- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-28
- Bylos Nr.
- e2S-112-460/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Pareiškėjas
- Rusijos Federacijos ribotos atsakomybės bendrovės „M-Shipping“
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Rusijos Federacijos ribotos atsakomybės bendrovės „M-Shipping“ (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Rusijos Federacijos ribotos atsakomybės bendrovės „M-Shipping“ skundą dėl antstolės V. D. veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su prašymu, juo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: sustabdyti antstolės V. D. 2020 m. lapkričio 16 d. patvarkymo Nr. S-200000954 vykdymą ir uždrausti antstolei V. D. paskirstyti bei išmokėti antstolės V. D. depozitinėje banko sąskaitoje likusias, realizavus laivą „duomenys neskelbtini“, IMO Nr. „duomenys neskelbtini“, pinigines lėšas kitiems kreditoriams, išskyrus Rusijos Federacijos ribotos atsakomybės bendrovei „M-Shipping“ bei kreditoriams, turintiems jūrinius suvaržymus pagal 1993 m. tarptautinę konvenciją dėl jūrinių suvaržymų ir įkeitimų, iki bus išnagrinėtas Rusijos Federacijos ribotos atsakomybės bendrovės „M-Shipping“ skundas dėl antstolės V. D. 2020 m. lapkričio 16 d. patvarkymo Nr. S-200000954; nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdyti skubiai. Pareiškėja kartu teismui pateikė 2020 m. lapkričio 19 d. skundą dėl antstolės V. D. veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolės V. D. 2020 m. lapkričio 16 d. priimtą patvarkymą Nr. S-200000954.
2. Klaipėdos apylinkės teisme 2020 m. lapkričio 23 d. gautas antstolės V. D. paaiškinimas, kad lėšos, gautos realizavus areštuotą laivą „duomenys neskelbtini“, paskirstytos ir pervestos išieškotojams pagal turimus įsiteisėjusius ir pripažintus vykdytinus teismo sprendimus. Piniginių lėšų likutis po paskirstymo grąžintinas skolininkui yra 22000 Eur. Visos vykdomosios bylos skolininkės atžvilgiu pilnai įvykdytos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gruodžio 25 d. nutartimi pareiškėjos Rusijos Federacijos ribotos atsakomybės bendrovės „M-Shipping“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkintas. Pagrindiniai teismo argumentai:
3.1. Teismas, įvertino 2020 m. lapkričio 23 d. gautus antstolės V. D. paaiškinimus apie tai, kad lėšos jau paskirstytos, vykdymo veiksmai yra atlikti, vykdomosios bylos skolininkės atžvilgiu yra visiškai įvykdytos iš užbaigtos.
3.2. Teismas padarė išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutas netenka prasmės antstolei paskirsčius pinigines lėšas, nelieka būtinybės taikyti pareiškėjos prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Apeliantė teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolės V. D. 2020 m. lapkričio 16 d. patvarkymo Nr. S-200000954 vykdymą ir uždrausti antstolei V. D. paskirstyti bei išmokėti antstolės V. D. depozitinėje banko sąskaitoje likusias, realizavus laivą „duomenys neskelbtini“, IMO Nr. „duomenys neskelbtini“, pinigines lėšas kitiems kreditoriams, išskyrus Rusijos Federacijos ribotos atsakomybės bendrovei „M-Shipping“ bei kreditoriams turintiems jūrinius suvaržymus pagal 1993 m. tarptautinę konvenciją dėl jūrinių suvaržymų ir įkeitimų, iki bus išnagrinėtas Rusijos Federacijos ribotos atsakomybės bendrovės „M-Shipping“ skundas dėl antstolės V. D. 2020 m. lapkričio 16 d. patvarkymo Nr. S-200000954; apeliantė prašo nutartį vykdyti skubiai. Pagrindiniai argumentai:
4.1. Antstolė, žinodama, kad laivas „duomenys neskelbtini“ (toliau ir laivas) yra įkeistas hipotekos kreditoriaus naudai, neinformuodama Sberbank, kaip hipotekos kreditoriaus ir negavusi jo sutikimo, 2019 m. rugpjūčio 5 d. įvykdė neteisėtą laivo priverstinį pardavimą viešosiose varžytynėse Nr. „duomenys neskelbtini“ už 5 051 000 EUR.
