Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-11-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2640-1078/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-11-07Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2019-02-01Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-11-07
Bylos Nr.
1-2640-1078/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01067-2018-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ieva Narbutaitė
Kaltinamasis
L.I. E.
Nukentėjusysis
V. Š.
Advokatai
Karolis Barysas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2640-1078/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01067-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.4.6.1.; 2.1.10.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 7 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė,sekretoriaujant Aistei Bareikei,dalyvaujant prokurorei Loretai Masiulionytei,kaltinamajai L.I. E., jos gynėjui advokatui Karoliui Barysui,nukentėjusiajai V. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. I. E., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) d. Vilniuje, lietuvė, netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti pagal individualios veiklos patentą administratore, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. I. E. buvo kaltinama tuo, jog sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent:

ji 2018 m. sausio 4 d. apie 20.00 val. bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, konflikto metu dešinės rankos delnu tyčia sudavė nukentėjusiajai V. Š. į kairįjį skruostikaulį, dėl ko V. Š. nuo veido nukrito akiniai ir iš jų iškrito kairės pusės lęšis, taip smurtaudama sukėlė nukentėjusiajai V. Š. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą dėl veido kairės pusės sumušimo. Šiais savo veiksmais L. I. E. buvo kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji L. I. E. kaltės dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino, nurodė, kad 2018 m. sausio 4 d. vakarą grįžo namo apie 20 val. Namuose nieko nebuvo, bet buvo įjungtas židinys, kuris yra elektrinis. Ji jį išjungė, nusirengė ir pradėjo plauti indus. Neužilgo grįžo jos kambariokė V. Š.. Tuo metu ji (L. I. E.) buvo virtuvėje, kuri yra bendra erdvė ir į kurią iš karto patenki įėjęs į butą. Ji ramiu tonu pasakė nukentėjusiajai, kad pastaroji vėl paliko įjungtą židinį, dėl ko tarp jų kilo žodinis konfliktas. Kaltinamoji teismo posėdžio metu pažymėjo, jog jau prieš tai namuose buvo įtampa, jos su nukentėjusiąja nesutarė dėl tvarkos ir kitų dalykų namuose. Nagrinėjamo įvykio dieną žodinio konflikto metu išplovusi stiklines prie kriauklės, ji ėjo link savo kambario. Paaiškino, kad patekti į savo kambarį, ji turi praeiti ne pro nukentėjusiosios kambarį, bet šalia. Vienoje rankoje ji (L. I. E.) laikė stiklinę, kita ranka rakino (atidarinėjo) kambario duris. Tuo metu V. Š. stovėjo prie savo kambario slenksčio. Jos toliau žodžiais konfliktavo. Nukentėjusioji parodė jai vidurinį pirštą, o ji pasakė, kad gali savo pirštą susikišti. Nukentėjusioji užsimojo suduoti per veidą, tačiau ji (L. I. E.) greitai sureagavo ir su dešine ranka, šiek tiek pakeldama kairę, sulaikė jos smūgį. Nukentėjusioji susvyravo, padarė žingsnį atgal ir ji matė, kad nukentėjusioji su ranka, atrodo kaire, užkabino akinius, kurie nukrito ant žemės ir iškrito stikliukas. V. Š. pradėjo rėkti, kad nekantrauja viską papasakoti savo draugams, paskambins savo dideliam, stipriam vaikinui ir jis čia viską sutvarkys. Ji (L. I. E.) nuėjo į savo kambarį ir tuo konfliktas pasibaigė. Pabrėžė, kad ranka nukentėjusiosios nelietė, o tiesiog uždengė savo veidą nuo smūgio. Apie konfliktą niekam nepasakojo, nes buvo šokiruota, kad toks paprastas žodinis konfliktas baigėsi tokiu nukentėjusiosios elgesiu – bandymu jai suduoti. Atsakydama į teisėjos ir proceso dalyvių klausimus, pažymėjo, kad iki spalio mėnesio santykiai buvo draugiški, tik po to prasidėjo įvairūs buitiniai konfliktai ir tvyrojo vidinė įtampa. Paaiškino, kad ji konflikto metu bandė atidaryti savo kambario duris, kurių rakinti su raktu nereikėjo, o tiesiog palenkti rankeną. Ji stovėjo ne visai veidu į kambarį, bet ne visai veidu į ją - stovėjo dešiniu šonu pasisukusi dešiniau. Nukentėjusiajai parodžius vidurinį pirštą, ji pasakė, susikišk ir tada nukentėjusioji užsimojo. Dar kartą užsimojo, kai nukrito akiniai, tačiau ir vėl ją ranka nustūmė. Nukentėjusioji pašaipiai juokėsi, jos veide buvo šypsena, ji griebė telefoną, bandė skambinti savo vaikinui. Ji (L. I. E.) po įvykio užsidarė kambaryje, ji buvo šokiruota, tuo tarpu nukentėjusioji toliau ruošėsi pasimatymui su vaikinu. Po 15-20 min. išgirdo, kad nukentėjusioji išėjo. Grįžo po kelių valandų, girdėjo jos vaikino balsą. Ji nukentėjusiąją pamatė kitos dienos rytą, apie 10-11 val. ruošiantis į darbą, susitiko virtuvėje, ant nukentėjusiosios veido sužalojimų nematė. Teismo posėdžio metu kaltinamoji nurodė, jog susitaikymo galimybės su nukentėjusiąja nesvarstė, kadangi ji nepripažįsta, kad ji nukentėjusiąją sumušė. Taip pat kaltinamoji, atsakydama į teismo klausimą, kodėl ikiteisminio tyrimo metu vykusios akistatos metu nurodė, jog su nukentėjusiąją „didesnių muštynių po to nebuvo“, paaiškino, jog tada būtent nukentėjusioji jai bandė trenkti, ji atrėmė jos smūgį, tai buvo vienintelis konfliktas, pasireiškęs fizine agresija.

