Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Dantaura“ atstovui direktoriui Giedriui Danusui, atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Uphamster“ atstovui advokato padėjėjui Beniui Brazaičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Dantaura“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Uphamster“ dėl įsiskolinimo priteisimo bei atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Uphamster“ priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Dantaura“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovui užbaigus darbus, apie tai buvo informuotas darbų priežiūrą vykdęs atsakovo atstovas techninis prižiūrėtojas A. Ž., bei E. M. (savininkas), kurie apžiūrėję atliktus darbus 2018 m. spalio 3 d. pretenzijų dėl atliktų darbų neturėjo.

Šalys buvo sutarusios, kad ieškovas vykdys tokius pat darbus ir kituose atsakovui priklausančiuose objektuose. Atsakovo atstovams apžiūrėjus atliktus darbus ieškovui buvo perduoti kito objekto, kuriame reikėjo atlikti tokius pat darbus, raktai. Ieškovo manymu, tai patvirtina, kad atsakovas pripažino, jog darbai pagal ginčo Sutartį buvo atlikti tinkamai. Tai, kad darbai buvo atlikti tinkamai, patvirtina ir susirašinėjimas SMS žinutėmis su atsakovo atstovu projektų vadovu A. I.

Negavęs apmokėjimo, ieškovė 2018 m. spalio 12 d. el. paštu (duomenys neskelbtini) išsiuntė Atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą už 2018 m. spalio mėn. ir PVM sąskaitą-faktūrą serija (duomenys neskelbtini). Į šį el. laišką 2018 m. spalio 15 d. atsakė atsakovo atstovas, nurodydamas kad akto nepasirašys.

Sutartyje aptarti atlikti darbai yra prilyginami paprastajam remontui (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 str. 58 d.), todėl pateiktame Atliktų darbų perdavimo-priėmimo akte yra nurodyta, kad atliekant darbus, kurie yra prilyginami paprastajam remontui, ieškovas neturi pareigos apsidrausti civilinės atsakomybės draudimu (LR statybos įstatymo 42 str. 10 d.).

Atsakovas pridėjo susirašinėjimo elektroniniu paštu ištraukas, iš kurių matyti, kad atsakovas iš karto turėjo pretenzijų dėl nekokybiškai atliktų darbų.

Ieškovo atlikti darbai, dalyvaujant ir ieškovui, faktiškai buvo apžiūrimi 2018 m. spalio 22 d. ir būtent šią dieną buvo sprendžiamas jų priėmimo klausimas. Atsakovui su ieškovu kartu apžiūrėjus ieškovo atliktus darbus, atsakovas išreiškė ieškovui pastabas dėl atliktų darbų kokybės bei parengė 2018 m. spalio 22 d. Defektinį aktą Nr. 1, kuriame buvo užfiksuoti nekokybiški atlikti darbai, tačiau ieškovas defektinį aktą priimti atsisakė ir ant jo nepasirašė.

Ieškovas tinkamai neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, tačiau nuo sprendimų priėmimo, kokiais abejoms šalims priimtinais būdais ir terminais pašalinti darbų defektus, nusišalino ir nutraukė bendravimą su atsakovu, tokiais savo veiksmais pažeidė ne tik sutartinius įsipareigojimus, tačiau Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įtvirtintas nuostatas, reglamentuojančias statybos rangos teisinius santykius.

Atsakovas, šalindamas ieškovo atliktų darbų trūkumus, pasitelkė kitą rangovą UAB „Sangamonas“, kuris 2018 m. spalio 30 d. sudarė lokalinę sąmatą dėl ieškovo nekokybiškai atliktų darbų trūkumų šalinimo, o 2019 m. sausio 10 d. perdavė atsakovui darbus po trūkumų šalinimo.

Iš atsakovo pasitelkto subrangovo defektų šalinimui sudarytos sąmatos ir atliktų darbų perdavimo akto matyti, kad atsakovas dėl ieškovo netinkamai atliktų darbų, ko pasėkoje reikėjo perdažyti 38,3 m² lubų patyrė 902,86 Eur plius PVM išlaidas (su PVM 1092,25 Eur) dėl 48,7 m² sienų perdažymo atsakovas patyrė 964,49 Eur plius PVM išlaidas (su PVM 1167,03 Eur) dėl blogai atlikto sienos sujungimo su grindjuoste, užtaisant akriliniu laku 41,78 metrų ilgio ruožą atsakovas patyrė 372,84 Eur plius PVM išlaidas (su PVM 451,14 Eur).

Bendra ieškovo tiesiogiai netinkamai atliktų darbų defektų šalinimas atsakovui kainavo 2710,42 Eur sumą su PVM, t. y. 510,42 Eur daugiau nei atsakovas būtų turėjęs sumokėti ieškovui už kokybiškai atliktus darbus.