4.2. Nurodytą už laivo pardavimą gautą 5.051.000,00 EUR sumą antstolė toliau skirstė, t. y. vykdė išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto veiksmus, vėlesnės eilės, nei hipotekos kreditorius kreditoriams taip pat negavusi nei Sberbank nei pareiškėjos sutikimo bei jų net neinformuodama.
4.3. Antstolės su išieškojimu iš hipoteka įkeisto laivo susiję veiksmai, kuriais buvo parduotas laivas bei iš jo pardavimo gautos lėšos toliau skirstomos kitiems nei pareiškėja kreditoriams, yra neteisėti bei grubiai pažeidžiantys 1993 m. tarptautinę konvenciją dėl jūrinių suvaržymų ir įkeitimų (toliau ir Konvencij) bei Lietuvos Respublikos CK ir CPK nuostatas.
4.4. Skundžiamo patvarkymo vykdymu antstolei paskirstant ir išmokant nurodytą 290.614,59 EUR likutį ne pareiškėjai, bet kitiems kreditoriams, būtų grubiai pažeista Konvencijoje įtvirtinta lėšų paskirstymo tvarka išieškant iš hipoteka įkeisto laivo bei hipotekos kreditoriaus pirmenybė į lėšas gautas laivą pardavus varžytynėse.
4.5. Antstolė 2020 m. gegužės 29 d. pažyma pareiškėjai nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją neva antstolės sąskaitoje esančių piniginių lėšų, gautų pardavus laivą, likutis 2020-05-29 yra toks pat, kaip buvo 2020-03-06, bei sudaro viso 2.148.509,30 EUR (du milijonus šimtą keturiasdešimt aštuonis tūkstančius penkis šimtus devynis eurus 30 ct), tuo metu kai pareiškėjai 2020 m. lapkričio 16 d., susipažinus su antstolės skundžiamu patvarkymu paaiškėjo, jog antstolės sąskaitoje likusių piniginių lėšų likutis 2020 m. gegužės 29 d. buvo žymiai didesnis nei 2.148.509,30 EUR, kaip buvo klaidingai nurodžiusi antstolė 2020 m. gegužės 29 d. pažymoje.
4.6. Pareiškėja detaliai išdėstė savo skundo dėl antstolės 2020 m. lapkričio 16 d. patvarkymo Nr. S-200000954, (t. y. skundžiamo patvarkymo) motyvus ir dėl jų detaliai pasisakė pačiame skunde. Šie motyvai neleidžia abejoti, kad pareiškėjos reikalavimai panaikinti skundžiamą patvarkymą yra tikėtinai pagrįsti. Galima daryti išvadą, kad šiuo metu Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-2785-661/2020 galiojančiomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra uždrausta antstolei paskirstyti bei išmokėti už skolininkui priklausiusio laivo pardavimą iš varžytynių vykdymo procese gautas lėšas kitiems kreditoriams, išskyrus pareiškėją ir kreditoriams turintiems jūrinius suvaržymus pagal Konvenciją, iki Murmansko srities arbitražo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Skundžiamame patvarkyme antstolė nurodė, jog patvarko tęsti vykdymą vykdomosiose bylose ir skirstyti antstolės sąskaitoje esantį 290 614,59 EUR už laivo pardavimą gautų piniginių lėšų likutį paskesnės eilės nei pareiškėja išieškotojams AB „Malaja sudochodnaja kompanija“, UAB „Litiksa“ bei Univers Acier Morocco. Atitinkamai skundžiamo patvarkymo vykdymu, esant galiojančioms laikinosioms apsaugos priemonėms byloje, kuriuo antstolė paskirstytų ir išmokėtų už laivo pardavimą gautas lėšas paskesnės eilės nei pareiškėjas skolininko kreditoriams, būtų pažeistos Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-2785-661/2020 galiojančios laikinosios apsaugos priemonės.
4.7. Pareiškėjos reikalavimai vykdomojoje byloje Nr. 0004/20/01177, dėl ko likusi antstolės depozitinėje banko sąskaitoje 290.614,59 EUR piniginių lėšų, gautų už laivo pardavimą, likučio suma neva yra skirstytina paskesnės eilės nei laivo hipotekos kreditorius – pareiškėja išieškotojams. Tačiau laivo hipoteka užtikrinti ir iki šiol nepadengti pareiškėjos reikalavimai skolininkui sudaro daugiau nei 55.000.000,00 EUR, o ne 2.208.829,26 EUR, todėl skundžiamame patvarkyme nurodomas antstolės sąskaitoje esantis likusių už laivo pardavimą gautų lėšų visas 290.614,59 EUR likutis turi būti paskirstytas ir išmokėtas būtent pareiškėjai, kaip laivo hipotekos kreditorei.
