Vilniaus apygardos teismo nutartis, 1A-137-885/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-03-13
Bylos Nr.: 1A-137-885/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-15124-2023-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Arūnas Bartkus, Nijolė Žimkienė, Paulius Veršekys
Nuteistasis: P. K.
Advokatai: Kazimiras Poplovuchinas

Kategorijos

1.1.6.7Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
1.1.9.1Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys (BK 67 str.)
1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
1.2.25.4.2.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (vairuojant kelių transporto priemonę būnant neblaiviam ar apsvaigus nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų), dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelė turtinė žala (BK 281 str. 2 d.)
1.2.25.5Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo (BK 2811 str.)
2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-137-885/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15124-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7; 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.9.1; 1.1.9.2; 1.2.25.4.2.1; 1.2.25.5; 2.4.6.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Pauliaus Veršekio ir Nijolės Žimkienės,

sekretoriaujant Jūratei Urbaitienei,dalyvaujant prokurorui Artūrui Survilai,nuteistojo P. K. gynėjui advokatui Kazimirui Poplovuchinui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. K. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo P. K. pripažintas kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 2 dalį bei jam paskirta 120 MGL (6 000 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir P. K. paskirta subendrinta 120 MGL (6 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, P. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 12 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, P. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. P. K. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ir pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

jis, 2023 m. balandžio 26 d. apie 21.24 val., vairuodamas automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), apie 11-ą kilometrą, tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių, (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, t. y. būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad P. K. iškvėptame ore yra 1,65 promilės etilo alkoholio koncentracija, vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir pažeidė KET 140.6 punkto reikalavimą, lenkė autobusą ten, kur lenkimas yra draudžiamas, kelio ruožas buvo pažymėtas kelio ženklu Nr. 325 „Lenkti draudžiama“, pavojingai manevruodamas pažeidė KET 119 punkto reikalavimus, kurie numato, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, aplenkęs autobusą, pažeidė KET 117 punkto ir 118 punkto reikalavimus, vėl išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, po ko vėl grįžo į savo eismo juostą, kur susidūrė kaktomuša su priešprieša, jo vairuojamo automobilio atžvilgiu, nukentėjusiosios G. B. vairuojamu automobiliu „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri bandydama išvengti susidūrimo, dėl pavojingų P. K. manevrų, išvažiavo į priešpriešinę, nukentėjusiosios vairuoto automobilio atžvilgiu, eismo juostą, taip nesunkiai sutrikdydamas G. B. sveikatą.

Šiais savo veiksmais P. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 straipsnio 2 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniame skunde prašoma: 1) išteisinti P. K. dėl veikos, numatytos BK 281 straipsnio 2 dalyje, nesant padarytos veikos įrodymų; 2) atleisti P. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį mamos J. K. priežiūrai; 3) neatleidus apelianto nuo baudžiamosios atsakomybės, sumažinti paskirtą baudą iki 3 000 Eur, išdėstant baudos mokėjimą 3 metų terminui bei sutrumpinti teisių atėmimo terminą iki 2 metų.

2.1. Nors apeliantas sutinka su tuo, kad jam turi būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas – tačiau pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas yra neteisingas ir neproporcingas. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytos jokios jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, o priešingai – pripažinta, kad P. K. gailisi dėl jo padarytos veikos, ją pripažino, davė išsamius parodymus ir kt. Vien tik tai, kad jis nesutinka su eismo įvykio techniniu kaltės vertinimu, nereiškia, jog jis neigia savo kaltę. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog net eismo įvykį tyręs specialistas negalėjo įvardinti eismo įvykio kaltininko. Vis dėlto, baudžiamajame įstatyme yra numatytas minimalus baudžiamojo poveikio priemonės terminas (1 metai), o apeliantas sutiktų su artimu vidurkiui terminu – 2 metais. P. K. atgavus teisę vairuoti, jis turės galimybę padidinti savo pajamas, o tai lemtų, kad jis galės sumokėti jam paskirtą 120 MGL (6 000 Eur) dydžio baudą.