Žemesnės instancijos teismas

Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji V. Š. nurodė, kad 2018 m. sausio 4 d. vakare grįžo namo ir su kaltinamąja iš karto ėmė konfliktuoti, nes ji ją kaltino dėl buitinių dalykų. Konfliktas prasidėjo, nes ji prisiminė ir pasakojo visus konfliktus, jos balsas kilo, panašėjo į isterišką. Ji nelabai klausė, ką sako kaltinamoji, nes turėjo ruoštis susitikti su draugu. Jai nueinant, prasidėjo grasinimai, kad kaltinamoji sukiš jos galvą į klozetą, sukiš pirštus, kur niežti, atims tuos pinigus, kuriuos ji neva iš kaltinamosios neteisėtai paėmė. Ji kaltinamajai parodė vidurinį pirštą, pasakė, kad nieko neduos. Tuo metu kaltinamoji buvo priėjusi ir trenkė su ranka jai per veidą. Pradžioje iškrito akinių lęšis, po to patys akiniai. Buvo šoko būsenoje, tiesiog pasakė, kad apie tai tikrai kam nors papasakos, ir užtrenkė duris. Po to išėjo iš namų. Tą patį vakarą nesikreipė niekur, nes patyrė šoką. Jai pradėjo tinti akis, ji ją šaldė. Papasakojus draugams, jie patarė kreiptis į teisėsaugos institucijas. Atsakydama į teisėjos ir proceso dalyvių klausimus, pažymėjo, kad konflikto metu ji buvo bendroje erdvėje, kai buvo smūgis - buvo savo kambario tarpduryje, kaltinamoji buvo svetainės erdvėje, neįžengusi į jos kambarį, bet ir ne savo kambaryje, ji tarsi ėjo į savo kambarį, nors nežino, ar tikrai, nes tuo metu rėkė ir ėjo link jos, sustojo ir tada trenkė. Dar bandė rankomis šiek tiek pasigrumti su kaltinamąja, bet ji fiziškai negalėjo kaltinamosios įveikti, todėl nuėjo į kambarį. Kai gavo smūgį, bandė rankomis gintis ir susilietė. Galbūt ji kaltinamąją stūmė, tiksliai nepamena. Pamena, kad trenkė, nes akiniai nukrito ir skaudėjo, iš karto jautė skausmą, nes čia jautri vieta, plona oda ir tinti pradėjo praktiškai iš karto. Su tinstančia ir skaudančia akimi išėjo į pasimatymą su tuometiniu savo vaikinu D. B., po to dar susitiko su draugais. Draugas liko nakvoti. Į Žalgirio klinikas nuvyko, kai pasakė policija. Pažymėjo, kad norėtų susitaikyti su kaltinamąja ir viską pamiršti, nes praėjo laiko, nuoskaudos pasimiršo. Paaiškino, kad į policiją nesikreipė iškart po įvykio, nes jai reikėjo drąsos vykti į policiją, tai kėlė jai įtampą ir stresą, nes nepratusi susidurti su policija. Nukentėjusioji pareiškė, kad atsisako nuo savo pareikšto civilinio ieškinio.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaltinamoji L. I. E. nurodė, kad kaltės nepripažįsta. 2017 m. liepos mėnesį rado skelbimą „Facebook“ apie nuomojamą kambarį Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Buvo nurodyta, kad už kambarį prašoma 280 eurų, jai tiko šis pasiūlymas, į butą įsikėlė liepos 20 d. Tris mėnesius su V. Š. bendravo draugiškai. Į Lietuvą buvo atvykęs buto savininkas, iš pokalbio su juo ji sužinojo, kad be šeimininko žinios V. Š. paima iš jos didesnę sumą, t.y. 280 eurų, o ne 250 eurų kaip buvo nustatęs buto savininkas. Savininkas A. K. nurodė, kad jos tarpusavyje išsiaiškintų, kadangi jis pastoviai gaudavo reikiamą sumą ir jokių pretenzijų neturi. Su V. Š. santykiai pašlijo, ji jai išreiškė priekaištą dėl tokio jos poelgio, mokėjo 250 eurų. Antras žodinis konfliktas įvyko 2017 m. gruodžio pradžioje, ji jai papriekaištavo, kad V. Š. visiškai netvarkė namų. Draugiškai bendrai susitarę tvarkydavosi paeiliui, tačiau V. Š. paskutiniu metu to nedarydavo. Dar vienas konfliktas įvyko prieš naujuosius metus, V. Š. atėjo į bendrą patalpą su savo drauge, siuvo kostiumus, triukšmavo, tačiau jai reikėjo anksti keltis, todėl išėjo ir pasakė pastabą, kad jos kalbasi garsiai, trukdo jai miegoti, V. Š. sakė jai eiti į savo kambarį, tyčiojosi iš jos prašymo. 