- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-07
- Bylos Nr.
- 2A-815-513/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00997-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj (pran.), Erika Misiūnienė, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Ieškovas
- E. P.
- Atsakovas
- Palangos
Teisėja Diana Vercinskė Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00997-2012-6
NUTARTIS
2015 m. gegužės 7 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės ir Virginijos Nijolės Griškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo E. P. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2015-01-27 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. P. ieškinį atsakovei Palangos kredito unijai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas teismo prašė:
- pripažinti neteisėtu jo atleidimą iš darbo Palangos kredito unijoje;
- pripažinti neteisėta ieškovui paskirtą drausminę nuobaudą;
- panaikinti atleidimo iš darbo formuluotę – atleidimo pagrindą ir pripažinti, kad darbo sutartis yra nutraukta pagal Darbo kodekso (toliau – DK) 128 str. 1 d. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, konstatuoti, kad ieškovas iš darbo atleistas teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;
- priteisti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2012-11-07 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, skaičiuojant po 141,52 Lt už vieną darbo dieną;
- priteisti iš atsakovės keturių vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką – 12 200 Lt, penkių procentų dydžio procesines palūkanas;
- priteisti iš atsakovės 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Paaiškino, kad ėjo vadovo pareigas unijoje pagal 2006-10-27 darbo sutartį, nuo 2009-05-11 iki 2012-01-06 dirbo administracijos vadovo pavaduotoju. Argumentavo, kad atleistas iš darbo nepagrįstai, atleidimo pagrindas neteisėtas, nes ieškovas nepadarė jokių šiurkščių darbo drausmės pažeidimų, kurie nurodyti įsakyme dėl atleidimo iš darbo. Pagal eitas pareigas negalėjo nuspręsti dėl paskolų suteikimo, todėl jokių pažeidimų nepadarė, unijos pinigų nepasisavino, žalos unijai nepadarė. Iš atskirų skolininkų persiskolino pinigus pagal sutartis, nes pinigų reikėjo verslui plėtoti. Baudžiamoji byla jam iškelta nepagrįstai, jokių nusikaltimų nėra padaręs, iš darbo atleistas siekiant pasisavinti uniją ir jos valdymą. Baudžiamoji byla jam dėl patikėto svetimos didelės vertės turto pasisavinimo ir dokumentų klastojimo pagal BK 183 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. pradėta siekiant jam pakenkti. Į darbą negalėjo atvykti, nes buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, atsakovė apie tai žinojo, todėl tai negalėjo būti vienu iš atleidimo pagrindų. Negalėjo pateikti paaiškinimo dėl neva padaryto šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, nes atsakovė nepateikė jo reikalaujamų dokumentų. Atsakovės reputacija jei ir pablogėjo, tai ne dėl jo veiklos ar kaltės, o dėl netinkamos unijos veiklos. Dėl neteisėto atleidimo iš darbo pablogėjo jo reputacija, todėl atsakovė privalo sumokėti su neteisėtu atleidimo susijusias išmokas ir atlyginti jam padarytą neturtinę žalą. Prašė taikyti senaties terminą, argumentuodamas, jog jo atleidimas įformintas pažeidus nuobaudos skyrimo terminus.
Atsiliepimas
Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Argumentavo, jog ieškovas buvo vienas iš Palangos kredito unijos veiklos pradininkų (įkūrėjų), yra unijos pajininkas, jam priklauso 103 936 Lt vertės pajiniai įnašai. Nuo 2006-10-27 iki 2007-01-22 ieškovas unijoje dirbo vyr. buhalterio pavaduotoju vyr. kasininku, nuo 2007-01-22 iki 2009-05-11 unijos administracijos vadovu, nuo 2009-05-11 iki 2009-09-01 ir nuo 2009-10-01 iki 2012-11-07 unijos administracijos vadovo pavaduotoju, nuo 2009-09-07 iki 2009-10-01 unijos administracijos vadovu. Nuo 2004-04-01 iki 2010-02-04 ieškovas buvo unijos valdybos pirmininku. Ieškovui pagal 2010-10-27 įgaliojimą suteikta teisė atstovauti unijai santykiuose su trečiaisiais asmenimis, jos vardu atlikti įvairius veiksmus bei sudaryti sandorius. Ieškovas, nebūdamas vadovu ir eidamas vadovo pavaduotojo pareigas, buvo faktinis unijos vadovas, spręsdavęs visus klausimus, susijusius su kreditavimu ir paskolomis. Pasinaudodamas savo vyraujančia padėtimi, perimdavo iš skolininkų jų gautas paskolas, todėl prarado pasitikėjimą, pakenkė atsakovės Palangos kredito unijos reputacijai, veikė prieš unijos interesus, naudojo gautus pinigus savo asmeninėms reikmėms ir privačiam verslui plėtoti. Ieškovas buvo ilgametis unijos vadovas, jam buvo gerai žinomi unijos veiklos principai, unijos veiklai taikomas teisinis reglamentavimas. Nuo 2009-10-01 ieškovas formaliai nebuvo unijos administracijos vadovu, o nuo 2010-02-04 ir unijos valdybos pirmininku, tačiau faktiškai visi unijos valdymo organai bei darbuotojai buvo pavaldūs ieškovui ir visi darbuotojai vykdė jo nurodymus. Ieškovo veiklos pažeidimai užfiksuoti ir Lietuvos banko parengtoje riboto naudojimo unijos inspektavimo ataskaitoje. Be to, teisme nagrinėjama baudžiamojo byla dėl ieškovo galimai padaryto nusikaltimo pagal BK 183 str. 2 d., 300 str. 1 d. dėl patikėto svetimo didelės vertės turto pasisavinimo, dokumentų klastojimo. Atsakovė šioje baudžiamojoje byloje pareiškė didelės sumos civilinį ieškinį. Nepriklausomai nuo baudžiamosios bylos baigties ieškovas prarado pasitikėjimą, sumenkino unijos reputaciją, todėl jo atleidimas iš darbo ginčijamame įsakyme nurodytais pagrindais yra pagrįstas ir teisėtas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Palangos miesto apylinkės teismas 2015-01-27 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo 7 098,09 Eur atsakovei atstovavimo išlaidų ir 7,58 Eur korespondencijos siuntimo išlaidų.
