Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Gintaro Pečiulio ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Baltarusijos Respublikos bendrosios įmonės atvirosios akcinės bendrovės „Spartak“ prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio arbitražo teismo prie Baltarusijos prekybos ir pramonės rūmų 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimą byloje, suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „RIVONA“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Pareiškėja Baltarusijos Respublikos bendroji įmonė atviroji akcinė bendrovė „Spartak“ (toliau – ir bendrovė „Spartak“) kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio arbitražo teismo prie Baltarusijos Prekybos ir pramonės rūmų 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjai iš suinteresuoto asmens UAB „RIVONA“ priteista 38 746,52 Eur skolos, 2 984,80 Eur arbitražo mokesčio, iš viso – 41 731,32 Eur (arbitražo byla Nr. 2004/28-21).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

5. Užsienio arbitražo sprendimo pripažinimas yra teisinės galios šiam sprendimui suteikimas Lietuvos Respublikoje, jo prilyginimas nacionalinio teismo ar arbitražo sprendimui. Tik pripažintas užsienio arbitražo sprendimas sukelia teisinius padarinius Lietuvos Respublikoje, įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią ir gali būti vykdomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 809 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – ir KAĮ) 51 straipsnio 4 dalis).

6. Lietuvos Respublikoje užsienio arbitražo teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo sąlygos nustatytos 1958 m. Niujorko konvencijoje dėl užsienio arbitražų teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (toliau – Niujorko konvencija) (CPK 810 straipsnio 6 dalis, KAĮ 51 straipsnio 1 dalis).

7. Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtintas baigtinis užsienio arbitražo teismo sprendimų nepripažinimo pagrindų sąrašas. Tai reiškia, jog teismas, sprendžiantis užsienio valstybės arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo jį vykdyti klausimą, gali atsisakyti pripažinti ar vykdyti šį sprendimą tik Niujorko konvencijoje įtvirtintais pagrindais.

8. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje įtvirtinti arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindai, kurie taikomi tik tada, kai to reikalauja arbitražo šalis, prieš kurią yra priimtas prašomas pripažinti ir leisti vykdyti užsienio valstybės arbitražo teismo sprendimas, todėl būtent šiai šaliai tenka pareiga įrodyti aplinkybes, sudarančias užsienio valstybės arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2T-96-381/2020; 2021 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2T‑18‑516/2021).

9. Nagrinėjamoje byloje suinteresuotas asmuo nenurodė Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje nustatytų arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija neanalizuoja Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų ir dėl jų nepasisako.

10. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje įtvirtinti užsienio valstybės arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindai, kuriuos teismas turi patikrinti ex officio (savo iniciatyva), t. y. kiekvienu atveju, nepriklausomai, remiasi jais šalis, prieš kurią nukreiptas užsienio valstybės arbitražo sprendimas, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2011).

11. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies a punkte nustatyta, kad arbitražo teismo sprendimą pripažinti ir vykdyti gali būti atsisakoma, kai ginčo objektas pagal šalies, kurioje prašoma pripažinti ir vykdyti arbitražo teismo sprendimą, įstatymus negali būti arbitražo nagrinėjimo dalykas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė tokių aplinkybių.

12. Pareiškėja kreipėsi į arbitražo teismą dėl prievolių pagal šalių sudarytą sutartį netinkamo vykdymo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks šalių ginčas gali būti arbitražo nagrinėjimo dalykas (KAĮ 12 straipsnis), t. y. šiuo atveju nėra Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies a punkte įtvirtinto pagrindo atsisakyti pripažinti ir vykdyti užsienio arbitražo teismo sprendimą.

13. Pagal Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b punktą, valstybės narės teismas ex officio gali atsisakyti pripažinti ir vykdyti užsienio arbitražo teismo sprendimą, kai arbitražo teismo sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarauja šios šalies viešajai tvarkai.

14. Suinteresuotas asmuo sutinka, kad arbitražo teismo sprendimas būtų pripažintas, bet prašo teismo neleisti jo vykdyti, nes sprendimo vykdymas, anot suinteresuoto asmens, prieštarauja viešajai tvarkai. Prieštaravimą viešajai tvarkai suinteresuotas asmuo grindžia tuo, jog arbitražo teismo sprendimas yra įvykdytas, nes suinteresuotas asmuo pervedė antstoliui 38 746,52 Eur sumą. Suinteresuoto asmens teigimu, arbitražo teismo sprendimo dalis dėl 2 984,80 Eur arbitražo mokesčio išieškojimo taip pat negali būti leista vykdyti, nes šios išlaidos patirtos ne dėl suinteresuoto asmens kaltės. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad jis skolos pareiškėjai nesumokėjo ne dėl savo kaltės, bet dėl privalomų vykdyti antstolio nurodymų. Suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėja žinojo apie privalomus antstolio nurodymus, arbitražo išlaidos nebūtų patirtos, jeigu nebūtų antstolio patvarkymo dėl turtinių teisių arešto. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie argumentai nėra pagrindas nagrinėjamoje byloje konstatuoti, kad arbitražo teismo sprendimo pripažinimas ar vykdymas prieštarauja viešajai tvarkai. Šią išvadą teismas grindžia tokiais toliau išdėstytais argumentais.