2018 m. sausio 4 d. vakare, apie 20.00 val. ji sutiko V. Š. bendroje erdvėje, plovė stiklines, pasakė jai apie įjungtą elektrinį židinį, priminė, kad židinys buvo paliktas ilgam laikui, pasakė, kad neketina permokėti už elektrą dėl jos kaltės, paprašė grąžinti permokėtą sumą. V. Š. provokavo konfliktą tyčiodamasi iš jos, sakydama, kad turi išsinešdinti su savo gyvūnais iš buto, kadangi neturi sutarties, ir eiti gyventi senmergės gyvenimą su bobutėm. Vyko žodinis konfliktas. Išplovus stiklines, norėjo eiti į savo kambarį, priminė, kad V. Š. privalo grąžinti jai skolą, t.y. permokėtus 90 eurų ir privalės sumokėti už sunaudotą didesnę dalį elektros. Į tai V. Š. jai parodė vidurinį pirštą. Ši atsakė V. Š., kad ji gali sau susikišti pirštą, ir bandė eiti toliau, tačiau V. Š. užsimojo ir bandė trenkti jai, ji kairėje rankoje laikė stiklinę, su dešine ranka atrėmė V. Š. smūgį, V. Š. susvyravo, matė, kad su ranka užkabino akinius, dėl ko jos akiniai nukrito nuo veido ir ant kiliminės dangos iškrito stikliukas, stikliukas nesudužo. V. Š. norėjo toliau muštis ir mosikavo rankomis prieš ją sakydama, kad apie vykstančias muštynes su nekantrumu papasakos visiems, nes pirmą kartą gyvenime mušasi. Ji jai pasakė, kad ji atstotų nuo jos ir įėjo į savo kambarį. V. Š. nuėjo ruoštis pasimatymui ir vėliau išėjo. Iš pasimatymo grįžo kartu su draugu, jis nakvojo pas ją. Pasikartojo, kad prie V. Š. neprisilietė, tyčia smūgio nesudavė, akinių nelietė (b. l. 35-36).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. Š. nurodė, kad nuo 2017 m. liepos mėn. kartu su ja viename bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tik atskirame kambaryje, gyvena L. I. E.. Iš pradžių gyveno labai draugiškai, tačiau paskutinius du mėn. L.I. E. dažnai provokuoja konfliktus, kabinėjasi prie jos, šaukia ir įžeidinėja. 2018 m. sausio 4 d. apie 20 val. buvo bendroje svetainėje, kur tvarkė namus. Staiga iš savo kambario išėjusi L. I. E. pradėjo kabinėtis, kad ji neva per ilgai laikė įjungtą elektrinį židinį, dėl ko sunaudota daug elektros, pradėjo šaukti, kad už elektrą ji nemokės. Ši ramiai jai atsakė, kad namuose buvo šalta, todėl buvo įjungtas šildytuvas. L. I. E. pradėjo dar labiau klykti, isteriškai šaukė ir įžeidinėjo, grasino šaukdama, kad ją sumuš „iki reanimacijos“, „sukiš jos galvą į klozetą, atkeršys už viską“. Ji stengėsi elgtis ramiai, nereagavo, tiesiog klausėsi. Tada L. I. E. dar labiau įpykusi priėjo ir dešinės rankos delnu vieną kartą trenkė jai į veido kairę pusę. Po to, ji pabėgo į savo kambarį, o L.I. E. nuėjo į savo. Įvykio metu jai ant veido buvo akiniai, kurie po smūgio nukrito ant žemės ir sulūžo. Akinių vertė apie 100 eurų. Įvykio metu jai buvo sukeltas fizinis skausmas, ant skruosto atsirado patinimas. Į medikus nesikreipė (b. l. 4).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai nukentėjusioji V. Š. nurodė, kad pusmetį L.I. E. gyveno kartu su ja nuomojame bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), jos su L. I. E. buvo kambariokės. Ji (V. Š.) šiame bute taip pat nuomoja kambarį. Prieš porą mėnesių L.I. E. sužinojo, kad ji jai išnuomojo kambarį brangiau negu buvo išnuomojusi prieš tai buvusiam nuomininkui. L.I. E. ją įžeidinėjo žodžiais, smerkė jos poelgį, sakė, kad apie tai sužinos kiti. Ji sutiko sumažinti kambario nuomos kainą, kadangi norėjo, kad ji nusiramintų ir nerėktų. Prieš naujuosius metus pas ją į butą atėjo jos draugė, siuvo kostiumus darbui, buvo svetainėje, į svetainę atėjo L.I. E. ir pradėjo ją su drauge raminti, kad jos triukšmauja, nors jos netriukšmavo, sakė, kad ketina jai atkeršyti už tokį jos triukšmavimą, tyčiojosi iš jos profesijos, pabaigusi rėkti nuėjo tiesiog į savo kambarį ir atsiuntė kelias sms žinutes su moralizuojančiu tekstu. 2018 m. sausio 4 d. apie 16.00 val. grįžusi tvarkė namus. Apie 20.00 val. iš kambario išėjo L.I. E., papriekaištavo, kad ji įjungė židinį svetainėje. Ji jai atsakė, kad įjungė židinį, kadangi jai reikėjo, nes buvo atvažiavę draugai ir tiesiog buvo šalta. L.I. E. pasakė, kad neketina mokėti už sunaudotą elektrą, pradėjo rėkti, vėl įžeidinėjo jos profesiją, keikėsi necenzūriniais žodžiais jos atžvilgiu. Ji L. E. pasakė, kad ji labai piktas žmogus, nieko nemyli, o ji turi daug draugų, kuriuos gerbia ir myli. Ji stovėjo nuo L.I. E. maždaug 4 metrų atstumu, tuomet L.I. E. priėjo ir tiesiog trenkė jai delnu į kairįjį skruostikaulį. Pajuto skausmą, iškarto akis pradėjo tinti. Nuo suduoto smūgio lūžo akiniai, kurie nukrito ant grindų. Iš akinių iškrito stikliukas. Paskambino savo draugui ir pasipasakojo apie įvykį. Kitą dieną kreipėsi į gydymo įstaigą, kur ją apžiūrėjo ir išleido namo (b. l. 23).