Teismas nustatė, kad ginčo šalis siejo darbo teisiniai santykiai: ieškovas pagal 2006-10-27 darbo sutartį dirbo Palangos kredito unijos vadovu, nuo 2009-05-11 iki 2012-01-06 administracijos vadovo pavaduotoju. Darbo sutartis su ieškovu nutraukta Palangos kredito unijos 2012-11-07 įsakymu nuo 2012-11-08 DK 235 str. 2 d. 4 p., 7 p., 9 p., 11 p. pagrindais (t. 1, b. l. 22–23, 82–85). Ieškovas iš darbo atleistas DK 237 str. 1 d. 3 p. pagrindu, atleidimą iš darbo paskiriant kaip drausminę nuobaudą už šiurkščius darbo drausmės pažeidimus, t. y. ieškovui pradėtas ikiteisminis tyrimas, jam pareikšti įtarimai dėl jam patikėto svetimo didelės vertės turto pasisavinimo, dokumentų klastojimo. 2012-11-07 įsakyme „Dėl drausminės nuobaudos paskyrimo ir darbo sutarties su E. P. nutraukimo“ nurodyta, kad, pagal ikiteisminio tyrimo duomenis, ieškovui E. P. pareikšti įtarimai dėl to, kad prisidengdamas paskolų suteikimo sandoriais su kitais asmenimis (I. Š., L. D., J. S., A. S., K. J., R. B., D. R., Dž. V., G. M., I. J.), pasisavino Palangos kredito unijai priklausančias lėšas, klastojo dokumentus, taip pat, galimai pasinaudodamas savo užimamomis pareigomis ir statusu, ieškovas Palangos kredito unijos vardu įformindavo paskolos sandorius su trečiaisiais asmenimis, tačiau paskolas paimdavo ir gaudavo ieškovas, o ne paskolos gavėjas. Naudodamasis savo įtaka ir pareigomis, ieškovas tenkino savo verslo ir asmeninius interesus. Be to, nuo 2012-01-09 iki 2012-09-19 be svarbių priežasčių neatvyko į darbą. 2012-11-07 įsakyme nurodoma, kad dėl ieškovo veiksmų pablogėjo Palangos kredito unijos reputacija, jai padaryta didelė turtinė ir neturtinė žala. Rėmėsi 2012-02-08 Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Riziką ribojančios priežiūros departamento Inspektavimo ataskaitos Nr. 09-01 RN duomenimis, jog unijos valdymas buvo stipriai paveiktas Palangos kredito unijos įkūrimo iniciatoriaus (neformalaus vadovo – ieškovo) (t. 4, b. l. 7–9). Remdamasis DK 234 str., kasacinio teismo suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, sprendė, jog nustatytų ir vertintų bylos faktinių duomenų visuma yra pagrindas išvadai, kad ieškovo veiksmai, susiję su tiesioginių ir netiesioginių pareigų vykdymu (pagal įgaliojimą ieškovui buvo suteikti generaliniai įgaliojimai veikti unijos vardu), galėjo būti skirti asmeninių interesų tenkinimui, priešingai unijos patikimumui ir reputacijai. Teismas sprendė, kad aplinkybės, jog ieškovas iš dalies pripažino, kad tam tikrais veiksmais, nustatant paskolos gavimo ir turto įkeitimo bei kitas su paskolomis ir kreditais susijusias sąlygas su unijos klientais, paskolos pinigų perskolinimą jam, šeimos narių įtraukimą į šią veiklą pagal įgaliojimus, jis siekė sudaryti sąlygas privataus verslo plėtrai (t. 3, b. l. 2–157, t. 5, b. l. 84–105), įrodo, jog ieškovas, būdamas unijos darbuotoju, nepakankamai atsakingai ir sąžiningai vykdė savo darbo funkcijas, ši aplinkybė nagrinėjama dėl ieškovo vedamoje baudžiamojoje byloje, kurioje ieškovui ir kitiems asmenims, dirbusiems unijoje, atsakovė yra pareiškusi civilinį 5 809 535,39 Lt sumos ieškinį. Teismas nurodė, jog ieškovo veiksmų, vykdant darbuotojo ir unijos nario pareigas, tyrimas yra ne šios, o baudžiamosios bylos objektas. Teismas, ištyręs ir įvertinęs ieškovui paskirtos drausminės nuobaudos pagrindus ir priežastis, padarė išvadą, kad nuobauda ieškovui paskirta pagrįstai. Motyvavo, kad ieškovas, būdamas unijos darbuotoju, turinčiu galias, galinčias lemti unijos veiklos plėtrą, pasitikėjimą, reputaciją, bei vykdydamas darbuotojo pareigas, privalėjo laikytis ne tik darbo sutartyje ar vidaus tvarkos taisyklėse nustatytų reikalavimų, bet ir dirbti dorai bei sąžiningai, laikytis įstatymų ir darbo drausmės, tausoti darbdavio turtą, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, nepažeisti darbdavio teisių ir įstatymų saugomų interesų (DK 35, 228 straipsniai). Nurodė, kad ieškovas pripažino, kad dėl kredito ir paskolų limito, nustatyto asmeniui Palangos kredito unijoje, jis negalėjo gauti kreditų ir paskolų iš unijos, todėl su kai kuriomis unijos paskolų sutarties šalimis jis tarėsi dėl šių asmenų paimtų paskolų ir įsipareigojimų perėmimo. Ši aplinkybė įrodo ir patvirtina, kad ieškovas naudojosi vyraujančia padėtimi unijos veikloje, siekdamas asmeninių poreikių patenkinimo bei privataus verslo plėtojimo. Ši aplinkybė ginčijamame įsakyme fiksuota kaip šiurkštus ieškovo darbo drausmės pažeidimas, kai ieškovas tyčiniais veiksmais pakenkė unijos įvaizdžiui, reputacijai bei galimai padarė žalą unijai. Motyvavo, kad žalos atsiradimo faktas neturi reikšmės sprendžiant dėl darbuotojo padaryto šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo. Drausminei atsakomybei dėl pažeidimų, numatytų DK 235 str. 2 d. 7 p., darbuotojui taikyti nėra būtinas įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis – darbuotojo atsakomybei atsirasti netgi nereikia ikiteisminio tyrimo pradėjimo fakto. Pažeidimo, numatyto DK 235 str. 