- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-09
- Bylos Nr.
- 2A-1221-232/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-03204-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė, Andrius Ignotas, Liuda Uckienė
- Atsakovas
- AB firmos „Viti“
- Ieškovas
- UAB „Koncepsija“
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės AB firmos „Viti“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Koncepsija“ ieškinį atsakovei AB firmai „Viti“ dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovės AB firmos „Viti“ priešieškinį ieškovei UAB „Koncepsija“ dėl pirkimo kainos sumažinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.GINČO ESMĖ.
Ieškovė UAB „Koncepsija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 14 585,84 Lt skolos, 182,69 Lt. delspinigius bei 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas.
Nurodė, jog šalys 2010 m. rugsėjo 01 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ieškovė (pardavėja) įsipareigojo parduoti ir pristatyti prekes (antžeminiai hidrantai Jafar (Lenkija), nurodytas sutarties priede Nr.1, o atsakovė (pirkėja) įsipareigojo prekes priimti ir už jas apmokėti šioje sutartyje numatytais terminais ir sąlygomis (b.l.5-7). Pardavėja – ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė - parduodamas prekes pristatė, tačiau atsakovė jai pateiktų sąskaitų pilnutinai neapmokėjo ir liko skolinga 14585,84 Lt. Todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 14 585,84 Lt skolą, sutartimi numatytus 182,69 Lt. delspinigius bei 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas.
Atsiliepimas
Atsakovė AB firma „Viti“ atsiliepime nurodė, kad gauti pajungimo antgaliai buvo skirtingo diametro nei gaisrinės rankovės ir jų pajungti nebuvo jokios galimybės. Todėl hidrantų nebuvo galima naudoti pagal jų įprastinę paskirtį. Atsakovės nuomone, taip atsitiko todėl, kad ieškovė pateikė hidrantus, kurių antgalių forma skiriasi nuo tų, kurie naudojami Lietuvoje.
Atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė sumažinti 5080,16 Lt suma pirkimo kainą, o ieškinį tenkinti iš dalies. Nurodė, jog mokėjimai buvo sustabdyti dėl to, kad apžiūrėjus prekes, įtarimų sukėlė hidrantų pajungimo antgaliai, kurie atrodę didesni, nei įprastai turėtų būti. Ieškovė pakeisti hidrantų pajungimo antgalius atsisakiusi, o 52 galvučių tekinimo darbai bei netinkamų galvučių demontavimo ir tinkamų montavimo darbai, vadovaujantis AB „Puntukas“ komerciniu pasiūlymu, kainuotų 5 080,16 Lt. Todėl prašė sumažinti 5080,16 Lt suma pirkimo kainą.
Ieškovė atsiliepimu į atsakovės priešieškinį prašė jį atmesti, nurodė, jog tikslūs gaminio tipo žymėjimą išreikšti reikalavimai yra nurodyti pirkimo-pardavimo sutarties priede Nr.1, todėl šis gaminys negali turėti jokių įprastų reikalavimų, apie kuriuos kalba atsakovė, o tik sertifikuoto gaminio specifikacijose pateikiamus harmonizuotus ES standartus atitinkančius inžinerinius reikalavimus ir specifikacijas atitinkančius parametrus. Visus šiuos duomenis dar iki sutarties sudarymo, ji (ieškovė) buvo pateikusi atsakovei komerciniame pasiūlyme. Atsakovė neužsakiusi jokios aprišamosios armatūros, tame tarpe ir hidrantų pajungimo movų, o gamykla gamintoja sukomplektavo hidrantų pajungimo movas tokias kokias reglamentuoja harmonizuoti ES standartai. Atsakovė nepateikė nei techninio nei darbo lauko tinklų projekto nei medžiagų žiniaraščių nei specifikacijų, o tiesiog užsakė parduoti nustatyto tipo specialios paskirties sertifikuotą gaminį. Atsakovė neužsakiusi perkamų antžeminių gaisrinių hidrantų montavimo darbų, kas paprastai yra užsakoma. Tai esą įrodo, kad atsakovė turėjo pakankamai žinių apie hidrantus ir jų montavimą.
II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. vasario 6 d. sprendimu atsakovės AB firmos „Viti“ priešieškinį ieškovei UAB „Koncepsija“ dėl pirkimo kainos sumažinimo, atmetė. Priteisė iš AB firmos „Viti“ 14 585,84 Lt. įsiskolinimą ir 182,69 Lt. delspinigių, viso 14768,53 Lt bei 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 14 768,53 Lt sumą nuo ieškinio pareiškimo 2011-03-02 ir iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės UAB „Koncepcija“ naudai. Priteisė iš atsakovės AB firmai „Viti“ 443 Lt žyminį mokestį ieškovės UAB „Koncepcija“ naudai. Priteisė iš atsakovės AB firmos „Viti“ 13,51 Lt pašto išlaidų valstybei.
