Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. V. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. V. patikslintą ieškinį atsakovei B. L. T., tretiesiems asmenims be savarankiškų reikalavimų, N. V., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos dėl savininko teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senaties pradžią bei praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimą, aiškinimo ir taikymo.

Dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžios

11. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012).

12. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie savo teisės pažeidimą.

13. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad vidinis teisės pažeidimo suvokimas tiesiogiai susijęs su pačiu asmeniu, konkreti diena, kada asmuo sužinojo apie teisės pažeidimą, nustatoma pagal to asmens nurodymą ir savo teiginiams, kada sužinojo apie teisės pažeidimą, pagrįsti ieškovas turi pateikti įrodymus (CPK 178 straipsnis). Tačiau teismas negali apsiriboti vien tik ieškovo paaiškinimu ir tais atvejais, kada atsakovas ginasi ieškinio senaties terminu, o ieškovas tvirtina, jog apie savo subjektyvinės teisės pažeidimą sužinojo ne paties pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai ir jo nurodytas kokias nors aplinkybes reikia vertinti pagal kitų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013).

14. Taip pat kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai asmuo nurodo, jog apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Ieškinio senaties termino eigos pradžios susiejimas su momentu, kada asmuo turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą, paaiškintinas įstatymo leidėjo ketinimu kokiu nors būdu ieškinio senaties termino eigos pradžią apibrėžti objektyvesniais kriterijais, nepasikliauti vien subjektyviais kriterijais. Dėl to turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimą momentas (skirtingai nei realaus sužinojimo) sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis, nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieškovo asmenį. Taigi, sužinojimo apie tam tikrą įvykį, su kuriuo ieškovas sieja savo teisių pažeidimą, momentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai įvertinant ne tik ieškovo teiginius apie tam tikrą sužinojimo laiką ir aplinkybes, tačiau taip pat taikant protingo, rūpestingo bei atidaus asmens standartą ir tiriant, ar apie nurodomą įvykį tokį standartą atitinkantis asmuo turėjo (galėjo) sužinoti anksčiau. Nustatant šias aplinkybes taip pat būtina atsižvelgti ir į konkretaus ieškovo charakteristiką – patirtį, išsilavinimą, galimybes ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

15. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad atsakovė malkinę, kuri buvo įsiterpusi į ieškovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, nugriovė, todėl 2014 m. liepos 3 d. surašytas privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įvykdytas jame nurodytu būdu. Šią aplinkybę nurodė atsakovė, ieškovas taip pat pripažino, kad privalomasis nurodymas dėl malkinės nugriovimo yra įvykdytas. Ši aplinkybė taip pat konstatuota 2015m. balandžio 6d. Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimu. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė pastatė naują malkinę, mažesnių parametrų, kurią ieškovas ieškinio reikalavimu taip pat prašo nugriauti. Tarp šalių kilo ginčas, kada buvo pastatyta nauja malkinė ir ar ieškovas praleido ieškinio senaties terminą reikšti reikalavimą dėl jos nugriovimo.

16. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu teigė, kad atsakovė malkinę perstatė 2015 metų viduryje. Atsakovė nurodė, kad ji malkinę perstatė 2014 metų liepos mėnesį, nugriovusi senąją, todėl ieškovas, kreipdamasis į valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją 2015m. gruodžio 11d. dėl perstatytos malkinės nugriovimo, praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą.

17. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Taigi įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Nevykdant įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas vykdant, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali ieškinį, priešieškinį, pareiškimą ir kitus procesinius dokumentus grąžinti juos padavusiems asmenims trūkumų šalinimo tvarka (CPK 115, 138 straipsniai), atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus, jeigu tai užvilkins bylos nagrinėjimą (CPK 142 straipsnio 3 dalis, 181 straipsnio 2 dalis, 227 straipsnio 2 dalis), arba, išnagrinėjus bylą, atmesti ieškinį, priešieškinį, pareiškimą, prašymą.

18. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad malkinę perstatė 2014 metų liepos mėnesį, įvykdžiusi privalomąjį nurodymą nugriauti ankstesniąją. Byloje apklausta jos (duomenys neskelbtini) liudytoja A. A. patvirtino šią aplinkybę. Apklaustas teismo posėdyje liudytojas E. J. teismo posėdyje patvirtino, kad 2014m. spalio 27d. jam atliekant matavimus atsakovės žemės sklype, naujai pastatyta malkinė žemės sklype jau buvo užfiksuota. G. A. IĮ 2014-10-27 parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas buvo suderintas su Nacionaline žemės tarnyba prie ŽŪM (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajono savivaldybės vyriausiuoju architektu (2014-11-28), Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Strateginės plėtros ir statybos skyriumi (2014-11-03), AB „Pakruojo vandentiekis" (2014-11-03), AB TE0 LT (2014-11-03), AB „Lietuvos dujos" (2014-10-28), AB LESTO (2014-10-28).