2 d. 7 p., įrodinėjimo darbo bylose lygmuo nors ir yra pakankamai aukštas, tačiau yra daug žemesnis nei baudžiamojoje teisenoje. Aplinkybes, jog ieškovui yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, jog teisme nagrinėjama baudžiamoji byla dėl galimai ieškovo padarytos nusikalstamos veikos, jam vykdant unijos darbuotojo pareigas, vertino kaip pakankamas pripažinti, kad ieškovas prarado pasitikėjimą, pažeidė darbuotojo pareigas, pakenkė darbdavio autoritetui ir galimai padarė turtinę ir neturtinę žalą atsakovei (unijai). Teismas sprendė, kad jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, negali būti laikoma svarbia neatvykimo į darbą laikotarpiu nuo 2012-01-09 iki 2012-09-19 priežastimi, nes kardomoji priemonė yra tiesiogiai susijusi su asmeniu, tai aplinkybė, nepriklausanti nuo darbdavio – atsakovės valios ar kaltės. Ieškovas patvirtino, kad apie jam paskirtos kardomosios priemonės aplinkybę buvo visuotinai žinoma, tačiau teismas konstatuoja, kad tai neatleidžia asmens, kuriam kardomoji priemonė paskirta, nuo pareigos darbdavį informuoti apie neatvykimo į darbą priežastis ir teisėtais būdais tam tikram terminui sustabdyti darbo pareigų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2014). Ieškovo neatvykimo į darbą faktas neginčijamas, tačiau ieškovas neįrodė, kad tinkamai įvykdė savo, kaip darbuotojo, pareigą pranešti darbdaviui neatvykimo į darbą priežastis, pasiūlant darbdaviui neatvykimo į darbą priežastis pripažinti svarbiomis ir sustabdyti jo pareigų vykdymą. Nustatęs, kad atsakovė ne kartą raštu siūlė ieškovui pateikti paaiškinimą, tačiau ieškovas paaiškinimo nepateikė ir teikė prašymus unijai dėl dokumentų gavimo (t. 1 , b. l. 9–21), sprendė, jog ieškovas sąmoningai ir be svarbių priežasčių nepateikė unijai paaiškinimo, todėl unija galėjo ieškovui paskirti drausminę nuobaudą ir nesant jo paaiškinimo. Teismas sprendė, jog visuma unijos nuobaudos skyrimo metu turimų duomenų sudarė pagrindą nuspręsti dėl ieškovo darbo santykių nutraukimo. Teismas argumentavo, jog nėra abejonių dėl ieškovo atleidimo iš darbo pagrįstumo ir teisėtumo, todėl nėra pagrindo ieškovo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu. Ieškovo atleidimo iš darbo neteisėtumas ginčijimas Specialisto išvados pagrindu (t. V, b. l. 79–83), kuri, teismo vertinimu, yra nepakankama ir nepaneigianti ieškovo atleidimo iš darbo už šiurkščius darbo drausmės pažeidimus teisėtumo ir pagrįstumo. Ši išvada susijusi su paskolų išdavimo galimybėmis konkretiems asmenims (skolininkams), tačiau šioje išvadoje nėra analizuojami ieškovo veiksmai, jų teisėtumas ir vėlesni veiksmai, susiję su paskolų perėmimu iš pagrindinių skolininkų asmeniniais tikslais. Aplinkybės dėl ieškovo galimai nusikalstamų veiksmų, susijusių su paskolų išdavimu konkretiems asmenims, dokumentų forminimu ir jų tikrumu, galimai kitiems asmenims, taip pat ir unijai padarytos žalos rūšis ir dydis nagrinėjami baudžiamojoje byloje, todėl teismas sprendė, kad teisme nagrinėjama byla dėl ieškovo galimai neteisėtų veiksmų jam dirbant unijoje yra pakankamas pagrindas darbdaviui nuspręsti dėl darbuotojo tinkamumo, galėjimo ir gebėjimo vykdyti darbuotojo pareigas, tai pat nuspręsti dėl pasitikėjimo tokiu darbuotoju. Teismas vertino, kad unija nepažeidė drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos ir terminų, numatytų DK 240 str., 241 str., todėl ir šiuo pagrindu ginčijamas įsakymas yra teisėtas. Netenkinęs pagrindinio ieškinio reikalavimo dėl grąžinimo, teismas netenkino ir papildomo išvestinio reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Remdamasis CPK 93 str. 1 d., įvertinęs bylos apimtį ir sudėtingumą, sprendė, jog yra pagrindas atsakovės prašomas priteisti atstovavimo išlaidas mažinti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu apeliantas prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2015-01-27 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti. Apeliantas argumentuoja, jog teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes:
- teismas nevertino CPK 177 str. 2 d. nurodytose įrodinėjimo priemonėse įrodinėjimo dalyką sudarančių duomenų, taip pažeidė CPK 176–178, 185 straipsnių, 331 str. 4 d. normas. Ieškovas reaguodamas į atsakovės 2012-08-30 raštą, kuriuo iš jo reikalauta pateikti pasiaiškinimą dėl darbo drausmės pažeidimo, prašė atsakovės pateikti dokumentus, susijusius su jo darbo pareigų bei veiklos vykdymu unijoje, tačiau tokių duomenų atsakovė ieškovui nepateikė, o priėmė ginčijamą įsakymą, negavusi ieškovo pasiaiškinimo, todėl drausminė nuobauda ieškovui paskirta ir darbo sutartis su ieškovu nutraukta jam nepranešus DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu;
- teismas neįvertino aplinkybės, jog ieškovas negalėjo atvykti į darbą, nes jam buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas (nuo 2012-01-07 iki 2012-08-03), kuri 2012-08-06 Lietuvos apeliacinio teismo pakeistą į švelnesnę – užstatą, įpareigojant nesilankyti unijoje. Taigi DK 235 str. 2 d. 9 p. pagrindu ieškovui drausminė nuobauda negalėjo būti skirta. Be to, ieškovas suimtas unijos patalpose 2012-01-06, apie 14.30 val., taigi unija žinojo apie jo suėmimą, o teismo teiginiai, jog suėmimas nėra svarbi priežastis nevykti į darbą, sunkiai suvokiami;