Teismas nurodė, jog atsakovė yra stambi statybos įmonė Lietuvoje, kuriai LR Aplinkos ministerijos atestatu Nr.1088 suteikta teisė atlikti gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų, susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų ir statinių statybą, rekonstravimą ir remontą, elektrotechnikos darbus, inžinerinių sistemų valdymą ypatingos svarbos statybos objektuose. Minėtus rangos darbus atliekančiai atsakovei, yra privalomos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM direktoriaus 2009 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. I-168 redakcija patvirtintos Lauko gaisrinio vandentiekio tinklų ir statinių projektavimo ir įrengimo taisyklės. Todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovei neabejotinai žinomas Taisyklių 70 p. reikalavimas, kad gaisriniam hidrantui sujungti su gaisrine technika turi būti naudojamos 77 mm skersmens jungiamosios movos, o jų tipas parengiamas pagal priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos naudojamas movas. Atsakovė, ketinusi įsigyti antžeminius gaisrinius hidrantus, iš anksto gavo ieškovės komercinį pasiūlymą, kurį priėmė ir kuriuo vadovaudamasi pirkimo-pardavimo sutartimi užsakė šių hidrantų pirkimą. Ieškovė, neprojektavusi ir neįrenginėjusi minėtų tinklų, neprivalėjo žinoti, kokios turi būti hidrantų pajungimo movos ir pagal užsakymą pardavė tiksliai tokio tipo hidrantus, kokie nurodyti sutarties prieduose. Priešieškiniu prašydama sumažinti pirkimo kainą 5080,16 Lt, atsakovė vadovavosi bendrovės AB „Puntukas“ komerciniu pasiūlymu, kad tiek kainuotų 52 vnt. galvučių tekinimo darbai bei netinkamų galvučių demontavimas ir tinkamų montavimas. Tačiau atsakovė nepateikė įrodymų ar ji šiuo pasiūlymu pasinaudojo, todėl teismas įvertinęs šių aplinkybių visumą atsakovės priešieškinį atmetė kaip nepagrįstą ir netenkintiną.
III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.
Apeliantė (atsakovė) AB firma „Viti“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą; atitinkamai sumažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog tarp šalių buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, todėl pagal CK 6.327 str. parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų – įprastus reikalavimus. Pažymėjo, jog nei pačioje sutartyje, nei Priede Nr.1 prie sutarties niekur nėra nurodyta, kokio diametro hidrantus siūlo ieškovas. Todėl reikia vadovautis Taisyklių 70 p., jog gaisriniam hidrantui sujungti su gaisrine technika turi būti naudojamos 77 mm. skersmens jungiamosios movos. Ieškovas yra pardavėjas ir specialistas priešgaisrinės apsaugos srityje, todėl sudarant sutartį dėl priešgaisrinės įrangos pirkimo, pirkėjas neprivalo pateikti pardavėjui taisyklių, kurios yra visuotinai žinomos ir viešai prieinamos. Apelianto nuomone jis neturi pareigos teismui pateikti dokumentų, įrodančių, jog trūkumai buvo pašalinti. Teismui vertinant reikalavimų pagrįstumą visiškai turėtų pakakti fakto, kurį konstatavo Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba. AB „Puntukas“ komercinis pasiūlymas turėtų būti traktuotinas tik kaip informacinio pobūdžio dokumentas, nurodantis kokie nuostoliai yra padaryti atsakovui. Atsižvelgian į nurodyta, turėtų būti mažinami ir delspinigiai 63,63 Lt suma, priteista 119,03 Lt delspinigių.
Atsiliepimas
Ieškovė UAB „Koncepsija“ atsiliepimu prašė atsakovo AB firmos „Viti“ apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo sprendimą. Pažymėjo, jog atsakovas priimdamas prekes neturėjo jokių pretenzijų, kaip ir pasirašydamas 2010-11-26 Susitarimą dėl apmokėjimo, tokiu būdu pripažino prekių tinkamumą. Taip pat pažymėjo, jog iki pasirašant sutartį su apeliantu buvo išsiųstas komercinis pasiūlymas, kuris atitiko jo lūkesčius, todėl apeliantas sutartį pasirašė. Nei ikisutartinėje stadijoje, nei vėliau apeliantas nepageidavo apžiūrėti prekių, patikrinti jų kokybę ar atitikimą sutarties reikalavimams. Sutarties priede Nr.1 yra aiškiai nurodyti hidrantų tipai, o kadangi tipas yra standartinis, tai ir jo jungiamoji mova yra standartinė. Dėl apelianto kompetencijos darbe su antžeminiais gaisriniais hidrantais šis turėjo žinoti apie reikalavimus taikomus antžeminiams gaisriniams hidrantams ir jų sudedamosioms dalims. Kadangi atsakovas neužsakė perkamų antžeminių gaisrinių hidrantų montavimo darbų, kas paprastai yra užsakoma, ieškovas nežinojo kokiam tikslui yra perkami hidrantai t.y. ar juos apeliantas norėjo perparduoti ar statyti į konkretų objektą. Pažymėjo, jog minėtos Taisyklės reglamentuoja projektavimo ir rangos taisykles, o ne su šia sutartimi susijusių gaminių prekybą. Šiuo atveju apeliantas, kaip rangovas privalėjo paruošti lauko gaisrinio vandentiekio projektą, kuriame ir yra nurodomi hidrantai bei jų tipai, apeliantas ieškovui nepateikė jokio projekto, nes jo neturėjo. Apeliantas užsakinėdamas prekes nepasirinko jungiamųjų movų pagal priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos naudojamas movas, nors privalėjo tai padaryti.
IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI.
CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.)
Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau LAT) formuoja praktiką (LAT 2009 10 14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 03 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 02 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.
Ginčas byloje yra kilęs iš pirkimo pardavimo santykių. Ginčo esmę sudaro tai jog atsakovas nėra atsiskaitęs už pateiktas jam prekes. CK 6.189 straipsnio 1 dalis nustato jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lema sutarties esmė arba įstatymai. Bendrieji sutarties vykdymo principai suformuluoti CK 6.200 straipsnyje numatančiame, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. CK 6.205 straipsnis numato jog sutarties neįvykdymu laikomos, bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą.
Sutarties šalims nesutariant dėl sudarytos sutarties sąlygų turinio, tokios sąlygos aiškinamos pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais. Kasacinis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad sutartis turi būti aiškinama, nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-137/2011; 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-409/2010; kt.).
Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų – įprastus reikalavimus. Nuostatos dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos CK 6.333 str., pagal šio straipsnio 1 d. pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, bei atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. CK 6.333 str. 2 d. įtvirtinta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sudarant sutartį nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daiktų nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas juos ketino naudoti, arba dėl kurių daiktų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų tų daiktų pirkęs, arba nebūtų už juos tiek mokėjęs. Pagal LR CK 6.341 d. pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje. Pirkėjas neturi pareigos sumokėti kainą, kol jis neturėjo galimybės patikrinti daiktus, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas numato ką kita (CK 6.314 str. 3 d.). Taigi nagrinėjamoje byloje susiklosčiusių šalių pirkimo–pardavimo santykių turinys vertintinas vadovaujantis aukščiau nurodytomis parduodamų daiktų kokybę ir pardavėjo bei pirkėjo teises ir pareigas nustatančiomis teisės normomis, atsižvelgiant į tai, ar reikalavimai, keliami ginčo daiktui, yra tiesiogiai nustatyti ir apibūdinti sutartyje, ar apie tokius reikalavimus galima spręsti ir iš kitų aplinkybių, taip pat atsižvelgiant į pirkėjo ir pardavėjo elgesį ikisutartinėje ir sutartinėje stadijose.
Motyvuojamoji dalis
Kolegija pažymi, kad civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kurio esmė yra ta, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims, ieškovui ir atsakovui (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). CPK 178 straipsnyje įtvirtinta šalių procesinė pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas pateikė teismui pakankamai rašytinių įrodymų savo pareikštam reikalavimui pagrįsti – atsakovui pateiktas ir pastarojo priimtas PVM sąskaitas faktūras (b.l. 10-14), susitarimą dėl apmokėjimo už patiektas prekes (b.l. 8), ikiteisminę pretenziją (b.l. 15), – kurie vienareikšmiškai patvirtina, kad ieškovas pardavė ir perdavė atsakovui prekes – antžeminius hidrantus, atsakovas PVM sąskaitų-faktūrų pilnai neapmokėjo, iki šiol neapmokėta skola 14 585,84 Lt. Tuo tarpu atsakovas atsisako sumokėti visą skolą, atsikirtimus grįsdamas tuo, jog parduoti hidrantai ir jų sudėtinės dalys yra su trūkumais, t.y. ieškovas pateikė hidrantus, kurių antgalių forma skiriasi nuo tų, kurie yra naudojami Lietuvos Respublikoje, ko pasekoje atsakovas jų negali naudoti pagal tikslinę paskirtį. Prekių kokybės trūkumai yra fakto klausimas. Prekių kokybės trūkumo faktą turi įrodyti pirkėjas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-12-28 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010 pažymėjo: „parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. jog daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų turi įrodyti pirkėjas. Pirkėjas gali vienašališkai nutraukti sutartį, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 str. 1 d. 2, 4 p.). Sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, ar nukentėjusios šalies lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų ar dėl kitų priežasčių.“
Apeliantas apeliacinį skundą grindžia argumentu, jog nei sutartyje, nei jos prieduose nebuvo nurodyta kokio diametro yra parduodamų hidrantų jungiamosios movos, todėl tokiu atveju būtina vadovautis Taisyklių 70 punktu (Lietuvos Respublikoje naudojamos 77 mm skersmens jungiamosios movos).