15. Iš pareiškėjo prašymo ir prie jo pateiktų dokumentų turinio bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad AS „ERST Finance“ kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos prekybos ir pramonės rūmų arbitražo teismo 2019 m. kovo 1 d. sprendimą, kuriuo AS „ERST Finance“ iš pareiškėjos priteista 810 816,11 Eur (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Lietuvos apeliacinio teismas 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi, be kita ko, uždraudė suinteresuotam asmeniui UAB „RIVONA“ perduoti pareiškėjai bendrovei „Spartak“ turtą ar vykdyti šiai bendrovei kitas prievoles (civilinė byla Nr. e2T-49-516/2021). Vykdydamas teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartį, antstolis 2021 m. balandžio 23 d. patvarkymu areštavo bendrovei „Spartak“ išmokėtinas lėšas bei nurodė šias lėšas saugoti iki atskiro antstolio ar teismo nurodymo. Šį patvarkymą antstolis įteikė suinteresuotam asmeniui UAB „RIVONA“ (vykdomoji byla Nr. 0013/21/00500). Dėl to suinteresuotas asmuo UAB „RIVONA“ pareiškėjai mokėtiną 38 746,52 Eur skolos sumą sulaikė. Tarptautinio arbitražo teismas prie Baltarusijos Prekybos ir pramonės rūmų 2021 m. gruodžio 7 d. priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjai iš suinteresuoto asmens priteista 38 746,52 Eur skolos ir 2 984,80 Eur arbitražo mokesčio. Iš arbitražo teismo sprendimo turinio nustatyta, kad arbitražo teismui aukščiau nurodytos faktinės aplinkybės buvo žinomos ir arbitražo teismas, priimdamas sprendimą, jas įvertino.

16. Tiek pagal galiojančias CPK ir KAĮ nuostatas, tiek pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, teismui, sprendžiančiam užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo tokį sprendimą vykdyti klausimus, suteiktos aiškiai apibrėžtos arbitražo teismo sprendimo tikrinimo galios.

17. Minėta, kad Niujorko konvencijos V straipsnyje nustatytas baigtinis arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų sąrašas, todėl užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti procedūra reiškia tai, kad turi būti patikrinta, yra Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtinti pagrindai ar ne.

18. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vienas pagrindinių tarptautinio arbitražo, kaip alternatyvaus ginčų sprendimų būdo, efektyvumo užtikrinimo principų yra draudimas peržiūrėti arbitražo teismo sprendimo turinį. Iš Niujorko konvencijos teksto matyti, jog nenustatyta galimybė peržiūrėti arbitražo sprendimo turinio netgi tada, kai padaryta fakto ar teisės taikymo klaidų. Teismo atliekamas arbitražo teismo sprendimo vertinimas viešosios tvarkos aspektu jokiais atvejais negali būti toks išsamus, kad prilygtų arbitražo teismo sprendimo ar kai kurių jame nagrinėtų klausimų peržiūrėjimui iš esmės, ir kad teismas nesprendžia, ar arbitražo teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes ir tinkamai jas vertino, nenagrinėja, kaip buvo tiriami įrodymai arbitražo procese, taip pat nevertina, ar tinkamai buvo taikytos proceso ir materialiosios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483-421/2015).

19. Taigi, net ir vertinant arbitražo teismo sprendimą pagal Niujorko konvencijos V straipsnyje išvardytus pagrindus, teismo atliekamas vertinimas jokiais atvejais negali būti toks išsamus, kad prilygtų arbitražo teismo sprendimo ar kai kurių jame nagrinėtų klausimų peržiūrėjimui iš esmės.

