Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

P. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas.

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 2 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. K. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas neblaivus, ir pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

jis, 2023 m. balandžio 26 d., apie 21 val. 24 min., vairuodamas automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pažeidė kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, t. y. būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,65 promilės etilo alkoholio koncentracija, vairavo automobilį „AUDI A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pažeidė KET 140.6 punkto reikalavimą, lenkė autobusą ten, kur lenkimas yra draudžiamas, kelio ruožas buvo pažymėtas kelio ženklu Nr. 325 ,,Lenkti draudžiama“, pavojingai manevruodamas pažeidė KET 119 pukto reikalavimus, kuris numato, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, aplenkęs autobusą, pažeidė KET 117 punkto, 118 punkto reikalavimus, vėl išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, po ko vėl grįžo į savo eismo juostą, kur susidūrė kaktomuša su priešprieša, jo vairuojamo automobilio atžvilgiu, nukentėjusiosios G. B. vairuojamu automobiliu „AUDI Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri bandydama išvengti susidūrimo, dėl pavojingų P. K. manevrų, išvažiavo į priešpriešinę, nukentėjusiosios automobilio atžvilgiu, eismo juostą, taip eismo įvykio metu nesunkiai sutrikdydamas G. B. sveikatą.

Šiais savo veiksmais P. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 straipsnio 2 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis P. K. nurodė, jog savo kaltę dėl automobilio vairavimo būnant neblaiviam pripažįsta, tačiau neprisipažįsta, kad sukėlė avariją. Įvykio dieną nuo 15 val. gėrė alkoholį, išgėrė nepilnai 0,7 l talpos butelį „Žalios devynerios“, link vakaro sugalvojo nuvažiuoti nusipirkti cigarečių. Važiavo iki (duomenys neskelbtini) degalinės. Važiuodamas link degalinės, neleistinoje vietoje pradėjo lenkti autobusą, jo transporto priemonę sumėtė, tačiau automobilį suvaldė ir grįžo į savo juostą. Autobusą sugalvojo lenkti, kadangi jis per lėtai važiavo. Supranta, kad lenkė neleistinoje vietoje, buvo ištisinė linija ir matė priešais važiuojantį nukentėjusiosios automobilį, tačiau ši transporto priemonė buvo tolokai. Mano, jog važiavo 70–80 km/val. greičiu, lenkimo metu greitis buvo padidintas, o autobusas važiavo apie 40 km/val. Kai aplenkė autobusą, toliau važiavo savo juosta, autobusui netrukdė, nes lenkiant pavažiavo į priekį, kad neužkirstų kelio. Jo automobilį sumėtė lenkimo metu, vienu ratu buvo užvažiavęs ant žvirkelio. Sumėtė automobilį, nes atliko per staigų manevrą. Avarija įvyko tada, kai aplenkė autobusą ir grįžo į savo juostą, po maždaug 7–8 sekundžių. Jis tuo metu važiavo savo eismo juosta ir netrukdė kitiems eismo dalyviams. Po smūgio sėdėjo automobilyje, kadangi labai susitrenkė galvą. Atsimena, jog į alkoholio matuoklį pripūtė 1,61 ar 1,62 prom. Supranta, jog reakcija ir koordinacija buvo ne tokia gera kaip blaivaus asmens, bet pažymi, kad nors ir neleistinoje vietoje aplenkęs autobusą, savo transporto priemonę suvaldė ir toliau savo juostoje tvarkingai važiavo. Kodėl nukentėjusiosios automobilis išvažiavo į jo juostą – pasakyti negali, gali būti, jog dėl išgąsčio. Po įvykio lankėsi dėl alkoholio problemų pas psichologus ir psichiatrus, savo gyvenimą pakeitė į teigiamą pusę, dabar alkoholio nebevartoja visiškai. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojos – jo motinos J. K. atsakomybėn.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis P. K. nurodė, kad dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, savo kaltę pripažįsta pilnai, nuoširdžiai gailisi. Dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 2 dalyje, poziciją dėl kaltės pareikš ir parodymus duos, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga. 2023 m. balandžio 26 d. grįžo po darbo, maždaug 14.30 val., ir nevalgęs pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, gėrė trauktinę „Žalios devynerios“, 0.7 litro talpos. Jis gėrė šį alkoholinį gėrimą vienas, nuo momento, kai grįžo po darbo namo, iki maždaug 20.30 val. Tuo metu, kol gėrė alkoholinį gėrimą „Žalios devynerios“, kažkurio metu išgėrė antidepresantų. Tai yra receptiniai vaistai, kuriuos jam buvo paskyręs gydytojas. Pabaigęs gerti alkoholį, jis išgėrė kraują skystinančių vaistų. Dėl asmeninių santykių problemų, kurios prasidėjo dvi savaitės iki įvykio, patyrė didelį stresą ir depresiją. Įvykio dieną dėl asmeninių santykių problemų vartojo alkoholį, todėl nesuvokė, kodėl sėdo į automobilį ir kodėl važiavo į degalinę (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). Maždaug 21.15 val., išvažiavo iš savo gyvenamosios vietos ir važiavo Vilniaus miesto kryptimi. Išvažiavo į pagrindinį kelią, tai yra (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas neleistinoje vietoje pradėjo lenkimo manevrą, siekdamas aplenkti Vilniaus miesto kryptimi važiuojantį autobusą. Aplenkęs autobusą, persirikiavo į savo eismo juostą ir atsimena tik smūgį į kitą transporto priemonę. Po smūgio atsimena, kad buvo tikrinamas jo blaivumas, pūtė du kartus, pirmu pūtimu įpūtė 1,80 prom., antru pūtimu įpūtė – 1,60 prom. (T. 1, b. l. 173–175).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji G. B. nurodė, jog įvykio dieną važiavo automobiliu iš parduotuvės, buvo vakaras, lynojo lietus. Automobiliu važiavo 40–50 km/val. greičiu. Prieš pat įvykį matė, jog priešpriešine juosta važiuoja autobusas, o jį lenkia kita transporto priemonė – automobilis „Audi“, kurį vairavo kaltinamasis. Matė, jog kaltinamojo vairuojama mašina, lenkdama autobusą, išvažiavo į jos juostą, vietoje, kurioje yra draudžiamas lenkimas. Pagalvojo, kad vairuotojas nori nusižudyti. Ji labai išsigando, todėl jai buvo pasirinkimas – sukti į dešinė ir važiuoti į griovį, arba išvažiuoti į tą pusę, kuria važiavo autobusas. Jos kairėje pusėje buvo autobusas, o dešinėje pusėje griovys. Kadangi autobusas buvo jau pristabdęs, ji išvažiavo į jo pusę, tada ir įvyko avarija. Išvažiuodama į autobuso juostą ji kirto ištisinę liniją, tačiau taip pasielgė, nes išsigando susidūrimo su automobiliu „Audi“, kuris važiavo į ją. Išvažiavo į autobuso pusę, kadangi galvojo, jog taip bus saugiau, nei išvažiuoti į griovį. Kaltinamasis po įvykio nurodė, jog įvykio metu buvo savo juostoje, tačiau ji to neprisimena. Kiek laiko praėjo iki susidūrimo nuo tada, kai pamatė kaltinamąjį lenkiantį autobusą – nežino. Prieš pat avariją ji pasuko į kairę pusė, link autobuso, o kaltinamasis trenkėsi į jos automobilio dešinę pusę ir ją apsuko, manė, kad krenta į griovį. Po susidūrimo paskambino savo šeimos nariams, nuėjo prie kaltinamojo automobilio. Transporto priemonėje matė kaltinamąjį, kuris buvo girtas, jis jos atsiprašė. Po įvykio paskambino kaltinamojo mama, taip pat skambimo pats kaltinamasis, klausė, kaip jos sveikata ir ar turi pretenzijų, ji nurodė, jog pretenzijų neturi, už viską buvo sumokėta.