Kaip matyti ginčo šalių sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties 1.1. punkte numatyta, kad atsakovas parduoda ieškovui prekes, nurodytas priede Nr.1 prie šios sutarties. Atitinkamai sutarties priede nurodytas antžeminio gaisrinio hidranto tipas su metmenimis 8003 H-2500 mm (Rd-1800 mm)(b.l. 7). Pažymėtina, jog prieš pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį atsakovas iš anksto gavo ieškovo komercinį pasiūlymą (b.l. 77), kuriame yra nurodyti tie patys antžeminiai gaisrinio hidranto tipas ir metmenys, kaip ir 2010 09 20 pasirašytoje šalių pirkimo-pardavimo sutartyje. Atsakovas pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, prekes priėmė, pasirašant sutartį nereiškė jokių pretenzijų dėl pasiūlytų prekių tipo bei metmenų, todėl darytina išvada, kad atsakovą tenkino komerciniame pasiūlyme nurodytos prekės, dėl kurių pirkimo pasirašyta sutartis. Apeliantas turėjo visas galimybės patikrinti parduodamas prekes, byloje nėra duomenų, jog jis būtų išreiškęs norą apžiūrėti prekes, patikrinti jų kokybę ir jų atitikimą Sutarties reikalavimams. Sutarties priede 1 aiškiai nurodyta parduodamų antžeminių hidrantų tipas, atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų, jog jam perduotos prekes neatitinka pirkimo-pardavimo sutartyje ir priede aptartų prekių parametrų.
Pažymėtina, jog nagrinėjamos bylos atveju šalys yra juridiniai asmenys. Apeliantas, yra stambi statybos įmonė Lietuvoje, kuriai LR aplinkos ministerijos atestatu Nr.1088 suteikta teisė atlikti gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų, susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų ir statinių statybą, rekonstravimą ir remontą, elektrotechnikos darbus, inžinerinių sistemų valdymą ypatingos svarbos statybos objektuose (b.l.78). Tokius rangos darbus atliekančiai atsakovei, yra privalomos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM direktoriaus 2009 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. I-168 redakcija patvirtintos Lauko gaisrinio vandentiekio tinklų ir statinių projektavimo ir įrengimo taisyklės. Todėl teisingai pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovei neabejotinai žinomas Taisyklių 70 p. reikalavimas, kad gaisriniam hidrantui sujungti su gaisrine technika turi būti naudojamos 77 mm skersmens jungiamosios movos, o jų tipas parengiamas pagal priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos naudojamas movas, o LR CK 6.327 str. 2 d. nustato, kad pardavėjas neatsako pagal šio straipsnio 1 dalies reikalavimus už bet kokį daiktų neatitikimą, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą. Šių aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į apelianto kompetenciją šioje srityje, apelianto elgesį ikisutartinėje stadijoje (prieš pasirašant Sutartį, iš anksto gavo komercinį pasiūlymą), darytina išvada, jog apeliantas, būdamas savo veiklos palyginti siauroje veiklos srityje specialistas verslo įmonė pats privalėjo domėtis sutarties objektu, užsakinėdamas prekes parinkti jungiamąsias movas pagal Taisyklių reikalavimus. Minėta, jog Sutarties priede 1 aiškiai nurodytas hidrantų tipas, kaip teigia ieškovas, hidrantų tipas yra standartinis, todėl ir mova yra standartinė, kadangi apeliantas turi žinių darbe su antžeminiais gaisriniais hidrantais, ši aplinkybė jam taip pat turėjo būti žinoma. Todėl pasirašydamas sutartį, atsakovas turėjo veikti itin atsakingai bei išimtinai atidžiai, šiuo nagrinėjamu atveju jis veikė savo rizika ir prisiėmė visas su rizika susijusias pasekmes, ir šios atsakomybės negali perkelti ieškovui. Atsakovas neįrodė, jog ieškovas pardavė prekes su trūkumais ar kitas prekes, nei buvo aptarta šalių sutartyje. Pažymėtina, jog atsakovas užsako prekes savo nuožiūra. Be to Sutartyje nėra nurodyta kokiam tikslui buvo perkami hidrantai. Todėl kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nepagrįsti atsakovo reiškiami priekaištai ieškovei, kad ieškovas galėjo ir privalėjo žinoti, kokios rūšies hidrantus reikia pateikti rangovui, kad juos būtų galima naudoti pagal paskirtį be papildomo tobulinimo.
Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.