Atsakovas taip pat patyrė 477,41 Eur dydžio nuostolius dėl objekto, esančio (duomenys neskelbtini), durų spynos remonto, neišimant durų varčių ir neišardant apvadų (vitrinos langų erdvėje), kadangi ieškovas negrąžino atsakovui, atsakovui ieškovui perduotų objekto raktų, todėl atsakovas buvo priverstas avariniu būdų pakeisti užrakintų durų spyną.

Ieškovas, atlikdamas jam pavestus darbus objekte, taip pat neužtikrino, kad atlikdamas darbus nesugadintų prieš tai kitų rangovų kokybiškai atliktų darbų, šiuo konkrečių atveju parketinių grindų, t. y. ieškovas, atlikdamas pavestus darbus, sugadino iki vieno kvadratinio metro atskirų parketo lentelių, kurias atsakovas buvo priverstas pakeisti naujomis parketinėmis lentelėmis, todėl atsakovas dėl šios priežasties patyrė 345,24 Eur.

Ieškovui tinkamai atlikus sutartyje numatytus darbus atsakovas ieškovui būtų turėjęs sumokėti 2200 Eur sumą. Ieškovas tinkamai darbų neatliko, ko pasėkoje atsakovas, šalindamas ieškovo nekokybiškų darbų defektus, o taip taisydamas duris bei sugandintas parketo lenteles, patyrė 3533,07 Eur išlaidas, atsakovo patirtų išlaidų sumą įskaičius į ieškovui turėtą mokėti 2200 Eur sumą, darytina išvada, kad atsakovas patyrė 1333,07 Eur dydžio nuostolius, kadangi šia suma padidėjo atsakovo išlaidos lyginant su tomis išlaidomis, kurios turėjo būti patirtos ieškovui tinkamai atlikus darbus.

Atsakovo į bylą patelktas atliktų darbų aktas, sąmata, sąskaita faktūra patvirtina, kad ieškovo patirtos defektų šalinimo išlaidos viršijo turėjusią būti kokybiškai atliktų darbų vertę 1333,07 Eur suma, todėl laikytina, kad atsakovas taip pat byloje įrodė padarytos žalos faktą.

Iš byloje esančių įrodymų ir patelktų paaiškinimų yra akivaizdu, kad tarp ieškovo neteisėtų veiksmų ir atsakovo patirtos žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys – ieškovui tinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus, atsakovas nebūtų patyręs Išlaidų dėl defektų šalinimo, todėl nebūtų patyręs žalos.

Pagal CK 6.694 str. 4 d., darbai gali būti pripažįstami perduotais vienašališkai, jeigu perdavimo akte yra padaryta žyma apie kitos šalies atsisakymą priimti atliktus darbus. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju ieškovo teismui pateiktame darbų perdavimo akte nėra jokių žymų apie nepagrįstą atsakovo atsisakymą priimti perduodamus darbus, todėl ieškovo į bylą pateiktas atliktų darbų aktas negali būti pripažįstamas ir laikomas vienašaliu darbų perdavimo aktu, kadangi jis neatitinka vienašaliam perdavimo aktui įstatymo keliamų reikalavimų. Šios aplinkybės lemia, kad ieškovo į byla pateiktas perdavimo aktas jokių teisinių pasekmių šalims nesukelia, t. y. jo pagrindu ieškovo atlikti darbai nelaikomi perduotais atsakovui.

Atsakovas rangos sutartį su UAB „Sangamonas“ sudarė 2018 m. rugsėjo 27 d. Kadangi butų buvo ne vienas, tai gretimuose butuose dirbo UAB „Sangamonas“ darbuotojai. Kadangi buvo sustabdyti darbai, galimai pradėtus darbus baigė UAB „Sangamonas“.

Apmokėjimai jau buvo vykdomi nuo 2018 m. rugsėjo 19 d. tai leidžia daryti prielaidą, kad su minėta įmone buvo dirbta anksčiau kituose objektuose.

Tai, kad elektroniniu paštu išsiųstas perdavimo-priėmimo aktas, nesant jokios žymos, kad darbus atsisakyta priimti, nesudaro pagrindo spręsti, kad darbai buvo perduoti. Turi būti žyma apie atsisakymą.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas E. M. nurodė, kad užsakovas samdė būtent atsakovą UAB „Uphamster“ ir darbus liudytojas priiminėja iš UAB „Uphamster“. Ieškovo ir atsakovo tarpusavio santykių pakomentuoti liudytojas nurodė negalintis.