- teismas neįvertino aplinkybės, jog ieškovo, atleisto iš administracijos vadovo pavaduotojo pareigų, įgaliojimai (pareiginiai nuostatai) nesuteikė net teorinės galimybės padaryti jam baudžiamojoje byloje inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nes paskolos galėjo buvo išduodamos tik pritarus, sutikus unijos valdybos nariams;
- teismas neįvertino aplinkybės, jog ieškovas anksčiau nėra turėjęs nuobaudų ar iš unijos administracijos vadovybės gavęs nusiskundimų dėl jo atliekamų darbo funkcijų. Pažymi, kad tuo metu, kai unijoje dirbo ieškovas, t. y. 2004–2011 m., unija veikė pelningai, o 2012–2015 m. unija dirba nuostolingai. Unija buvo neteisėtai užvaldyta ir tai patvirtina Klaipėdos apygardos teismo 2013-06-03 teisėjo S. V. priimta nutartis;
- unijos nariai ir šiuo metu pasitiki ieškovu, kuris vadovauja susirinkimams, 2015-01-05 ieškovas buvo išrinktas susirinkimo pirmininku, todėl nepagrįstai teismas sprendė, jog ieškovas yra praradęs pasitikėjimą. Be to, paskolos ieškovo nebuvo perimamos, o pasiskolinama daugiabučio statybai paskolos šalims naudingomis sąlygomis. Unijos interesai ieškovo veiksmais nebuvo pažeisti, nes unijai buvo mokamos palūkanos. Gauti kreditai ieškovo ir jo verslo partnerių būtų buvę grąžinti po 1–2 metų, pabaigus statyti daugiabutį ir jį pardavus, tačiau tai padaryti sutrukdė pati unija su jai vadovaujančių asmenų pagalba.
Teismas padarė prieštaringas išvadas, neteisingai vertino faktines aplinkybes, įrodymus, kvalifikavo atleidimo pagrindą (neatskleidė bylos esmės), todėl netinkamai taikė materialiosios teisės normas ir šis pažeidimas turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Nuo 2009-09-04 ieškovas nebuvo unijoje nei paskolų komiteto, nei valdybos narys, todėl neturėjo teisės spręsti dėl paskolų suteikimo. Pagal unijos suteiktą ieškovui įgaliojimą, ieškovas galėjo atstovauti unijai santykiuose su trečiaisiais asmenimis, vykdydamas administracijos vadovo ar valdybos nurodymus. Teigia, jog pareigas unijoje vykdė sąžiningai, 10 metų dirbo bankuose, 8 metus – unijoje ir per šiuos 18 metų nėra gavęs pastabos ar papeikimo. Atsakovės teiginys, jog neva ieškovas unijai padarė žalos, neįrodytas jokiais įrodymais. 2006–2009 m. ieškovas buvo išrinktas Lietuvos centrinės kredito unijos valdybos nariu. Šios aplinkybės rodo gerą ieškovo kompetenciją ir reputaciją. Dėl dokumento klastojimo ieškovas išteisintas ir tai patvirtina 2015-01-20 kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-174-222/2015. Ginčijamas įsakymas priimtas R. J., buvusio Klaipėdos kredito unijos stebėtojų tarybos pirmininko, kurio kolegė buvo tyrėja L. P. (ji tuo metu buvo konkuruojančios Klaipėdos kreditų unijos Paskolų komiteto narė), kuri pradėjo ieškovui ikiteisminį tyrimą 2011 metais.
Ginčijamu įsakymu skirta nuobauda įforminta praėjus 10 mėnesių po ieškovo sulaikymo. Unija, žinodama apie ieškovo sulaikymą, pradėtą ikiteisminį tyrimą, dėl nuobaudos skyrimo nepagrįstai delsė ir pažeidė DK 241 str. 2 d. numatytą 6 mėnesių terminą, per kurį gali būti skiriama drausminė nuobauda, šį terminą skaičiuojant nuo pažeidimo padarymo dienos. Ieškovo pažeidimo padarymo diena laikoma 2010-09-20, t. y. paskolos sutarties, atsakovės teigimu, sudarytos su I. Š. pažeidžiant ginčijamo įsakymo (iv) punkte nurodytas normas, sudarymo diena. Taigi terminas nuobaudai skirti baigėsi 2011-03-20, todėl ginčijamas 2012-11-07 įsakymas priimtas pasibaigus naikinamajam terminui paskirti drausminę nuobaudą darbuotojui. Apie paskolos sutarčių pasirašymą unija žinojo nuo jų pasirašymo momento, todėl šiuo atveju taikytinas DK 241 str. 1 d. nustatytas 1 mėn. terminas skirti drausminei nuobaudai. Teigia, jog bylą išnagrinėjusi teisėja yra šališka ir turėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, nes su ieškovu elgėsi nepagarbiai, nuolat kalbėjo pakeltu, įžeidžiamu tonu, pertraukinėdavo ieškovą, reiškė išankstinę nuomonę bylos klausimais, be to, ši teisėja dalyvavo nagrinėjant ir ieškovo baudžiamąją bylą Nr. 1-2-588/2014 (priėmė šioje byloje ne vieną procesinį sprendimą ne ieškovo naudai, taip pat ir neteisėtą nutartį dėl laikinojo nuosavybės teisių apribojimo (5 teisėjos procesiniai sprendimai dėl ieškovo buvo panaikinti), taigi buvo susidariusi išankstinę nuomonę apie ieškovą nagrinėjamoje civilinėje byloje. Teismo posėdžio garso įrašai baudžiamojoje byloje patvirtina apelianto teiginius dėl teisėjos šališkumo. Teigia, jog byla išnagrinėta ir sprendimas priimtas netinkamos sudėties (šališkos teisėjos) teismo. Nurodo, jog teismas jo atskirąjį skundą (dėl laikinųjų apsaugos priemonių) išsiuntė apygardos teismui praėjus dviem mėnesiams po skundo gavimo, o tai neabejotinai yra teismo padarytas procesinis pažeidimas.
Nesutinka su tuo, kaip teismas išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimą. Pažymi, kad byloje šalys bandė sudaryti taikos sutartį, tačiau atsakovė atsisakė sudaryti tokią sutartį, nors advokatų kontorai sumokėjo net 14 197,80 Eur atstovavimo išlaidų. Nors teismas ir sumažino priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį iki pusės prašomos priteisti išlaidų sumos, tačiau priteista išlaidų suma taip pat akivaizdžiai užaukštinta ir net nepateikta detali išlaidas pagrindžianti pažyma. Papildydamas apeliacinį skundą apeliantas akcentuoja, jog unija yra neteisėtai užvaldyta Centrinės kredito unijos, nes apeliantas, kaip buvęs šios unijos valdybos narys, paviešino neteisėtas, galimai nusikalstamas Centrinės kredito unijos veikas, susijusias su lėšų švaistymu, neteisėtu kredito unijų išnaudojimu. Nurodo, jog juo unijos nariai pasitiki, nes jau antrajame šiais metais organizuotame visuotiniame narių susirinkime išrenka jį susirinkimo pirmininku.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu su ieškovo apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta (ir yra labai svarbu šios bylos kontekste), kad ieškovas buvo vienas iš unijos veiklos pradininkų (įkūrėjų) ir yra unijos pajininkas. Nuo 2006-10-27 iki 2007-01-22 ieškovas unijoje užėmė vyr. buhalterio pavaduotojo, nuo 2007-01-22 iki 2009-05-11 unijos administracijos vadovo, nuo 2009-05-11 iki 2009-09-01 unijos administracijos vadovo pavaduotojo, nuo 2009-09-07 iki 2009-10-01 unijos administracijos vadovo pareigas. Nuo 2009-10-01 iki 2012-11-07 ieškovas užėmė unijos administracijos vadovo pavaduotojo pareigas. Ieškovui buvo priskirta ir unijos vyr. kasininko funkcija. Ieškovas nuo 2004-04-01 iki 2010-02-04 buvo ir unijos valdybos pirmininkas. Nuo 2010-02-04 iki 2012-02-09 unijos valdybos pirmininko pareigas nominaliai užėmė ieškovo dukterėčia A. P., o jo žmona R. P. nuo 2004-04-01 iki 2010-02-04 užėmė unijos Paskolų komiteto nario pareigas. Ieškovui 2010-10-27 buvo išduotas įgaliojimas (nuorašas pateiktas byloje), leidžiantis ieškovui atstovauti unijai santykiuose su trečiaisiais asmenimis, unijos vardu atlikti įvairius veiksmus bei sudaryti sandorius. Ieškovui buvo suteikti ir kiti įgaliojimai veikti unijos vardu. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovas buvo ilgametis unijos vadovas, nuolat dalyvavęs unijos veikloje ir iki pat jo atleidimo užėmęs vadovaujamas pareigas unijoje, todėl jam, neabejotina, buvo gerai žinomi unijos veiklos principai, taip pat unijos veiklai taikomas teisinis reglamentavimas, įtvirtintas tiek teisės aktuose, tiek unijos vidaus dokumentuose.
Argumentuoja, kad vien ikiteisminio tyrimo pradėjimo ieškovui ir jo suėmimo bei kitų procesinio poveikio priemonių taikymo faktas patvirtina ieškovo atleidimo pagrindą, numatytą DK 235 str. 2 d. 7 p. Ieškovas niekada, taip pat ir bylos nagrinėjimo metu, neneigė ir viešai ne kartą pripažino, kad apie nurodytų sandorių sudarymą ir jų tikslus jam buvo gerai žinoma ir kad jie buvo sudaryti jo iniciatyva ir interesais. Net ir paties ieškovo pateikta versija, kad paskolos buvo imamos jas perskolinti pačiam ieškovui, akivaizdžiai patvirtina, kad ieškovas sąmoningai sudarė prielaidas įforminti realybės neatitinkančias paskolų sutartis, nurodant ne tikrąjį jų suteikimo tikslą (perskolinimą ieškovui), bet tikrovei prieštaraujančias aplinkybes, pavyzdžiui, paskolų naudojimo paskirtį (būsto įsigijimui). Ieškovas, būdamas vienu unijos vadovų ir turėdamas pareigą veikti ypač rūpestingai, apdairiai ir skaidriai, savo elgesiu negalėjo sudaryti net prielaidos manyti, kad jo veiksmai neatitinka unijos vidaus ar teisės aktų reikalavimų, juolab gali turėti nusikalstamos veikos požymių. Ieškovas turėjo veikti rūpestingai ir skaidriai, vengti tokių veiksmų atlikimo, kurie galėtų sukelti pagrįstą abejonę jo veiklos teisėtumu. Šiuo atveju unijos vadovo veiksmai ne tik leido manyti, kad jie neatitinka tam tikrų kredito unijų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ar profesinio elgesio reikalavimų, bet ir sudarė pagrindą ikiteisminio tyrimo dėl nusikaltimų, susijusių su unijai priklausančio turto gavimu ir panaudojimu, ieškovui pradėjimui, ieškovo suėmimui, nušalinimui nuo pareigų ir kitų procesinių priemonių prieš ieškovą taikymui. Pažymi, kad ikiteisminis tyrimas gali būti pradedamas ir kardomoji priemonė suėmimas asmeniui gali būti taikoma tik turint ypač svarių to asmens kaltės įrodymų, t. y. baudžiamajam procesui bei kardomųjų priemonių taikymui turi būti surinkta įtikinamų įrodymų, liudijančių asmens kaltę. Todėl ne tik