4.8. Skundžiamu patvarkymu antstolė toliau ketina tęsti išieškojimą iš neteisėtu laivo pardavimu gautų piniginių lėšų 290.614,59 EUR likučio, jį neteisėtai paskirstant paskesnės eilės nei pareiškėjas skolininko kreditoriams, tuo pažeidžiant tiek Konvenciją tiek visuotinai pripažįstamą bendrąjį teisės principą – iš neteisės negali kilti teisė (lot. ex iniuria ius non oritur).
4.9. Nepritaikius pareiškėjos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, pareiškėjai palankaus teismo sprendimo įvykdymas bus neįmanomas, dar daugiau, skundžiamo patvarkymo vykdymas, kuriuo antstolė ketina skirstyti už laivo pardavimą gautų piniginių lėšų 290.614,59 EUR likutį paskesnės eilės nei pareiškėja skolininko kreditoriams, neabejotinai sukels pareiškėjai didelę žalą.
4.10. Skundžiamu patvarkymu tęsdama neteisėtą piniginių lėšų, gautų pardavus laivą, skirstymą paskesnės eilės nei pareiškėja skolininko kreditoriams, antstolė neabejotinai sukels pareiškėjai ne mažiau kaip 290.614,59 EUR žalą, dėl ko siekiant užtikrinti ginčo šalių interesų pusiausvyrą yra būtina kuo skubiau sustabdyti skundžiamo patvarkymo vykdymą, kol įsiteisės nutartis, kuria teismas išnagrinės pareiškėjos skundą dėl skundžiamo patvarkymo.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolė su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Pagrindiniai argumentai:
5.1. Antstolė, vykdydama priverstinį įsiteisėjusių Lietuvos ir užsienio teismų bei arbitražų sprendimų ir nutarčių vykdymą, organizavo ir įvykdė skolininkei ??? „Murmansk Shipping Company“, įm. kodas 5190400250 priklausiusio laivo „duomenys neskelbtini“, IMO 9530319 priverstinį pardavimą viešose varžytynėse. 2019 08 05 areštuoto turto, laivo varžytynės buvo paskelbtos įvykusiomis, turtas parduotas už 5‘05?000.00 Eur, Turto pardavimo iš varžytynių aktas patvirtintas 2019 09 04.
5.2. Atlikus už varžytynėse parduotą turtą gautų lėšų skirstymą ir įvykdžius įsiteisėjusius ir Lietuvoje pripažintus vykdomuosius dokumentus, dėl piniginių lėšų ieškojimo bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, antstolės V. D. depozitinėje sąskaitoje buvo laikomas nepaskirstytas skolininkei priklausančių piniginių lėšų likutis.
5.3. Antstolės kontoroje 2020 09 29 užregistruotas OOO „M-Shipping“ atstovo prašymas atlikti iš skolininkui priklausančio turto pardavimo gautų lėšų likučio paskirstymą,, taip įvykdant įsiteisėjusią Vilniaus apygardos teismo 2020 09 10 nutartį.
5.4. Vykdant (2020-11-09) Vilniaus apygardos teismo 2020 09 10 nutartį civ. byloje Nr. e2-2785-661/2020 atliktas lėšų paskirstymas taip, kaip nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2020 09 10 nutartyje. Šiuo paskirstymu buvo pilnai įvykdyta ??? „Murmansk Shipping Company“ priklausiusio laivo „duomenys neskelbtini“ hipoteka užtikrinta prievolė 204 140 000 rub ribose išieškotojui OOO „M-Shipping“. Po šio paskirstymo, 2020-11-16 antstolės depozitinėje sąskaitoje likęs piniginių lėšų likutis paskirstytas paskesnės eilės išieškotojams, kadangi hipotekos kreditoriaus t. y. kreditoriaus be eilės reikalavimas buvo pilnai įvykdytas. Likęs piniginių lėšų likutis buvo paskirstytas paskesnės eilės kreditoriams: vykdomojoje byloje Nr. 0004/20/01101 išieškotojai UAB „Litiksa“ pagal Klaipėdos apygardos teismo įsiteisėjusio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-609-524/2020 pagrindu išduotą vykdomąjį raštą ir vykdomojoje byloje Nr. 0004/20/01136 išieškotojai Univers Acier Morocco pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2020-07-13 išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2T35-381/2020, kuriuo pripažinta ir leista vykdyti Lietuvoje Londono arbitražo teismo sprendimą - kaip tai ir numato CPK ir CK.