Byloje pateiktas 2018 m. sausio 5 d. V. Š. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2018 m. sausio 4 d. apie 20.00 val. buvo namuose ir užsiėmė įprastais buitiniais darbais – skalbimu, siurbimu, gaminimu. Tuo metu iš savo kambario išėjo L. I. E. (mergina, su kuria gyvena pusę metų) ir pradėjo žodžiais kabinėtis prie įvairių buitinių dalykų, akivaizdžiai provokuodama konfliktą. Jau per kelias sekundes kalbėjimas virto isterišku rėkimu ir šlykščiausiais įžeidinėjimais, grasinimu primušti ją „iki reanimacijos“ ir „sukišti galvą į klozetą“, atkeršyti už viską. Visa tai dariusi per atstumą, staiga priėjusi klykdama stipriai trenkė jai per veidą. Pajuto stiprų skausmą, po akimi iškart ėmė tinti, akiniai sulūžo ir nukrito ant žemės. Labai išsigando, nes yra balerina ir turi šokti spektaklyje. Yra stipriai išgąsdinta ir nesijaučia saugi savo namuose (b. l. 10).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio 2018 m. gegužės 4 d. akistatos protokolo matyti, kad tarp kaltinamosios ir nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta akistata, kurios metu tiek nukentėjusioji, tiek kaltinamoji paaiškino įvykio aplinkybes, abi liko prie savo anksčiau duotų parodymų, akistatos eiga užfiksuota akistatos protokole (b. l. 42-43 ).

