Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Š. ieškinį atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, darbo užmokesčio priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies. Priešieškinis atmestinas.

Byloje nustatyta, kad šalys 2015-04-30 sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas nuo 2015-05-03 pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju - ekspeditoriumi, darbdavys įsipareigojo mokėti valandinį darbo užmokestį ne mažesnį už LR Vyriausybės nustatytą x 1,31 koeficiento, proporcingai dirbtam laikui. Taikoma 25,05 Eur dienpinigių norma. Išmokant 2 kartus per mėnesį 12 d. ir 28 d. Taikoma suminė darbo laiko apskaita. Darbuotojui nuo 2015-05-03 iki 2015-08-02 nustatomas išbandymo laikotarpis (Darbo ginčų komisijos byla 26 b.l.).

Kadangi atsakovas ieškovui nemokėjo darbo užmokesčio daugiau kaip du mėnesius 2015-10-30 ieškovas registruota pašto siunta pateikė atsakovui prašymą nuo 2015-11-04 nutraukti šalių sudarytą darbo sutartį LR DK 128 str. 1 d. pagrindu. 2015-10-15 ieškovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl neišmokėtų su darbo santykiais susijusių pajamų priteisimo. Atsakovas pripažino, kad ieškovo prašymą dėl atleidimo gavo, tačiau jo nesvarstė ir jokio sprendimo nepriėmė, o sudarydamas taikos sutartį pripažino, kad nemokėjo darbo užmokesčio ir komandiruotpinigių. Darbo sutartį su ieškovu buvo nutraukė 2015-11-12 LR DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu, išmokant nepanaudotų atostogų kompensaciją už 7,41 darbo dieną (b.l. 47). Teismas sutinka su ieškovo argumentais, kad tolimųjų reisų vairuotojai turi laisvą laiką kai į komandiruotes nėra siunčiami ir neturi prievolės kiekvieną dieną atvykti į įmonę. Iš UAB (duomenys neskelbtini) Vairuotojo ekspeditoriaus pareigybinių nuostatų 2.23. p. matyti, kad vairuotojas ekspeditorius turi pareigą nuolat palaikyti ryšį su vadybininku (telefonu) (Darbo ginčų komisijos byla 95 b.l.). Darbdavys nepateikė įrodymų, kad darbuotojas šios pareigos neįvykdė. Taip pat nepateikė įrodymų, kad ieškovas atsakovo nurodytu laikotarpiu buvo komandiruotas į darbą užsienyje atlikti krovinių pervežimų. Iš Sodros informacinės sistemos duomenų bazės matyti, kad ieškovas nuo 2015-11-09 įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini) (b.l. 176). Esant tokioms aplinkybėms laikytina, kad ieškovas iš darbo buvo atleistas neteisėtai, dėl to yra pagrindas taikyti DK 300 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą, ieškovo pažeistų darbo teisių gynimo būdą - pripažinti neteisėtu ir panaikinti UAB (duomenys neskelbtini) 2015-11-12 UAB (duomenys neskelbtini) įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl R. Š. atleidimo iš darbo nuo 2015-11-12, laikyti, kad R. Š. atleistas iš darbo teismo sprendimu DK 300 straipsnio 4 dalies pagrindu. Ieškovui iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) išeitinė išmoka bei vidutinio dydžio darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nepriteisiamas, nes, Darbo ginčų komisijoje buvo išspręstas ginčas tarp ieškovo ir darbdavio dėl darbo užmokesčio ir dienpinigių. Sudarydamos taikos sutartį, šalys susitarė, kad atsakovas ieškovui išmoka neišmokėtą darbo užmokestį ir delspinigius 1500 Eur sumą. Taigi visi su darbo užmokesčiu ir dienpinigiais susiję reikalavimai išspręsti darbo ginčo byloje.