5.5. Rusijos federacijos ribotos atsakomybės bendrovės „M-Shipping“ ieškinys pilnai įvykdytas - vadinasi, 2020-03-05 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas pasibaigė. Todėl teisėtai, teisingai ir pagrįstai antstolė, vadovaudamasi 150 str.3 d., priėmė patvarkymą, kuriuo buvo nustatytas Vilniaus apygardos teismo 2020-03-05 nutartimi civ. byloje Nr. e2-2785-661/2020 taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo pasibaigimas. O nesant kitų, pirmesnės eilės išieškotojų, pagrįsta nuspręsta tęsti vykdymą likusiose vykdomosiose bylose.
5.6. Visos vykdomosios bylos, užvestos skolininkės ??? „Murmansk Shipping Company“ atžvilgiu yra užbaigtos, pilnai jas įvykdžius, piniginės lėšos, likusios po paskirstymo 22 848,13 Eur grąžintinos tų lėšų savininkei - skolininkei.
5.7. Atskirojo skundo perteklinė argumentacija visiškai negali įtakoti nutarties naikinimo, kadangi neaktuali konkrečiam ginčui, juolab, kad Vilniaus apygardos teismas 2020-12-08 nutartimi jau konstatavo antstolės 2020-11-16 patvarkymo, kuriuo antstolė patvarkė Vilniaus apygardos teisme 2020-03-05 nutartimi civ. byloje Nr. e-2-2785-661/2020 taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas 2020-11-09 pasibaigė - pilnai įvykdžius išieškotojo be eilės „M-Shipping“ ieškinį, teisėtumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
9. Apeliantė Klaipėdos apygardos teismui 2021 m. sausio 11 d. pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų priėmimo. Apeliantė pateikė OAO „Murmanskoe morskoe parochodstvo“ 2020 m. gruodžio 1 d. pažymą apie jūrų laivo „duomenys neskelbtini“, IMO Nr. „duomenys neskelbtini“, hipoteka užtikrintų įsipareigojimų dydį su vertimu bei Rusijos Federacijos federalinio įstatymo dėl hipotekos bei Rusijos Federacijos civilinio kodekso straipsnių vertimus.
10. Nors naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme iš esmės yra ribojamas įstatymo (Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnis), tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantė naujai pateikiamais įrodymais grindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymui aktualias aplinkybes, kad būtinybė pateikti naujus įrodymus apeliantei kilo tik pirmosios instancijos teismui netenkinus jos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priima apeliantės pateikiamus įrodymus ir juos vertina nagrinėdamas atskirąjį skundą. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nes antstolė pateikė savo nuomonę dėl naujų įrodymų priėmimo bei juos įvertino.
11. Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėja kreipėsi su skundu į antstolę V. D., juo prašo panaikinti antstolės 2020 m. lapkričio 16 d. priimtą patvarkymą Nr. S-200000954, kaip nepagrįstą ir neteisėtą bei sukelsiantį pareiškėjai didelę žalą. Skundžiamame 2020 m. lapkričio 16 d. antstolės patvarkyme Nr. S-200000954 nurodyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2785-661/2020 taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimui 2020 m. lapkričio 9 d. pasibaigus – pilnai įvykdžius išieškotojos be eilės OOO „M-Shipping“ ieškinį, nuspręsta tęsti vykdymą vykdomosiose bylose Nr. 0004/20/00818, Nr. 0004/20/01101, Nr. 0004/20/01136 ir skirstyti antstolės depozitinėje banko sąskaitoje likusias, realizavus skolininkei OAO „Murmanskoe morskoe parochodstvo“ priklausiusį laivą „duomenys neskelbtini“, lėšas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
12. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad pareiškėjos reikalavimai vykdomojoje byloje Nr. 0004/20/01177, dėl ko likusi antstolės depozitinėje banko sąskaitoje 290 614,59 EUR piniginių lėšų, gautų už laivo pardavimą, likučio suma yra skirstytina paskesnės eilės, nei laivo hipotekos kreditorė – pareiškėja – išieškotojams. Tačiau laivo hipoteka užtikrinti ir iki šiol nepadengti pareiškėjos reikalavimai skolininkui sudaro daugiau nei 55 000 000,00 EUR, o ne 2 208 829,26 EUR, todėl skundžiamame patvarkyme nurodomas antstolės sąskaitoje esantis likusių už laivo pardavimą gautų lėšų visas 290 614,59 EUR likutis turi būti paskirstytas ir išmokėtas būtent pareiškėjai, kaip laivo hipotekos kreditorei. Apeliantės nuomone, nepritaikius pareiškėjos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, pareiškėjai palankaus teismo sprendimo įvykdymas bus neįmanomas, dar daugiau, skundžiamo patvarkymo vykdymas, kuriuo antstolė ketina skirstyti už laivo pardavimą gautų piniginių lėšų 290 614,59 EUR likutį paskesnės eilės nei pareiškėja skolininko kreditoriams, neabejotinai sukels pareiškėjai didelę žalą. Apeliantė naujai pateiktais įrodymais siekia patvirtinti, kad „anksčiau išduoto 2018-07-04 Laivo Hipotekos valstybinės registracijos liudijimo Nr. „duomenys neskelbtini“ skiltyje „maksimalus įsipareigojimų dydis“ klaidingai nurodyta 204 140 000,00 RUB laivo įkeitimo vertė, kadangi įkaito davėjas neteisingai užpildė duomenis pareiškime, pateiktame Rusijos tarptautiniam laivų registrui registruojant Laivo Hipoteką“. Pagal nurodytus pagrindus duomenys, esantys Rusijos tarptautiniame laivų registre, atnaujinti: iš Liudijimo skilties, kurioje pateikti duomenys apie maksimalų įsipareigojimo dydį, išbraukti duomenys apie laivo įkeitimo vertę. Remiantis išdėstyta informacija, Laivo hipoteka užtikrintų įsipareigojimų dydis faktiškai lygus visai Laivo vertei jo pardavimo (atliekamo antstolio) iš viešųjų varžytinių metu, t. y. 5 051 000,00 EUR, tai reiškia, visa suma, kurią antstoliui pavyko gauti pardavus įkeistą turtą, o ne 204 140 000 RUB dydžio jo įkeitimo vertė, turi būti panaudota siekiant padengti įsipareigojimus įkaito turėtojui, t. y. Ribotai akcinei bendrovei „M-Shipping“.
13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019 ir joje nurodyta praktika).
14. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas yra viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas). CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese, kai teikia skundą dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti. Laikinąsias apsaugos priemones – vykdymo veiksmų sustabdymą – numato ir CPK 510 straipsnio 8 dalis, nustatanti, kad skundo dėl antstolio veiksmų padavimas vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vykdymo išieškojimo procese sustabdymo paskirtis yra užtikrinti galbūt palankaus teismo sprendimo konkrečioje (nagrinėjamoje) byloje įvykdymą, o ne apsisaugoti dėl prasidėjusio priverstinio įsiteisėjusio (taigi, teisėto ir pagrįsto) sprendimo kitoje byloje vykdymo skolininkui kylančių neigiamų padarinių (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1043-178/2016).