Liudytojas A. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis prižiūrėjo darbų kokybę, priiminėjo darbus. Paaiškino, kad UAB „Uphamster“ vėlavo užsakovui priduoti darbus nuo 2018 m. gegužės mėnesio. Vis buvo konstatuojami darbų trūkumai, todėl UAB „Uphamster“ taisė trūkumus kelis kartus, samdydamas kitus subrangovus. Liudytojo žiniomis trūkumas ištaisyti UAB „Uphamster“ pasamdė ir UAB „Dantaura“. UAB „Dantaura“ dirbo ne visuose apartamentuose. Iš viso buvo 6 -7 skyriai, liudytojas matė dirbant UAB „Dantaura“ atstovus dviejuose apartamentuose. Apie atliktus konkrečiai UAB „Dantaura“ darbus pasakyti nieko negali, jis darbus priiminėjo iš UAB „Uphaster“, ne iš UAB „Uphamster“ samdytų subrangovų. Liudytojas nurodė, kad galutiniame rezultate darbai buvo atlikti kokybiškai. Negali nei patvirtinti, nei paneigti kad UAB „Dantaura“ buvo paskutinis rangovas taisęs trūkumus. Darbai yra kokybiškai atlikti ir priimti. Daugiau nematė kad tame objekte dirbtų kiti rangovai po UAB „Dantaura“. Užsakovui rūpėjo galutinis rezultatas, darbus priiminėjo iš atsakovo UAB „Uphamster“.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas, priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas sudarė 2018 m. rugsėjo 27 d. Sutartį Nr. 0927/2018, kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo atlikti vidaus apdailos darbus pagal išvardintus darbus ir kiekį (sutarties priedas Nr. 1) adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo priimti kokybiškai atliktus darbus bei sumokėti rangovui už jo atliktus darbus 2200 Eur (Sutarties 1.1. punktas).

Iš sutarties priedo Nr. 1 nustatyta, kad ieškovas turėjo atilikti šiuos darbus: pilnas užsidengimas (grindų, durų, langų); sienų, lubų; tvarkymas – glaistymas; sienų, lubų: dažymas (purškimas).

Ieškovas už atliktus pagal 2018 m. spalio 4 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą darbus atsakovui 2018 m. spalio 4 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) dėl 2200 Eur (suma be PVM) apmokėjimo. Byloje nekilo ginčas, kad ši sąskaita atsakovo nėra apmokėta (CPK 178 str.).

Tarp šalių kilo ginčas dėl darbų pagal 2018 m. spalio 4 d. atliktų darbų priėmimo – perdavimo atlikimo ir atliktų darbų kokybės bei atsakovo pareigos juos apmokėti, ieškovui ieškiniu prašant priteisti 2200 Eur skolą pagal 2018 m. spalio 4 d. PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini), o atsakovui priešieškiniu ginčijant tiek 2018 m. spalio 4 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą, tiek prašant atlyginti nuostolius dėl nekokybiškai atliktų darbų trūkumų šalinimo.

Tiek faktiniai tarp šalių susiklostę santykiai, tiek jų sudaryta sutartimi prisiimti įsipareigojimai atitinka statybos rangos teisinius santykius. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 str. 1 d.). Pagal CK 6.687 str. 1 d. užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka.

CK 6.694 str. 1 d. nustatyta, kad užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis. Šio straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad darbų priėmimą organizuoja ir atlieka užsakovas savo lėšomis, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Darbų perdavimo ir priėmimo aktas yra sandoris, kuriuo viena rangos sutarties šalis patvirtina perdavusi, o kita šalis priėmusi (su išlygomis ar be jų) tam tikrą sutartimi sulygtą darbų rezultatą ar jo dalį. Taigi statybos darbų perdavimą ir priėmimą įforminantis aktas (CK 6.694 str. 4 d.) yra sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas.

Šalių sudarytos Statybos rangos sutarties 5.1.punkte taip pat numatyta, kad atlikti darbai perduodami pasirašant darbų priėmimo-perdavimo aktą.

Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti vykdytojui (Sutarties 5.2 punktas).

Teismas pažymi, kad nors teismo posėdžio metu liudytojai teigė, kad jie priiminėjo ir žiniaraščiuose pasirašinėjo priimdami tik galutinius darbus iš užsakovo samdyto rangovo UAB „Uphamster“, tačiau nebuvo paneigta ieškovo nurodyta aplinkybė, kad būtent A. Ž. objektuose prižiūrėjo atliekamų darbų kokybę. Nors teismo posėdžio metu nei liudytoju apklaustas E. M., nei A. Ž. negalėjo nei patvirtinti nei paneigti, kad UAB „Dantaura“ kokybiškai atliko darbus, tačiau liudytojas A. Ž. nurodė, kad darbai turėjo būti baigti 2018 metų gegužės mėnesį, galutiniai darbai buvo priduoti rudenį.