Ieškovas prašo priteisti 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismo nuomone ši žala ieškovui negalėjo atsirasti, o atleidimas iš darbo niekaip nepablogino jo padėties buvusios atleidimo dieną, nes ieškovas nuo 2015-11-09 įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini) t.y. anksčiau negu buvo atleistas iš darbo pas atsakovą (b.l. 176). Europos Žmogaus Teisių Teismo, kurio jurisprudencijoje neretai konstatuojama, kad teisės pripažinimas atskirais atvejais savaime yra satisfakcija už patirtą skriaudą, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, ne visais atvejais yra būtinas neturtinės žalos atlyginimas, o neturtinė žala priteisiama tuo atveju, jeigu nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti L. L. prieš Prancūziją (L. L. v. France, no. 7508/02, judgment of 10 October 2006). Esant tokioms aplinkybėms teismas mano, kad patenkinus ieškovo reikalavimą dėl jo atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo yra apginta ieškovo neturtinė teisė, todėl ieškinys dėl 400 Eur neturtinės žalos atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 str. 3 d. nurodyta, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Rašytinis šalių taikos sutarties tekstas pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą ir šalių pasirašomas. Nagrinėjamoje byloje šalys pateikė Darbo ginčų komisijai jų surašytą ir pasirašytą taikos sutarties tekstą, kurį ir prašė patvirtinti. Įstatymas numato galimybę baigti bylą taikos sutartimi. Taikos sutartis reiškia, kad bylos šalys savo laisva valia priima sprendimą dėl taikos sutarties sudarymo, pačios nustato taikos sutarties sąlygas, jų įvykdymo tvarką. Laisva sutarties šalių valia reiškia, kad sudaryta sutartis atspindi būtent tai, dėl ko šalys susitarė. Jeigu šalys nesutaria nors dėl vieno ginčo objekto, dalyko ar vertės, šalių taikos sutartis negalima. Nurodyta įstatymo norma įpareigoja Darbo ginčų komisiją išaiškinti šalims šio procesinio veiksmo pasekmes. Prašyme patvirtinti taikos sutartį pačios šalys nurodė, kad joms yra žinomos taikos sutarties patvirtinimo pasekmės. Darbo ginčų komisijos sprendime yra parašyta, kad šalys prašo patvirtinti taikos sutartį, ką darbo ginčų komisija ir padarė bei darbo bylą nutraukė (LR DK 290 str. 2 d. 2 p.). Priešieškinio argumentas, kad atsakovas patikėjo ieškovo teiginiais, kad jisai nekels jokių darbo ginčų ateityje, negali būti pakankamas pagrindas skundžiamo Darbo ginčų komisijos 2015-11-12 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimui, kadangi ieškovas kreipėsi į teismą dėl atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo ir su tuo susijusių reikalavimų. Atsakovo ir ieškovo pasirašyta taikos sutartis jos pasirašymo metu atitiko šalių susitarimui ir turi šalims įstatymo galią (6.985 str. 1 d.), todėl vėlesnis vienos iš sutarties šalių valios pakeitimas negali jos pakeisti. Be to pažymėtina, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas, todėl atsakovui nevykdant taikos sutarties sąlygų, ieškovas turi teisę kreiptis į antstolį dėl priverstinio sprendimu patvirtintos taikos sutarties vykdymo.

CPK 93 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimo daliai. Teismas patenkino esminį ieškovo reikalavimą – pripažino jo atleidimą neteisėtu ir patenkino su tuo susijusius išvestinius reikalavimus. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad būtų patyręs bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovo priteistinas 57 Eur žyminis mokestis už priešieškinį, nuo kurio jis buvo atleistas ir 18,96 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei (CPK 80 str., 92 str., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies. Priešieškinį atmesti.

Pripažinti neteisėtu atleidimą iš darbo šiurkščiai pažeidus darbo drausmę ir panaikinti 2015-11-12 UAB (duomenys neskelbtini) įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl R. Š. atleidimo iš darbo. Nustatyti, kad ieškovo R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) įm. kodas (duomenys neskelbtini) darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo 2016 m. lapkričio 12 d. pagal LR DK 300 straipsnio 4 dalį. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš UAB (duomenys neskelbtini) įm. kodas (duomenys neskelbtini), 57 Eur (penkiasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio ir 18,96 Eur (aštuoniolika eurų 96 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.