16. Dera pastebėti, kad antstolė išieškojimą / lėšų skirstymą vykdė vadovaudamasi Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2785-661/2020 priimtais procesiniais sprendimais, kuriuose buvo nurodytas pareiškėjos konkretus užtikrinimo piniginis mastas pardavus skolininkui priklausantį laivą. Minėtoje byloje Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartyje nurodoma, kad pirminis kreditorius Rusijos Federacijos bankas „Sberbank“ kreipėsi į teismą prašydamas 204 140 000 Rub sumai taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir prašyme nurodė, kad maksimalus hipoteka užtikrintų įsipareigojimų dydis – 204 140 000 Rub. Nurodoma ir tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartimi būtent tokia apimtimi ir buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės: uždrausta antstolei V. D. paskirstyti bei išmokėti už laivą gautas lėšas kitiems kreditoriams, išskyrus Publichnoye aktsionernoye obshchestvo „Sberbank Rossii“ ir kreditoriams, turintiems jūrinius suvaržymus pagal 1993 m. tarptautinę konvenciją dėl jūrinių suvaržymų ir įkeitimų iki Murmansko srities arbitražo teismo sprendimo įsiteisėjimo, 204 140 000,00 rub. – ribose. Dėl argumento kad apeliantės reikalavimai pagal Kredito sutartis skolininkui sudaro 52.818.770,13 EUR, o ne 2.208.829,26 EUR, pabrėžtina tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi atmetė pareiškėjos (kreditorės) Rusijos Federacijos ribotos atsakomybės bendrovės „M-Shipping“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo – draudimo antstolei V. D. paskirstyti bei išmokėti visas ir bet kokias antstolės V. D. depozitinėje banko sąskaitoje likusias, realizavus laivą „duomenys neskelbtini“ pinigines lėšas atvirajai akcinei bendrovei „Murmanskoe morskoe parochodstvo“ bei kreditoriams, išskyrus Rusijos Federacijos ribotos atsakomybės bendrovei „M-Shipping“ bei kreditoriams turintiems jūrinius suvaržymus pagal 1993 m. tarptautinę konvenciją dėl jūrinių suvaržymų ir įkeitimų, iki Murmansko srities arbitražo teismo sprendimo įsiteisėjimo, 5 051 000,00 EUR ribose. Tai reiškia, jog teismas konstatavo, kad „Vilniaus apygardos teismo 2020 rugsėjo mėn. 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2785-661/2020, laivo hipotekos pažymėjimas bei išieškotų lėšų paskirstymas įrodo, jog pareiškėjo hipoteka užtikrintas reikalavimas yra įvykdytas pilna apimtimi“, todėl nusprendė, kad nebėra jokio pagrindo nuo 204 140 000,00 rub. (2 208 829,26 EUR) iki 5 051 000,00 EUR padidinti pareiškėjos hipoteka nustatytą užtikrinimą (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Nors apeliantė teisi, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartis nėra įsiteisėjusi, tačiau laikinųjų apsaugos priemonių kontekste ji sukelia jai būdingas teisines pasekmes.
17. Teismų praktikoje buvo pasisakyta, kad pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis dar neįsiteisėjęs. (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2232/2013; 2014-01-23nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-479-464/2017). Tai reiškia, kad Vilniaus apygardos teismas apeliantės reikalavimo, kurio tikėtinu pagrįstumu ji remiasi šioje byloje –nuo 204 140 000,00 rub. (2 208 829,26 EUR) iki 5 051 000,00 EUR padidinti pareiškėjos hipoteka nustatytą užtikrinimą, netenkino. Taigi, apeliantė tikėtinai nepagrindė savo prašymo, t. y. neįvykdė vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, kad jai turi būti mokama didesnė suma, negu buvo sumokėta. Pridėtina, kad apeliantės pateikta skolininkės OAO „Murmanskoe morskoe parochodstvo“ 2020 m. gruodžio 1 d. pažyma apie jūrų laivo „duomenys neskelbtini“, IMO Nr. „duomenys neskelbtini“, hipoteka užtikrintų kitą / didesnį įsipareigojimų dydį neleidžia daryti kitos išvados, nei jau padarė Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 8 d. nutartyje, be to, skolininkės teikiama pažyma negali būti laikoma pakankamu dokumentu / įrodymu, patvirtinančiu, kad valstybiniame Rusijos Federacijos registre buvo padaryta klaida. Kaip teisingai pastebi antstolė, šis klausimas dėl klaidos nustatant hipoteka užtikrintų įsipareigojimų dydį galėtų būti svarstomas gavus pačios registrų tvarkytojos išvadas bei vertinimus. Dar daugiau, vykdymo procesas ir lėšų paskirstymas buvo atlikti vadovaujantis aktualiais registrų duomenimis bei pačios pareiškėjos (ir pradinės) duomenimis.