Byloje esančiu 2018 m. sausio 11 d. daiktų apžiūros protokolu buvo apžiūrėti nukentėjusiosios V. Š. pateikti akiniai ir nustatyta, kad vizualiai apžiūrint, akiniai yra juodos spalvos, rėmeliai metaliniai, nesulūžę, akiniai su kojelėmis, rėmeliai ovalūs, dešinės pusės rėmelyje įstatytas lęšis, kairės pusės rėmelyje nėra lęšio, kairės pusės lęšis ovalios formos, tvarkingas, be matomų pažeidimų (b. l. 12-17).

Byloje 2018 m. kovo 6 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikta VšĮ VUL Žalgirio klinikos 2018 m. sausio 5 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad pacientė V. Š. atvyko dėl veido sumušimo, patirto 2018 m. sausio 4 d. apie 20 val., kuomet sumušė kambariokė. Po traumos be sąmonės nebuvo, nepykino, nevėmė. Objektyviai, kūno temperatūra normali. Veidas asimetriškas dėl minkštųjų audinių patinimo skruoste kairėje, išsižiojimas laisvas, neskausmingas. Sąkandis nesutrikęs. Palpuojant skausminga skruosto sritis kairėje. Kliniškai ir radiologiškai veido kaulų, žandikaulių, dantų traumų nestebima. Neurologinės simptomatikos nestebima. Veido sumušimui būdingas vaizdas. Šiuo metu stacionarinis gydymas neindikuotinas. Pažyma pasirašyta gydytojo odontologo J. J. (b. l. 19-20).

Byloje esančiu 2018 m. balandžio 27 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėjus V. Š. pateiktus medicininius dokumentus, teismo medicinos ekspertas J. M. P. 2018 m. balandžio 27 d. pateikė išvadą, kad V. Š. nustatytas veido kairės pusės sumušimas, kuris atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą ir galėjo būti padarytas ne mažiau kaip vienu kieto buko daikto poveikiu, suduodant tokiu daiktu per veidą ar veidu atsimušant į jį prieš kreipiantis medicininės pagalbos (b. l. 22).

Iš byloje esančios BRIT ataskaitų žiūryklės ROIK 0118000009021 matyti, jog apie 2018 m. sausio 5 d. apie 16.40 val. į Bendrąjį pagalbos centrą kreipėsi V. Š., nurodydama, kad 2018 m. sausio 4 d. apie 20.00 val. namuose, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tame pačiame bute gyvenanti mergina Laura I. E., sukėlė konfliktą, kurio metu trenkė ranka per veidą ir sukėlė fizinį skausmą (b. l. 3).

Baudžiamojo proceso įstatymas nustato, jog teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalis. Pagal teismų praktiką, taikydamas BPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, teismas turi įsitikinti, ar byloje esantys įrodymai yra patikimi, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ir tai, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Įrodymų visumos analizė bei jų tarpusavio ryšio nustatymas leidžia teismui atskirus įrodymus apibendrinti ir konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą. Aprašydamas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, teismas privalo padaryti vienareikšmes išvadas apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiomis kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. In dubio pro reo principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už tyčinį fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi, siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn būtina nustatyti, jog nukentėjusiam buvo sukeltas fizinis skausmas ar nežymiai sutrikdyta sveikata, ir kad fizinį skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlė būtent kaltinamojo tyčiniai veiksmai.