2.2. Pažymi, kad šioje byloje kilo klausimas dėl P. K. kaltės dėl eismo įvykio. Šiuo atveju manytina, jog apeliantas turėtų būti išteisintas dėl eismo įvykio sukėlimo, kadangi: 1) eismo įvykis įvyko apelianto eismo juostoje; 2) nukentėjusioji, prieš eismo įvykį, kirto ištisinę skiriamąją juostą ir išvažiavo į apelianto eismo juostą; 3) 2024 m. balandžio 15 d. specialisto išvadoje Nr. 11-180(24) nurodyta, kad nėra galimybės išskirti pagrindinės eismo įvykio kilimo priežasties. Be to, liudytojo M. V. (M. V.) pateikti paaiškinimai, nors ir pagrindžia, kad apeliantas lenkė autobusą neleistinoje vietoje, tačiau įrodo ir tai, kad toje vietoje vairuotojai nuolat lenkia autobusus. Nors formaliai P. K. ir pažeidė KET, tačiau in dubio pro reo (lt. abejojant – kaltinamojo viršus) principas šiuo atveju įpareigoja visas kilusias abejones vertinti apelianto naudai.

2.3. Apelianto nuomone, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos tarpusavyje sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, o teismas konstatavo, kad jo kaltė yra visiškai įrodyta. Nors pirmosios instancijos teisme P. K. buvo pateikęs prašymą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas klaidingai konstatavo, jog apeliantas nepripažino savo kaltės. Vertinant, kad jo kaltė pagal BK 281 straipsnio 2 dalį nėra įrodyta, šiuo atveju yra galimybė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

2.4. Pažymi, kad P. K. paskirta bauda yra per griežta ir finansiškai nepakeliama. Byloje yra pateikti duomenys apie apelianto pajamas, o tokios baudos sumokėjimas iš esmės atims iš P. K. pajamas išgyvenimui, kadangi paskirta bausmė didesnė nei apelianto metinės pajamos. Taip pat apeliantas turi mokėti privalomas būsto kredito įmokas bei išlaikyti savo būstą. Nesušvelninus jam paskirtos baudos, susidarytų situacija, kai P. K. neturėtų jam reikalingų lėšų maistui, kelionei į darbą ar drabužiams.

3. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas

4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su jo atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu dalyje dėl BK 281 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo ir prašo jį šioje dalyje išteisinti, taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą jo neatleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nuteistasis nesutinka su paskirtos baudos bausmės dydžiu ir baudžiamojo poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo terminu. Atsižvelgiant į tai ir nenustačius padarytų kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, teisėjų kolegija pasisako tik pateikto apeliacinio skundo ribose.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 2 dalyje

5. Skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu P. K. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281 straipsnio 2 dalį. Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka su šiuo sprendimu bei teigia, kad jo kaltė dėl šio nusikaltimo padarymo yra neįrodyta. Teigiama, kad nors P. K. pažeidė KET, tačiau visuma šio įvykio aplinkybių suponuoja išvadą, jog eismo įvykis kilo ne išimtinai dėl nuteistojo kaltės. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga bei įvertinusi skundžiamo nuosprendžio ir nuteistojo apeliacinio skundo motyvus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra jokio pagrindo jį naikinti.

Žemesnės instancijos teismas

6. BK 281 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata ar nukentėjusiam asmeniui padaryta didelė turtinė žala.

7. Pažymėtina, jog nurodytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl kvalifikuojant veiką pagal šį BK specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką, bet ir padarinius, taip pat ir priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių. Išvada apie priežastinį ryšį tokiais atvejais daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir ar šie kiekvieno eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veiksmai, kuriais pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastimi pripažįstami tokiais atvejais, kai analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Būtina nustatyti ir tai, ar kilę padariniai yra dėsningi ar atsitiktiniai.