Liudytojas A. Ž. nurodė, kad nuo 2018 m. gegužės mėnesio UAB „Uphamster“ vėlavo priduoti užsakovui darbus, kadangi pakartotinai reikėjo taisyti atliktų darbų trūkumus. Liudytojas nurodė, kad defektus nustatydavo jis. Liudytojas taip pat nurodė, kad negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad po UAB „Dantaura“ atliktų darbų, būtų buvę nustatyta trūkumų, tačiau nurodė, kad UAB „Dantaura“ greit ištaisė trūkumus ir kitų rangovų tuo metu nematė. Liudytojas taip pat nurodė, kad jis nurodydavo UAB „Uphamster“ pastebėtus atliktų darbų trūkumus.

Vertinant ieškovo nurodytas aplinkybes, kad 2018 m. spalio 4 dienomis informavus A. Ž. ir E. M. apie užbaigtus darbus pagal 2018 m. rugsėjo 27 d. sutartį, darytina labiau tikėtina išvada, kad A. Ž., būdamas pagrindinio užsakovo įgaliotas vykdyti techninę priežiūrą, ieškovui pretenzijų neturėjo.

Ieškovas teigia, kad apžiūrėję darbus, nei A. Ž., nei E. M. pretenzijų ieškovui neturėjo, todėl buvo sutarta, kad ieškovas pradės darbus kitame kotedže, o sutartis bus pasirašyta vėliau, atsakovo atstovui grįžus iš (duomenys neskelbtini). Tuo tikslu ieškovui buvo perduoti raktai nuo kito kotedžo. Ginčo dėl to, kad atsakovas perdavė ieškovui raktus nuo kito objekto, byloje nėra. Sutiktina su atsakovo argumentais, kad pats raktų perdavimas nėra pagrindas konstatuoti, kad darbai pagal ankstesnę sutartį buvo atlikti kokybiškai ir priimti, tačiau vertinat šią aplinkybę visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste, darytina labiau tikėtina išvada, kad apžiūrėjus atliktu darbus (duomenys neskelbtini), darbai buvo perduoti.

Tuo tarpu byloje nustatyta, kad po 2018 m. spalio 3 d., kai buvo apžiūrėti darbai (duomenys neskelbtini), ieškovo atstovas išsiuntė žinutę, kuria informavo A. I., kad buhalterė išsiuntė sąskaitą už atliktus darbus. Atsakovo atstovas A. I. atsakė „OK“. 2018 m. spalio 5 d. ieškovo atstovas pasiteiravo ar apmokėjimas pagal siųstą sąskaitą yra atliktas. Į siųstą žinutę buvo atsakyta, kad „ne, tik po savaitgalio padarys – pirmadienį ar antradienį, vėliau paskambinsiu, pakalbėsim“. Atsakovas į bylą pateiktų trumpųjų žinučių kaip įrodymų neginčijo. Atsakovas ir pats į bylą teikė elektroninių laiškų ištraukas. Todėl teismas vertina pateiktus į bylą įrodymus.

Iš šalių atstovų susirašinėjimų matyti, kad atsakovui, gavus informaciją apie išrašytą sąskaitą, teiraujantis kada bus sąskaita apmokėta, nekilo klausimų už ką ieškovas išrašė atsakovui sąskaitą.

Ieškovui 2018 m. spalio 12 d. išsiuntus atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą ir sąskaitą faktūrą pakartotinai, atsakovo atstovas elektroniniu laišku atsakė, kad „Siunčiate atliktų darbų aktą, bet patys aiškinate UAB „Uphamster“ direktoriui, kad už Jūsų atliktą darbą garantijos negalite suteikti ir kaip man priimti nekokybiškai atliktus darbus“. Taip pat teiraujamasi dėl rakto, t. y. „ man neaišku dėl kokių aplinkybių nebuvo gražintas raktas ir noriu paklausti kada grąžinsite raktą?“.

Pažymėtina, jog teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai; teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.). Iš ieškovo atstovo paaiškinimų teismo posėdžio metu, pateiktų į bylą susirašinėjimų tarp šalių atstovų, kurių neginčijo nei viena šalis, matyti, kad atsakovo atstovas projektų vadovas A. I. neturėjo abejonių apie kokius perduotus darbus kalbėjo ieškovas, nebuvo keliama klausimai, už ką išrašytos sąskaitos, nėra teigiama, kad darbų ieškovas neperdavė. Iš A. I. 2018 m. spalio 15 d. 07:56 val. išsiųsto laiško matyti, kad atsakovo atstovas teiraujasi apie raktą „jei šiandien raktas nebus gražintas, tokiu atveju rytoj kviečiu specialistą, kad atrakintų duris. Ir išlaidas gausite Jūs padengti, o dėl darbų be garantijos nepasirašysiu ant akto“. Taigi atsakovas teigia, kad akto nepasirašys. Atsižvelgiant į išdėstytas teismas daro labiau tikėtiną išvadą, kad darbai buvo perduoti 2018 m. rugsėjo 4 d., kaip nurodo ieškovas ir nurodyta atliktų darbų perdavimo – priėmimo akte.