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2024 m. balandžio 15 d. specialisto išvados Nr. 11–180(24) nustatyta, kad tikėtina, jog eismo įvykio mechanizmas buvo toks - automobilio „Audi A6“ vairuotojas važiavo (duomenys neskelbtini) link Vilniaus. Automobilio „Audi Q7“ vairuotoja važiavo (duomenys neskelbtini) priešinga kryptimi, nuo Vilniaus. Automobilio „Audi A6“ vairuotojas kirtęs ištisinę horizontalaus ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių eismo juostas, aplenkė autobusą ir važiavo eismo juosta skirta važiuoti link Vilniaus. Po to, automobilio „Audi A6“ vairuotojui pravažiavus į priekį ir nutolus nuo autobuso, automobilis „Audi A6“ judėjo link kairiojo važiuojamosios dalies krašto. Prieš pat susidūrimą automobilio „Audi A6“ vairuotojas keitė judėjimo krypti į dešinę, o automobilio „Audi Q7“ vairuotoja prieš susidūrimą keitė judėjimo kryptį į kairę, žiūrint vairuotojų judėjimo kryptimis. Automobilis „Audi A6“ priekinės dalies dešiniąja puse susidūrė su automobilio „Audi Q7“ dešinės pusės priekine dalimi, kai tarp automobilių dešiniųjų šonų buvo smailus kampas atviras link automobilio „Audi A6“ galinės dalies. Po susidūrimo automobiliai sustojo padėtyse užfiksuotose eismo įvykio vietos plane ir nuotraukose (T. 1, b. l. 157–161).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas R. M. nurodė, kad palaiko savo išvadą išvadoje pateiktais motyvais. Papildomai nurodė, jog automobilis „Audi A6“, aplenkęs autobusą, judėjo link kairiojo kelio dalies krašto, o prieš pat susidūrimą nusuko savo judėjimo kryptimi į dešinę. Lengvasis automobilis „Audi A6“ prieš pat susidūrimą grįžinėjo į eismo juostą, skirtą važiuoti link Vilniaus, o priešinga eismo juosta (duomenys neskelbtini) važiavo vairuotoja su „Audi Q7“. Pažymi, jog negalima nustatyti automobilių susidūrimo vietos kelio ilgio ir pločio atžvilgiu, negali išskirti pagrindinės eismo įvykio kylimo priežasties, kadangi tyrimo rezultatai nepakankami tokiai išvadai padaryti.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimo

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad P. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tyčia ir dėl neatsargumo.

Ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje P. K. dėl šios nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai, nurodė, kad įvykio dieną vartojo stiprų alkoholinį gėrimą „Žalios devynerios“, kurio išgėrė apie 0,7 l, po ko nusprendė važiuoti nusipirkti cigarečių, todėl sėdo už automobilio vairo būdamas neblaivus. Kaltinamojo kaltę, padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys: tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme apklaustos nukentėjusiosios G. B. bei liudytojo M. V. parodymai apie tai, kad jie tiesiogiai matė P. K. vairavimo faktą, Neblaivumo akte nustatyti duomenys, t. y. kad P. K. buvo nustatyti neblaivumo požymiai (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai), o patikrinus jo blaivumą alkotesteriu 2023 m. balandžio 26 d., 21.37 val., pirmu pūtimu buvo nustatytas 1,80 prom. girtumas; 21.57 val. antru pūtimo nustatytas 1,65 prom. girtumas, apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys.

Taigi, aptartų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis P. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra daugiau nei 1.51 promilės etilo alkoholio koncentracija (nustatyta 1.65 promilės), todėl tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 2 dalyje, kvalifikavimo

Kelių eismo taisyklių 119 punkte įtvirtinta pareiga vairuotojui važiuoti kuo arčiau dešiniojo krašto.