18. Akcentuotina ir tai, kad Klaipėdos apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2YT-1052-991/2021 išnagrinėjo pareiškėjos skundą dėl antstolės 2020 m. lapkričio 16 d. priimto patvarkymo Nr. S-200000954 iš esmės ir 2021 m. sausio 26 d. nutartimi pareiškėjos Rusijos Federacijos Ribotos atsakomybės bendrovės „M-Shipping“ skundo netenkino. Taigi, apeliantės teiginiai, atsižvelgiant į šios nutarties 16 punkte nurodomą teismų praktiką, nepagrindė tikėtinumo, kad antstolė ginčo patvarkymo lėšas kreditoriams paskirstė neteisingai.
19. Dera pažymėti, jog kaip teisingai nustatė bei nurodė pirmosios instancijos teismas, lėšos kreditoriams jau paskirstytos, vykdymo veiksmai yra atlikti, vykdomosios bylos skolininkės atžvilgiu visiškai įvykdytos iš užbaigtos. Taigi, antstolė jau nebesiruošia paskirstyti lėšas nė vienam kreditoriui / kreditoriams, nes visos lėšos kreditoriams jau paskirstytos. Tai reiškia, kad šiuo metu negali / nebegali būti jokios grėsmės būsimo galbūt pareiškėjai palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymo grėsmei, nes visos vykdomosios bylos skolininkės atžvilgiu yra baigtos, daugiau kreditorių nėra nustatyta.
20. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja tai, kad šio klausimo ypatumas tas, kad pareiškėja, gindama savo teises, manydama, kad visa 290 614,59 EUR lėšų suma bus paskirstyta kreditoriams, negalėjo įvertinti, kad antstolės ginčo patvarkymu kreditoriams paskirsčius bei pervedus lėšas, atlikus kitus mokėjimus, antstolės sąskaitoje liko kreditoriams nepaskirstyta 22 848,13 Eur suma.
21. Kitas aspektas tas, kad pareiškėja siekia įrodyti, kad jos reikalavimo suma skolininkei hipotekos užtikrinimo kontekste yra žymiai didesnė. Byloje nustatyta, jog ginčas dėl šios aplinkybės tęsis iki Murmansko srities arbitražo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į pareiškėjos nurodytus argumentus dėl tikėtinos didesnės išieškojimo apimties, į tai, kad kreditoriams pagal įsiteisėjusius procesinius sprendimus kreditoriams lėšų bei kiti mokėjimai jau įvykdyti, įvertinus tai, kad tęsus vykdymo veiksmus ir perleidus lėšų likutį skolininkei, o pareiškėjai įrodžius, kad jos reikalavimas didesnis, nei yra nustatytas šiuo metu, nuspręstina, kad tokiu atveju pareiškėjos teisės gali būti pažeistos, nes skolos išieškojimas iš skolininkės būtų apsunkintas ar / arba nebeįmanomas. Pridėtina, kad pareiškėjos skundo tikėtinumo klausimas anksčiau buvo apžvelgtas lėšų paskirstymo kreditoriams kontekste, tačiau nevertinant susidariusio likučio po minėtų lėšų paskirstymo ypatumų. Pirmosios instancijos teismas šitos aplinkybės irgi nevertino, tik lakoniškai apie tai pasisakė.
22. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas nurodyta, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino antstolės sąskaitoje esančio likučio reikšmės šalių tarpusavio santykiams, todėl ne iki galo tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo institutą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė iš dalies nepagrįstą nutartį, dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis keistina nurodant, kad areštuotinas antstolės sąskaitoje esantis 22 848,13 Eur likutis (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CPK 339 straipsnis).
23. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį pakeisti ir uždrausti antstolei V. D. paskirstyti bei išmokėti antstolės V. D. depozitinėje banko sąskaitoje likusią 22 848,13 Eur sumą, realizavus laivą „duomenys neskelbtini“, IMO Nr. „duomenys neskelbtini“, pinigines lėšas kitiems kreditoriams, išskyrus Rusijos Federacijos ribotos atsakomybės bendrovei „M-Shipping“ bei kreditoriams, turintiems jūrinius suvaržymus pagal 1993 m. tarptautinę konvenciją dėl jūrinių suvaržymų ir įkeitimų, iki įsiteisės procesinis sprendimas civilinėje byloje pagal pareiškėjo Rusijos Federacijos ribotos atsakomybės bendrovės „M-Shipping“ skundą dėl antstolės V. D. 2020 m. lapkričio 16 d. patvarkymo Nr. S-200000954.