8. Nagrinėjamu atveju matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog P. K. pažeidė KET 14 punkto, 117-119 punktų bei 140.6 punktų reikalavimus, o būtent: 1) vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kuomet patikrinimo metu nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 1,65 promilės etilo alkoholio koncentracija; 2) lenkė liudytojo M. V. vairuojamą autobusą ten, kur tai daryti yra draudžiama; 3) pavojingai manevravo kelyje, kadangi aplenkęs autobusą ir grįžęs į savo eismo juostą, vėl išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, po ko vėl grįžo į savo eismo juostą, kur kaktomuša susidūrė su nuteistojo atžvilgiu priešprieša vairuotu nukentėjusiosios G. B. automobiliu. Šią išvadą pirmosios instancijos teismas pagrindė specialisto išvada, nukentėjusiosios, liudytojo bei paties nuteistojo parodymais, kitais baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu pateiktais ir ištirtais duomenimis. Su tokia išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

9. Teisėjų kolegija sprendžia, jog P. K. kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tai, jog eismo įvykis nebūtų įvykęs, jei P. K. būtų elgęsis kitaip, įrodo nukentėjusiosios G. B. bei liudytojo M. V. parodymai, taip pat iš dalies šią išvadą patvirtina ir paties nuteistojo P. K. parodymai, 2024 m. balandžio 15 d. specialisto išvada Nr. 11-180 (24) bei kiti baudžiamosios bylos duomenys.

9.1. Aptariamu atveju pastebėtina, kad nuteistojo P. K., nukentėjusiosios G. B. ir liudytojo M. V. parodymai nėra tapatūs dalyje dėl to, ar nuteistasis, aplenkęs M. V. vairuojamą autobusą, grįžo į savo eismo juostą ir po to vėl išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, ar pradėjęs lenkimo manevrą visą laiko važiavo priešpriešine eismo juosta. P. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis, aplenkęs autobusą, grįžo į savo eismo juostą ir po to atsimena tik smūgį į kitą transporto priemonę (1 t., b. l. 173–176). Šią bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistasis teigė, jog nukentėjusiosios transporto priemonę pamatė dar prieš lenkdamas autobusą ir miglotai prisimena, kad persirikiavo atgal į savo eismo juostą ir po 7-8 sekundžių pajuto smūgį (2 t., b. l. 24–25). Nuteistasis taip pat paaiškino, kad aplenkęs autobusą visiškai grįžo į savo eismo juostą ir daugiau neišvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Nukentėjusioji G. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad matė, jog priešais važiuojantį autobusą lenkė lengvasis automobilis, kuris tada važiavo priešpriešine eismo juosta (1 t., b. l. 96–97). Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji teigė, jog nuteistasis, aplenkęs autobusą, negrįžo į autobuso pusę, bet liko priešpriešinėje eismo juostoje, dėl ko priėmė sprendimą pasukti savo automobilį į kairę (į priešpriešinės eismo juostos) pusę (2 t., b. l. 26–27). Liudytojas M. V. įvykio dieną pateikė paaiškinimą, jog P. K. po lenkimo manevro pradėjo važiuoti priešpriešine eismo juosta ir tuomet susidūrė su kitu automobiliu (1 t., b. l. 23). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog P. K. pabaigus lenkimo manevrą, jis grįžo į savo eismo juostą, tačiau po to jis ir vėl išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Priešais važiavęs kitas automobilis (G. B.), bandydamas išvengti susidūrimo, pasuko šiek tiek kairiau, tačiau tuo metu P. K., kuris atrodė, jog važiuoja link kairiojo kelkraščio, nusprendė grįžti į savo eismo juostą, dėl ko ir įvyko automobilių susidūrimas (1 t., b. l. 107–110). Teisiamajame posėdyje liudytojas M. V. paaiškino, kad P. K. jo vairuojamą autobusą aplenkė iš kairės, grįžo atgal į savo eismo juostą ir, šiek tiek pavažiavęs, vėl išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, nors priekyje nieko nebuvo (2 t., b. l. 31–33). Taigi matyti, kad šie trys proceso dalyviai nurodo savo esme skirtingas eismo įvykio aplinkybes: P. K. nurodo, kad aplenkęs autobusą jis grįžo į savo eismo juostą ir iš jos nepasišalino; G. B. teigia, jog P. K. visą laiką važiavo priešpriešine (jo atžvilgiu) eismo juosta, o M. V. paaiškino, kad atlikęs lenkimo manevrą P. K. grįžo į savo eismo juostą, tačiau vėliau dar kartą išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir, jam grįžtant atgal, įvyko eismo įvykis, kadangi G. B. savo automobilį pasuko į kairę kelio pusę (link autobuso).

