Telšių apylinkės teismo sprendimas

2018-05-31 · Civilinė byla Nr. 2-2716-832/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-05-31
Bylos Nr.
2-2716-832/2018
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-00726-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Mindaugas Klemenis
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Svydis Lietuva”
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Aurometa“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-2716-832/2018Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00726-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 3.1.7.6; 3.2.6.1. (S)
TELŠIŲAPYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 31 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėjas Mindaugas Klemenis,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Lilijai Drizgienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Svydis Lietuva” ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aurometa“ dėl skolos, delspinigių, metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Svydis Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Aurometa“ 425,92 Eur skolos, 2,55 Eur delspinigių, 0,21 Eur metinių palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodo, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta sutartis, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovei įvairius produktus kaip remonto, abrazyvinių medžiagų, grunto, dažų, o atsakovė įsipareigojo šias prekes priimti bei tinkamai ir laiku atsiskaityti su ieškove. Už parduotas prekes ieškovė atsakovei išrašė PVM sąskaitas faktūras, tačiau suėjus mokėjimo terminams atsakovė už prekes neatsiskaitė, liko skolinga 1641,93 Eur ir pradėjo vengti kontakto su ieškove. Kadangi atsakovė nevykdė savo prievolės atsiskaityti, 2018 m. kovo 12 d. ieškovė su G. Ž.-A. pasirašė Skolų išieškojimo paslaugų teikimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė suteikė teisę G. Ž.-A. vykdyti skolos išieškojimą iš atsakovės, neperimant reikalavimo teisės iš ieškovės. Atsakovė buvo tinkamai informuota apie susidariusios skolos dydį, jai buvo išsiųstas pranešimas ir įspėjimas dėl skolos sumokėjimo. 2018 m. kovo 23 d. atsakovė ieškovei bankiniu pavedimu sumokėjo 1641,93 Eur, tačiau skolos sumokėjimo dieną skola kartu su skola buvo priskaičiuoti delspinigiai ir metinės palūkanos, todėl ieškovė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.54 straipsniu, ieškovės sumokėtą įmoką paskirstė pirmumo eile, t. y. sumokėta atsakovės skola pirmiausia padengė 32,34 Eur palūkanų, 393,58 Eur delspinigių, tačiau pati skola liko apmokėta tik dalinai, ir jos likutis sudaro 425,92 Eur. Dėl tolimesnių įmokų su atsakove nepavyko susitarti, todėl ieškovė kreipėsi į teismą.

Atsiliepimas

Atsakovė UAB „Aurometa“ atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad su ieškovės vadybininku E. V. aptariant atsiskaitymus, siekiant išvengti teisminių procesų ir išsaugoti gerus santykius, geranoriškai žodžiu buvo susitarta, kad skolą sumokės dalimis iki 2018 m. kovo 30 d., nes įmonė buvo susidūrusi su finansiniais sunkumais ir apie palūkanas bei delspinigius nebuvo jokios kalbos. Iki 2018 m. kovo 30 d. visa skola buvo sumokėta. Mano, kad ieškovė nepagrįstai prašo priteisti delspinigius, kadangi su ieškove nebuvo ir nėra rašytinio ar žodinio susitarimo dėl sankcijų už tariamą pavėlavimą atsiskaityti su pardavėju.

Ieškovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti ieškovei nedalyvaujant. Prašyme papildomai nurodyta, jog ieškovė nesutinka su atsakovės atsiliepimu, kadangi tarp ieškovės vadybininko ir atsakovės jokių susitarimų nebuvo nei raštu, nei žodžiu. Tuo labiau, jei tokie susitarimai ir būtų vykę, ieškovės vadybininkas neturėjo įgaliojimų spręsti įmonės finansinių klausimų įmonės vardu. Ieškovė nurodo, jog dar 2017 m. birželio 6 d. tarp ieškovės ir atsakovo sudarytos sutarties Nr. 2017.06.06 PR01KLA, 2 straipsnio 2.2. punktu šalys sutarė dėl sankcijų už neapmokėtas sąskaitas.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas, kuriam apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, nedalyvavo. Prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp ieškovės UAB „Svydis Lietuva” ir atsakovės UAB „Aurometa“ 2017 m. birželio 6 d. sudaryta Sutartis Nr. 2017.06.06 PR01KLA (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo pagal atsakovės užsakymą parduoti pageidaujamą sutarties produktų kiekį, pagal užsakytą asortimentą ir kitas atsakovės nurodytas sąlygas, o atsakovė įsipareigojo nupirkti užsakyto asortimento produktų kiekį ir apmokėti už nupirktą kiekį pervedant pinigus į ieškovės sąskaitą banke per 60 d. nuo sąskaitos faktūros pateikimo dienos (Sutarties 1.2., 2.1. punktai). Šalys Sutartyje susitarė, jog uždelsus mokėjimą, atsakovė nuo neapmokėtos sumos mokės 0,2 procentų delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną (Sutarties 2.2. punktas). Šalys sutarė, kad atsakovei vėluojant sumokėti už produktus, ieškovė turi teisę kreiptis į trečiuosius asmenis skolų išieškojimo tikslu, o tokiu atveju atsakovė įsipareigojo padengti skolos išieškojimo išlaidas (Sutarties 2.3. punktas). Sutarties 6.3. punkte taip pat numatyta, jog bet kokie Sutarties pakeitimai ar papildymai galioja sudaryti tik raštu, pasirašius abiejų šalių įgaliotiems atstovams. Žodinės išlygos neturi juridinės galios. Ieškovė atsakovei už parduotus produktus 2017 m. rugsėjo 15 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija R6 Nr. 0025600 – 205,70 Eur sumai, 2017 m. rugsėjo 15 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija R7 Nr. 0005884 – 140,36 Eur sumai, 2017 m. rugsėjo 20 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija R7 Nr. 0005897 – 389,72 Eur sumai, 2017 m. rugsėjo 22 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija R7 Nr. 0005914 – 150,77 Eur sumai, 2017 m. rugsėjo 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija R7 Nr. 0005920 – 170,01 Eur sumai, 2017 m. rugsėjo 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija R6 Nr. 0025939 – 308,55 Eur sumai, 2017 m. rugsėjo 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija R7 Nr. 0005929 – 345,62 Eur sumai. Pasak ieškovės, atsakovė pirmąją PVM sąskaitą faktūra apmokėjo dalinai ir jos skolos likutis liko 136,90 Eur, tačiau kitų išrašytų PVM sąskaitų faktūrų atsakovė suėjus mokėjimo terminams neapmokėjo, todėl pagal jas liko skolinga 1641,93 Eur pagrindinio įsiskolinimo. Praleidus Sutarties vykdymo terminus, atsakovei pradėti skaičiuoti delspinigiai bei kompensacinės palūkanos. Ieškovė 2018 m. kovo 12 d. perdavė G. Ž.-A. vykdyti skolos išieškojimą iš atsakovės, neperimant reikalavimo teisės iš ieškovės. 2018 m. kovo 13 d. atsakovei buvo išsiųstas pranešimas dėl skolos sumokėjimo, kuriuo atsakovė buvo informuota, kad jos skola sudaro 2032,33 Eur sumą: 1641,93 Eur skola, 360,74 Eur delspinigių bei 20,66 Eur palūkanų. 2018 m. kovo 16 d. atsakovei išsiųstas įspėjimas dėl skolos sumokėjimo, pakartotinai nurodant susikaupusios skolos sumą ir jos detalizaciją. 2018 m. kovo 23 d. atsakovė į ieškovės banko sąskaitą pervedė 1641,93 Eur sumą. Šią atsakovės pervestą sumą ieškovė paskirstė vadovaudamasi CK 6.54 straipsniu, t. y. pirmiausia lėšas skiriant palūkanoms ir netesyboms padengti.

CK 6.2 straipsnyje įtvirtinta, kad prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). CK 6.200 straipsnio 1 dalis numato, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Bet koks iš sutarties atsiradusios prievolės nevykdymas, įskaitant įvykdymo termino praleidimą, laikomas sutarties nevykdymu (CK 6.63 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas, kuris reiškia, kad kiekvienai šaliai tenka pareiga įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Be to, įrodinėjimo procesas civilinėje byloje vyksta tam tikrais etapais. Byloje surinktus įrodymus teismas tiria ir vertina pagal CPK nustatytas taisykles. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareiga yra būtinybė šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju ginčo dėl ieškovės parduotų prekių atsakovei ir susidariusios pagrindinės skolos nėra. Atsakovė sutinka, kad pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras buvo skolinga ieškovei už nupirktas prekes 1641,93 Eur sumą, tačiau nesutinka su delspinigių ir metinių palūkanų paskaičiavimu, kadangi, pasak atsakovės, nėra rašytinio ar žodinio susitarimo dėl sankcijų už tariamą pavėlavimą atsiskaityti su pardavėju, be to, atsakovė teigia, jog geranoriškai žodžiu susitarė su ieškovės vadybininku dėl skolos sumokėjimo dalimis, tačiau jokių duomenų apie minėtą pokalbį, ar apie tai, jog ieškovė sutiko atidėti skolos sumokėjimą, nepateikia. Be to, atkreiptinas atsakovės dėmesys, jog tarp šalių pasirašytos Sutarties 6.3. punkte numatyta, kad bet kokie Sutarties pakeitimai ar papildymai galioja sudaryti tik raštu, pasirašius abiejų šalių įgaliotiems atstovams. Žodinės išlygos neturi juridinės galios.

CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutarties šalys yra laisvos susitarti dėl bet kokių joms priimtinų sutarties sąlygų, taip pat gali savarankiškai nuspręsti, kokia forma sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties turinio sąlygas ar sutarties formą nustato imperatyviosios teisės normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka, teisės principai; bet kuris teisės principas nėra absoliutus, sutarties laisvė taip pat turi ribas, jas nustato imperatyviosios teisės normos, taip pat teisės principai, viešosios tvarkos ir geros moralės reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2007; 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521-313/2015). Pagal CK 6.256 straipsnį, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 1, 2 dalys). Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis).