Nagrinėjamoje byloje aplinkybę, kad V. Š. patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą ir jai buvo sukeltas fizinis skausmas patvirtina VšĮ VUL Žalgirio klinikos 2018 m. sausio 5 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad pacientei V. Š. nustatytas veido sumušimui būdingas vaizdas (b. l. 19-20) ir 2018 m. balandžio 27 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame įrašyta medicinos eksperto J. M. P. išvada, padaryta apžiūrėjus V. Š. pateiktus medicininius dokumentus, nurodant kad veido kairės pusės sumušimas atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą ir galėjo būti padarytas ne mažiau kaip vienu kieto buko daikto poveikiu, suduodant tokiu daiktu per veidą ar veidu atsimušant į jį prieš kreipiantis medicininės pagalbos (b. l. 22). Taigi, aplinkybė, kad nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, yra patvirtina byloje esančiais įrodymais, tačiau aplinkybę, jog šį sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai padarė būtent kaltinamoji L. I. E., nurodo tik pati nukentėjusioji V. Š.. Iš kitos pusės, tai, kad kaltinamoji netrenkė į veidą V. Š. ir nepadarė jai nežymaus sveikatos sutrikdymo, nurodo tik pati kaltinamoji L. I. E.. Taigi, šioje byloje pagrindiniai duomenys, patvirtinantys ar paneigiantys aplinkybę, kad L. I. E. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, yra prieštaringi nukentėjusiosios ir kaltinamosios parodymai. Esant tokiai situacijai, teismas privalo itin atidžiai vertinti parodymus, tikrinti, kurie iš jų yra nuoseklūs, patikimi, patvirtinti kita bylos medžiaga, o kurie – atmestini.

Teismo nuomone, siekiant įvertinti nukentėjusiosios ir kaltinamosios parodymų patikimumą, svarbi aplinkybė ta, kad proceso dalyves sieja konfliktiški santykiai. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad konfliktai tarp kaltinamosios ir nukentėjusiosios prasidėjo dar nuo 2017 m. spalio mėnesio, tarp nukentėjusiosios ir kaltinamosios nuo minėto laiko iki nagrinėjamo įvykio buvo keli žodiniai konfliktai, jų santykiai buvo įtempti, šią aplinkybę patvirtino tiek nukentėjusioji, tiek kaltinamoji apklaustos tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu. Kaip minėta, esant situacijai, kur nusikalstamos veikos padarymą patvirtina ar paneigia tik tarpusavy jau kurį laiką konfliktuojančių asmenų parodymai, teismas itin detaliai analizuoja tokių parodymų nuoseklumą ir patikimumą, siekdamas nustatyti tikrąsias įvykio aplinkybes.