19. Kaip jau buvo minėta, savo teiginiams, kada sužinojo apie teisės pažeidimą, pagrįsti ieškovas turi pateikti įrodymus (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovas teigia, kad atsakovė naują malkinę pastatė 2015 metais, tačiau jokių įrodymų savo teiginiams pagrįsti nepateikė. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojos A. A. parodymais, nes ji yra atsakovės (duomenys neskelbtini), taip pat dėl garbaus amžiaus galėjo sumaišyti 2014 ir 2015 metus. Apelianto teigimu, liudytojas E. J. nematė ir nežino, kada vyko malkinės griovimo ir perstatymo darbai, be to, pripažino, kad atliekant matavimus galima iki 10 cm paklaida, todėl yra galimybė, kad projekte atvaizduota netiksli situacija, kad malkinė nebepatenka į ieškovo sklypo ribas. Apelianto teigimu, atliekamų matavimų tikslas buvo žemės sklypo ribų nustatymas, todėl tiksli statinių vieta projekte nebuvo atvaizduota. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais ieškovo apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

20. Pažymėtina, kad nors liudytoja A. A. yra atsakovės (duomenys neskelbtini), jos parodymus pirmosios instancijos teismas vertino sistemiškai su kitais įrodymais, teismo išvada dėl naujos malkinės statybos 2014 metų liepos mėnesį yra pagrįsta ne vien jos parodymais. Kaip jau buvo minėta, ieškovas liudytojos parodymų bylos nagrinėjimo metu nepaneigė. Ieškovo argumentai, kad liudytoja dėl garbaus amžiaus galėjo suklysti, nurodydama ne 2015 metus, o 2014 metus, yra deklaratyvūs. Be to, aplinkybę, kad nauja malkinė buvo pastatyta 2014 metų liepos mėnesį netiesiogiai patvirtina ir E. J. parodymai bei atsakovės namų valdos žemės sklypo projektas. Tiek iš liudytojo parodymų, tiek iš projekte užfiksuotos situacijos matyti, kad 2014m. spalio 27d. naujai pastatyta malkinė jau buvo užfiksuota. Todėl šiuo atveju neturi reikšmės aplinkybė, ar liudytojas matė, ar nematė, kada buvo atliekami malkinės statybos darbai. Jokios reikšmės nustatant malkinės statybos momentą neturi ir ieškovo prielaidos apie galimai netikslų projektą dėl galimos paklaidos, taip pat pamąstymai apie tai, kad tiksli statinių vieta sudarant projektą nebuvo fiksuota, nes ieškovas neteikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų.

21. Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad aplinkybė, jog atsakovė 2014-12-31 pateikė prašymą valstybinės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, kad būtų pratęstas terminas malkinei nugriauti, įrodo, kad malkinė prašymo pateikimo metu nebuvo nugriauta. Iš prie civilinės bylos prijungtos administracinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (procesinis bylos Nr. 3-64-3-00253-2016-5) matyti, kad atsakovė 2015-12-31 pateikė Šaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui prašymą pratęsti privalomų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminus, nurodė priežastį – žemės sklypo nuosavybės dokumentų užsitęsęs tikrinimas Nacionalinėje žemės tarnyboje (administracinės bylos b.l. 75,76). Bylos nagrinėjimo metu duodama paaiškinimus atsakovė nurodė, kad prašymus dėl terminų pratęsimo teikė todėl, kad pirma norėjo išsipirkti žemę (2017-05-24 teismo posėdžio garso įrašas). 2015-01-05 Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) savavališkos statybos padarinių pašalinimo terminas atsakovei buvo pratęstas iki 2015-04-04 (administracinės bylos b.l. 79). 2015-03-24 atsakovė pranešė inspekcijai, kad pašalino savavališkos statybos padarinius, sudarė valstybinės žemės pirkimo sutartį (administracinės bylos b.l. 81), o 2015-12-22, pateikdama paaiškinimą tiriant naują ieškovo skundą inspekcijai dėl jos savavališkos statybos, nurodė, kad malkinę ji perstatė jau 2014 metų liepos mėnesį (administracinės bylos b.l. 101), nors jokie teismo procesai dar nebuvo prasidėję. Vertinant įrodymų visumą, o ne atskirą dokumentą – atsakovės prašymą pratęsti savavališkos statybos likvidavimo terminus, yra pagrindas išvadai, kad 2015-12-31 atsakovės prašymas nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų apie naujos malkinės statybos datą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pats ieškovas pripažįsta praleidęs terminą reikšti ieškinio reikalavimą dėl naujai pastatytos malkinės nugriovimo, prašydamas atnaujinti jam ieškinio senaties terminą.

22. LR Statybos įstatymo 23 str. 25 dalyje nurodyta, jog šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo priva1oma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienus metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos. Kadangi bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė naują malkinę pastatė 2014 metų liepos mėnesį, ieškovas, pateikdamas inspekcijai skundą 2015-12-11, praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą.

Dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo

23. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.

24. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad ieškinio senatį reikia taikyti ne mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, o atsižvelgiant į įvairias aplinkybes – šalių elgesį, jų aktyvumą, jų ginamos vertybės svarbą, lyginant ją su būtinybe remtis ieškinio senaties instituto normomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013, 2015 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-313/2015 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012; kt.).