ikiteisminio tyrimo ieškovui pradėjimas, bet ir jo suėmimas leidžia teigti, kad ieškovo veiksmai neatitiko unijos vadovo pavaduotojui keliamų elgesio standartų ir sąlygojo unijos pasitikėjimo ieškovu praradimą bei sudarė pagrindą jį atleisti. Ikiteisminio tyrimo ieškovui pradėjimas, suėmimas dėl nusikaltimų, susijusių su unijai priklausančio turto gavimu ir panaudojimu, leidžia pagrįstai teigti, kad ieškovo reputacija nebeatitinka reikalavimų, keliamų unijos vadovo pavaduotojui. Unijos vadovo pavaduotojo reputacija turi būti nepriekaištinga, kas reiškia, kad negali būti nė menkiausios abejonės (jau nekalbant apie įtarimų dėl nusikaltimų, susijusių su unijai priklausančio turto gavimu, pareiškimą) dėl jo vykdomos veiklos tinkamumo. Labai svarbu, kad unijos darbuotojų reputacija, atsižvelgiant į unijos, kaip finansų įstaigos, veiklos specifiką, yra tiesiogiai susijusi ir su pačios unijos reputacija. Todėl tokio pobūdžio įtarimų ieškovui pareiškimas reiškia, kad ieškovo reputacija nebėra nepriekaištinga ir ieškovas jokiu būdu negali užimti vadovaujamų (ar bet kokių kitų) pareigų unijoje. Pažymi, kad dėl ieškovo galimai atliktų nusikalstamų veikų pradėtas ikiteisminis tyrimas, jo suėmimas ir kitos su byla susijusios aplinkybės susilaukė daug dėmesio ir buvo plačiai aprašytos Lietuvos visuomenės informavimo priemonėse (informacinių interneto portalų pranešimų nuorašai pateikti su atsiliepimu į ieškinį). Visa tai savaime padarė neigiamą įtaką unijos reputacijai visuomenės, o kartu ir potencialių klientų akyse, leido susidaryti įspūdžiui, kad unija nėra patikima kredito įstaiga, veikia neskaidriai, vienas jos vadovų atlieka galimai nusikalstamus veiksmus, kurie lemia unijos turto, o kartu ir kreditingumo sumažėjimą. Tai neigiamai atsiliepė unijos galimybei vykdyti įsipareigojimus klientams, kartu indėlininkų lėšų saugumui ir net galėjo sukelti unijos bankroto riziką. Paaiškėjus, kad ieškovas, naudodamasis užimama padėtimi unijoje, organizavimo fiktyvių paskolų sutarčių sudarymą, kad tokiu būdu finansavo savo bei savo draugų įvairias komercines veiklas, unija prarado savo narių bei klientų pasitikėjimą, tokie faktai pagrįstai sumenkino jos, kaip kreditų įstaigos, reputaciją ir galimybes sėkmingai konkuruoti rinkoje. Kadangi ieškovas savo veiksmais pablogino unijos reputaciją, unija turėjo pagrįstą pagrindą ieškovą atleisti ir tą teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas sprendime.
DK 241 str. 1 d. numato, kad darbuotojui iškėlus baudžiamąją bylą drausminė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nurodytas terminas reiškia, kad baudžiamosios bylos iškėlimo atveju drausminės nuobaudos skyrimo terminas baigiasi praėjus 2 mėnesiams nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o drausminė nuobauda gali būti skiriama, bet kuriuo metu iki šio termino pabaigos. Toks reglamentavimas yra visiškai logiškas ir teisingas, kadangi baudžiamosios bylos iškėlimas darbuotojui liudija apie ypač sunkių nusižengimų padarymą, kurių visapusiškam įvertinimui darbdaviui reikia daug daugiau laiko. Kadangi ieškovui buvo iškelta (ir šiuo metu yra nagrinėjama) baudžiamoji byla, kurios dalyką sudaro ieškovo padarytos galimai nusikalstamos veikos, be kita ko, turėjusios įtakos jo atleidimui, o DK 241 str. 1 d. numatytas terminas, akivaizdu, nėra pasibaigęs, ieškovui drausminė nuobauda buvo skirta nepažeidus jos skyrimo terminų. Ieškovas pripažįsta, jog reikalavimas pasiaiškinti jam buvo įteiktas 2012-09-03, taigi unija – darbdavė, DK 240 str. 1 d. numatytą pareigą įvykdė tinkamai. Gavęs nurodytą reikalavimą, ieškovas įvairiais, akivaizdžiai nesąžiningais būdais, prašymais pateikti dokumentus bei informaciją bandė vilkinti pasiaiškinimo pateikimo procedūrą.
Ieškovas iš darbo buvo atleistas pagrįstai ir teisėtai, todėl ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo teismo atmestas pagrįstai. Ieškovas nenurodė jokių argumentų ir (ar) aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo bei jos dydžio. Ieškovas abstrakčiai nurodo tam tikrus tariamus (subjektyvius) išgyvenimus (moralinis pažeminimas, išgyvenimai, socialinės reputacijos pablogėjimas), tačiau nenurodo, kokiu būdu tai susiję su jo atleidimu iš darbo, kuo šie išgyvenimai pasireiškia, kokiu būdu sukelia realią neturtinę žalą, kurią galima išmatuoti pinigais. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, subjektyvus ieškovo manymas, kad jis patyrė neturtinę žalą, nėra pakankamas tokio pobūdžio reikalavimui patenkinti; ieškovas privalo įrodyti visas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas.
