir teisingai buvo traktuotas kaip vidaus tarnybos pareigūno vardo pažeminimas, sudaręs pagrindą atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos.

Vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pareigūno vardo pažeminimas – pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojanti.

Pažymėtina, kad pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos, o pareigūno vardo pažeminimas, kai pareigūno kaltas veikimas ar neveikimas yra nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, visais atvejais nesudaro tarnybinio nusižengimo ir atleidimas šiuo pagrindu nėra tarnybinė nuobauda (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3671-520/2017; 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4665-575/2020 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant Statuto nuostatas dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, yra konstatuota, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo; antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (žr., pvz., LVAT 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016; 2021 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2835-968/2021).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas dėl vidaus tarnybos pareigūno vardo pažeminimo atleistas už tai, kad ne tarnybos metu vairavo automobilį būdamas neblaivus, po padaryto administracinio nusižengimo, bandė įkalbėti policijos pareigūnus, kad pastarieji administracinėn atsakomybėn patrauktų kitą asmenį. Vertinant pareiškėjo atleidimo faktinį pagrindą pažymėtina, kad Vidaus tarnybos statuto 17 straipsnyje numatyta, kad paskirtas į pareigas asmuo prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, negailėti jėgų gindamas žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai atlikti patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą. Statute įtvirtintas nuolatinis bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo principas ir reikalavimas visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą reiškia, kad šie elgesio standartai galioja ne tik tada kai pareigūnas atlieka tarnybos funkcijas, bet ir ne darbo laiku, neprikalstomai nuo pareigūno buvimo vietos ir aplinkybių (žr., pvz., Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3376-146/2016). Vidaus tarnybos pareigūnas, vairuodamas transporto priemonę, visais atvejais yra eismo dalyvis ir jam galioja visi eismą keliuose reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, kaip ir kiekvienam eismo dalyviui. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 1 dalį ir Kelių eismo taisyklių 14 punktą, vairuoti tranposrto priemonę neblaiviems vairuotojams draudžiama, o atsakomybė už šio raudimo nesilaikymą numatyta ANK 422 straipsnyje. Pareiškėjas, būdamas vidaus tarnybos pareigūnas, turėdamas pareigą užkirsti kelią kitų neteisėtiems veiksmams, žinodamas, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam yra grubus teisės pažeidimas, pats tyčia nepaisė teisės aktų reikalavimų ir sąmoningai veikė priešingai nei turi elgtis kiekvienas vairuotojas, o juo labiau statutinis pareigūnas. Toks pareiškėjo elgesys rodo ne tik jo asmeninę nepagarbą įstatymams, demonstruoja ypatingą ir pavojingą neatsakingumą, bet ir menkina pareigūno bei visos vidaus tarnybos sitemos, privalančios užkirsti kelią įstatymų pažeidimams, vardą.

Teismas pripažįsta, kad VSAT pareigūno elgesys, kai jis akivaizdžiai ignoruoja teisės aktais nustatytą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviam ir taip elgdamasis kelia pavojų eismo saugumui, kitų asmenų sveikatai, gyvybei, turtui, akivaizdžiai negali būti suderinamas su tarnyba VSAT ir su pareigūno priesaika. Pareiškėjas neabejotinai pažeidė priesaiką gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą, nes ne tik tyčia grubiai pažeidė įstatymą, bet ir nepateisino visuomenėje galiojančių moralės nuostatų bei teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų kaip asmenų, turinčių užtikrinti, kad tokie pažeidimai nebūtų daromi. Be to, pareiškėjas po padaryto administracinio nusižengimo, bandė įkalbėti policijos pareigūnus, kad pastarieji administracinėn atsakomybėn patrauktų ne jį, o kitą asmenį, t. y. siekė nuslėpti savo nusižengimą. Tai užfiksuota ir byloje esančiuose vaizdo įrašuose, tą konstatavo ir Kauno apygardos teismas minėtoje savo nutartyje. Toks pareiškėjo elgesys, kai jis ne tik pažeidžia įstatymą, bet siekia tai sąmoningai nuslėpti, dar labiau didina visuomenės nepasitikėjimą visa VSAT, todėl ją kompromituoja.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje vertinant VSAT pareigūno padarytus administrcinius nusižengimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių grubiu pažeidimu, konstatuojama, kad pareigūnui, nepaisant to, ar jis yra ne tarnybos metu, neuniformuotas, keliami aukščiausią standartą atitinkantys reikalavimai paisyti teisės, tuo pačiu rodant pagarbą savo profesijai, institucijai, serginčiai teisinę tvarką, o tai suponuoja, kad sąmoningas, teisinės tvarkos nepaisymas vertintinas kaip VSAT pareigūno vardą žeminantis poelgis, todėl atleidimas už tokį poelgį pagal Vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą, t. y. savo poelgiu pažeminus pareigūno vardą, yra teisėtas (žr., pvz., Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3190-415/2020).

