- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-04
- Bylos Nr.
- e2T-49-516/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-60-3-00025-2021-3
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Gintaras Pečiulis, Jūratė Varanauskaitė
- Pareiškėjas
- AS „ERST Finance“
- Kategorijos
- 3.6.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.6.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Jūratės Varanauskaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo AS „ERST Finance“ prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos prekybos ir pramonės rūmų arbitražo teismo 2019 m. kovo 1 d. sprendimą byloje Nr. 2018/291,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas pareiškėjo AS „ERST Finance“ prašymas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos prekybos ir pramonės rūmų arbitražo teismo 2019 m. kovo 1 d. sprendimą byloje Nr. 2018/291 (toliau – ir arbitražo sprendimas). Minėtu sprendimu pareiškėjo ieškinys suinteresuotam asmeniui atvirajai akcinei bendrovei (toliau – OAO) „Spartak“ buvo tenkintas iš dalies. Arbitražo teismas nutarė išieškoti iš OAO „Spartak“ bendrovei AS „ERST Finance“ 780 930,00 Eur dydžio pagrindinę skolą, 11 379,63 Eur dydžio arbitražo teismo procesinių išlaidų sumą, 18 506,48 Eur dydžio išlaidas už teisinės pagalbos teikimą byloje – iš viso išieškoti 810 816,11 Eur. Taip pat pripažino bendrovės AS „ERST Finance“ teisę gauti iš OAO „Spartak“ už pradelstą apmokėjimą 8 proc. dydžio palūkanas pagal įstatymą nuo neapmokėtos 780 930,00 Eur pagrindinės skolos sumos už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 12 d. dienos iki teismo sprendimo įvykdymo.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas paaiškina, kad dėl arbitražo sprendimo pripažinimo ir vykdymo visų pirma kreipėsi pagal suinteresuoto asmens pagrindinės buveinės vietą – į Baltarusijos Respublikos teismus. Baltarusijos Respublikos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. liepos 31 d. sprendimu galutinai užkirto galimybes pripažinti ir vykdyti arbitražo sprendimą Baltarusijos Respublikoje. Kadangi suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikoje vykdo veiklą, turi kilnojamojo turto (prekių), gautinų sumų ar sumų pas trečiuosius asmenis, iš šio suinteresuoto asmens turto galėtų būti vykdomas išieškojimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl pareiškėjas prašymą pripažinti ir leisti vykdyti arbitražo sprendimą teikia Lietuvos apeliaciniam teismui.
3. Nurodo, kad arbitražo sprendimas yra priimtas užsienio valstybėje – Latvijos Respublikoje, todėl dėl arbitražo sprendimo pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje spręstina pagal 1958 m. Niujorko konvenciją dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (toliau – Niujorko konvencija).
4. Pareiškėjas nurodo, kad arbitražo procesas vyko teisėtai, arbitražo sprendimas priimtas teisėtos sudėties arbitražo teismo, todėl neegzistuoja jokie pagrindai, galintys lemti arbitražo sprendimo prieštaravimą Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai.
5. Pareiškėjo teigimu, neegzistuoja nei vienas iš Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų, todėl kliūčių pripažinti ir leisti vykdyti arbitražo teismo sprendimą Lietuvos Respublikoje nėra. Pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo yra juridiniai asmenys, verslininkai, todėl dėl jų veiksnumo abejonių nėra. Arbitražinis susitarimas yra teisėtas, galiojantis ir niekada neginčytas (Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies a punktas). Iš arbitražo sprendimo matyti, kad suinteresuotas asmuo arbitražo procese buvo atstovaujamas trijų asmenų, taigi, suinteresuotas asmuo neabejotinai buvo tinkamai informuotas apie arbitražo procesą (Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies b punktas). Arbitražinis susitarimas yra įtvirtintas pareiškėjo ir suinteresuoto asmens 2018 m. birželio 15 d. sudarytoje reikalavimo teisės faktoringo sutartyje (8 punktas), todėl ginčas buvo teisėtai išspręstas pagal galiojantį arbitražinį susitarimą (Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies c punktas). Iš arbitražo sprendimo matyti, kad bylą nagrinėjo trys teisėtai paskirti arbitrai (Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies d punktas). Arbitražo sprendimas Latvijos Respublikoje nėra panaikintas, arbitražo sprendimo vykdymas Latvijos Respublikoje nėra sustabdytas (Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies e punktas).
6. Suinteresuotam asmeniui OAO „Spartak“ prašymo kopija su priedais bei 2021 m. balandžio 22 d. ir 2021 m. gegužės 25 d. nutartys išsiųstos Baltarusijos Respublikos kompetentingai institucijai vadovaujantis 1965 m. lapkričio 15 d. Hagos konvencija dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse ar komercinėse bylose įteikimo užsienyje (toliau – 1965 m. Hagos konvencija).