Kaltinamoji L. I. E. viso proceso metu (tiek ikiteisminio tyrimo metu, tik teisiamojo posėdžio metu) davė nuoseklius parodymus apie viso konflikto, kilusio 2018 m. sausio 4 d. tarp jos ir nukentėjusiosios, eigą bei jo vystymąsi. Nurodė, kad minėtą dieną ji buvo namuose, plovė stiklines, po to į namus sugrįžo nukentėjusioji, ji išsakė nukentėjusiajai priekaištus dėl buitinių dalykų, išplovusi stiklines ir laikydama jas kairėje rankoje, ji ėjo į savo kambarį, į kurį eidama turėjo praeiti nukentėjusiosios kambario duris, jos su nukentėjusiąja apsižodžiavo, po ko, jai stovint prie savo kambario durų ir vienoje rankoje laikant stiklines, o kita atsidarant savo kambario duris, nukentėjusioji jai bandė suduoti, ji ranka, nesitikint nukentėjusiajai, atrėmė nukentėjusiosios smūgį, dėl ko pastaroji susvirduliavo, žengė žingsnį atgal, ir užkliudžiusi savo ranka akinius, juos numetė ant žemės, dėl ko iš pastarųjų iškrito lęšis. Tuo tarpu nukentėjusioji, nors teismo posėdžio metu ir nurodė, kad nagrinėjamas konfliktas tarp jos ir nukentėjusiosios buvo išskirtinis ir jai sukėlė stiprius išgyvenimus, viso proceso metu davė iš esmės nenuoseklius parodymus tiek apie situaciją, buvusią prieš konfliktą, tiek apie pačią konflikto eigą ir jo aplinkybes. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus, nurodė, kad jai būnant namuose ir juos tvarkant (pareiškime netgi nurodė, kad ji tuo metu užsiėmė buitiniais darbais – skalbimu, siurbimu, gaminimu), iš savo kambario išėjo kaltinamoji ir pradėjo reikšti pretenzijas. Tuo tarpu apklausta teisiamojo posėdžio metu, išklausiusi kaltinamosios parodymus, nukentėjusioji jau nurodė, kad ji tiesiog grįžo namo, o juose tuo metu buvo kaltinamoji, kuri plovė indus virtuvėje, esančioje bendrojoje buto erdvėje. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad smūgis jai buvo suduotas jos kambario tarpduryje, po to, kai ji nukentėjusiajai parodė vidurinį pirštą, tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu vykusių apklausų metu nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamoji tiesiog priėjo prie jos ir trenkė jai į veidą (t. y. nenurodė, jog ji kaltinamosios atžvilgiu būtų rodžiusi kokius nors įžeidžiančius gestus). Ikiteisminio tyrimo metu vykusios akistatos metu nukentėjusioji nurodė, kad konflikto metu, jai bandant gintis žodžiais nuo kaltinamosios, ji (nukentėjusioji) stovėjo pakankamai toli savo kambaryje, o L. I. E. priėjo prie jos ir mosikavo pirštais, ji bandė pirštus atitraukti, tada L. I. E. trenkė jai per veidą. Atkreiptinas dėmesys, jog ankstesnių apklausų metu nukentėjusioji nieko nenurodė apie tai, kad kaltinamoji, prieš suduodama smūgį, būtų atlikusi kokius nors veiksmus pirštais. Be to, kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji kairėje rankoje laikė stiklines ir nukentėjusioji šios aplinkybės neginčijo, todėl teismui lieka neaišku, kaip kaltinamoji ir abiejų rankų pirštais mosikavosi prieš nukentėjusiąją, ir laikė tuo pačiu metu rankoje stiklines. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nurodė, kad po to, kai, priėjusi prie jos kaltinamoji, trenkė jai ranka per veidą, ji iškart pabėgo į savo kambarį, tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu atliktos akistatos metu nurodė, jog kaltinamajai, mosikuojantis abiejų rankų pirštais jai palei veidą, ji atitraukė kaltinamosios rankas bei ją nestipriai stumtelėjo. Tuo tarpu apklausta teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji visgi nurodė, kad po to, kai kaltinamoji neva jai trenkė (apie jokį kaltinamosios mosikavimąsi pirštais nukentėjusioji jau nenurodė), jos dar bandė pasigrumti rankomis, galimai dar stūmė kaltinamąją, nors to tiksliai nepamena, ir negalėdama įveikti kaltinamosios, ji išėjo į savo kambarį. Taigi, akivaizdu, jog nukentėjusioji viso proceso metu nurodė tiek skirtingą konflikto eigą, tiek ir vietą, kur vyko tas konfliktas. Be to, nors nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo apklausų metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog patinimas po kaltinamosios smūgio ant žando atsirado iškart, tačiau akistatos, vykusios tarp jos ir kaltinamosios, metu visgi nurodė, jog patinimas atsirado tik kitą dieną. Akivaizdu, kad nukentėjusiosios V. Š. parodymai, tiek duoti ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje yra nenuoseklūs, prieštaraujantys vieni kitiems, todėl teismui kyla pagrįsta abejonė dėl V. Š. parodymų objektyvumo ir patikimumo. Kartu teismui abejones nukentėjusiosios parodymais apie konfliktą ir jo pasekmes sukelia ir pačios nukentėjusios elgesys po konflikto. Nors nukentėjusioji teismo posėdžio metu nurodė, kad iškart po konflikto, kuomet ją neva sumušė kaltinamoji, jai pradėjo tinti žandas (medicininių dokumentų išrašė netgi nurodoma, kad atsiradusi veido asimetrija), tačiau ji, kaip sceninį darbą dirbantis žmogus (balerina) nesikreipė skubiai į gydytojus, o tiesiog išvyko į pasimatymą su tuometiniu draugu, o galiausiai visą vakarą leido su draugų kompanija, į gydytojus bei į policiją kreipėsi tik kitą dieną, t. y. po to, kai visą vakarą leido su draugais.

