- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-16
- Bylos Nr.
- e2S-3235-803/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Ieškovas
- M. P.
- Atsakovas
- L. P.
- Kategorijos
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) M. P. (M. P.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovo M. P. ieškinį atsakovei L. P. ir pagal atsakovės L. P. priešieškinį ieškovui M. P. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, neturtinės žalos atlyginimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. P. kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl L. P. kaltės, turto padalijimo, neturtinės žalos atlyginimo, nepilnamečių vaikų V. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo.
2. Ieškinyje nurodė, kad prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovės ieškovo naudai laikiną išlaikymą po 230 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo dienos iki sprendimo įsiteisėjimo, taip pat nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu bei atsakovės ir vaikų laikinąją bendravimo tvarką.
3. Ieškovo teigimu, atsakovė paliko šeimą nuo 2019 m. ir ja nesirūpina, piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, vartojo narkotines medžiagas, atsisakė gydytis jai diagnozuotą psichikos ligą. Šalių vaikai nuo pat gyvenimo pradžios gyvena name, adresu: (duomenys neskelbtini), kur turi atskirus kambarius, jiems sudarytos tinkamos sąlygos. Ieškovas nuo pat gimimo išlaiko vaikus, o atsakovei išsikėlus gyventi su kitu vyru, rūpinasi vaikų poreikių patenkinimu. Vaikai yra pripratę prie dabartinės gyvenamosios aplinkos, o gyvenimas su atsakove, atsižvelgiant į jai nustatytą ligą, nesaikingą alkoholio ir psichotropinių-narkotinių medžiagų vartojimą, jiems nebūtų stabilus. Vaikai mokosi (duomenys neskelbtini). Jų mokslu rūpinasi ieškovas, kuris nuolatos bendradarbiauja su mokytojais ir mokyklos administracija, domisi vaikų pasiekimais, padeda atlikti namų darbus. Vaikai yra lankęsi atsakovės gyvenamoje vietoje, tačiau tai darė nenoriai. Ieškovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas vaikams užtikrinti saugias ir stabilias gyvenimo sąlygas bei palaikyti nuolatinį vaikų ir jų motinos abipusį ryšį. Papildomai ieškovas informavo, kad jo žiniomis, atsakovė susilaukė vaiko nuo kito vyro. Pažymėjo, kad ji melagingai nurodo gyvenanti tuo pačiu adresu kaip ieškovas ir vaikai. Ji tik atvyksta vaikų aplankyti ir prižiūrėti, kai ieškovas išvyksta į darbą.
Atsiliepimas
4. Atsakovė atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas. Paaiškino, kad ji gyvena kartu su vaikais, tai yra (duomenys neskelbtini). Mano, kad ieškovo teiginiai apie jos ligą ir sveikatos problemas yra siekis ją įskaudinti. Nurodė, kad yra neįgali, nustatytas 40 proc. nedarbingumas, tačiau tai negali būti pagrindu vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu, teigiant, kad gaudama neįgalumo pajamas ji nesugebės pasirūpinti vaikais. Atsižvelgiant į jos gaunamas pajamas iš neįgalumo, mano, kad atsakovo reikalavimas priteisti 230 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui yra nepagrįstas. Ji visuomet rūpinosi vaikais, sudarydama ieškovui sąlygas turėti norimą darbą bei daryti karjerą. Mano, kad šiuo atveju nėra tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, kad ieškovo ir atsakovės šeima iki 2018 m. birželio 30 d. nebuvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, ir nuo 2018 m. liepos 1 d. tarnybai šeima nebuvo žinoma, šeimoje nebuvo fiksuoti vaiko teisių pažeidimai ar vaikų nepriežiūros faktai. Šiuo metu atsakovė laukiasi. Skyriaus nuomone, ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti vaikų gyvenamąją vietą iki galutinio teismo sprendimo su juo neprieštarauja vaikų interesams, kadangi nepilnamečiai vaikai nuolat gyvena minėtuose šeimos namuose kartu su jų tėvu, kur jiems yra sudarytos geros ir jiems įprastos sąlygos. Pažymėjo, kad tiriant šeimos aplinkos sąlygas, nustatyta, kad atsakovė, nors tai ir neigia, tačiau faktiškai gyvena atskirai nuo šeimos ir kasdien atvyksta į šeimos namus antroje dienos pusėje ir rūpinasi nepilnamečiais vaikais (gamina jiems maistą, skalbia drabužius, rūpinasi namais) iki ieškovas grįžta iš darbo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartimi nuspręsta atmesti ieškovo M. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
7. Teismas nurodė, kad abi šalys patvirtino, kad vaikai faktiškai gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvadoje nurodyta, kad vaikams sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Teismo vertinimu, kai vaikai faktiškai gyvena su ieškovu jo gyvenamojoje vietoje, kol nėra išnagrinėtas ginčas iš esmės, nėra teisinių prielaidų taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atitinkamai, teismui neginčytinai nenustačius minėtos faktinės aplinkybės dėl vaikų motinos gyvenimo skyrium, netenkintas ir reikalavimas dėl laikino išlaikymo vaikams priteisimo, kaip ir dėl bendravimo tvarkos.
8. Teismas pažymėjo, kad ieškovas ir taip supranta vaikų ryšio su motina svarbą, bendravimui neprieštarauja, todėl ir laikina bendravimo tvarka šiuo atveju nėra būtina ir bus nustatyta galutiniu teismo sprendimu, išsamiai ištyrus visas bylos aplinkybes.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Apeliantas M. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartį.
10. Nurodė, kad teismas visiškai neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad atsakovė visiškai neišlaiko savo ir apelianto vaikų, bet ir neįvertino fakto, kad apeliantas jai kiekvieną dieną už vaikų priežiūrą sumoka po 20 Eur, taip pat apmoka jos mobilaus telefono sąskaitas. Ši aplinkybė reiškia, kad tarp šalių yra susiklostę nebe sutuoktinių teisiniai santykiai, o paslaugų santykiai, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovė atlieka motinos pareigas vaikams, nes vaikai jai yra pinigų gavimo šaltinis ir ji teikia vaikų priežiūros paslaugas. Pastebėtina, kad aplinkybės, jog atsakovei mokama už vaikų priežiūrą, neginčija ir pati atsakovė, kuri savo procesiniuose dokumentuose, pateiktuose pirmos instancijos teismui, apie tai nieko nepasisako.
11. Atsakovė L. P. name (duomenys neskelbtini), negyvena nuo 2019 metų. Gyvenamąją vietą deklaravo name nuo (duomenys neskelbtini), kai gavo pranešimą apie pradėtą civilinę bylą. Jeigu atsakovė gyventu viename name su apeliantu ir vaikais, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM darbuotoja apsilankymo metu būtų pamačiusi jos daiktus. Atsakovė jau porą metų gyvena (duomenys neskelbtini) su sugyventiniu. Tarnybos darbuotoja savo iniciatyva nuvyko į atsakovės gyvenamąją vietą.
Šalies argumentai
12. Apeliantas pabrėžė, kad atsakovės (duomenys neskelbtini) pagimdyta dukra M. P. nurodyta kaip gyvenanti (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo adresu naujagimė negyvena ir buvo tik kartą, kai atsakovė ją norėjo parodyti vaikams. Apelianto nuomone, nenustačius gyvenamosios vietos, gali susidaryti situacija kai atsakovė pasiims vaikus į savo gyvenamąją vietą, kur nėra sąlygų augti 3 vaikams. Be to, ieškovas nesutinka, kad jo vaikai gyventų su svetimu vyru.
13. Apeliantas nurodė, kad atsakovė į vaikų gyvenamąją vietą ji atvyksta tik norėdama gauti atlygį už vaikų priežiūrą, niekada neskalbia vaikų drabužių, pagamina maistą ne tik vaikams, bet ir sau ir sugyventiniui, iš M. P. nupirktų produktų.
Atsiliepimas
14. Atsakovė ginčija atskirajame skunde nurodytas faktines aplinkybes. Anot atsakovės, ieškovas siekia klaidingai suformuoti nuomonę, kad atsakovė gyvena atskirai nuo vaikų ir jais nesirūpina. Savo atskirajame skunde ieškovas teikia išvedžiojimus dėl tariamo tarp šalių susiklosčiusio vaikų priežiūros paslaugų teikimo. Atsakovė gyvena su vaikais, jais rūpinasi, o ieškovas tai daro tik epizodiškai. Ieškovas, siekdamas asmeninės naudos ir galimai veikiamas pykčio, nurodo atsakovės kaip itin blogos mamos įvaizdį. Atsakovė labai myli savo vaikus ir sieks, kad po santuokos nutraukimo vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja. Ieškovo elgesys yra neadekvatus. Jis nuteikinėja vaikus prieš atsakovę. Patys vaikai atsakovei pasakoja, jog tėtis jiems kartoja, jog jie turi pasirinkti gyventi su juo, nes kitu atveju jiems bus atimti telefonai, kompiuteris, nebebus perkamos dovanos, žaidimai, o atsakovė neturės pinigų jiems visa tai nupirkti.
Šalies argumentai
15. Ieškovo prašymas priteisti iš atsakovės ieškovo naudai laikiną išlaikymą po 230 Eur kiekvienam vaikui negali būti tenkintinas. Atsakovei dėl ligos nustatytas 40 procentų darbingumas, o toks darbingumo lygis jai nustatytas iki 2050 m. liepos 18 d.. Atsakovė (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros M. P., todėl šiuo metu ji neturi galimybės dirbti, kadangi jai nepertraukiamai reikia rūpintis ką tik gimusiu kūdikiu. Atsižvelgiant į jos gaunamas pajamas iš neįgalumo, negalima reikalauti priteisti po 230 Eur laikiną išlaikymą kiekvienam vaikui. Atsakovė nevengia savo pareigos išlaikyti vaikus ir kiek įmanydama stengiasi jiems suteikti geriausias gyvenimo sąlygas.
16. Atsakovė priešieškiniu prašo teismo po santuokos nutraukimo jai priteisti natūra nekilnojamąjį turtą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), t. y. žemės sklypą ir gyvenamąjį namą. Vadinasi, atsakovė neketina pasiimti vaikų į savo gyvenamąją vietą. Kol santuokos nutraukimo procesas pilnai nebus išnagrinėtas, tol visos ieškovo tikimybinės teorijos turėtų būti vertintinos kritiškai.
17. Atsakovės nuomone, nėra tikslo nustatinėti vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu bei atsakovės ir vaikų laikinąją bendravimo tvarką, priteisti iš atsakovės nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą, kadangi ir taip visi asmenys gyvena tuo pačiu adresu: (duomenys neskelbtini). Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė L. P. nėra pajėgi užtikrinti nepilnamečių vaikų būtinųjų poreikių patenkinimo, tinkamų sąlygų vaikams augti ir vystytis, kad atsakovės elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaikų interesams.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Civiline tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, neturtinės žalos atlyginimo, nepilnamečių vaikų V. P. ir D. P. gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo.
19. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė turi dukrą V. P. (gimusi (duomenys neskelbtini)) ir sūnų D. P. (gimęs (duomenys neskelbtini)). Dėl šių vaikų tėvystės nėra ginčo. Apeliantas įrodinėja, kad nėra M. P., kuri gimė (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas. Ieškovas, atsakovė ir trys vaikai gyvenamąją vietą yra deklaravę adresu: (duomenys neskelbtini).
20. Atsiliepdama į atskirąjį skundą atsakovė iš esmės pripažino, kad nuolat negyvena su vaikais V. P. ir D. P. name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini). Atsakovė nurodė, kad priešieškiniu siekia po santuokos nutraukimo jai priteisti natūra nekilnojamąjį turtą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), todėl neketina keisti vaikų gyvenamosios vietos.
21. Atsakovas pateikė prašymą dėl konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą.
22. Taikydamas specialias šeimos teisinių santykių byloms CK 3.65 straipsnio 2 dalyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones teismas gali: 1) įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium, 2) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, 3) įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu, 4) priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui, 5) areštuoti turtą, kol bus išspręstas jo priklausomybės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui klausimas, taip pat siekiant užtikrinti išlaikymo mokėjimą, 6) areštuoti vieno sutuoktinio turtą, kurio verte būtų galima užtikrinti teismo išlaidų atlyginimą kitam sutuoktiniui, 7) uždrausti vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose, 8) kitas, teismo manymu, reikalingas priemones.
23. Apeliantas apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje nurodė, kad yra faktinės prielaidos nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu, nes atsakovė gali apgyventi vaikus name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame nėra tinkamų sąlygų. Atsakovė nurodė, kad neketina keisti vaikų gyvenamosios vietos.
24. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šalių paaiškinimai dėl atsakovės faktinės gyvenamosios vietos nesutampa. Tačiau teismas, įvertindamas tai, kad vaikai gyvena su ieškovu jo gyvenamojoje vietoje, atmetė prašymą dėl laikinos gyvenamosios tėvo su apeliantu nustatymo.
25. Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 22 punktas).
26. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku, todėl tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 23 punktas).
27. Teismai, spręsdami klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi išsiaiškinti ir nustatyti tiek vaiko norus ir pažiūras, tiek kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, taip pat kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo, – vaiko interesai. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.
28. Kasacinio teismo pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 25 punktas).
29. Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020, 61 punktas).
30. Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje vienas iš ginčo objektų yra vaikų gyvenamosios vietos su tėvu nustatymo pagrįstumo vertinimas. Šalys sutaria, kad vaikų gyvenamoji vieta, kaip geriausiai atitinkanti jų interesą, yra dabartinė jų gyvenamoji vieta ((duomenys neskelbtini)). Abu tėvai reiškia teisinę pretenziją dėl nekilnojamojo turto, kuris yra dabartinė šeimos gyvenamoji patalpa, abu tėvai siekia, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su kiekvienu iš jų atskirai.
31. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad taikant laikinųjų apsaugos priemonių institutą vaikų gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų nustatoma, kai tarp tėvų kyla ginčas dėl bendravimo tvarkos.
32. Nagrinėjamu atveju šalys pripažįsta, kad atsakovė nuolat lanko vaikus, juos prižiūri, kol ieškovas dirba. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodyta, kad atsižvelgdamas į ieškinyje, priešieškinyje bei kituose rašytiniuose įrodymuose pateiktas aplinkybes bei esantį tėvų ginčą, mano, kad nepilnamečių V. P. ir D. P. nuomonę turėtų išklausyti ir teismui pateikti teismo psichologas.
33. CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Pagal CPK 380 straipsnio 1 dalį, kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą; priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams.
34. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai įtvirtina nuostatą, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. CK ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje yra nustatytos kelios sąlygos vaikui dalyvauti ginant savo paties teises: pirma, visais su jo interesais susijusiais klausimais vaikas, gebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą; antra, į vaiko norus būtina atsižvelgti, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020, 86, 87 punktai).
35. Sutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas lakoniškai motyvavo atsisakymą taikyti laikinąsias apaugos priemones. Tačiau apeliacinės instancijos teismas įvertindamas, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas vaikams (CK 3.26 straipsnio 2 dalis), vaikų nuomonė nebuvo išklausyta, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodyta, kad specialistei nepavyko išsiaiškinti vaikų nuomonės dėl to, su kuriuo iš tėvų jie norėtų gyventi, sprendžia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nustatant gyvenamąją vietą su apeliantu šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra galimas (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).
36. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodyta, kad Skyriui šiai dienai nepakanka duomenų pateikti išvadą su kuriuo iš tėvų gyvenamosios vietos nustatymas geriausiai atitiktų nepilnamečių vaikų interesus ir jų nepažeistų, todėl Skyrius, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes bei esantį tėvų ginčą, nepilnamečių V. P. ir D. P., gyvenamosios vietos nustatymo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra.
37. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kad būtų pažeidžiami vaikų interesai, tėvai yra pasidalinę pareigomis prižiūrint vaikus, kol tėvas dirba, mama jais rūpinasi, atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestas pagrįstai (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis, tarp jų ir laikinas vaikų gyvenamosios vietos vienu iš tėvų nustatymas, bendravimo tvarkos nustatymas, nėra ginčo išsprendimas iš esmės. Laikinosios apsaugos priemonės taikytinos pagal esamą faktinę situaciją procesinio sprendimo priėmimo metu, nustatyta laikina bendravimo tvarka neturi prejudicinės galios sprendžiant klausimą iš esmės, ir, pasikeitus faktinei situacijai, galėtų būti keičiama vienos iš šalių prašymu.
38. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta laikinoji apsaugos priemonė – nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas, iš esmės apima ir teismo įgaliojimus nustatyti kito tėvo bendravimo su vaiku tvarką bei laikiną išlaikymo dydį. Vadinasi, nenustačius vaikų gyvenamosios vietos su apeliantu, negalima nustatyti ir laikinos bendravimo tvarkos bei išlaikymo.
39. Atsakovui išaiškintina, kad, pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ir atsiradus poreikiui nustatyti gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų (pvz., gavus psichologo išvadą, mamai pradėjus nuolat gyventi skyrium ir pan.), atsakovas galės kreiptis su nauju prašymu dėl laikinai vaikų gyvenamosios vietos su juo nustatymo, laikinos bendravimo su vaikais tvarkos ir išlaikymo priteisimo, į bylą nagrinėjantį pirmosios instancijos teismą. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas, atsakovė ir trys vaikai gyvenamąją vietą yra deklaravę adresu: (duomenys neskelbtini). Atsakovė bendrauja su vaikais kiekvieną dieną ir juos prižiūri. Tai reiškia, kad nėra faktinių prielaidų nustatyti vaikų gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų per laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutą. Apelianto įrodinėjamos aplinkybės, kad atsakovė neprisideda prie vaikų išlaikymo, gauna atlygį už jų priežiūrą, gali būti faktiniu pagrindu pareikšti ieškinį, prašant priteisti skolą.
40. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
41. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apelianto (ieškovo) M. P. (M. P.) atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.