Kelių eismo taisyklių 117 punkte numatyta, kad, jeigu važiuojamoji dalis horizontaliojo ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais suskirstyta į eismo juostas, transporto priemonės turi važiuoti šiomis juostomis. Užvažiuoti ant brūkšninių horizontaliojo ženklinimo linijų leidžiama tik persirikiuojant į kitą eismo juostą, kirsti ištisines horizontaliojo ženklinimo linijas leidžiama tik Taisyklių 3 priede nurodytais atvejais. Jeigu yra ištisinė horizontaliojo ženklinimo linija (vienguba ar dviguba), skirianti priešingų krypčių eismo juostas, vairuotojas privalo važiuoti dešiniau nuo jos.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog kaltinamasis P. K. vairuodamas automobilį „Audi A6“, (duomenys neskelbtini), kelio atkarpoje, kurioje galiojo kelio ženklas Nr. 325 „Lenkti draudžiama“, o kelio ženklinimo linija – ištisinė, t. y. minėtoje atkarpoje, vadovaujantis KET nuostatomis, lenkimas, išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą yra draudžiamas, šio draudimo nesilaikė. Šios aplinkybės, kaip minėta, neginčija ir pats kaltinamasis, ją patvirtina ir teisme apklaustas liudytojas M. V., kuris nurodė, jog jo vairuojamą autobusą aplenkė kaltinamojo automobilis toje kelio atkarpoje, kurioje lenkimas buvo draudžiamas, tuomet sugrįžo į savąją juostą vėl išvažiavo į priešpriešinę juostą, kuria link jų priešprieša jau artėjo nukentėjusiosios vairuojamas automobilis, o nukentėjusioji, siekdama išvengti susidūrimo, pasuko į kairę, t. y. į jai priešpriešinę eismo juostą, ir tuomet įvyko susidūrimas. Nukentėjusioji nurodė, jog ji pamatė jos juosta priešprieša į ją atvažiuojantį kaltinamojo automobilį, išsigando, turėjo dvi galimybes, siekdama išvengti susidūrimo – pasukti į priešpriešinę juostą, kur važiavo autobusas, kuris tuo metu jau buvo pristabdęs, arba pasukti į dešinę, kur buvo griovys. Nukentėjusioji paaiškino, jog, kadangi jai pasirodė saugiau, siekiant išvengti susidūrimo, pasukti į priešpriešinę eismo juostą, ji taip ir padarė, tačiau susidūrimo su kaltinamojo vairuotu automobiliu išvengti nepavyko. Šiuos nukentėjusiosios ir liudytojo parodymus dėl eismo įvykio mechanizmo patvirtina ir byloje esanti Specialisto išvada Nr. 11-180(24), kurioje nurodomas tikėtinas eismo įvykio mechanizmas, o būtent, jog automobilio „Audi A6“ vairuotojui (kaltinamajam) pravažiavus į priekį ir nutolus nuo autobuso, automobilis „Audi A6“ judėjo link kairiojo važiuojamosios dalies krašto. Prieš pat susidūrimą automobilio „Audi A6“ vairuotojas (kaltinamasis) keitė judėjimo krypti į dešinę, o automobilio „Audi Q7“ vairuotoja (nukentėjusioji) prieš susidūrimą keitė judėjimo kryptį į kairę, žiūrint vairuotojų judėjimo kryptimis. Automobilis „Audi A6“ priekinės dalies dešiniąja puse susidūrė su automobilio „Audi Q7“ dešinės pusės priekine dalimi. Taigi, tiek iš byloje esančios specialisto išvados, tiek ir iš kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojų parodymų nustatyta, jog prieš eismo įvykį kaltinamasis važiavęs jo atžvilgiu priešpriešine juosta pasuko į savo eismo juostą, o nukentėjusioji, siekdama išvengti susidūrimo, savo vairuojamą automobilį pasuko į jos atžvilgiu priešpriešinę eismo juostą.

Akivaizdu, kad kaltinamojo automobilio išvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą, kuria važiavo nukentėjusiosios vairuotas automobilis, pastarajam sudaro kliūtį ir kelia grėsmę eismo saugumui. Taigi toks manevras yra itin pavojingas ir sukelia avarinę situaciją. Šioje avarinėje situacijoje nukentėjusiajai G. B. akimirksniu reikėjo priimti sprendimą, kaip išvengti automobilių susidūrimo, dėl ko ji, kaip nurodė, įvertinusi galimas pasekmes, pasuko į laisvą priešpriešinio eismo juostą, nes pamatė, jog ja važiavęs autobusas pristabdė; tuo metu į šią juostą grįžo ir kaltinamojo vairuotas automobilis ir įvyko automobilių susidūrimas. Taigi, iš bylos medžiagos akivaizdu, jog nukentėjusiosios elgesį – pasukti vairuojamą automobilį į priešpriešinę eismo juostą, nors tą draudė daryti horizontaliosios kelių ženklinimo linijos, nulėmė ne kas kita kaip kaltinamojo nenuspėjamas elgesys ir avarinės situacijos sukėlimas.