9.2. Vis dėlto, vertinant nuteistojo P. K. ir nukentėjusiosios G. B. parodymus pastebėtina, kad šių asmenų parodymų atitikimui objektyviai realybei tam tikrą įtaką darė pašalinės aplinkybės. Kaip minėta, eismo įvykio metu P. K. buvo neblaivus, kas galėjo daryti įtaką tiek jo pasirinktam elgesio modeliui, tiek ir jo galimybei prisiminti visas esmines įvykio aplinkybes (1 t., b. l. 22). Kaip teigė pats nuteistasis, jis, aplenkęs autobusą, grįžo į savo eismo juostą ir po to atsimena tik smūgį į kitą transporto priemonę, tačiau kitas aplinkybes prisimena miglotai, kadangi įvykio metu stipriai susitrenkė galvą (2 t., b. l. 24–25). Nors nukentėjusioji G. B. nuosekliai teigė, kad P. K. vairuojamas automobilis visą laiką buvo priešpriešinėje eismo juostoje ir važiavo tiesiai į ją, pastebėtina, kad jos parodymams įtaką darė įvykio metu patirta baimė bei siekis išvengti susidūrimo su kitu automobiliu. Šioje dalyje taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad įvykio metu buvo tamsus paros laikas (apie 21.24 val.), kelio atkarpa, kurioje įvyko eismo įvykis, nebuvo apšviesta, todėl esamos situacijos suvokimui įtaką galėjo daryti ir geram matomumui nepalanki aplinka. Dėl to, šioje situacijoje remiamasi liudytojo M. V. parodymais, kadangi šis asmuo tiesiogiai šiame eismo įvykyje nedalyvavo, tačiau gerai jį pamatė, taip pat nuosekliai paaiškino, kaip dar iki eismo įvykio kilimo judėjo P. K. vairuojamas automobilis, kaip įvyko susidūrimas ir kaip po to iki sustojimo judėjo nuteistojo ir nukentėjusiosios transporto priemonės. Nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti liudytojo suinteresuotumą bylos baigtimi ar kitą pagrindą, lemiantį jo parodymų nepatikimumą. Be to, aplinkybę, jog P. K. antrą kartą išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą patvirtina ir specialisto išvadoje esantis teiginys: „Aplenkęs autobusą lengvasis automobilis važiavo eismo juosta, skirta važiuoti link Vilniaus, po to automobilio galinių žibintų skleidžiamos šviesos šaltinis fiksuojamas artėjantis link kairiojo važiuojamosios dalies krašto“, kas iš esmės įrodo, jog, priešingai nei teigė P. K., aplenkęs autobusą jis neliko savo eismo juostoje, o judėjo link priešpriešinės eismo juostos (1 t., b. l. 157–161).

