Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su pareiškėjo R. Š. pareiškimu dėl visų Panevėžio apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2A-301-212/2017 nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas spręsti klausimas dėl visų Panevėžio apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2A-301-212/2017 nagrinėjimo, ieškovo R. Š. atstovės pareikštas 2017 m. balandžio 5 d. vykusio teismo posėdžio metu ir išdėstytas raštu (2 t., b. l. 85-86).

Nušalinimo pareiškime nurodyta, kad Panevėžio apygardos teismas yra šališkas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą nesant teisinio pagrindo atidėjo bylos nagrinėjimą ir pareikalavo naujų įrodymų, nesuteikė galimybės ieškovui su šiais įrodymais tinkamai susipažinti. Be to, atsakovės UAB „Naideka“ interesus byloje atstovauja buvęs Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas R. S.. Pastarasis nuteistas už piktnaudžiavimą tarnyba, todėl pareiškėjui kyla objektyvių abejonių dėl galimybės bylą išnagrinėti Panevėžio apygardos teisme nešališkai ir objektyviai.

Motyvuojamoji dalis

Nušalinimo pareiškimas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 21 straipsnyje įtvirtintas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Teisėjo konstitucinis statusas suponuoja tokį teisėjo elgesį, kad teisėjas, vykdydamas teisingumą, turi būti nešališkas ir nepriklausomas, paisyti teisingumo ir kitų konstitucinių vertybių, neleisti kilti abejonėms dėl jo nešališkumo. Teismo ir teisėjo nepriklausomumas bei nešališkumas yra preziumuojamas, todėl asmuo, pateikdamas pareiškimą dėl konkretaus teisėjo (teismo) nušalinimo, turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi, reikšdamas nušalinimą.

Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65 – 66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra akcentuojama, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2003; 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2011). Iš esmės tokios pat pozicijos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje: sprendžiant klausimą dėl nešališkumo, turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl (teisėjų) nešališkumo (The Coeme and Others v. Belgium, no. 32492/96, 22.6.2000; par. 121,Salov v. Ukraine, no. 65518/01, 6.9.2005; kt.).

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (Hauschildt v. Denmark, no. 154, § 48). Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pabrėžęs, kad turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (Gautrin and Others v. France, no. 38/1997/822/1025–1028). Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (Wettstein v. Switzerland, no. 33958/96, § 44, ECHR 2000-XII; Ferrantelli and Santangelo v. Italy, 7 August 1996, Reports 1996-III, § 58). Objektyvusis testas dažniausiai yra susijęs su hierarchiniais ar kitokiais teisėjo ir kitų proceso dalyvių ryšiais (Miller and Others v. United Kingdom, no. 45825/99, 45826/99 and 45827/99, 26 October 2004; Mežnarić v. Croatia, no. 71615/01, 15 July 2005, § 36 Wettstein, cited above, § 47 ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar aptariamo ryšio pobūdis ir laipsnis yra toks, kad rodytų teismo nešališkumo stoką (Pullar v. United Kingdom, 10 June 1996, Reports 1996-III, § 38). Be kita ko, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (Coeme and Others v. Belgium, no. 32492/96, § 121; Salov v. Ukraine, no. 65518/01). Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos šalims. Taigi, bet kuris teisėjas, dėl kurio nešališkumo stokos esama teisėtos (pagrįstos) priežasties nuogąstauti, privalo nusišalinti (Castillo Algar v. Spain, 28 October 1998, Reports 1998-VIII, § 45). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2007).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodo konkrečių argumentų, kuriais būtų išreiškiamas nepasitikėjimas civilinę bylą Nr. 2A-301-212/2017 nagrinėjančia teisėjų kolegija, susidedančia iš teisėjų: M. D., Z. M. (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir N. D. S.. Nušalinimas reiškiamas visiems Panevėžio apygardos teismo teisėjams dėl to, kad atsakovę pirmosios instancijos teisme atstovavęs R. S. yra buvęs Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas.

Pagal viešai prieinamus duomenis, Lietuvos Respublikos Seimo 2009 m. birželio 16 d. nutarimu Nr. XI-297 buvo sustabdyti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo R. S. įgaliojimai iki galutinio sprendimo ikiteisminiame tyrime arba sprendimo baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo. Lietuvos Respublikos Prezidento 2011 m. spalio 3 d. dekretu Nr. 1K-832 Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas R. S. atleistas iš pareigų.