Nors kaltinamojo gynyba proceso metu akcentavo, jog nukentėjusioji, pamačiusi kliūtį, t. y. priešprieša į ją atvažiuojantį kaltinamojo automobilį, turėjo važiuoti kuo arčiau dešiniojo krašto, o ji to nepadarė, tačiau pažymėtina, jog KET 128 punkte įtvirtinta, kad, jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. KET nenumato pareigos vairuotojui, pamačiusiam kliūtį, tokią kliūtį apvažiuoti tik iš dešinės pusės. Nukentėjusioji nagrinėjamoje byloje, siekdama išvengti kliūties, pasuko ne į dešinę, o būtent į priešpriešinę juostą, nes, įvertinusi situaciją, suvokė, kad toks elgesys yra saugesnis.

Pažymėtina ir tai, kad priežastinio ryšio nustatymas yra daugiau fakto klausimas, nes, sprendžiant šį klausimą, iš esmės nagrinėjamos faktinės eismo įvykio aplinkybės, nustatoma loginė priežasčių seka, reikalinga išvadai padaryti, – ar yra ryšys tarp veikos ir padarinių. Nustatant priežastinį ryšį turi būti įvertinami ne tik transporto priemonę vairuojančio asmens padaryti Kelių eismo taisyklių ar kito teisės akto pažeidimai, bet ir kiti veiksniai, galėję turėti reikšmės padarinių atsiradimui, ir nustatyta, ar minėti pažeidimai buvo eismo įvykio, sukėlusio BK 281 straipsnyje nurodytus padarinius, priežastis. Be to, tokiais atvejais, kai Kelių eismo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, būtina spręsti priežastinio ryšio klausimą tarp visų eismo įvykyje dalyvavusių eismo dalyvių padarytų KET pažeidimų ir BK 281 straipsnyje nurodytų padarinių atsiradimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-134-696/2016, 2K-35-895/2017, 2K-126-693/2017, 2K-18-976-2021, 2K-141-697/2021 ir kt.). Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-127/2010, 2K-204-895/2018, 2K-26-648/2019 ir kt.).

Teismo įsitikinimu, būtent kaltinamojo padaryti KET pažeidimai – autobuso lenkimas ten, kur tą daryti draudžiama, pavojingas manevravimas, išvažiavimas į priešpriešinę juostą, taip sudarant kliūtį nukentėjusiosios vairuojamam automobiliui, ir buvo pagrindinė eismo įvykio kylimo priežastis, nes, akivaizdu, jei kaltinamasis nebūtų įvykdęs šių pažeidimų, nukentėjusiajai nebūtų kilusi būtinybė išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą. Taigi, būtent kaltinamojo P. K. padaryti KET pažeidimai buvo eismo įvykio kilimo būtinoji sąlyga ir jie priežastiniu ryšiu yra susiję su kilusiais padariniais – nukentėjusiajai sukeltu nesunkiu sveikatos sutrikdymu, konstatuotu į bylą pateiktoje Specialisto išvadoje Nr. G1535/2023(01). Nors kaltinamasis P. K. nenumatė, kad nagrinėjamoje situacijoje gali kilti šie padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, t. y. veikė nusikalstamai nerūpestingai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, o jo kaltė dėl šios nusikalstamos veikos padarymo yra visiškai įrodyta.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį motinos J. K. atsakomybėn, paskiriant ją laiduotoja.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms egzistuojant, gali būti sprendžiamas klausimas dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Vieną šių sąlygų (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte) – kaltinamojo visiškas prisipažinimas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, P. K. pareikšti kaltinimai dėl dviejų nusikalstamų veikų, kurios tarpusavy sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, padarymo, teismas šiame nuosprendyje konstatavo, jog P. K. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų įrodyta pilnai. Taigi, šiuo atveju, kaltinamajam nepripažinus kaltės, teismas sprendžia, jog nėra visų būtinų įstatymų įtvirtintų sąlygų atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nesant būtinųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, teismas nesvarsto ir galimos laiduotojos (J. K.) asmenybės ir jos tinkamumo būti laiduotoja.