25.Taigi, jei kita ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), teismas turi įsitikinti, ar šis terminas (ne)praleistas ir, jei praleistas, ar nėra pagrindo (svarbių priežasčių) jį atnaujinti.

26. Civiliniame kodekse arba kituose įstatymuose neįtvirtintos svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis laikytinos aplinkybės, kurias nustačius būtų pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012). Nagrinėjant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, asmens amžių, išsilavinimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).

27. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2013).

28. Nagrinėjamu atveju ieškovas apeliaciniame skunde prašo atnaujinti ieškinio senaties terminą ir teigia, kad jis buvo suklaidintas Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2015-01-23 rašto, kad privalomieji nurodymai dėl savavališkos statybos dar bus įvykdyti, nes atsakovei yra pratęsti jų įvykdymo terminai, nors malkinė galimai jau ir buvo nugriauta. Pirmosios instancijos teismas tokius ieškovo argumentus atmetė, nes nustatė, jog ieškovas, žinodama apie perstatytą malkinę, į inspekciją skundu kreipėsi tik 2015-12-11, o į Pakruojo rajono apylinkės teismą su ieškiniu kreipėsi tik 2016m. spalio 6d. Teisėju kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, o ieškovo argumentus laiko nepagrįstais.

29. Iš ieškovo 2015-12-11 Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui pateikto prašymo matyti, kad kreipimosi momentu ieškovui buvo žinoma, kad atsakovė pastatė naują malkinę, o malkinę, dėl kurios buvo surašytas privalomasis nurodymas, nugriovė. Ieškovas gyvena kaimynystėje, nuo 2014 metų aktyviai domėjosi atsakovės statinių statybos teisėtumu, reiškė pretenzijas ir gynė savo teises. Kaip jau buvo minėta, byloje esančių įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovė malkinę nugriovė ir pastatė naują 2014 metų liepos mėnesį. Iš civilinės ir administracinės bylos medžiagos matyti, kad ieškovas visą laiką nuo 2014 metų naudojosi profesionalaus teisininko advokato paslaugomis, turėjo galimybę tinkamai įgyvendinti savo teises. Todėl jo nurodytos priežastys – jog ieškinio senaties terminą jis praleido suklaidintas Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2015-01-23 rašto – teisėjų kolegijos vertinimu neatitinka tikrovės ir negali būti pripažintos svarbiomis atnaujinti paleistą ieškinio senaties terminą.

30. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodė, kad jo kreipimasis į Šiaulių skyrių su 2015-01-14 prašymu dėl informacijos suteikimo gali būti prilyginamas ir pretenzijai dėl atsakovės 2014m. liepos mėnesį perstatytos malkinės teisėtumo. Tačiau minėtame rašte ieškovas tik prašo informuoti, ar atsakovė įvykdė privalomuosius nurodymus, ar jai buvo surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas. Tuo tarpu prašyme ieškovas nepareiškė jokių pretenzijų dėl naujai pastatytos malkinės nugriovimo. Būtent į ieškovo užduotus klausimus ir buvo atsakyta 2015-01-23 raštu, o atsakymas jam buvo pateiktas pagal inspekcijos turimą informaciją. Todėl nėra pagrindo vertinti ieškovo 2015-01-14 pateikto užklausimo kaip jo pretenzijos dėl naujai pastatytos malkinės. Byloje nustačius, kad malkinę atsakovė perstatė 2014m. liepos mėnesį ir ieškovui nuo šio momento turėjo būti žinoma apie jo pažeistas teises, jam nebuvo kliūčių, naudojantis advokato pagalba, ginti savo teises įstatymo nustatyta tvarka.

31. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodė, kad teismas, atmesdamas jo ieškinį, negynė viešojo intereso, nors privalėjo pagal CK 49 straipsnio 3 dalį, konstatavęs pažeidimus, apie tai pranešti prokurorui. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kad ieškovui yra nesuteikta teisė ginti viešąjį interesą, o visuomenės (viešojo) intereso gynimą privalo užtikrinti įstatyme nurodyti subjektai (CPK 49 straipsnio 1 ir 2 dalys). Byloje yra duomenys apie tai, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės 2017-05-09, gindama viešąjį interesą, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos statytojai L.B. T. surašė privalomąjį nurodymą iki 2017-11-09 pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) nugriauti pastatą ( malkinę), pašalinti statybines atliekas ir sutvarkyti teritoriją arba pateikti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalies savininkės Lietuvos Respublikos patikėtinės Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM rašytinį sutikimą dėl pastato statybos (II t. b.l. 76). Todėl pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, neturėjo pareigos kreiptis į prokurorą dėl viešo intereso gynimo.

32. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas ir vertino byloje surinktus įrodymus, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

33. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus ieškovo apeliacinį skundą, ieškovui neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Trečiasis asmuo priteisti bylinėjimosi išlaidų neprašo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

nutaria:

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.