9.3. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad 2024 m. balandžio 15 d. specialisto išvada Nr. 11-180 (24) (1 t., b. l. 157–161) paneigia pirmosios instancijos padarytą išvadą, jog dėl eismo įvykio kaltas P. K., apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais neturi pagrindo sutikti. Kaip matyti iš specialisto išvados, specialisto buvo prašoma atsakyti į techninio pobūdžio klausimus: 1) aprašyti eismo įvykio mechanizmą ir transporto priemonių susidūrimo vietą; 2) nustatyti P. K. ir G. B. vairuotų automobilių greitį prieš pat susidūrimą; 3) paanalizuoti, kaip šioje situacijoje turėjo elgtis eismo įvykio dalyviai. Pažymėtina, kad išvadoje, nors ir nenustatyta automobilių susidūrimo vieta ir automobilių judėjimo greičiai iki susidūrimo ir prieš pat jį, tačiau pateiktas galimas eismo įvykio mechanizmas iš esmės sutampa su M. V. parodymais dalyje dėl to, jog P. K., aplenkęs liudytojo vairuojamą autobusą ir persirikiavęs atgal į savo eismo juostą, po kiek laiko judėjo link kairiojo važiuojamosios dalies krašto, t. y. išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, o G. B., keitė judėjimo kryptį į kairę, t. y. į P. K. eismo juostą. Nors specialistas nurodė, kad iš atlikto tyrimo rezultatų negalima nustatyti, kurio iš eismo įvykio dalyvių veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti, pabrėžtina, jog specialisto atsakymas į tokį klausimą yra tik techninio pobūdžio, t. y. padarytas neatsižvelgiant į kitas, žmogiško pobūdžio aplinkybes, dariusias įtaką šiam įvykiui. Išvadą, kurio asmens veiksmai priežastiniu ryšiu yra susiję su sukeltomis pasekmėmis, gali padaryti tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes.

10. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad KET nenumato pareigos vairuotojui, kuris pamatė kliūtį kelyje, ją apvažiuoti tik iš dešinės pusės. Nagrinėjamu atveju G. B. sprendimą dėl susidariusios situacijos turėjo priimti akimirksniu, esant prastam matomumui bei nepalankiomis sąlygomis – į ją iš priekio artėjant P. K. automobiliui ir kitoje eismo juostoje esant M. V. autobusui. Kaip matyti iš 2023 m. balandžio 26-27 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo (1 t., b. l. 28–29, 30–34), net ir eismo įvykio vietą apšvietus policijos pareigūnų tarnybinių automobilių signalizacinėmis šviesomis, matomumas buvo prastas ir iš esmės negalima įvertinti, kokia yra kelkraščio būklė, t. y. ar ten yra griovys, ar lyguma. Dėl to sutiktina, kad, esant tokiai situacijai, G. B., veikdama streso ir išgąsčio būsenoje, pasirinko savo automobilį pasukti į jos atžvilgiu priešpriešinę eismo juostą, kuri būtų buvusi apšviesta, ne tik jos transporto priemonės šviesomis, bet ir M. V. autobuso šviesomis. Tai, kad nukentėjusioji pasirinko kitą elgesio modelį, kuris jai atrodė saugesnis, tačiau su kurio teisingumu nesutinka nuteistasis, savaime nėra pakankamas pagrindas vertinti, jog G. B. elgėsi netinkamai, neatsakingai ar kaip kitaip nepateisinamai. Dėl to atmetami apeliacinio skundo argumentai, jog yra abejonių dėl nuteistojo P. K. kaltės dėl nagrinėjamo eismo įvykio sukėlimo.

11. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog būtent P. K. padaryti KET pažeidimai – lenkimo manevro atlikimas neleistinoje vietoje bei pavojingas manevravimas kelyje pakartotinai išvažiuojant į kitą (priešpriešinę) eismo juostą nulėmė 2023 m. balandžio 26 d. eismo įvykį. Įvertinus aplinkybę, jog eismo įvykio metu nukentėjusiosios G. B. sužalojimai 2023 m. gegužės 23 d. specialisto išvada Nr. G 1535/2023(01) (1 t., b. l. 115–117) kvalifikuoti nesunkiu sveikatos sutrikdymu, yra darytina išvada, kad nuteistojo P. K. veiksmai yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su eismo įvykio metu nukentėjusiosios patirtais sužalojimais. Sutiktina su teismo išvada, jog jei nuteistasis nebūtų priėmęs sprendimo lenkti liudytojo M. V. vairuojamo autobuso neleistinoje vietoje, o būtų važiavęs šiam iš paskos ir lenkimo manevrą atlikęs ten, kur tai yra leidžiama, bei nebūtų pavojingai manevravęs kelyje pakartotinai išvažiuojant į kitą (priešpriešinę) eismo juostą, eismo įvykis nebūtų įvykęs ir G. B. nebūtų buvusi priversta išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą.