Šalies argumentai
Ieškovo teiginiai dėl teismo šališkumo yra nepagrįsti bylos medžiaga ar objektyviomis priežastimis, neatitinka CPK 65 str. ir 66 str. ir yra laikytini tik dar vienu taktiniu mėginimu grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Visi pareikšti ieškovo nušalinimai buvo kompetentingai išspręsti ir motyvuotai atmesti, todėl su šiuo apeliacinio skundo argumentu atsakovė nesutinka.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, argumentais, motyvais ir išvadomis, kurių pagrindu buvo priimtas sprendimas ieškovo ieškinį atmesti, todėl visų jų nekartoja. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ginčo pobūdį, byloje surinktų faktinių duomenų visetą, atsisako priimti ir vertinti apelianto kartu skundu (jo papildymu) pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 str.). Dalį jų apeliantas turėjo galimybę pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o kitų – priimtų po skundžiamo sprendimo priėmimo, priimti ir vertinti nėra faktinės ir teisinės būtinybės.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas iš esmės ištyrė ir tinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes bei įrodymus, nepažeidė CPK 12 ir 178 str. įtvirtintų taisyklių, nustatančių, kad šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Jokių įrodymų, kurie būtų pagrindas abejoti byloje nustatyta ir įrodyta aplinkybe dėl ieškovo kaltės iš esmės valdant įmonę buvimo (fiduciarinių (pasitikėjimu grįstų) pareigų pažeidimo), byloje nėra.
Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais, jog vien ikiteisminio tyrimo pradėjimo ieškovui, jo suėmimo (unijos patalpose) bei kitų procesinio poveikio priemonių taikymo faktas patvirtina ieškovo atleidimo pagrindą, numatytą DK 235 str. 2 d. 7 p., jog unijos darbuotojų reputacija, atsižvelgiant į unijos, kaip finansų įstaigos, veiklos specifiką, yra tiesiogiai susijusi ir su pačios unijos kaip juridinio asmens reputacija, todėl tokio pobūdžio įtarimų ieškovui pareiškimas (baudžiamosios bylos ieškovui iškėlimas ir vis dar nagrinėjimas dėl galimai jo padarytų nusikalstamų veikų) reiškia, kad ieškovo reputacija nebėra nepriekaištinga ir ieškovas jokiu būdu negali užimti vadovaujamų ar bet kokių kitų pareigų unijoje, veikti unijos valdymo organo (-ų) nurodymu ar pavedimu ir pan.
Nagrinėjamu atveju ieškovui DK 237 str. 1 d. 3 p. pagrindu skirta drausminė nuobauda atleidimas iš darbo už šiurkščius darbo pareigų pažeidimus – pasinaudojimą pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims arba dėl kitokių asmeninių paskatų (DK 235 str. 2 d. 4 p.), veikas, turinčias vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už šias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn (DK 235 str. 2 d. 9 p.), taip pat už kitus nusižengimus, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka (DK 235 str. 2 d. 11 p.). Ginčijamu 2012-11-07 įsakymu su ieškovu, unijoje dirbusiu administracijos vadovo pavaduotoju, nutraukta darbo sutartis pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. (Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 str.).
Drausminės atsakomybės pagrindas – tai darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 str.). Teismas, nagrinėdamas ginčus dėl nuobaudų skyrimo, kiekvienu atveju turi nustatyti šias būtinas sąlygas taikyti drausminę atsakomybę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. B. v. VBĮ „Ventos socialinės globos namai“, bylos Nr. 3K-3-115/2013). Nurodytos DK ir teismų praktikos nuostatos yra aktualios visose bylose, kuriose sprendžiami ginčai dėl drausminės atsakomybės taikymo.
Vis dėlto teisėjų kolegija pažymi, kad jų taikymo ypatumus šioje byloje lemia tai, jog apelianto darbas buvo iš esmės vadovaujamojo pobūdžio. Pagal Kredito unijų įstatymo 21 str. 2 d., Kredito unijos valdymo organai yra kredito unijos valdyba ir kredito unijos administracijos vadovas (Kredito unijų įstatymas (Žin., 1995, Nr. 26-578; 2000, Nr. 45-1289; 2008, Nr. 76-3003, akto redakcija, galiojusi nuo 2012-01-01 iki 2013-07-01). Teisėjų kolegija pažymi, kad 2010-10-27 apeliantui išduoto unijos administracijos vadovo A. R. įgaliojimo (terminas iki 2020-10-27) turinys patvirtina, jog apeliantui suteiktos itin plačios teisės veikti unijos interesais ir unijos vardu (pasirašyti bet kurių kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartis, priėmimo–perdavimo aktus, kredito sutartis, hipotekos (įkeitimo) lakštus, unijos nuosavybėn iš įkeisto turto savininkų perimto turto perleidimo sutartis, atstovauti unijai visose įmonėse, įstaigose, organizacijose, visuose santykiuose, kylančiuose iš unijos veiklos ir kt. (t. 1, b. l. 105) (CPK 185 str.). Administracijos vadovo pavaduotojo pareiginių nuostatų 6.7 p. numatyta tokio pavaduotojo pareiga veikti tik unijos interesais. Be to, akivaizdu, jog suteikti ieškovui įgaliojimai iš esmės tapatūs būtent Kredito unijų įstatymo 28 str. 3 d. 6 p. reglamentuotai kredito unijos valdybos kompetencijai priimti sprendimus inter alia dėl disponavimo kredito unijos turtu, laidavimu ar garantavimu už kitų asmenų prievoles.