7. 2021 m. liepos 21 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautos Baltarusijos Respublikos Gomelio srities Ekonominio teismo 2021 m. liepos 6 d. nutarties ir liudijimo kopijos. Gomelio srities Ekonominis teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad teismui nebuvo galimybės įvykdyti Lietuvos apeliacinio teismo pavedimą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 22 d., 2021 m. gegužės 25 d. nutarčių, pareiškėjo prašymo su priedais ir teismo pranešimo kopijų įteikimo OAO „Spartak“, nes suinteresuoto asmens atstovas neatvyko į teismo posėdį, paskirtą vykdant užsienio valstybės kompetentingos įstaigos pavedimą.
Žemesnės instancijos teismas
8. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi pareiškėjas buvo įpareigotas pasiūlyti kitus galimus procesinių dokumentų įteikimo būdus suinteresuotam asmeniui OAO „Spartak“. Pareiškėjas teismo išduotus procesinius dokumentus, skirtus OAO „Spartak“, suinteresuotam asmeniui išsiuntė naudojantis siuntų tarnybos „DHL Lietuva“ paslaugomis. 2021 m. spalio 20 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas pareiškėjo pranešimas apie tai, kad per siuntų tarnybą „DHL Lietuva“ procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui OAO „Spartak“ įteikti 2021 m. rugsėjo 10 d., suinteresuotas asmuo iki teismo nustatyto termino – 2021 m. spalio 22 d., atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkinamas
9. Byloje nustatyta, kad Latvijos prekybos ir pramonės rūmų arbitražo teismo 2019 m. kovo 1 d. sprendimu byloje Nr. 2018/291 nutarta išieškoti iš OAO „Spartak“ bendrovei AS „ERST Finance“ 780 930,00 Eur dydžio pagrindinę skolą, 11 379,63 Eur dydžio arbitražo teismo procesinių išlaidų sumą, 18 506,48 Eur dydžio išlaidas už teisinės pagalbos teikimą byloje – iš viso išieškoti 810 816,11 Eur. Taip pat Latvijos prekybos ir pramonės rūmų arbitražo teismas pripažino bendrovės AS „ERST Finance“ teisę gauti iš OAO „Spartak“ už pradelstą apmokėjimą 8 proc. dydžio palūkanas pagal įstatymą nuo neapmokėtos 780 930,00 Eur pagrindinės skolos sumos už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 12 d. dienos iki teismo sprendimo įvykdymo.
10. Užsienio arbitražo sprendimo pripažinimas yra teisinės galios šiam sprendimui suteikimas Lietuvos Respublikoje, jo prilyginimas nacionalinio teismo ar arbitražo sprendimui. Tik pripažintas užsienio arbitražo sprendimas sukelia teisinius padarinius Lietuvos Respublikoje, įgyja res judicata (įsiteisėjęs teismo sprendimas) galią ir gali būti vykdomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 809 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) 51 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Respublikoje užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo sąlygas nustato 1958 m. Niujorko konvencija dėl užsienio arbitražų teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (CPK 810 straipsnio 6 dalis, KAĮ 51 straipsnio 1 dalis).
11. Tiek pagal galiojančias CPK ir KAĮ nuostatas, tiek pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, teismui, sprendžiančiam užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo tokį sprendimą vykdyti klausimus, suteiktos aiškiai apibrėžtos arbitražo teismo sprendimo tikrinimo galios. Pirma, Niujorko konvencijos V straipsnyje numatytas baigtinis galimų arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų sąrašas, todėl užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti procedūra reiškia Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtintų pagrindų buvimo ar nebuvimo patikrinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2002; 2011 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2011). Antra, net ir vertinant arbitražo teismo sprendimą remiantis Niujorko konvencijos V straipsnyje išvardytais pagrindais, teismo atliekamas vertinimas jokiais atvejais negali būti toks išsamus, kad prilygtų arbitražo teismo sprendimo ar kai kurių jame nagrinėtų klausimų peržiūrėjimui iš esmės. Taigi, teismas, nagrinėjantis arbitražo teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti klausimą, neturi teisės nagrinėti bylą iš esmės, aiškintis, ar arbitrai teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai ištyrė bei įvertino įrodymus, ar tinkamai aiškino ir taikė teisės normas ir pan.
12. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindai, kurie yra taikomi tik tada, kai to reikalauja arbitražo šalis, prieš kurią yra priimtas prašomas pripažinti ir leisti vykdyti užsienio valstybės arbitražo teismo sprendimas. Todėl būtent šiai šaliai tenka pareiga įrodyti aplinkybes, sudarančias užsienio valstybės arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindą. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalis nustato, kad užsienio valstybėje priimtą arbitražo teismo sprendimą pripažinti ar leisti vykdyti gali būti atsisakyta, kai prašo ta pusė, prieš kurią jis nukreiptas, tik tada, jei ši pusė pateikia tos vietos, kur prašoma pripažinti ir vykdyti, kompetentingoms valdžios institucijoms įrodymą, kad: a) II straipsnyje nurodyto susitarimo pusės pagal joms taikomą įstatymą buvo kuriuo nors mastu neveiksnios arba šis susitarimas negalioja pagal įstatymą, kuriam pusės tą susitarimą subordinavo, o nesant tokio nurodymo – pagal tos šalies, kur buvo padarytas sprendimas, įstatymą, arba b) pusei, prieš kurią padarytas sprendimas, nebuvo reikiamai pranešta apie arbitro paskyrimą ar apie arbitražo nagrinėjimą arba dėl kitų priežasčių ši pusė negalėjo pateikti savo pasiaiškinimų, arba c) nurodytasis sprendimas buvo padarytas dėl ginčo, kurio nenumato arbitražinis susitarimas arba neapima arbitražinio susitarimo ar arbitražinės išlygos sutartyje sąlygos, arba tame sprendime yra nuostatų tokiais klausimais, kurių neapima arbitražinis susitarimas ar arbitražinė išlyga sutartyje; tačiau jeigu nuostatai tais klausimais, kuriuos apima arbitražinis susitarimas ar išlyga, gali būti atskirti nuo tų, kurių neapima šis susitarimas ar išlyga, tai ta arbitražo sprendimo dalis, kurioje yra nuostatai arbitražinio susitarimo ar arbitražinės išlygos sutartyje apimamais klausimais, gali būti pripažįstama ir vykdoma, arba d) arbitražo institucijos sudėtis ar arbitražo procesas neatitiko pusių susitarimo arba, nesant tokio susitarimo, neatitiko tos šalies, kurioje vyko arbitražas, įstatymų, arba e) sprendimas pusėms dar nebuvo galutinis arba jo vykdymą panaikino ar sustabdė tos šalies, kurioje jis buvo padarytas, arba tos šalies, kurios įstatymai taikomi, kompetentinga valdžios institucija.
13. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo OAO „Spartak“ atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė, todėl teisėjų kolegija Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų neanalizuoja, dėl jų nepasisako ir tikrina tik tai, ar neegzistuoja Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje įtvirtinti užsienio valstybės arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindai, dėl kurių buvimo teismas turi spręsti ex officio (savo iniciatyva), t. y. kiekvienu atveju, nepriklausomai, ar šalis, prieš kurią nukreiptas užsienio valstybės arbitražo sprendimas, jais remiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2002; 2002 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2002; 2011 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2011).
14. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies a) punkte nurodyta, kad arbitražo teismo sprendimą pripažinti ir vykdyti gali būti atsisakoma, kai ginčo objektas pagal šalies, kurioje prašoma pripažinti ir vykdyti arbitražo teismo sprendimą, įstatymus negali būti arbitražo dalykas. Lietuvos apeliacinis teismas šioje byloje tokių aplinkybių nenustatė. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas AS „ERST Finance“, siekdamas prisiteisti skolą, į Latvijos prekybos ir pramonės rūmų arbitražo teismą kreipėsi dėl ginčo, kilusio 2018 m. birželio 15 d. tarp pareiškėjos, AB „Nord Cocoa“ ir suinteresuoto asmens, dėl reikalavimo teisės faktoringo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skolos priteisimas, kylantis iš verslininkus siejančių sutartinių teisinių santykių gali būti arbitražinio nagrinėjimo dalykas (KAĮ 12 straipsnis), t. y. šiuo atveju neegzistuoja Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies a) punkte įtvirtintas atsisakymo pripažinti užsienio arbitražo teismo sprendimą pagrindas.
15. Vadovaujantis Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b) punktu užsienio arbitražo sprendimą gali būti atsisakoma pripažinti ir leisti vykdyti tuo atveju, kai to sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarauja šios šalies viešajai tvarkai.