Teismas pažymi, kad tiek pagal bendrųjų rangos sutartinius santykius reglamentuojančių, tiek pagal specialiųjų statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų (CK 6.662 str., 6.694 str.), kuriose nustatytas darbų perdavimas ir priėmimas, nuostatas pareiga priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus tenka užsakovui. Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad pagrindas rangovui reikalauti, jog užsakovas vykdytų jo priešpriešinę pareigą – sumokėtų už darbus, yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo-priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas. Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymu. Todėl dvišalis akto nepasirašymas nepaneigia rangovo teisės į atlyginimą už atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558-421/2015, 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017 ir kt.). Pagal CK 6.663 str. 1 d. rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nurodytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą.

Nagrinėjamu atveju reikšmingos aplinkybės, kad objekto užsakovas rangovo atliktus darbus apžiūrėjo. Po darbų apžiūrėjimo šalys susitarė žodžiu, kad ieškovas tęs darbus kitame objekte, buvo perduoti raktai, kad galėtų pereiti dirbti į kitą kotedžą, pastabų dėl konkrečių darbų trūkumų ieškovui nebuvo pareikšta. Faktas, kad atliktų darbų perdavimas – priėmimas darbų perdavimo vietoje nebuvo įformintas pagal CK 6.662 str., 6.694 str. nustatytus reikalavimus, rodo, kad šalys nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 str.) bei rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina. Atsakovas neginčijo aktuose nurodytų darbų kainų, ši kaina neviršija bendros rangos sutarties kainos, todėl konstatuojama, kad atsakovas turi prievolę sumokėti ieškovui už atliktus darbus.

Remiantis CK 6.694 str., užsakovas turi pareigą priimti rangovo perduodamus darbus, tačiau jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti darbų perdavimo-priėmimo aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą pasirašyti ir aktą pasirašo kita šalis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad žymos apie atsisakymą pasirašyti nebuvimas negali būti vertinamas kaip kliūtis tokius aktus kvalifikuoti pasirašytais vienašališkai, tačiau užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Be to, būtent šiame akte turi būti fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą bei draudimą ateityje remtis trūkumų faktu (CK 6.662 str. 2 d.), išskyrus atvejus, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai) arba jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti (CK 6.662 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007).

Darbų perdavimas ir priėmimas nustatytas tiek bendrosiose rangos sutartinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.662 straipsnis), tiek specialiosiose (CK 6.694 straipsnis). Pagal abiejų straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kuriais užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Nagrinėjamu atveju iš 2018 m. spalio 15 d. atsakovo atstovo siųsto elektroninio laiško taip pat matyti, kad nors ne pačiame akte, tačiau atsakovas atsisakė pasirašyti ant perdavimo priėmimo akto, kadangi nėra darbų garantijos.

Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, teismas ieškovo pasirašytą 2018 m. spalio 4 d. atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą laiko vienašališkai rangovo pasirašytu darbų perdavimo aktu, kurį atsakovas ne tik pasirašyti atsisakė, tačiau ir nenurodė atliktų darbų trūkumų.

Taigi ieškovo reikalavimas priteisti 2200 Eur skolą iš atsakovo už atliktus darbus pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.687 str.).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 35,64 Eur delspinigių, t. y. 0,02 proc. dydžio delspinigius, paskaičiuotus už 81 pradelstas atsiskaityti pagal 2018 m. spalio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą dienas nuo 2018 m. spalio 15 d. iki ieškinio pateikimo dienos, t. y. 2019 m. sausio 3 d.

Pagal CK 6.71 straipsnį netesybos – tai įstatymų, sutarties arba teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu. Už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t.t. (CK 6.71 str.). Pirkėjo (atsakovo) atsakomybė už prievolių neįvykdymą ar netinkamą vykdymą buvo numatyta sutartinėmis netesybomis delspinigių forma. Pagal Sutarties 6.1 punktą šalys susitarė, kad užsakovas, nepagrįstai uždelsęs atsiskaityti už atliktus darbus, vykdytojui moka po 0,02 proc. delspinigių nuo neapmokėtų darbų kainos už kiekvieną uždelstą dieną.