20. Nagrinėjamoje byloje arbitražo teismas, išnagrinėjęs šalių ginčą iš esmės, sprendime, be kita ko, įvertino suinteresuoto asmens atsiliepime į prašyme nurodytus argumentus dėl skolos ir arbitražo mokesčio priteisimo pagrįstumo. Teismas, nagrinėjantis užsienio arbitražo teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti klausimą, neturėtų pakartotinai nagrinėti ginčo iš esmės, aiškintis, ar arbitrai teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai ištyrė bei įvertino įrodymus, ar tinkamai taikė teisės normas ir pan. Teismas turi tik patikrinti, ar nėra teisės aktuose nustatytų pagrindų sprendimui nepripažinti. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija netikrina arbitražo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, nevertina, ar pagrįstai buvo priteisti 38 746,52 Eur skola ir 2 984,80 Eur arbitražo mokestis.

21. Viešosios tvarkos sąvoka KAĮ neapibrėžta, bet jos turinys ir ribos formuojami teismų praktikoje bei teisės doktrinoje. Sąvoka „viešoji tvarka“ tarptautinio arbitražo doktrinoje ir praktikoje aiškinama kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias teisės normas, kuriose įtvirtinti pagrindiniai ir visuotinai pripažinti teisės principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑7‑179/2006; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008).

22. Teismas, spręsdamas, atitinka arbitražo teismo sprendimas Lietuvos Respublikos viešąją tvarką ar ne, neturi šios sąvokos aiškinti taip plačiai, kaip ji aiškinama sprendžiant ginčus dėl pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo apeliacine tvarka. Nuosekliai formuojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad sąvoka „viešoji tvarka“ turėtų būti suprantama ir aiškinama siauriau.

23. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje dėl užsienio arbitražo teismo sprendimų pripažinimo yra pažymėjęs, kad ne bet koks prieštaravimas imperatyviosioms Lietuvos Respublikos teisės normoms gali būti laikomas pakankamu pagrindu atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti užsienio arbitražo sprendimą. Viešosios tvarkos pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai nustatoma, kad užsienio arbitražo sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems pagrindiniams teisės principams ir moralės normoms, pripažįstamiems tarptautiniu mastu, taip pat kai arbitražo sprendimas ar arbitražinis susitarimas išgautas prievarta, apgaule ar grasinimu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-421/2015).

24. Taigi taikyti viešosios tvarkos išlygą galima tik tokiu atveju, kai imperatyviųjų įstatymų normų pažeidimas yra absoliučiai akivaizdus ir juo paminamos ne bet kokios, bet fundamentaliausios ir reikšmingiausios valstybės ir visuomenės vertybės, pripažintos tarptautiniu lygmeniu.

25. Atitikties viešajai tvarkai vertinimo kriterijaus ribos formuluojamos siaurai ne tik kasacinio teismo, bet taip pat ir užsienio valstybių aukščiausiųjų teismų praktikoje. Prieštaraujančiais viešajai tvarkai gali būti laikomi tik tokie arbitražo teismo sprendimai, kurie pažeidžia fundamentalius ir aiškius teisingumo ir sąžiningumo principus, pagrindines moralės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-458-701/2015).

26. Užsienio teismų praktikoje prieštaraujančiais viešajai tvarkai laikyti tokie užsienio arbitražų sprendimai, kuriuose arbitražo teismas priėmė sprendimą dėl šalių teisių ir pareigų, kylančių iš sutarties, kurios tikslas yra neteisėtas (pavyzdžiui, prekių gabenimas kontrabanda), taip pat tais atvejais, kai iš arbitražo teismo sprendimo aiškiai matyti, kad abi sutarties šalys ar viena iš šalių elgėsi priešingai tarptautinei viešajai tvarkai (pavyzdžiui, vykdė savo veiklą apgaule, papirkdama valstybės pareigūnus, siekdama neteisėtai pasinaudoti ar pasinaudodama užsienio valstybės diplomatinių ryšių kanalais). Kitaip tariant, prieštaraujančiais viešajai tvarkai laikyti tokie arbitražo teismo sprendimai, kai iš paties sprendimo akivaizdu, kad šalys sudarė sutartį ir veikė neteisėtais tikslais, o tokie šalių ketinimai ir veiksmai negali būti ginami (žr., pvz., Jungtinės Karalystės apeliacinio teismo 1998 m. vasario 19 d. sprendimą byloje Solemany prieš Solemany). Viešajai tvarkai prieštarauja arbitražo teismo sprendimai, kuriuose sprendžiama dėl šalių teisių ir pareigų, kylančių iš neteisėtos sutarties, arba kai iš arbitražo teismo sprendimo aiškiai matyti neteisėta šalių veikla, pavyzdžiui pareigūnų papirkinėjimas ar kitokios korupcijos apraiškos (žr., pvz., Paryžiaus apeliacinio teismo 1994 m. sprendimą byloje European Gas Turbines SA prieš Westman International Ltd., Tailando Aukščiausiojo Teismo sprendimą byloje Nr. 7277/2549) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2014).

