Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Tamošaitienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės S. M. ieškinį atsakovui A. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, su tuo susijusių kitų klausimų išsprendimo ir neturtinės žalos atlyginimo, institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, ir atsakovo A. M. patikslintą priešieškinį ieškovei S. M. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė TF bank, institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3.1. Teigia, jog nei ieškinyje, nei priešieškinyje nė viena ginčo šalis nėra suformulavusi prašymo dėl laikinos skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo su mažamečiais vaikais tvarkos nustatymo, o tai, siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, yra būtina.

3.2. Nurodo, jog iš 2025 m. rugpjūčio 28 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (toliau – ir VVTAĮT) surašyto šeimos aplinkybių sąlygų tyrimo akto matyti, kad dėl to, jog nepilnamečiai vaikai visą vasarą gyveno pas močiutę (duomenys neskelbtini), jie ilgisi atsakovo. Nesant nustatytos laikinos bendravimo tvarkos, yra pažeidžiami vaikų interesai išsaugoti ryšį su skyrium gyvenančiu tėvu.

5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog, siekiant išvengti konfliktinių situacijų ateityje, užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, taip pat atkreipiant dėmesį į tėvų tarpusavio santykius, nepilnamečių vaikų išsakytas nuomones, laikinos bendravimo tvarkos nustatymas yra tikslingas ir vaikų geriausiems interesams neprieštarauja.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų, tvarkos ir ginčo esmės

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

11. Atskirojo skundo objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl laikinos nepilnamečių vaikų ir atsakovo bendravimo tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus – 2025 m. gruodžio 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštą Nr. A51-201408/25 „Dėl situacijos (duomenys neskelbtini).

13. CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą. Bendroji procesinė šiame straipsnyje įtvirtinta taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas pasunkėtų arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti naujus įrodymus.

14. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas prašomą priimti įrodymą pirmosios instancijos teismui pateikė 2026 m. vasario 3 d. kartu su patikslintu priešieškiniu ir kitais duomenimis (DOK-5949), aptariamas dokumentas yra civilinės bylos medžiagoje, todėl pakartotinis pateikto įrodymo priėmimas netikslingas. Atsižvelgiant į tai, atsakovo pateiktas įrodymas nepriimtinas (CPK 314 straipsnis).

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

15. Nagrinėjamu atveju apeliantas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, nurodo, kad pirmosios instancijos teismo argumentai, jog atsakovas neįrodė, kad jo teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais ieškovė be pagrindo riboja, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Apelianto teigimu, byloje esantys duomenys – šalių susirašinėjimas, VVTAĮT surašyti dokumentai patvirtina, kad atsakovo teisė bendrauti su nepilnamečiais vaikais yra ribojama. Pabrėžia, jog ieškovė, neinformavusi atsakovo, visai vasarai buvo išvežusi vaikus pas močiutę į (duomenys neskelbtini), nors vienam iš vaikų – sūnui – mokykla buvo nurodžiusi vasaros metu atlikti papildomus darbus, siekiant pagerinti jo mokymosi pasiekimus. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog teismui kyla abejonių, ar atsakovas, prašydamas nustatyti konkrečią bendravimo su vaikais tvarką, turi visas sąlygas ją realizuoti.

16. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis). Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo.

17. CPK 384 straipsnio 5 dalis tiesiogiai numato galimybę teismui, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgiant į sutuoktinių, vaikų, taip pat vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 straipsnyje. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti kito tėvo bendravimo su vaiku tvarką – yra laikinosios apsaugos priemonės, įtvirtintos CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte, dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-3235-803/2021).

18. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo teisę užtikrina įstatymas, o teismas tik nustato naudojimosi ja tvarką, jei šalys negali susitarti pačios. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku. Pareiga reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

19. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose lemia jų specifika – yra būtina apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, todėl šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-71-687/2020).

20. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties turinį, atskirojo skundo, atsiliepimo į argumentus, VVTAĮT išvadą, taip pat bylos rašytinę medžiagą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog atsakovas neįrodė, kad jo teisė bendrauti su nepilnamečiais vaikais yra ribojama. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, kad atsakovo teisės bendrauti su nepilnamečiais vaikais ribojimas pasireiškia ne dėl tiesioginio ieškovės draudimo (ribojimo) neleisti atsakovui bendrauti su vaikais, o dėl tarp šalių susiklosčiusių konfliktinių santykių, dėl ko šalys taikiai ir geranoriškai negeba (kyla sunkumų) tarpusavyje susitarti dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais.

21. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, jog byloje esantys VVTAĮT 2025 m. birželio 19 d. vaiko situacijos vertinimo sprendimai Nr. 3VSV-2113 ir Nr. 3VSV-2114 pagrindžia aplinkybę, jog ieškovė riboja / draudžia atsakovui bendrauti su nepilnamečiais vaikais. Visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, jog aptariamuose sprendimuose buvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovo 2025 m. birželio 12 d. pranešimo apie ieškovės savavališką vaikų išvežimą į (duomenys neskelbtini) (vasaros laikotarpiui pas močiutę – ieškovės mamą). Nors aptariamuose sprendimuose VVTAĮT nustatė vaikų teisės, nurodytos Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymo II skyriaus 12 straipsnyje: „Vaiko teisė gyventi ir bendrauti su savo tėvais ir giminaičiais“, pažeidimą, kadangi ieškovė, neinformavusi atsakovo, išvežė vaikus svečiuotis pas močiutę vasarai į kitą šalį, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis faktas nepatvirtina ieškovės draudimo, neleidimo, ribojimo atsakovui bendrauti su nepilnamečiais vaikais. Ši situacija, jog vaikai buvo išvežti vasarai pas močiutę, apie tai neinformavus atsakovo, tik pagrindžia laikinos atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo būtinybę. Kaip jau nurodyta šios nutarties 20 punkte, sunkumų dėl atsakovo bendravimo su vaikais kyla iš esmės dėl šalių įtemptų ir konfliktiškų santykių. Šias aplinkybes patvirtina ir minėtuose VVTAĮT vaiko situacijos vertinimo sprendimuose nustatytos aplinkybės, jog ieškovės ir atsakovo santykiai yra labai konfliktiški ir sudėtingi, todėl vaikų tėvui nebuvo pranešta apie jų išvykimą.

22. Byloje esantis šalių 2025 m. lapkričio 14 d. susirašinėjimo turinys, kuriuo buvo tariamasi dėl atsakovo galimybės pasiimti vaikus, patvirtina ne tik faktą, kad šalims yra ganėtinai sudėtinga susitarti dėl tėvo bendravimo su vaikais, bet ir ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytus argumentus, kad ji nedraudžia atsakovui bendrauti su vaikais, tačiau atsakovo siekis bendrauti su vaikais nėra iš anksto planuotas, nuoseklus, o tai neužtikrina geriausių vaikų interesų. Kaip matyti iš nurodyto susirašinėjimo, atsakovas ieškovei apie ketinimą pasiimti vaikus bendrauti (su nakvyne) pranešė 18 val. 24 min. (6.24 PM), vaikų tuo metu nebuvo namie, ieškovė paklausė, kodėl atsakovas nepranešė iš anksto apie norėjimą susitikti su vaikais. Taip pat ieškovė nurodė: „Gal palaukime teismo nutarimo dėl vaikų lankymo, ir tada viskas bus paprasčiau.“ Aptartas šalių susirašinėjimas tik dar kartą pagrindžia anksčiau apeliacinės instancijos teismo padarytas išvadas dėl būtinumo nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų ir atsakovo bendravimo tvarką. Šiuo metu esanti situacija, kai ieškovė nors ir nedraudžia bendrauti atsakovui su vaikais, tačiau yra aplinkybių, kai atsakovas tiek dėl savo darbo grafiko neaiškumo (tai patvirtina minėtas 2025 m. lapkričio 14 d. šalių susirašinėjimas), tiek dėl galbūt ne visada tinkamo gebėjimo iš anksto planuoti ir derinti su ieškove bendravimo su vaikais galimybę ir laiką, kelia grėsmę prioritetiniam nepilnamečių vaikų asmeniniams neturtiniams interesui – užtikrinti vaikų ir atsakovo stabilų ir nuoseklų bendravimą.