Kasacinio teismo išaiškinta, kad netesybos yra išvestinė prievolė iš pagrindinės, t. y. ji gali atsirasti tik tada, kai skolininkas neįvykdo arba netinkamai įvykdo pagrindinę prievolę. Teismas, nagrinėdamas bylą pagal ieškovo reikalavimą priteisti delspinigius, turi aiškintis ne tik aplinkybes, susijusias su netesybų (delspinigių) nustatymu, jų dydžiu ir kt., bet pirmiausia turi nustatyti, ar pagrindinė prievolė, kurios įvykdymui užtikrinti nustatytos netesybos, yra galiojanti, ar skolininkas tinkamai įvykdė pagrindinę prievolę, ar nėra ginčo dėl pagrindinės prievolės, ir kitas reikšmingas aplinkybes. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-684/2016; 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-687/2016; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2014).

Šiuo atveju ginčo dėl pagrindinės prievolės nėra, atsakovė sutinka, kad nupirko iš ieškovės prekes pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras, todėl atsižvelgus į šalių sudarytos Sutarties 2.2. punktą, kuriame nurodyta, kad uždelsus mokėjimą, atsakovė nuo neapmokėtos sumos mokės 0,2 procentų delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną, atsakovei praleidus prievolės įvykdymo terminus, ieškovė pagrįstai pradėjo skaičiuoti 0,2 procentų delspinigius nuo neapmokėtos sumos. Paskaičiuoti delspinigiai neviršija CK 1.125 straipsnio 5 dalyje nustatyto šešių mėnesių senaties termino skaičiavimo ieškiniams dėl netesybų išieškojimo, todėl laikytini pagrįstais bei apskaičiuotais teisingai.

Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovei praleidus prievolės įvykdymo terminą taip pat skaičiavo 6 procentų metines palūkanas, todėl gavusi atsakovės įmoką, vadovaudamasi 6.54 straipsniu, 32,34 Eur skyrė palūkanų padengimui. Teismas atkreipia dėmesį, jog vadovaujantis palūkanų samprata Lietuvos civilinėje teisėje, išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai). Kompensuojamosios palūkanos, minėta, reglamentuojamos CK 6.210 straipsnyje, nustatančiame kompensuojamųjų palūkanų dydžius, CK 6.261 straipsnyje, įtvirtinančiame minimalių nuostolių, patiriamų dėl negalėjimo naudotis pinigais, prezumpciją ir teisę reikalauti didesnių nuostolių, jeigu jie buvo patirti. Kompensuojamoji palūkanų funkcija pasireiškia, kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad tos palūkanos, kurios mokamos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, atlieka kompensuojamąją funkciją. Vis tik, sprendžiant palūkanų ir netesybų santykį jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų. Kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Taigi, šiuo konkrečiu atveju, kadangi prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys susitarė dėl 0,2 procentų netesybų, kompensuojamosios palūkanos kartu su delspinigiai negalėjo būti skaičiuojamos, kadangi jos sudarė mažesnę nuostolių sumą ir privalėjo būti įskaitomos į didesniąją.

Atsižvelgiant į tai kas nustatyta, įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad ieškovė savo įsipareigojimus atsakovei įvykdė tinkamai – pardavė atsakovei prekes bei išrašė PVM sąskaitas faktūras, tačiau atsakovė už nupirktas prekes per Sutartyje nustatytus terminus visiškai neatsiskaitė ir liko skolinga ieškovei 1641,93 Eur sumą, todėl ieškovė vadovaudamasi Sutarties 2.2. punktu turėjo pagrindą ir teisėtai priskaičiavo atsakovei 393,58 Eur delspinigių, tačiau, kartu su delspinigiais neteisingai reikalavo sumokėti ir palūkanas, todėl minėta 32,34 Eur palūkanų suma įskaičiuotina į pagrindinės skolos įmokas. Teismui įskaičius palūkanas į pagrindinės skolos sumą, likusi pagrindinės skolos suma sudaro 396,34 Eur (428,68 Eur – 32,34 Eur = 396,34 Eur).

Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos šalims proporcingai teismo patenkintų ar atmestų ieškinio reikalavimų daliai, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės ieškinys tenkintinas 92 procentų apimtimi, šioje byloje priskaičiuotas priteistinas sumokėtas žyminis mokestis mažintinas 8 procentais, t. y. ieškovei iš atsakovės priteistina 18,40 Eur (20 Eur – 8 proc. = 18,40 Eur).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės UAB „Svydis Lietuva“, j. a. k. 302636861, ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės UAB „Aurometa“, j. a. k. 302531159, ieškovei UAB „Svydis Lietuva“, j. a. k. 302636861:

396,34 Eur (tris šimtus devyniasdešimt šešis eurus 34 ct) skolos;2,55 Eur (du eurus 55 ct) delspinigių;6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. balandžio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;18,40 Eur (aštuoniolika eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Teisėjas Mindaugas Klemenis