27. Iš pateiktų išaiškinimų akivaizdu, kad nė vienas iš suinteresuoto asmens argumentų, susijusių su reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymu, nėra tokio pobūdžio, kad patvirtintų prieštaravimą viešajai tvarkai, kaip ji suprantama Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b punkto prasme.

28. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmens kreipimasis į užsienio arbitražą, siekiant įgyvendinti teisę į ginčo išnagrinėjimą arbitražiniame susitarime nustatytu ginčų sprendimo būdu, pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes negali būti laikomas prieštaraujančiu tarptautinei viešajai tvarkai Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b punkto prasme. Net jei toks pareiškėjos elgesys galėtų būti laikomas negalimu pagal nacionalinę teisę, tik šis faktas, nesant kitų svarių asmens nesąžiningumo įrodymų, taip pat negalėtų būti laikomas kėsinimusi į fundamentalias visuomenės vertybes.

29. Nagrinėjamojoje byloje nenustatyta, kad arbitražo teismas būtų pažeidęs fundamentalius sąžiningo proceso principus ar imperatyviąsias teisės normas, kuriose įtvirtinanti pagrindiniai ir visuotinai pripažinti teisės principai. Byloje taip pat nėra duomenų apie akivaizdžius tarptautinei viešajai tvarkai prieštaraujančius šalių veiksmus, nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių, kad pripažinus ir leidus vykdyti arbitražo teismo sprendimą Lietuvos Respublikoje, atsirastų tokie teisiniai padariniai, kurie būtų nesuderinami su tarptautine viešąja tvarka.

30. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, įvertinus nustatytas aplinkybes, šalių argumentus ir arbitražo teismo sprendimo turinį, konstatuotina, kad nėra Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b punkte įtvirtinto atsisakymo pripažinti arbitražo teismo sprendimą pagrindo. Dėl to prašymas pripažinti arbitražo teismo sprendimą dėl 41 731,32 Eur priteisimo tenkinamas.

31. Vis dėlto iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad antstolis 2021 m. lapkričio 26 d. patvarkymu įpareigojo suinteresuotą asmenį visas areštuotas lėšas pervesti antstoliui į jo depozitinę sąskaitą. Iš teismui pateikto mokėjimo dokumento nustatyta, kad suinteresuotas asmuo UAB „Rivona“ 2021 m. gruodžio 3 d. pervedė antstoliui 38 746,52 Eur. Aptariamas pavedimas atliktas privestinai vykdant Lietuvos Respublikoje Latvijos prekybos ir pramonės rūmų arbitražo teismo 2019 m. kovo 1 d. sprendimą (arbitražo byla Nr. 2018/291), kuriuo ieškovei Latvijos įmonei AS „ERST Finance“ iš atsakovės OAO „Spartak“ nutarta išsieškoti iš viso 810 816,11 Eur. Pirmiau minėta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. lapkričio 4 d. nutartimi pripažino ir leido vykdyti nurodytą Lietuvos Respublikoje Latvijos prekybos ir pramonės rūmų arbitražo teismo 2019 m. kovo 1 d. sprendimą (civilinė byla Nr. e2T-49-516/2021). Taigi nagrinėjamoje byloje susidarė situacija, kai suinteresuotas asmuo UAB „Rivona“, būdama pareiškėjos OAO „Spartak“ skolininke, piniginę prievolę sumokėti už pristatytas prekes įvykdė kitam asmeniui, t. y. į antstolio depozitinę sąskaitą, o antstolis iš UAB „Rivona“ gautas lėšas pervedė pareiškėjos OAO „Spartak“ kreditorei – Latvijos įmonei AS „ERST Finance“. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso (toliau – Lietuvos CK) 6.44 straipsnio 1 dalį, prievolė turi būti įvykdyta kreditoriui arba jo atstovui, taip pat kreditoriaus paskirtam asmeniui arba asmeniui, kuris įstatymų ar teismo yra įpareigotas priimti prievolės įvykdymą. Vienas iš Lietuvos CK 6.44 straipsnio 1 dalyje aptartų atvejų, kai skolininkas prievolę turi įvykdyti ne tiesiogiai kreditoriui, bet kitam įstatymų ar teismo įpareigotam priimti prievolės įvykdymą atvejų, yra Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – Lietuvos CPK) 749 straipsnyje įtvirtintas skolininko turtinių teisių areštas. Lietuvos CPK 749 straipsnyje reglamentuota išieškojimo iš skolininko turtinių teisių tvarka. Pagal Lietuvos CPK 1 straipsnį, išieškojimas iš turtinių teisių vykdomas antstoliui priėmus patvarkymą areštuoti skolininko turtines teises. Šis patvarkymas prilyginamas turto arešto aktui. Vadovaujantis CPK 749 straipsnio 3 dalimi, šio straipsnio 1 dalyje numatytame patvarkyme, be Lietuvos CPK 613 straipsnyje nurodytų reikalavimų, antstolis nurodo skolininkui, kad šis neturi teisės priimti jokio reikalavimo įvykdymo arba valdyti ar disponuoti turtine teise, o prievolės skolininkui nurodo prievolę įvykdyti antstoliui. Jeigu reikalavimų teisės yra susijusios su piniginėmis išmokomis, iš šių išmokų išieškoma Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Taigi Lietuvos CPK 749 straipsnio 1 ir 3 dalių pagrindu bei antstoliui V. M. 2021 m. lapkričio 26 d. priėmus patvarkymą dėl skolininkės OAO „Spartak“ lėšų ir (ar) turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis (šiuo atveju – pas UAB „Rivona“), arešto pareiškėja prarado teisę priimti iš UAB „Rivona“ 38 749,52 Eur prievolės įvykdymą, o pareiškėjos OAO „Spartak“ skolininkė UAB „Rivona“ įgijo pareigą šią piniginę prievolę įvykdyti pagal įstatymą įpareigotam asmeniui – antstoliui V. M. (Lietuvos CK 6.44 straipsnio 2 dalis). Dar kartą pabrėžtina, kad UAB „Rivona“ 2021 m. gruodžio 3 d. pervedė nurodytam antstoliui 38 746,52 Eur. Taigi prievolės, pagal kurią pareiškėja OAO „Spartak“ yra kreditorė, o suinteresuotas asmuo UAB „Rivona“ yra skolininkė, dalyką, t. y. 38 746,52 Eur, skolininkė perdavė pagal įstatymą (t. y. Lietuvos CPK 749 straipsnį) įpareigotam priimti prievolės įvykdymą asmeniui. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos CK 6.123 straipsnio 1 dalį, prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma. Dėl to aptariama suinteresuoto asmens UAB „Rivona“ prievolė kreditorei OAO „Spartak“ pasibaigė ją tinkamai įvykdžius (Lietuvos CK 6.123 straipsnio 1 dalis).