Apibendrinus nustatytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad atsakovė byloje surinktų įrodymų pagrindu pagrįstai ir teisingai nustatė, jog ne tarnybos metu vairuodamas transporto priemonę neblaivus, o po to ir įkalbinėdamas policijos pareigūnus, kad administracinėn atsakomybėn patrauktų ne jį, o kitą asmenį, pareiškėjas savo veiksmais pažemino pareigūno vardą. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta visuma aplinkybių, reikalingų pritaikytai pareigūno atsakomybei atsirasti, todėl pareiškėjo argumentas, kad jis nepadarė jam inkriminuoto administracinio nusižengimo ir nevairavo neblaivus, dėl ko skundžiamas įsakymas priimtas neturint tam teisinio pagrindo, atmestinas kaip visiškai nepagrįstas.

Dėl procedūrinių pažeidimų atliekant tarnybinį patikrinimą

Visų pirma, pažymėtina, kad vertindamas tarnybinio patikrinimo atlikimo procedūras Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai formuoja praktiką, jog pareigūno atleidimas, kai jis savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, yra atskiras atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas, o ne tarnybinė nubauda, ir tokiu atveju, skirtingai nuo tarnybinės nuobaudos skyrimo, net nėra būtina atlikti tarnybinį patikrinimą, o, jei jis atliekamas, visos tarnybinio patikrinimo atlikimo procedūros turi būti taikomos tiek, kiek yra būtina nustatyti neteisėtos veikos elementus bei užtikrinti pareiškėjo teisę į gynybą. Tokiais atvejais reikalaujama tik esminių procedūrų laikymosi (žr., pvz., Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1746-552/2019, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3466-492/2020; 2021 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2835-968/2021).

Procedūrinių pažeidimų aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pasisakęs, jog tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarką reglamentuojančios normos yra dvejopos pagal jų pažeidimo pasekmes paskirtos nuobaudos teisėtumui. Vienų tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimą įstatymų leidėjas besąlygiškai sieja su paskirtosios nuobaudos neteisėtumu. Kitų tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos pažeidimų įtaka paskirtos nuobaudos teisėtumui turi būti vertinama pagal bendrąsias taisykles, įtvirtintas Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte – administracinis aktas turi būti panaikintas, jeigu jis neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3008-662/2018; 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3813-556/2020).

Pareiškėjo skunde nurodomi galimi procedūriniai pažeidimai siejami su tarnybinio patikrinimo skubotu ir, kaip teigia pareiškėjas, neteisėtu atnaujinimu bei skundžiamo įsakymo priėmimu nesulaukus įsiteisėjusio teismo sprendimo administracinio nusižengimo byloje, kurioje buvo sprendžiama, ar pareiškėjas vairavo transporto priemonę neblaivus. Tačiau šiuo aspektu būtina pažymėti, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad vidaus tarnybos pareigūno veiksmų įvertinimas pareigūno vardo pažeminimu nepriklauso nuo to, ar jis buvo patrauktas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-409-575/2021). Baudžiamoji ar administracinė atsakomybė ir tarnybinė atsakomybė yra atskiros (savarankiškos) teisinės atsakomybės rūšys (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2783/2014; 2021 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-409-575/2021). Todėl pareiškėjo akcentuojamas procedūrinis skirtingos atsakomybės taikymo eiliškumas už tą patį pareigūno elgesį pats savaime nėra priimtų sprendimų dėl tarnybinės atsakomybės neteisėtumo kriterijus. Vertinant tarnybinės atsakomybės teisėtumą lemiamą reikšmę turi Tarnybinio patikrinimo išvadų pagrįstumas, o ne sprendimo atleisti pareigūną priėmimo laikas.

Pareiškėjas teigia, kad atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 10 punkto reikalavimą, numatantį, kad dėl administracinio nusižengimo teisenos sustabdytas tarnybinis patikrinimas atnaujinamas ir tęsiamas pasibaigus bylos dėl administracinio nusižengimo teisenai, nes jo atžvilgiu sustabdytas tarnybinis patikrinimas būtent iki baigsis bylos dėl administracinio nusižengimo teisena, buvo atnaujintas administracinio nusižengimo teisenai nepasibaigus, t. y. kai nebuvo įsiteisėjęs galutinis teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjas būtų pripažintas padaręs administracinį nusižengimą. Todėl pareiškėjo teigimu, tarnybinį patikrinimą atlikusi pareigūnė pareiškėjo kaltės padarius administracinį nusižengimą nustatymo klausimą iš esmės ėmėsi nustatinėti akivaizdžiai viršydama savo kompetenciją, pažeisdama nekaltumo prezumpcijos principą ir tokiu būdu padarydama esminį procesinį pažeidimą.

Toks pareiškėjo argumentas yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo jo atleidimą iš vidaus tarnybos pripažinti neteisėtu.

Visų pirma, tarnybinį patkrinimą atlikusi pareigūnė pareiškėjo kaltės klausimo dėl padaryto administracinio nusižengimo nesprendė, nes ji tyrė tarnybinės atsakomybės klausimą, o pareiškėjo kaltės dėl administracinio nusižengimo klausimą išsprendė teismai. Tai, kad sutapo tų pačių pareiškėjo veiksmų vertinimas taikant skirtingas atsakomybės rūšis nereiškia nekaltumo prezumpcijos pažeidimo, nes kiekvienas subjektas savo vertinimą atliko savo kompetencijos ribose, jų nepažeisdamas. Pareiškėjo atleidimas iš vidaus tarnybos siejamas ne su administracinės atsakomybės jam taikymu, bet su pareiškėjo veiksmais, konstatuotais Tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuriais buvo pažemintas pareigūno vardas. Šie pareigūno veiksmai gali būti vertinami nepriklausomai nuo atliekamo tyrimo administracinio nusižengimo byloje, todėl tarnybinio patikrinimo metu nėra vertinama atsakomybė dėl administracinio nusižengimo ir tokion atsakomybėn patraukto asmens kaltė. Tai reškia, kad tarnybinį patikrinimą atlikusi pareigūnė pareiškėjo kaltės dėl administracinio nusižengimo nesprendė ir nekonstatavo.