Dėl skirtinos bausmės

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Teismas, skirdamas bausmę P. K., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (kaltinamasis padarė du nesunkius nusikaltimus), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nusikalstamai nerūpestingai dėl veikos, numatytos BK 281 straipsnio 2 dalyje). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių – nenustatyta, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, laikytina tai, kad jis kaltę pripažino pilnai, nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Skiriant bausmę kaltinamajam, taip pat įvertintina ir jo asmenybė – anksčiau neteistas (T. 1, b. l. 207-208); baustas administracine tvarka, paskirtas baudas susimokėjęs(T. 1, b. l. 209-210), dirbantis (T. 1, b. l. 211). Pažymėtina, jog P. K. praeityje jau buvo baustas už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tuomet jam buvo nustatytas 1,05 promilių girtumas (T. 1, b. l. 210). Teismo vertinimu ši aplinkybė neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir leidžia spręsti, kad ankstesnės jam skirtos nuobaudos jo elgesiui nepadarė teigiamos įtakos, o nagrinėjama nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nebuvo visiškai atsitiktinė.

Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytas BK 281 straipsnio 2 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijoje numatytas bausmes – baudas, jų dydžius nustatant didesnius už minimalų BK numatytą baudos, skirtinos už nesunkaus nusikaltimo padarymą, dydį. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmės yra proporcingos P. K. padarytoms nusikalstamoms veikoms ir padės įgyvendinti bausmės tikslus. Atsižvelgiant į tai, kad P. K. įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 2 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarytos idealiąja sutaptimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, už jų padarymą kaltinamajam paskirtos baudos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, didesnei bausmei apimant mažesnę bausmę, ir paskirtina subendrinta baudos bausmė.

P. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti ir vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą prie bylos galinio viršelio, perduoti AB „Regitra“.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui kartu su bausme gali būti skiriamos ir baudžiamojo poveikio priemonės.

Kadangi BK 281 straipsnio 2 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas P. K. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkių metų.

Atsižvelgiant į tai, kad P. K. praeityje jau buvo trauktas administracinėn atsakomybėn už KET pažeidimus, tame tarpe ir už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, į tai, jog jis savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų prisipažino tik iš dalies, anksčiau nebuvo teistas, įvykio metu jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (1,65 prom.), kuris artimesnis ribai, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė (1.51 prom.), taip pat į tai, kad būdamas tokios būsenos jis vairavo transporto priemonę ir sukėlė eismo įvykį, dėl kurio nukentėjusiajai buvo sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas, spręstina, kad kaltinamajam P. K. turi būti skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, kurios taikymo terminas nustatytinas didesnis nei šios priemonės taikymo vidurkis. Uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo, paskyrimo, t. y. nuo momento, kai jam realiai buvo užkirsta galimybė naudotis šia teise – nuo 2023 m. gegužės 12 d. (T. 1, b. l. 180-181).

BK 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltinamasis P. K. nusikalstamas veikas padarė vairuodamas automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir ši transporto priemonė atitinka BK 281 straipsnio 2 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Iš AB „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad ši transporto priemonė nuosavybės teise priklauso kaltinamajam P. K. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamojo P. K. atžvilgiu taikytinos ir BK 72 straipsnio nuostatos, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Dėl kitų klausimų

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vienas kompaktinis diskas supakuotas į voką, prisegtą prie pirmojo tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 ir 6 dalimis,

nusprendžia:

P. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 120 MGL, t. y. 6000 Eur, baudą.

P. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 100 MGL, t. y. 5000 Eur baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir paskirti P. K. subendrintą 120 MGL (6000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti P. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams ir 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 12 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, P. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Ikiteisminio tyrimo metu P. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialios teisės sustabdymą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti, ir P. K. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti AB „Regitra“.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vieną kompaktinį diską supakuotą į voką, prisegtą prie pirmojo tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendžiu paskirta bauda per teismo nustatytą 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.