Įvertinus aukščiau išdėstytus nukentėjusiosios parodymų prieštaravimus, jų nenuoseklumą, matyti, jog nukentėjusioji savo parodymais linkusi minimalizuoti savo vaidmenį konflikte, viso proceso metu iš esmės dėstė skirtingas konflikto aplinkybes, todėl teismas sprendžia, jog tokie nukentėjusiosios parodymai negali būti vertinami kaip patikimi ir vien jais remiantis negalima priimti apkaltinamojo nuosprendžio kaltinamosios L. I. E. atžvilgiu. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog vienintelis byloje esantis rašytinis dokumentas, kuriame nurodoma, jog 2018 m. sausio 4 d. nukentėjusiajai smūgį sudavė būtent kaltinamoji, yra VšĮ VUL Žalgirio klinikos 2018 m. sausio 5 d. pažyma, kurioje be kita ko nurodoma, jog V. Š. sumušė kambariokė, tačiau pažymėtina, jog šiuo atveju pažymoje buvo tik įrašyti pačios V. Š. nurodyti duomenys, kurių patvirtinti ar paneigti iš esmės nėra jokios galimybės. Teismo vertinimu vien ta aplinkybė, kad nuvykusi į gydymo įstaigą V. Š., praėjus beveik parai po tarp jos ir kaltinamosios kilusio konflikto, nurodė, kad ją sumušė kaltinamoji, nesant kitų neginčijamai minėtą aplinkybę patvirtinančių įrodymų, taip pat nėra pakankama L. I. E. pripažinti kalta, padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Juolab, kad kaip matyti iš pačios nukentėjusiosios parodymų, ji po nagrinėjamo konflikto į medikus nesikreipė, o visą vakarą leido su draugais, todėl nėra galimybės daryti kategorišką išvadą, jog ir sužalojimas atsirado būtent konflikto metu, o ne vėliau. Vien ta aplinkybė, jog konflikto, kurio metu, kaip nustatyta tiek iš kaltinamosios, tiek iš nukentėjusiosios parodymų, jos abi buvo susigrūmusios rankomis, nukrito nukentėjusiosios akiniai ir iš jų iškrito lęšis, niekaip neįrodo, kad būtent kaltinamoji sudavė nukentėjusiajai smūgį delnu per veidą, dėl kurio atsirado kaltinime nurodytas sužalojimas.

Įvertinant tai, kad byloje nėra neginčijamų duomenų, kad kaltinamoji L. I. E. būtų trenkusi į veidą V. Š., taip pat tai, kad tarp nukentėjusiosios ir kaltinamosios buvo konfliktiški santykiai, byloje esant tik jų parodymams dėl įvykio, kurie negali būti patikrinti kitomis baudžiamojo proceso įstatyme numatytomis priemonėmis, bei įvertinus tai, kad nukentėjusioji viso proceso metu davė visgi skirtingus ir nenuoseklius parodymus, teismas sprendžia, jog duomenų, neginčijamai patvirtinančius L. I. E. kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nėra.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs (žr. pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012; 2K-269/2013; 2K-111/2014 ir kt.), kad sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Taigi, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o kaltinamojo kaltė turi būti pagrįsta neginčijamais įrodymais. Baudžiamasis procesas teisme yra grindžiamas rungimosi principu, įtvirtinančiu kaltinimo ir gynybos šalių lygias teises teikti įrodymus ir ginčyti kitos šalies argumentus, tuo tarpu kaltinamojo padėtis baudžiamajame procese yra apibrėžta nekaltumo prezumpcijos principo, todėl jis atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą gali tik tuo atveju, jeigu jo kaltė nusikalstamos veikos padarymu yra neginčijamai įrodyta. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.). Kadangi teisiamojo posėdžio metu nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad būtent kaltinamoji L. I. E. trenkė nukentėjusiajai į veidą ir taip sukėlė jai fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalojo, o nuosprendis negali būti grindžiamas tik prielaidomis ir spėlionėmis, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kaltinamoji L. I. E. išteisintina, neįrodžius, kad kaltinamoji padarė nusikalstamą veiką.

L. I. E. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina (b. l. 39-40).

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu atsisakė nuo pareikšto civilinio atsisakė, procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais,

nusprendžia:

L. I. E., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymo nukentėjusiajai V. Š., išteisinti, neįrodžius, kad kaltinamoji padarė nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Kaltinamajai L. I. E. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nutraukti procesą dėl V. Š. pareikšto ieškinio kaltinamajai L. I. E., nukentėjusiajai atsisakius nuo ieškinio.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Narbutaitė