32. Atsižvelgiant į tai, kad dalį arbitražo teismo sprendimo suinteresuotas asmuo įvykdė, nebelieka teisinio pagrindo leisti šią arbitražo teismo sprendimo dalį vykdyti Lietuvos Respublikoje. Iš suinteresuoto asmens UAB „RIVONA“ Tarptautinio arbitražo teismo prie Baltarusijos prekybos ir pramonės rūmų 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimu priteista 2 984,80 Eur arbitražo mokesčio. Tuo metu, kai Tarptautinio arbitražo teisme prie Baltarusijos prekybos ir pramonės rūmų buvo nagrinėjama byla dėl suinteresuoto asmens UAB „RIVONA“ skolos pareiškėjai OAO „Spartak“ priteisimo, kreditorės turtinė teisė buvo areštuota, bet neįvykdyta antstoliui ir UAB „RIVONA“ atstovavusi advokatė nepateikė arbitražo teismui duomenų apie 2021 m. gruodžio 3 d. antstoliui pervestų 38 746,52 Eur faktą. Dėl to prašymas leisti vykdyti arbitražo teismo sprendimą tenkinamas iš dalies, leidžiama vykdyti sprendimo dalį dėl 2 984,80 Eur arbitražo mokesčio priteisimo, o prašymas leisti vykdyti sprendimo dalį dėl 38 746,52 Eur skolos priteisimo netenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 809–811¹, 813 straipsniais, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 51 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tenkinti pareiškėjos prašymą iš dalies.

Pripažinti Tarptautinio arbitražo teismo prie Baltarusijos Prekybos ir pramonės rūmų 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjai Baltarusijos Respublikos bendrajai įmonei atvirajai akcinei bendrovei „Spartak“ iš suinteresuoto asmens UAB „RIVONA“ priteista 38 746,52 Eur skolos ir 2 984,80 Eur arbitražo mokesčio (arbitražo byla Nr. 2004/28-21).

Leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio arbitražo teismo prie Baltarusijos Prekybos ir pramonės rūmų 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimo dalį dėl 2 984,80 Eur arbitražo mokesčio priteisimo.

Atmesti kitą prašymo leisti vykdyti arbitražo teismo sprendimo dalį.

Ši nutartis per 30 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.