Atsakovas nurodė, kad atsakovas neturėjo pareigos atsiskaityti su ieškovo, kol nebuvo perduoti atlikti darbai. Teismui konstatavus, kad ieškovas atliktus darbus atsakovui perdavė, pripažįsta pagrįstu reikalavimą priteisti 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo neapmokėtos darbų kainos – 2200 Eur už kiekvieną uždelstą dieną. Atsakovas paskaičiuotų 35,64 Eur dydžio delspinigių dydžio neginčijo.

Rangovo atsakomybė už netinkamos kokybės darbus aptariama CK 6.665 str. 1 d., pagal kurią, jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą, sumažinti darbų kainą, atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Sutarties 5.4 punktu šalys susitarė, kad jeigu darbas neatitinka kokybės reikalavimų, užsakovas turi teisę savo pasirinkimu reikalauti iš vykdytojo neatlygintinai pašalinti darbo trūkumus per protingą terminą arba sumažinti darbų kainą, arba pats pašalinti darbo trūkumus ir reikalauti iš vykdytojo atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas.

Atsakovas faktus, kad ieškovo atlikti darbai turi trūkumų, grindė 2018 m. spalio 22 d. defektiniu aktu.

Sutarties 5.2 punktas numatė, kad užsakovas, pastebėjęs nukrypimus bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti vykdytojui. Pagal Sutarties 5.3 punktą, tarp šalių kilus ginčams dėl darbų trūkumo, trūkumų atsiradimo priežastis, vykdytojo kaltę ir trūkumų piniginę išraišką nustato tretieji, nepriklausomi nuo šalių, kompetentingi asmenys (ekspertai) pasirinkti šalių tarpusavio susitarimu.

Nagrinėjamu atveju į bylą atsakovas pateikė UAB „Uphamster“ 2018 m. spalio 22 d. surašytą objekto (duomenys neskelbtini) defektinį aktą. Pažymėtina, kad defektinį aktą pasirašė UAB „Uphamster“ projektų vadovas A. I.

Teismas atkreipia dėmesį į atsakovo nenuoseklų aplinkybių apie defektinio akto surašymą dėstymą. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodo, kad ieškovo atlikti darbai, dalyvaujant ir ieškovui, faktiškai buvo apžiūrimi 2018 m. spalio 22 d. ir būtent šią dieną buvo sprendžiamas jų priėmimo klausimas. Atsakovui su ieškovu apžiūrėjus ieškovo atliktus darbus, atsakovas išreiškė ieškovui pastabas dėl atliktų darbų kokybės bei parengė ir pateikė 2018 m. spalio 22 d. defektinį aktą Nr. 1, kuriame buvo užfiksuoti nekokybiškai atlikti darbai, tačiau ieškovas defektinį aktą priimti atsisakė ir ant jo nepasirašė (atsiliepimo 8 pastraipa).

Vėliau pateiktame priešieškinyje atsakovas nurodo, kad ieškovas buvo kviečiamas atvykti, tačiau nuo 2018 m. spalio 15 d. bendradarbiauti su atsakovu atsisakė ir 2018 m. spalio 22 d. į objektą neatvyko. Atsakovas priešieškinyje nurodo, kad statybos rangos darbai buvo atlikti su defektais, kurių ieškovas nepašalino. Todėl trūkumai buvo ištaisyti pasitelkiant trečiuosius asmenis.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad ieškovui nebendradarbiaujant su atsakovu, buvo nuspręsta, kad trūkumai bus ištaisyti pasitelkiant trečiuosius asmenis, kadangi negali priversti ieškovo trūkumus ištaisyti. Taip pat paaiškėjo, kad ieškovas net nebuvo informuotas apie defektinio akto surašymą, kadangi defektinis aktas per klaidą nebuvo išsiųstas ieškovo atstovui. Su defektiniu aktu ieškovas supažindintas tik bylos nagrin ėjimo metu.

Teismas kritiškai vertina šiuos atsakovo argumentus. Visų pirma, tuo atveju, jei ieškovas ir nebendradarbiavo atsakovo vertinimu, tai nepaneigia jo pareigos supažindinti vykdytoją su surašytu defektiniu aktu ir akte nurodytais trūkumais, suteikiant galimybę tiek ginčyti defektinį aktą, tiek ištaisyti pačiam defektiniame akte nurodytus trūkumus. Visų antra, rangovas net nebuvo supažindintas su defektiniu aktu, nors pagal Sutarties 5.3 punktą kilus ginčams dėl darbų trūkumų, trūkumus, trūkumų piniginę išraišką nustato tretieji asmenys, nepriklausomi nuo Šalių, kompetentingi asmenys (ekspertai) pasirinkti šalių tarpusavio susitarimu. Taigi nagrinėjamu atveju rangovas neturėjo galimybės nei pareikšti pretenzijas dėl 2018 m. spalio 22 d. defektinio akto, nei pagal Sutarties 5.4 punktą neatlygintinai pašalinti darbo trūkumus per protingą terminą.