23. Spręsdamas klausimą dėl laikino ginčo situacijos sureguliavimo ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu – atsakovu – bendravimo tvarkos nustatymo būtinumo, apeliacinės instancijos teismas svarbiu įrodymu laiko ir ieškovės poziciją. Pabrėžtina, jog ieškovė tiek atsiliepime į atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek atsiliepime į atskirąjį skundą iš esmės patvirtino faktą, jog atsakovas šiuo metu su vaikais bendrauja retai, nenuosekliai ir tai, ieškovės manymu, neužtikrina geriausių vaikų interesų. Ieškovė taip pat nurodė, jog neprieštarauja ir netrukdo atsakovui įgyvendinti savo teisės ir pareigos bendrauti su nepilnamečiais vaikais, o, priešingai, mano, jog vaikams yra reikalingas tėvo rūpestis ir indėlis.

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikinas nepilnamečių vaikų ir atsakovo bendravimo tvarkos nustatymas sudarys sąlygas lengviau ir paprasčiau šalims planuoti savo laiką, poilsį, išvykas, o atsakovui, esant galimybei, koreguoti / pritaikyti savo darbo grafiką, atsižvelgiant į nustatytą konkrečią jo ir vaikų bendravimo tvarką. Laikinos bendravimo tvarkos nustatymas užtikrins ne tik stabilų, aiškų, konkretų vaikų ir tėvo bendravimą, tai susiję su geriausių vaikų interesų užtikrinimu, bet ir sudarys galimybę išvengti šalims konfliktinių situacijų.

25. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pabrėžia, jog išvadą teikianti institucija tiek pateiktoje išvadoje į atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek išvadoje į atskirąjį skundą patvirtino laikinos nepilnamečių vaikų ir atsakovo bendravimo tvarkos nustatymo reikalingumą. VVTAĮT nurodė, jog, siekiant išvengti konfliktinių situacijų ateityje, siekiant užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, taip pat atsižvelgiant į tėvų tarpusavio santykius, nepilnamečių vaikų išsakytas nuomones, laikinos bendravimo tvarkos nustatymas yra tikslingas ir vaikų geriausiems interesams neprieštarauja.

26. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, o šalių ginčas šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas iš esmės. Laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų ir siekiant apsaugoti vaikų interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, kadangi vaikų tėvai gyvena skyrium.

27. Nagrinėjamu atveju nustačius laikinos nepilnamečių vaikų ir atsakovo bendravimo tvarkos nustatymo būtinumą, atsakovo atskirajame skunde nurodyti argumentai, susiję su aplinkybėmis, kad šalių nepilnametis vaikas buvo paliktas kartoti 2 klasės kursą, ar vaikų išvykimu žiemos atostogų (ieškovė apie tai atsakovą informavo 2025 m. spalio 15 d. žinute) ir kt., laikytini neturinčiais įtakos atskirojo skundo išnagrinėjimo galutiniam rezultatui, todėl detaliau dėl jų nepasisakytina. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

28. Apeliantas prašo nustatyti tokią bendravimo su vaikais tvarką, pagal kurią jis turi teisę pirmą ir trečią kiekvienų metų mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 10.00 val. iki 11.00 val. pasiimti vaikus iš jų motinos S. M. jam žinomos gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) ir praleisti su vaikais (su nakvyne) savaitgalį drauge, o to paties savaitgalio sekmadienį nuo 17.00 val. iki 19.00 val. privalo parvežti abu vaikus į jų motinos jam žinomą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) ar kitą šalių raštu sutartą vietą. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad atsakovo prašoma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka nėra aiški, kadangi kyla dvejonių, kas yra laikoma pirmuoju ir trečiuoju kiekvieno mėnesio savaitgaliu. Taip pat nėra aišku, kaip bus sprendžiamos situacijos, kai atsakovas savaitgalį arba kurią nors ir atitinkamo savaitgalio dienų turės dirbti. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su nurodytais ieškovės argumentais – atsakovo siūloma laikina bendravimo su tvarka nėra pakankamai aiški ir konkreti.

29. Kaip teisingai nurodė ieškovė, yra mėnesių, kai viena savaitgalio diena yra to mėnesio paskutinė diena, o kita diena – naujo mėnesio pradžia. Taip pat yra situacijų, kai mėnuo turi penkis savaitgalius, todėl kyla neaiškumų, ar, esant tokiai situacijai, atsakovas su vaikais bendraus pirmą, trečią savaitgalį, o po to du savaitgalius nebendraus ir pan. Šios aplinkybės, atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, gali sudaryti sąlygas kilti nesutarimų ateityje, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo siūlomą nustatyti bendravimo su vaikais tvarką reikia tikslinti.

30. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. turi galimybę patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, bet yra tiesiogiai susiję su ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose įtvirtintą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, nes šių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-403/2021). Šios teismui suteiktos teisės reiškia, kad teismas nėra griežtai saistomas šalių pareikštų reikalavimų, jų ribų ir, esant būtinybei, turi teisę savo iniciatyva šalių siūlomą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką pakeisti / papildyti tokiu būdu, kuris geriausiai užtikrintų nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus.

31. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo prašomos nustatyti bendravimo su vaikais tvarkos turinį, atsižvelgdamas į ieškovės atsiliepime išdėstytus argumentus, daro išvadą, jog atsakovo prašoma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka neatitinka geriausių vaikų interesų, tinkamai neužtikrina bendravimo nuoseklumo ir stabilumo. Dėl nurodytų priežasčių, taip pat siekiant užtikrinti, kad nustatyta laikina bendravimo su vaikais tvarka būtų kiek įmanoma aiškesnė, konstatuotina, jog yra teisinis pagrindas atsakovo pareikštą prašymą dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo patikslinti. Sprendžiant klausimą dėl nepilnamečių vaikų ir atsakovo bendravimo tvarkos patikslinimo, pabrėžtina, jog dažnu atveju teismų praktikoje skyrium gyvenančio tėvo ir vaikų bendravimas yra nustatomas kas antrą savaitgalį.

32. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, jog yra pagrindas iki teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo nustatyti tokią laikiną nepilnamečių vaikų ir atsakovo bendravimo tvarką: atsakovas A. M. su nepilnamečiais vaikais L. M., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir V. M., gimusia (duomenys neskelbtini), bendrauja kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio (su nakvyne) 10.00 val.–11.00 val. pasiimdamas vaikus iš jų motinos S. M. jam žinomos gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) ir parveždamas vaikus to paties savaitgalio sekmadienį 17.00 val.–19.00 val. į jų motinos žinomą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) ar kitą šalių raštu sutartą vietą.

33. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog laikinosiomis apsaugos priemonėms nėra nustatoma pastovi, išsami skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarka. Laikinąja bendravimo tvarka siekiama laikinai, iki bus priimtas teismo sprendimas, nustatyti skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką, užtikrinant jų nuolatinį, stabilų ir nuoseklų bendravimą, tarpusavio ryšio išsaugojimą ir stiprinimą.

34. Šalims išaiškintina, kad, atsiradus (paaiškėjus) aplinkybėms, dėl kurių nustatyta laikina nepilnamečių vaikų bendravimo su atsakovu tvarka nebeatitiks šalių ar jų nepilnamečių vaikų interesų, kiekviena iš šalių turi teisę kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (CPK 148 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

35. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinos atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos nustatymo, netinkamai įvertino šiam klausimui spręsti byloje esančius įrodymus, nukrypo nuo formuojamos aktualios teismų praktikos, todėl, netenkindamas atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priėmė nepagrįstą nutartį. Dėl nurodytų priežasčių yra teisinis pagrindas tenkinti atsakovo atskirąjį skundą, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti ir iki teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo nustatyti tokią laikiną atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką – atsakovas su nepilnamečiais vaikais L. M. ir V. M. bendrauja kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio (su nakvyne) 10.00 val.–11.00 val. pasiimdamas vaikus iš jų motinos S. M. jam žinomos gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) ir parveždamas vaikus to paties savaitgalio sekmadienį 17.00 val.–19.00 val. į jų motinos žinomą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) ar kitą šalių raštu sutartą vietą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.

Nustatyti laikiną, iki teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo, skyrium gyvenančio atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir nepilnamečių vaikų L. M., gimusio (duomenys neskelbtini), ir V. M., gimusios (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką:

1. atsakovas A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), su nepilnamečiais vaikais L. M., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir V. M., gimusia (duomenys neskelbtini), bendrauja kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio (su nakvyne) 10.00 val.–11.00 val. pasiimdamas vaikus iš jų motinos S. M. jam žinomos gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) ir parveždamas vaikus to paties savaitgalio sekmadienį 17.00 val.–19.00 val. į jų motinos žinomą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) ar kitą šalių raštu sutartą vietą.