12. Įvertinusi apeliacinio skundo argumentus ir pirmiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas P. K. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje, baudžiamojo proceso pažeidimų nepadarė bei priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Baudžiamosios bylos duomenys įvertinti objektyviai ir visapusiškai, o P. K. padaryta nusikalstama veika buvo kvalifikuota teisingai, dėl to nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo skundžiamą nuosprendį naikinti.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

13. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma atleisti P. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nuteistąjį perduodant jo motinos atsakomybei. Apeliantas nesutinka su vertinimu, jog šiuo atveju jis nepripažino savo kaltės, kadangi jis nesutiko tik su eismo įvykio mechanizmu, dėl to išvada, kad jo atžvilgiu negalima taikyti BK 40 straipsnio nuostatų, yra nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo motyvais.

14. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra numatytos privalomosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir; 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir; 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šiuo atveju nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad P. K. neatitinka būtinosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte.

15. Teismų praktikoje, sprendžiant dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytos sąlygos buvimo, nurodoma, kad kiekvienu konkrečiu atveju vertinamas paties kaltininko parodymų bei jo pozicijos ikiteisminiame tyrime arba (ir) teisme nuoseklumas, kaltės pripažinimo momentas, aplinkybės, kurioms esant kaltė pripažinta, teisėsaugos institucijoms suteikta pagalba, kaltininko pastangos sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, jo požiūris į padarytą veiką ir pan. (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-699/2017, 2K-176-303/2018). Visiškas kaltės pripažinimas nereiškia, kad kaltininkas privalo sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiamu padarytos veikos kvalifikavimu, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių vertinimu ir kt. (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-153-976/2018). Kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas ir tais atvejais, kai kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, nors dalį kitų neesminių neigia (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-212-594/2024). Pirmiau aptarti kasacinės instancijos teismo išaiškinimai neginčijamai patvirtina išvadą, jog šiuo atveju negali būti laikoma, jog P. K. pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 2 dalyje padarymo.

16. Negalima sutikti su apeliacinio skundo pozicija, jog eismo įvykio mechanizmas nėra esminė P. K. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybė. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, P. K. padaryti nusikaltimai tarpusavyje sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, todėl nepripažinimas esminės BK 281 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo aplinkybės, t. y. eismo įvykio mechanizmo bei nuteistojo vaidmens eismo įvykio kilime, laikytina savo kaltės nepripažinimu. Dėl to konstatuotina, jog P. K. neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos būtinosios sąlygos, taigi negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis.

Dėl P. K. paskirtos bausmės

17. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma sušvelninti P. K. paskirtą baudos bausmę, kadangi ji yra aiškiai per griežta ir finansiškai nepakeliama, taigi jos sumokėjimas iš nuteistojo atims jo turimas pajamas pragyvenimui. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo motyvus dėl bausmės skyrimo ir nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais.

18. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais, taip pat atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti arba apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Išvardintų tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui tokios individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas turi nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

19. BK 54 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą bei rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, atsižvelgia ir į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis).

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išvardintų reikalavimų nepažeidė ir nuteistajam P. K. paskyrė teisingą bausmę už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 straipsnio 2 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje. Paskirdamas galutinę subendrintą 120 MGL (6 000 Eur) dydžio baudos bausmę pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas aplinkybes.

21. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į baudžiamojoje byloje nustatytas ir bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei tinkamai įvertino šių duomenų visumą. Nors teismas, spręsdamas dėl nuteistajam skirtinos bausmės, nurodė, jog P. K. padarė du nesunkius nusikaltimus, tai laikytina rašymo apsirikimu, nes nusikalstama veika, numatyta BK 281 straipsnio 2 dalyje yra neatsargus nusikaltimas, o pirmos instancijos teismas vėliau motyvuose nurodė, jog P. K. veikė tiesiogine tyčia dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nusikalstamai nerūpestingai dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 2 dalyje. Teismas taip pat atsižvelgė, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių; nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (dėl nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje). Taip pat įvertinta tai, kad P. K. anksčiau neteistas (1 t., b. l. 207–208); baustas administracine tvarka, paskirtos baudos yra sumokėtos (1 t., b. l. 209–210); šiuo metu dirba (1 t., b. l. 211). Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog P. K. anksčiau administracine tvarka baustas už automobilio vairavimą esant neblaiviam, kas yra neigiamai nuteistąjį charakterizuojanti aplinkybė bei parodo, kad nusikalstama veika, kuri numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nebuvo visiškai atsitiktinė.

22. Pabrėžtina, kad BK 47 straipsnio 3 dalies 2 bei 5 punktuose yra numatyta tai, jog asmeniui už nesunkaus nusikaltimo padarymą galima skirti baudą nuo 50 MGL (2 500 Eur) iki 2 000 MGL (100 000 Eur) dydžio bauda, o už neatsargaus nusikaltimo padarymą galima skirti baudą nuo 20 (1 000 Eur) iki 750 MGL (37 500 Eur) dydžio. Aptariamu atveju P. K. pagal BK 281 straipsnio 2 dalį buvo paskirta 120 MGL (6 000 Eur) dydžio bauda, o pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį buvo paskirta 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda. Paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir skirta galutinė subendrinta 120 MGL (6 000 Eur) dydžio bauda už jo idealiąja sutaptimi padarytus nusikaltimus – paskirta bausmė yra artima BK 47 straipsnio 3 dalies 2 bei 5 punktuose numatytam minimumui, atitinka jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą bei nuteistojo asmenybę, todėl nėra jokio pagrindo jos dar labiau švelninti.

23. Apeliaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, jog tokio dydžio bauda yra finansiškai nepakeliama ir iš esmės atims iš nuteistojo galimybę tenkinti būtinuosius jo poreikius. Įvertinus tai, kad nuteistajam paskirta bauda nevertinama kaip nepagrįstai didelė, darytina išvada, kad P. K. kylančios neigiamos pasekmės yra laikytinos adekvačiais padariniais jo padarytoms nusikalstamoms veikoms ir vien tai, kad nuteistasis nesutinka su bausmės dydžiu ir turi dar kitų finansinių įsipareigojimų, kurių įvykdymas bus apsunkintas dėl jam paskirtos baudos mokėjimo, nėra esminė ar išimtinė aplinkybė, suponuojanti paskirtos bausmės neadekvatumą. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad konkuruoja nuteistojo interesai patirti kuo mažiau suvaržymų ir praradimų dėl padarytų nusikalstamų veikų bei valstybės ir visuomenės interesai, įtvirtinti baudžiamajame įstatyme. Vertintina, kad paskirtos bausmės švelninimas ją padarytų per švelnia ir nepakankamai efektyvia siekiant teigiamai paveikti apeliantą.

24. 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 99, 100, 100-1, 100-2, 100-3, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 147-1, 147-2, 148, 149, 150, 151, 151-1, 152, 152-1, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170-1, 170-2, 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 182-1, 185, 188, 189, 189-1, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 198-1, 198-2, 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 249-1, 250, 250-2, 250-4, 250-5, 251, 256, 256-1, 257, 257-1, 258, 259, 262, 265, 267, 267-1, 267-2, 267-3, 268, 270, 270-2, 270-3, 273, 274, 275, 276, 276-1, 276-2, 276-3, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 292-1, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 302-1, 303, 304, 306, 306-1, 306-2, 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsnių ir priedo pakeitimo 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymas Nr. XIV-3060. Šiuo įstatymu, be kita ko, pakeistas ir BK 281 straipsnis, kurio 2 dalies sankcijoje numatyta ir nauja alternatyvi bausmė – laisvės apribojimas.

25. BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Pagal BPK 362¹ straipsnį, įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus dėl nuteistajam priimtų nuosprendžių taiko vėliausią nuosprendį priėmęs apylinkės teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Tais atvejais, kai vėliausią ar bent vieną ankstesnį nuosprendį kaip pirmosios instancijos teismas yra priėmęs apygardos teismas, įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo klausimą dėl visų nuteistajam priimtų nuosprendžių sprendžia vėliausią nuosprendį priėmęs apygardos teismas. Tačiau sisteminis baudžiamojo proceso nuostatų aiškinimas yra toks, kad, nagrinėjant bylą apeliacine ar kasacine tvarka kitais pagrindais ir nustačius BPK 362¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą pagrindą, apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aktyvaus teismo konstitucine samprata, taip pat siekdamas proceso greitumo ir racionalumo, gali priimti BPK 362¹ straipsnio 4, 5 dalyse numatytus sprendimus, taip pat, remdamasis BK 2 straipsniu bei BPK 3 straipsnio nuostatomis, nutraukti baudžiamąjį procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-635-976/2015).

26. Nuteistojo apeliacinis skundas paduotas nuteistojo teisinę padėtį švelninančiais pagrindais. Teisėjų kolegija, siekdama proceso greitumo ir racionalumo, sprendžia, kad byloje yra pagrindas taikyti BK 362¹ straipsnį ir nuteistojo veiką perkvalifikuoti pagal galiojančio BK 281 straipsnio 2 dalį. Nuteistajam už šią veiką paskirta baudos bausmė yra ne per griežta, anksčiau išdėstytais motyvais, teisingumo principo nepažeidžia, paliekama nepakeista.

Dėl P. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės

27. Apeliaciniame skunde taip pat yra nesutinkama su nuteistajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo – terminu bei prašoma jį sušvelninti iki 2 metų, kadangi atgavus teisę vairuoti P. K. turėtų galimybę padidinti savo pajamas.

28. Baudžiamojo poveikio priemonė yra teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, apribojanti pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės, teises ir laisves bei jam nustatanti specialias pareigas ir padedanti įgyvendinti bausmės paskirtį. Baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu turi būti siekiama to paties rezultato, kurio siekiama bausme, t. y. asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo arba atėmimo.

29. Baudžiamasis įstatymas numato, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką (BK 68 straipsnio 1 dalis). Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones gali būti paskirtas nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu P. K. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones 3 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 12 d.

30. Spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas 3 metų 6 mėnesių baudžiamojo poveikio priemonės terminą, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė. Šioje byloje neginčijamai nustatyta tai, kad nuteistasis P. K. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas – jo kraujyje buvo rasta 1,65 promilės etilo alkoholio. Nors šis kiekis ir nedaug viršija ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė, tačiau jis daugiau nei keturis kartus viršija minimalią leistiną etilo alkoholio koncentraciją. Be to, dėl tokių jo veiksmų kilo ir realūs padariniai – nukentėjusioji G. B. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat buvo apgadinti tiek nuteistajam, tiek nukentėjusiajai priklausantys automobiliai. Šios aplinkybės neginčijamai didina P. K. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą. Šiame kontekste yra būtina atkreipti dėmesį ir į tai, jog P. K. negali būti laikomas pavyzdingu vairuotoju, kadangi visi per pastaruosius penkerius metus jo turėti administraciniai baustumai (1 t., b. l. 209–210) yra susiję su KET pažeidimais, taigi parodo, kad turima specialia teise vairuoti transporto priemones nuteistasis naudojosi nepakankamai atsakingai. Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad trumpesnio draudimo naudotis specialia teise termino nustatymas ne tik pažeistų proporcingumo ir teisingumo principus, tačiau taip pat kurtų praktiką, paneigiančią baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362¹ straipsnio 4 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo P. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio.

P. K. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 281 straipsnio 2 dalį (2019 m. sausio 11 d. įstatymo Nr. XIII-1929 redakcija), perkvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, nuteistajam paskirtos bausmės nekeisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Arūnas BartkusPaulius VeršekysNijolė Žimkienė