Tarnybinis patikrinimas 2021 m. kovo 16 d. teikimu, Nr. 13PR-4268 buvo atnaujintas vadovaujantis Tvarkos aprašo 12 punktu, o pareiškėjo akcentuojamas Tvarkos aprašo 10 punktas, kaip tik ir numato Tvarkos aprašo 12 punkte nurodytą išimtį kai sustabdytas tarnybinis patikrinimas gali būti atnaujinamas ir tęsiamas nepasibaigus bylos dėl administracinio nusižengimo teisenai. Tvarkos aprašo 12 punktas numato, kad kai savarankiško tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veikos požymiai, pagal kuriuos akivaizdžiai galima šį tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo, paaiškėja kompetentingų institucijų atliekamo tyrimo, patikrinimo metu ir tampa žinomi tikrintojui, tarnybinis patikrinimas, sustabdytas Tvarkos aprašo 10 ir 11 punktuose nustatyta tvarka, šioje dalyje atnaujinamas, tęsiamas ir baigiamas laikantis Tvarkos aprašo reikalavimų. Minėtame teikime nurodyta, kad tarnybinį patikrinimą nutarta atnaujininti po Marijampolės apylinkės teismo nutarties, kuria buvo įvertintas pareiškėjo neprisipažinimas dėl vairavimo neblaiviam, kuris ir buvo pagrindas sustabdyti tarnybinį patikrinimą. Taigi, atsakovė traktavo, kad pareigūno vardą žeminančios veikos požymiai, nepaisant pareiškėjo nepsisipažinimo atsakovei teiktame paaiškinime, paaiškėjo Marijampolės apylinkės teismo atliekamo to paties įvykio tyrimo metu, todėl tarnybinį patiktinimą atsakovė atnaujino. Pažymėtina, kad Tvarkos aprašo 12 punktas pareigūno vardą žeminančios veikos požymių paaiškėjimą ir tarnybinio patikrinimo atnaujinimą sieja su kompetentingų institucijų atliekamu tyrimu, patikrinimu, bet ne su pasibaigusia dministracinio nusižengimo teisena, kaip tai numatyta Tvarkos aprašo 10 punkte. Taigi, tarnybinio patikrinimo atnaujinimas galimas ir nepasibaigus administracinio nusižengimo teisenai, jeigu tarnybinę atsakomybę taikančiam pareigūno darbdaviui tampa aišku, kad pareigūno vardą žeminančios veikos požymiai paaiškėjo anksčiau, nei įsiteisės galutinis procesinis sprendimas administracinio nusižengimo byloje. Todėl teismas neįžvelgia pagrindo konstatuoti, kad tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo veismų buvo atnaujintas pažeidžiant Tvarkos aprašo 10 punkto reikalavimus vien dėl to, kad nebuvo pasibaigusi administracinio nusižengimo teisena.

Nagrinėjmoje situacijoje, atnaujindama sustabdytą tarnybinį patikrinimą kol nebuvo įsiteisėjusi Marijampolės apylinkės teismo nutartis, kurioje konstatuota, kad pareiškėjas vairavo transporto priemonę neblaivus, atsakovė nieko neteisėto nepadarė, tik prisiėmė riziką, kad apeliacinės instancijos teismui panaikinus ankstesnius policijos ir pirmosios instancjos teismo sprendimus bei pripažinus pareiškėją nekaltu, pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos teisėtumas galėtų būti vertinamas kitaip, nei nusprendė atsakovė. Tačiau šiuo atveju ir apeliacinės instancijos teismo sprendimas patvirtino tą patį faktą, kurį atsakovė nustatė Tarnybinio ptikrinimo išvadoje, t. y. kad pareiškėjas vairavo transporto priemonę neblaivus, todėl skundžiamo įsakymo teisėtumui jokios įtakos neturi tai, kad jis priimtas anksčiau nei galutinai pasibaigė administracinio nusižengimo teisena.

Teismas pažymi, kad net jeigu pareiškėjo nurodomas procedūrinis pažeidimas, kai tarnybinis patikrinimas užbaigiamas anksčiau, nei pasibaigia baudžiamasis procesas ar bylos dėl administracinio nusižengimo teisena, ir būtų pripažįstamas, tai nebūtų esminis pažeidimas, savaime darantis įtaką atleidimo iš vidaus tarnybos teisėtumui šiuo atveju.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašioje situacijose yra išaikinęs, kad siekiant administracinėje byloje tinkamai įvertinti, kokią įtaką padaryti procedūriniai pažeidimai galėjo turėti skundžiamo Įsakymo pagrįstumui ir teisėtumui, t. y. ar jie laikytini esminiais ar neesminiais procedūriniais pažeidimais, prejudicinės reikšmės gali turėti paminėtos baudžiamosios bylos baigtis. Jei baudžiamojoje byloje būtų neginčytinai nustatyti tie esminiai faktai ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos, naikinti skundžiamo Įsakymo vien tik dėl tos priežasties, kad tarnybinis patikrinimas buvo nesustabdytas ir tokiu būdu buvo pažeistos atitinkamos procedūrinės taisyklės, nebūtų pagrindo. Tokiu atveju nustatyti procedūriniai pažeidimai galėtų būti įvertinti tik kaip formalaus pobūdžio, neturėję esminės reikšmės skundžiamo Įsakymo pagrįstumui bei teisėtumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-624/2008).