Pažymėtina ir tai, kad ieškovo atstovas neigia aplinkybę, kad jis telefonu buvo kviečiamas apžiūrėti ir surašyti 2018 m. spalio 22 d. atliktų darbų defektinį aktą. Teismas įvertinęs atsakovo nenuoseklų besikeičiantį aplinkybių dėl defektinio akto surašymo nurodymą, konstatuoja, kad atsakovo į bylą pateiktas 2018 m. spalio 22 d. defektinis aktas nagrinėjamu atveju nėra pakankamas įrodymas, patvirtinantis ieškovo atliktų darbų trūkumus. Teismas taip pat nevertina ir atsakovo į bylą pateiktos UAB „Sangamonas“ sąmatos, kuri sudaryta 2018 m. spalio 8 d. data, o pasirašyta pateikta 2018 m. spalio 28 d., kai tuo tarpu atsakovas teigia, kad defektai nustatyti tik 2018 m. spalio 22 d. vykdant objekto apžiūrą, o ieškovui atsisakius ištaisyti defektiniame akte konstatuotus trūkumus buvo kreiptasi į UAB „Sangamonas“ ir paprašyta sudaryti lokalinę sąmatą.

Nagrinėjamu atveju visos abejonės dėl nurodytų aplinkybių vertintinos jas nurodžiusios šalies nenaudai. Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju atsakovui teko pareiga įrodyti, kad darbai buvo atlikti su trūkumais. Tačiau teismo vertinimu, atsakovas šių aplinkybių neįrodė (CPK 178 str.).

Atsakovas taip pat prašo atlyginti nuostolius, kuriuos patyrė dėl parketinių grindų iš atskirų parketo lentelių remontą, pakeičiant iki 1 m ² grindų (285,32 Eur be PVM) ir pritvirtintų grindjuosčių sujungimo su siena užtaisymas akriliniu glaistu kai atsirado sienos nelygumai po dažymo (372, 84 EUR be PVM). Atsakovas teigia, kad ieškovas, atlikdamas jam pavestus darbus objekte, neužtikrino, kad atlikdamas darbus nesugadintų prieš tai kitų rangovų kokybiškai atliktų darbų.

Iš atsakovo priešieškinio matyti, kad atsakovo teigimu ieškovas pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Teismas pažymi, kad CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatas. Atsakovas į bylą pateikė lokalinę sąmatą, kad parketinių grindų iš atskirų parketo lentelių remontas, pakeičiant iki 1 m² grindų kaina (285,32 Eur be PVM). Tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad grindys buvo sugadintos ir kad grindys sugadintos dėl ieškovo veiksmų.

Pagrindas civilinei atsakomybei (žalos atlyginimo forma) bendraisiais atvejais kilti egzistuoja, jeigu nustatomos šios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.248 straipsnis). Pažymėtina, kad civilinei atsakomybei (bendraisiais atvejais) kilti yra būtinas įvardytų sąlygų visetas – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę. Byloje neįrodyta, kad UAB „Dantaura“ nagrinėjamu atveju pažeidė bendrąją pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai ir dėl ieškovo veiksmų atsakovas patyrė žalą dėl sugadintų grindų, ar kad ieškovo atlikti darbai turėjo trūkumų, t. y. neįrodyti ieškovo neteisėti veiksmai, todėl nėra pagrindo kilti ir civilinei atsakomybei.

Tačiau byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovas negrąžino atsakovui raktų nuo kotedžo. Atsakovo atstovas elektroniniu laišku pareikalavo grąžinti raktus nuo kotedžo, nurodė, kad negrąžinus raktų nuo objektų, atsakovas bus priverstas pateikti į patalpą avariniu būdu, o ieškovas privalės atlyginti dėl to nuostolius. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovas reikalavo iš jo grąžinti raktus. Tačiau ieškovas jam perduotu raktų nuo objekto negražino.

Iš byloje pateiktos lokalinės 2018 m. spalio 28 d. sąmatos matyti, kad durų spynos remontas, neišimant durų varčių ir neišardant apvadų, vitrinos langų erdvėje kainavo 394,55 Eur be PVM.

CK 6.691 straipsnyje įtvirtinta statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareiga, t. y. jei kyla kliūčių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis - užsakovas, rangovas ar subrangovas - imtis visų nuo jų priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Tinkamas šios pareigos įgyvendinimas yra priemonė, įgalinanti maksimaliai išvengti vykdant sutartį galimų nuostolių, ginčų dėl darbų atlikimo, atsiskaitymo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 17 d. nutartis A. G. v. A. S. byloje Nr. 3K-3-396/2008). Taigi konstatuotina, kad ieškovas pažeidė ne tik pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, bet ir pareigą bendradarbiauti. Nagrinėjamu atveju taip pat įrodyta, kad žalą atsakovas patyrė dėl ieškovo neteisėtų veiksmų. Atsižvelgus į išdėstytą, teismas tenkina priešieškinio reikalavimą iš dalies ir priteisia iš ieškovo atsakovo naudai 477,41 Eur nuostolių.

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo šešių procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (22345,64 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. sausio 19 d.).) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir atsakovo reikalavimas priteisti iš ieškovo šešių procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (477,41 Eur) nuo priešieškinio priėmimo teisme (2019 m. kovo 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovas prašė priteisti 2235,64 Eur, nuo šio sumos mokėtinas 50 Eur dydžio žyminis mokestis.

Ieškovo ieškinį patenkinus, ieškovui iš atsakovo priteistinas už ieškinio reikalavimus sumokėtas 50 Eur dydžio žyminis mokestis. Likusi sumokėta žyminio mokesčio dalis ieškovui iš atsakovo nepriteisiama, kadangi teismas 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi atsisakė tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl sumokėtas 38 Eur žyminis mokestis iš atsakvo nepriteistinas.

Ieškovas taip pat prašė teismo grąžinti jam žyminio mokesčio permoką. Už ieškinio reikalavimus moktinas 50 Eur dydžio žyminis mokestis. Ieškovas prašė byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, už prašymą mokėtinas 38 Eur dydžio žyminis mokestis. Iš viso ieškovas į valstybės biudžetą privalėjo sumokėti 88 Eur dydžio žyminį mokestį. Į bylą pateiktas 2018 m. lapkričio 2 d. kvitas patvirtina, kad ieškovas sumokėjo 74 Eur dydžio žyminį mokestį ir 2019 m. sausio 9 d. 14 Eur dydžio žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, ieškovo prašymas grąžinti 7 Eur dydžio žyminio mokesčio permoką atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsakovo patirtas išlaidas sudaro 30 Eur žyminis mokestis ir 550 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimą į ieškinį ir priešieškinio parengimą. Patirtas išlaidas patvirtina 2019 m. rugpjūčio 27 d. teismui pateikta 2019 m. kovo 7 d. sąskaita faktūra už suteiktas paslaugas ir pinigų priėmimo kvitas.

Atsakovo patirtos išlaidos už advokato padėjėjo pagalbą byloje, įvertinus jų apimtį, teisinių paslaugų kompleksiškumą, darbo laiko sąnaudas bylos nagrinėjimo metu, neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių. Atsakovo bylinėjimosi išlaidos advokato padėjėjo pagalbai yra protingo dydžio, pagrįstos (CPK 98 str.).

Byloje buvo patenkinta 35,81 proc. priešieškinio reikalavimų, todėl atsakovui iš ieškovo priteistina 10,74 Eur sumokėto žyminio mokesčio už pateikta priešieškinį dalis.

Patenkinus ieškinį 100 proc., priešieškinį tenkinus 35,81 proc., atsakovui iš ieškovo priteistina atlyginti 17,90 ((0+35,81)/2) proc. advokato padėjėjo išlaidų už atsiliepimą į ieškinį ir priešieškinį parengimą, t. y. 98,45 Eur. Iš viso atsakovui iš ieškovo priteistina atlyginti 109,19 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 5 d., 7 d., 93 str. 1 d.).

Proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai iš šalių priteisiamos byloje patirtos 10,31 Eur dydžio procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Iš atsakovo priteistina 6,62 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d.), iš ieškovo procesinių dokumentų siuntimo išlaidos 3,69 Eur į valstybės biudžetą nepriteistinos, kadangi neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 EUR) (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Dantaura“, j. a. k. 300656445, iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Uphamster“, j. a. k. 302854956, 2200 Eur (du tūkstančius du šimtus eurų) skolos, 35,64 Eur (trisdešimt penkis eurus ir 64 cnt) delspinigių 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 2235,64 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų trisdešimt penkių eurų ir 64 cnt) sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2019 m. sausio 19 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 50 Eur (penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Uphamster“, j. a. k. 302854956, iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Dantaura“, j. a. k. 300656445, 477,41 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt septynis eurus ir 41 cnt) nuos ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 477,41 Eur sumą nuo priešieškinio priėmimo teisme, t. y. 2019 m. kovo 21 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 109,19 Eur (vieną šimtą devynis eurus ir 19 cnt) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Uphamster“, j. a. k. 302854956, 6,62 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybės naudai.

Suma, priteista valstybei, turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Įmokos kodas 5660. Sumokėjus išlaidas valstybės naudai, nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.