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje yra nurodęs, kad sąvoka „viešoji tvarka“ tarptautinio arbitražo doktrinoje ir praktikoje aiškinama kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-179/2006; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-969/2019). Dėl to ne bet koks prieštaravimas imperatyviosioms Lietuvos Respublikos teisės normoms gali būti pakankamas pagrindas atsisakyti pripažinti užsienio arbitražo sprendimą. Viešosios tvarkos pažeidimu pripažįstami atvejai, kai nustatoma, kad užsienio arbitražo sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarautų Konstitucijos įtvirtintiems pagrindiniams teisės principams ir moralės normoms, pripažįstamiems tarptautiniu mastu, taip pat kai arbitražo sprendimas ar arbitražinis susitarimas išgautas prievarta, apgaule ar grasinimu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija jokių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad prašomas pripažinti ir leisti vykdyti Latvijos prekybos ir pramonės rūmų arbitražo teismo sprendimas prieštarautų viešajai tvarkai, nenustatė. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo teigti, kad, pripažinus Latvijos prekybos ir pramonės rūmų arbitražo sprendimą Lietuvos Respublikoje, atsirastų tokie teisiniai padariniai, kurie būtų nesuderinami su tarptautine viešąja tvarka.
17. Kadangi nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta Niujorko konvencijos V straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytų arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų, teisėjų kolegija sprendžia, jog Latvijos Respublikos prekybos ir pramonės rūmų arbitražo teismo 2019 m. kovo 1 d. sprendimas byloje Nr. 2018/291 yra pripažintinas ir leidžiama jį vykdyti Lietuvos Respublikoje.
18. Patenkinus prašymą pripažinti bei leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos prekybos ir pramonės rūmų arbitražo teismo sprendimą, pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis).
19. Pareiškėjas prašo priteisti 8 184,65 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 6 388,50 Eur už advokato teisinę pagalbą rengiant prašymą dėl arbitražo teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje, 1 617,30 Eur vertimo išlaidos, 38 Eur žyminis mokestis už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, 140,85 Eur atlyginimas antstoliui už nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Išlaidoms pagrįsti pareiškėjas pateikė PVM sąskaitų faktūrų, mokėjimo nurodymų kopijas.
20. Teismui pateikti dokumentai įrodo, kad pareiškėjas sumokėjo 38 Eur žyminį mokestį už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 140,85 Eur atlyginimą antstoliui V. Milevičiui, 1 617,30 Eur vertimo išlaidas. Šios bylinėjimosi išlaidos pagrįstos, todėl priteistinos iš suinteresuoto asmens OAO „Spartak“ (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnis).
21. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad patyrė 6 388,50 Eur išlaidų už prašymo Lietuvos apeliaciniam teismui dėl arbitražo sprendimo pripažinimo ir susijusių procesinių dokumentų rengimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.2 ir 8.16 papunkčiuose numatytus maksimalius priteistino užmokesčio dydžius, sprendžia, kad pareiškėjo išlaidos teisinei pagalbai viršija rekomenduojamą dydį (3 810,50 Eur + 609, 68 Eur), todėl mažinamos iki 4 420,18 Eur ir priteisiamos pareiškėjui iš suinteresuoto asmens OAO „Spartak“.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsniu, 810 straipsnio 6 dalimi, 811¹ straipsniu, 813 straipsniu, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 51 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos prekybos ir pramonės rūmų arbitražo teismo 2019 m. kovo 1 d. sprendimą byloje Nr. 2018/291, kuriuo iš OAO „Spartak“ (juridinio asmens kodas 400078278) bendrovei AS „ERST Finance“ (juridinio asmens kodas 41203048956) priteista 780 930,00 (septyni šimtai aštuoniasdešimt tūkstančių devyni šimtai trisdešimt) Eur dydžio pagrindinė skola, 11 379,63 (vienuolika tūkstančių trys šimtai septyniasdešimt devyni eurai 63 centai) Eur dydžio arbitražo teismo procesinių išlaidų suma, 18 506,48 (aštuoniolika tūkstančių penki šimtai šeši eurai ir 48 centai) Eur dydžio išlaidos už teisinės pagalbos teikimą byloje (iš viso priteista 810 816,11 (aštuoni šimtai dešimt tūkstančių aštuoni šimtai šešiolika eurų ir 11 centų) Eur), 8 (aštuoni) proc. dydžio palūkanos pagal įstatymą nuo neapmokėtos 780 930,00 (septyni šimtai aštuoniasdešimt tūkstančių devyni šimtai trisdešimt) Eur pagrindinės skolos sumos už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 12 d. dienos iki teismo sprendimo įvykdymo.
Priteisti pareiškėjui AS „ERST Finance“ (juridinio asmens kodas 41203048956) iš suinteresuoto asmens OAO „Spartak“ (juridinio asmens kodas 400078278) 6 216,33 (šešis tūkstančius du šimtai šešiolika eurų ir 33 centus) Eur bylinėjimosi išlaidų.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per 30 dienų gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.