Tokios pat pozicijos šiuo klausimu laikomasi ir naujausoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kurioje aiškinama, kad kai baudžiamojoje byloje yra neginčytinai nustatyti tie esminiai faktai (reikšmingos aplinkybės), kurių pagrindu pareigūnas buvo atleistas iš vidaus tarnybos, vien tai, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas nebuvo sustabdytas kol neįsiteisės nuosprendis, nesudaro pagrindo spręsti, kad buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, dėl kurių įsakymas atlesti už pareigūno vardo pažeminimą turėtų būti panaikintas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3466-492/2020).

Taigi, esminę reikšmę atleidimo už pareigūno vardo pažeminimą teisėtumui turi ne tai, ar toks sprendimas buvo padarytas ankčiau, nei pasibaigė baudžiamasis procesas ar bylos dėl administracinio nusižengimo teisena, kuriose buvo vertinami tie patys pareigūno veiksmai, o tai, ar tarnybinio patikrinimo išvadų dėl tų pačių veiksmų nepaneigia vėliau pasibaigę baudžiamasis procesas ar bylos dėl administracinio nusižengimo teisena. Šiuo atveju tokio prieštaravimo tarp Tarnybinio patikrinimo išvados ir skundžiamo įsakymo bei vėliau priimtos galutinės teismo nutarties administrcinio nusižengimo byloje nėra, todėl net jeigu pareiškėjo nurodomas procedūrinis pažeidimas ir būtų konstatuotas, jis nepakeistų skundžiamo įsakymo dėl jo atleidimo iš vidaus tarnybos teisėtumo. Teismas pažymi, kad savo poelgiu pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, todėl pamatinis teisingumo principas, reikalaujantis teisingos ir adekvačios tarnybinės atsakomybės taikymo, negali būti ignoruojamas dėl formalių procedūrų nesilaikymo, net jeigu jos ir būtų pažeistos.

Be to, kaip minėta, pareiškėjo atleidimas yra atskiras atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas, o ne tarnybinė nuobauda, todėl šiuo atveju net nėra būtina atlikti tarnybinį patikrinimą, o atsižvelgiant į tai, kad jis atliktas, visos tarnybinio patikrinimo atlikimo procedūros taikomos tiek, kiek yra būtina nustatyti neteisėtos veikos elementus bei užtikrinti pareiškėjo teisę į gynybą. Pagal teismų praktiką, tokiais atvejais reikalaujama tik esminių procedūrų laikymosi, kurios šiuo atveju nebuvo pažeistos, nes pareiškėjui iš karto po jo atostogų buvo įteiktas pranešimas apie galimai pažemintą pareigūno vardą, suteikta teisė pateikti savo paaiškinimus, jam buvo išaiškintos jo teisės, Įsakymas priimtas nepažeidžiant Tvarkos aprašo terminų.

Nenustačius, kad pareiškėjo nurodomi procedūriniai pažeidimai buvo padaryti ir nekylant abejonių, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti skundžiamą Įsakymą bei grąžinti jį į tarnybą, todėl visi, tarpsusavyje neatsiejamai susiję skundo reikalavimai, atmetami kaip nepagrįsti (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėjas skunde prašė priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalis, tik proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kadangi pareiškėjo skundas atmetamas, tai jis nelaikomas šalimi, kurios naudai priimtas sprendimas, ir neturi pagrindo gauti savo proceso išlaidų atlyginimo iš atsakovės. Todėl šis pareiškėjo prašymas atmestinas ir bylinėjimosi išlaidos jam nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo K. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.