Ginčo atveju teisėjų kolegija neturi faktinio ir teisinio pagrindo abejoti tuo, jog apeliantas objektyviai prarado unijos, kaip jo darbdavės, pasitikėjimą, ir tai akivaizdžiai patvirtina tiek aplinkybės dėl ikiteisminio tyrimo, baudžiamosios bylos apeliantui inicijavimo ir nagrinėjimo faktai, tiek ir paties apelianto pozicija byloje, jog jis iš esmės nemano esąs praradęs unijos pasitikėjimą, nes dalis unijos narių juos vis dar pasitiki, renka susirinkimų pirmininku. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad jo išrinkamas susirinkimuose pirmininku ir pan. per se nepaneigia pirmosios instancijos teismo teisingai nustatytų ir įvertintų aplinkybių ir išvadų dėl apelianto vykdomo baudžiamojo persekiojimo už galimai jo padarytas nusikalstamas veikas (pasisavino Palangos kredito unijai priklausančias lėšas, klastojo dokumentus, taip pat, galimai pasinaudodamas savo užimamomis pareigomis ir statusu, unijos vardu įformindavo paskolos sandorius su trečiaisiais asmenimis, tačiau paskolas paimdavo ir gaudavo ieškovas, o ne paskolos gavėjas ir kt.).
Vadovų darbo prigimtis ir jų atliekamų funkcijų specifika lemia jų drausminės atsakomybės ypatumus. Vadovaujamas darbas pagal savo esmę yra susijęs su savarankiškumu, diskrecija, reikalingų sprendimų priėmimu, atsakomybe. Vadovaujamos pareigos lemia kontrolės funkcijos turėjimą, o šios nepanaudojimas reiškia atsakomybės prisiėmimą už dėl to kilusius galimus neigiamus padarinius. Kadangi vadovaujančio darbuotojo veiksmai (neveikimas), sprendimai gali turėti įtakos didelės dalies ar netgi visos įstaigos veiklai, tokių darbuotojų veiklos vertinimui taikomi aukštesni standartai ir griežtesni reikalavimai. Tie patys kriterijai taikytini sprendžiant dėl jų atsakomybės. Pastebėtina kad ginčo atveju minėtų administracijos vadovo pavaduotojo pareiginių nuostatų 5.5. ir 5.6 punktuose (šių punktų pažeidimai kvalifikuoti ieškovui ir įsakyme) yra nurodoma administracijos vadovo pavaduotojo funkcija – atlikti įstatymų, unijos įstatų bei unijos vidaus veiklą reglamentuojančius dokumentų, taip pat unijos valdybos nutarimų, administratoriaus įsakymų vykdymo kontrolę. Kolegijos vertinimu, ieškovas tiek unijos nariams, tiek išorinėse santykiuose su kitais asmenimis, buvo unijos steigėjas ir vadovas, nepaisant fakto, kad nuo 2006-10-27 iki 2007-01-22 užėmė vyr. buhalterio pavaduotojo, nuo 2007-01-22 iki 2009-05-11 unijos administracijos vadovo, nuo 2009-05-11 iki 2009-09-01 unijos administracijos vadovo pavaduotojo, nuo 2009-09-07 iki 2009-10-01 unijos administracijos vadovo pareigas, o nuo 2009-10-01 iki 2012-11-07 – vėl administracijos vadovo pavaduotojo pareigas. Kai ieškovas nebėjo valdybos pirmininko pareigų, jas (nuo 2010-02-04 iki 2012-02-09) užėmė ieškovo dukterėčia A. P., o jo žmona R. P. nuo 2004-04-01 iki 2010-02-04 užėmė unijos Paskolų komiteto nario pareigas. Be to, ieškovui 2010-10-27 buvo išduotas įgaliojimas plačiai veikti unijos vardu. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovas iš esmės nepertraukiamai vadovavo atsakovei pats ar per savo šeimos narius ir artimus giminaičius, vadinasi, faktiškai priiminėjo sprendimus, susijusius su unijos turto valdymu, paskolų suteikimu ir pan. Faktas, kad apeliantas iš esmės turėjo įgaliojimus veikti ir veikė kaip administracijos vadovas, lemia, kad kreditų unijos valdyba, vertindama administracijos vadovo pavaduotojo veiklą, turėjo pagrindą taikyti tuos pačius veiklos ir atsakomybės standartus, kaip ir administracijos vadovui, taip pat ir pareikšti nepasitikėjimą ir iš esmės atšaukti iš pareigų, vadovaujantis Kredito unijų įstatymo 28 str. 3 d. 2 p., 29 str. 2 d. (CPK 185 str.).
Apelianto argumentai, jog jis atleistas nepagrįstai, atmestini kaip faktiškai ir teisiškai nereikšmingi. Teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju unijos ir ieškovo (faktiškai vadovavusio unijai) darbo sutarties pagrindu atsiradusius santykius darbo teisės normos reglamentuoja tiek, kiek tai susiję su ieškovo, kaip tuometinio faktinio bendrovės vadovo, teise pasinaudoti socialinėmis garantijomis, darbų saugos ir mokėjimo už darbą tvarkos nustatymu, darbo sutarties pasibaigimo priežasties formulavimo, darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo iš pareigų įforminimo bei atsiskaitymo tvarkos reglamentavimu.
Apelianto argumentai dėl teisėjos šališkumo taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad vien tai, jog pirmosios instancijos teismo teisėjo, nagrinėjusios ir išnagrinėjusios civilinę bylą, procesiniai veiksmai, atlikti kitoje – baudžiamojoje byloje ir (ar) ikiteisminio tyrimo procedūrose ir pan., nėra (nebuvo) palankūs ieškovui ir (ar) buvo aukštesniojo teismo vėliau pripažinti neteisėtais, nėra tos aplinkybės, kurios sudaro pagrindą spręsti, kad teisėja yra (buvo) šališka dėl ieškovo.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (CK 1.5 str., CPK 3 str., 177– 179 str., 185 str., 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Apelianto apeliacinis skundas atmestinas, todėl jis neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimą (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Grąžinti ieškovui E. P. 2015-04-17 pateiktą apeliacinio skundo papildymą, reg. Nr. C-5323, su visais priedais.