Atkreiptinas dėmesys į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, pagal kurią panašiose situacijose vertinant nuogąstavimų dėl teisėjo šališkumo objektyvų pagrįstumą, gali būti reikšmingos tokios aplinkybės, kaip laikas, praėjęs nuo darbo santykių pabaigos, bendro darbo trukmė, įstaigos (darbo vietos) dydis, pareigų pobūdis, tęstinių santykių su buvusia darboviete palaikymas ir kt. (žr., mutatis mutandis, Walston v. Norway, no. 37372/97, decision of 11 December 2001, Podoreški v. Croatia, no. 13587/03, 19 July 2007). Nors pareiškėjas nuogąstauja dėl Panevėžio apygardos teismo šališkumo ir atsakovės atstovo įtakos Panevėžio apygardos teisme net ir praėjus daugiau kaip penkeriems metams po jo atleidimo (beveik aštuoneriems metams po įgaliojimų sustabdymo), tačiau nušalinimo pareiškime apskritai nenurodomi jokie atsakovės atstovo ir Panevėžio apygardos teismo teisėjų ryšiai, kurie egzistuotų ir šiuo metu – nušalinimo pareiškimas grindžiamas išimtinai tik atsakovės atstovo anksčiau užimtų pareigų pagrindu. Teismo vertinimu daugiau kaip penkerių metų laikotarpis gali būti įvertintas kaip reikšmingas nuo pareiškėjo nurodyto asmens pareigų ėjimo teisme. Jokių hierarchinių (pavaldumo), giminystės ar kitokių ryšių, kurie galėtų turėti įtakos nešališkam ir teisingam bylos išnagrinėjimui, pareiškėjas nenurodo. Kartu pažymėtina, jog tokio pobūdžio ryšiams paaiškėjus pareiškėjui nėra užkirstas kelias reikšti nušalinimą, grindžiamą naujais argumentais. Taigi, pareiškime nenurodomos jokios aplinkybės, kurios sudarytų prielaidą kilti abejonėms dėl nešališko ir nepriklausomo bylos Panevėžio apygardos teisme išnagrinėjimo, ar kitų aplinkybių, kurios leistų abejoti visų šio teismo teisėjų nešališkumu. Be to, nuo atsakovės atstovo darbo Panevėžio apygardos teisme pabaigos yra paskirti ir nauji teisėjai, kurie su atsakovės atstovu kartu nėra dirbę, viena iš jų įtraukta ir į bylą nagrinėjančios kolegijos sudėtį. Vien aplinkybė, kad Panevėžio apygardos teisme anksčiau dirbo atsakovės atstovas, objektyviuoju aspektu nesudaro pagrindo abejoti visų Panevėžio apygardos teismo teisėjų nešališkumu. Patenkinus pareiškėjo nušalinimo pareiškimą ir perdavus civilinę bylą kitam apygardos teismui vien dėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės, būtų patenkintas byloje dalyvaujančio asmens pageidavimas, paremtas subjektyvia nuomone pagrįstomis prielaidomis. Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad byloje esantis 2016 m. sausio 7 d. atsakovės UAB „Naideka“ įgaliojimas R. S. atstovauti ją teismuose galiojo tik iki 2016 m. gruodžio 31 d. (t. 1., b. l. 21), apeliacinis skundas pasirašytas UAB „Naideka“ direktoriaus J. R. (t. 2., b. l. 4-5), bylą nagrinėjant 2017 m. balandžio 5 d. posėdyje jis nedalyvavo, todėl byloje nėra objektyvių duomenų, kad apeliacinės instancijos teisme R. S. atstovauja atsakovės (apeliantės) UAB „Naideka“ interesus.

Pareiškėjo argumentai, susiję su bylą nagrinėjančių teisėjų procesiniais veiksmais, pavyzdžiui, sprendimu bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, įpareigoti šalis pateikti papildomus įrodymus, taip pat nesudaro pagrindo tenkinti nušalinimo pareiškimo, kadangi procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, būtų motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64 – 66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III dalis), o ne inicijuoti teisėjo ar bylą nagrinėjančio teismo nušalinimą

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė pažymi, kad teisėjai, nagrinėjantys bylą, patys kiekvienu konkrečiu atveju turi nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą jiems nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi galimybė nagrinėti bylą priklauso nuo teisėjo vertinimo, ar jis pats gali nešališkai išnagrinėti bylą ir ar teisėjas atrodys nešališkai protingam pašaliniam stebėtojui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

netenkinti pareiškėjo R. Š. pareiškimo dėl Panevėžio apygardos teismo visų teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2A-301-212/2017 nagrinėjimo ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui.