Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2019-02-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-115-211/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-11-07Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2019-02-01Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-02-01
Bylos Nr.
1A-115-211/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01067-2018-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Laureta Ulbienė, Gintaras Dzedulionis, Arūnas Kisielius
Kaltinamasis
L. I. E.
Nukentėjusysis
V. Š.
Advokatai
Paulius Jablonskas
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla 1A-115-211/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01067-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; (S) 2.1.7.4; 2.4.6.4.1; 2.4.7.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Arūno Kisieliaus, Lauretos Ulbienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Linai Butkuvienei,dalyvaujant prokurorei Loretai Masiulionytei,išteisintajai L. I. E. ir jos gynėjui advokatui Pauliui Jablonskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus prokurorės Loretos Masiulionytės (toliau – prokurorė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio, kuriuo L. I. E. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymo nukentėjusiajai V. Š., išteisinta, neįrodžius, kad ji padarė nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Dėl V. Š. pareikšto ieškinio L. I. E., nukentėjusiajai atsisakius nuo ieškinio, procesas nutrauktas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. L. I. E. buvo kaltinama tuo, kad ji sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent: ji 2018 m. sausio 4 d. apie 20.00 val. bute, (duomenys neskelbtini), konflikto metu dešinės rankos delnu tyčia sudavė nukentėjusiajai V. Š. į kairįjį skruostikaulį, dėl ko V. Š. nuo veido nukrito akiniai ir iš jų iškrito kairės pusės lęšis, taip smurtaudama sukėlė nukentėjusiajai V. Š. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą dėl veido kairės pusės sumušimo. Šiais savo veiksmais L. I. E. buvo kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu prokurorė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Prokurorės teigimu, teismo išvados prieštarauja nustatytoms bylos aplinkybėms. Teismas nepagrįstai nukentėjusiosios parodymus vertino nepatikimais, taip pat remdamasis tik prieštaringais nukentėjusiosios ir kaltinamosios parodymais, nepagrįstai atmetė kitus įrodymus, kurių visetas nuosekliai ir vienodai patvirtina ir papildo būtent nukentėjusiosios parodymus.

2.1. Pasak prokurorės, priešingai nei nurodė teismas, byloje yra pakankamai objektyvių duomenų, pagrindžiančių išteisintosios kaltę dėl jai inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Teigia, kad nukentėjusioji nuosekliai ir vienodai nurodė visas esminės įvykio aplinkybes viso proceso metu, todėl teismas nepagrįstai išvardino nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo ir teisme duotų parodymų dalis kaip prieštaraujančias viena kitai, kadangi prieštaravimų minėtuose parodymuose nėra. Pasak prokurorės, vien tai, kad nukentėjusioji įvykio detales teisme apibūdino skirtingais žodžiais nei ikiteisminiame tyrime, nėra priežastis abejoti nukentėjusiosios parodymais, nes jie nekeičia parodymų esmės. Teigia, kad objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima suabejoti nukentėjusiosios parodymais, teismas nenurodė ir todėl nepagrįstai juos įvertino nepatikimais. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į nukentėjusiosios teisme išsakytą paaiškinimą, kad posėdžio dienai visų įvykio aplinkybių detaliai nebeprisimena, kad nuoskauda ir pyktis praėjo, ji atleido išteisintajai, sutiktų taikytis su ja, jei pastaroji pripažintų, ką padarė jai, taip pat dėl minėtų priežasčių nukentėjusioji atsisakė ir civilinio ieškinio.

2.2. Prokurorės teigimu, nukentėjusiosios parodymų prieštaringumo niekaip nesuponuoja ir teismo nurodytas nukentėjusiosios nepasisakymas dėl išteisintosios rankoje laikytų stiklinių. Ar nukentėjusioji matė, kad kaltinamosios rankoje buvo stiklinė ar stiklinės, teismas galėjo paklausti pačios nukentėjusiosios.

2.3. Skunde nurodoma ir tai, kad nukentėjusiosios parodymus patvirtina 2018-01-05 VšĮ VUL Žalgirio klinikos pažyma, kurioje nurodytas ne tik jai nustatytas sužalojimas, bet ir joje nukentėjusiosios nurodyta aplinkybė, kad 2018-01-04 apie 20 val. ją sumušė kambario draugė. Sužalojimo nežymų mastą dėl veido kairės pusės sumušimo patvirtina 2018-04-27 šio medicinos dokumento apžiūros metu teismo medicinos eksperto J. M. P. pateikta išvada. Taip pat 2018-01-11 akinių apžiūros protokolas patvirtina nukentėjusiosios parodymus dėl sugadintų akinių. Bylos aplinkybes, kad bute įvykio dieną buvo žodinis konfliktas, patvirtino ir pati išteisintoji.

2.4. Prokurorės teigimu, nėra jokio pagrindo abejoti, kad nukentėjusiajai sužalojimas padarytas jos nurodyto įvykio metu. Byloje nėra jokių duomenų apie galimą nukentėjusiosios sužalojimą kitomis aplinkybėmis nei įvykio dieną jos namuose apie 20 val. vakaro.

2.5. Skunde nurodoma ir tai, kad atsižvelgiant į išteisintosios parodymus, duotus ikiteisminiame tyrime ir teisme, teismas nepagrįstai juos vertino nuosekliais ir vienodais, kadangi ikiteisminio tyrimo metu ji teigė laikiusi rankoje stiklinę, akistatos metu visiškai nieko neminėjo apie rankoje turėtą stiklinę, o teisme nurodė kairėje rankoje laikiusi stiklines. Pasak prokurorės, minėti išteisintosios parodymai niekaip nepaneigia nukentėjusiosios nurodytų aplinkybių, kad išteisintoji pati priėjo prie nukentėjusiosios, kad išteisintoji konflikto metu rodė jai pirštus ir sakė, kad juos jai sukiš.

2.6. Prokurorė teigia, kad priešingai nei nurodoma teismo nuosprendyje, nukentėjusiosios parodymai yra nuoseklūs ir vienodi, juos patvirtina kiti tyrimo metu surinkti ir teisme ištirti duomenys, o bylos įrodymų visetas suponuoja išvadą, kad išteisintoji namuose konflikto metu tyčia delnu sudavė nukentėjusiajai į veidą, taip sugadindama pastarosios akinius, sukeldama nukentėjusiajai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydama jos sveikatą dėl veido kairės pusės sumušimo. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, prokurorė teigia, kad teismas netinkamai įvertino nustatytas bylos aplinkybes, padarė nepagrįstas išvadas ir nepagrįstai L. I. E. išteisino.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismo posėdžio metu prokurorė apeliacinį skundą palaikė, prašė tenkinti. Išteisintoji L. I. E. ir jos gynėjas prašė palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas atmetamas.

4. Teisėjų kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, įvertinusi byloje surinktus įrodymus dėl išteisintajai L. I. E. inkriminuotos nusikalstamos veikos, mano, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą ir motyvuotą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, todėl apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

5. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Taigi teismas savo išvadas privalo grįsti patikimais įrodymais, turi įvertinti jų visetą ir tai turi leisti jam padaryti sprendime išdėstytas išvadas.

6. Apeliaciniame skunde, nesutinkant su apylinkės teismo išvada L. I. E. išteisinti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, akcentuojama, jog teismo išvados prieštarauja nustatytoms bylos aplinkybėms, taip pat, kad teismas nepagrįstai nukentėjusiosios V. Š. parodymus vertino nepatikimais ir nuosprendį priėmė remdamasis tik prieštaringais nukentėjusiosios ir išteisintosios parodymais, nepagrįstai atmesdamas kitus įrodymus.

7. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad esant situacijai, kai apie nagrinėjamą įvykį iš skirtingų asmenų gaunama prieštaringa informacija, būtina įvertinti, kurių asmenų parodymai yra patikimi ir objektyvūs. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas, išteisindamas L. I. E., pagrįstai nesirėmė prieštaringais tiek nukentėjusiosios, tiek išteisintosios parodymais, kadangi nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp jų jau kurį laiką vyksta nesutarimai, santykiai konfliktiški. Be to, kitų duomenų, neginčijamai patvirtinančių išteisintosios L. I. E. kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nenustatyta, o apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas tik prielaidomis ir spėlionėmis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką.

8. Vertinant nukentėjusiosios V. Š. parodymų patikimumą, sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad jie dėl esminių įvykio aplinkybių nebuvo nuoseklūs. Iš nukentėjusiosios parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme metu, matyti, kad jie skyrėsi ne tik dėl pačio konflikto eigos, tačiau ir dėl situacijos, buvusios prieš konfliktą. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad konfliktas prasidėjo jai būnant namuose ir juos tvarkant, kuomet iš savo kambario išėjo išteisintoji ir pradėjo reikšti pretenzijas, vėliau trenkė į kairį skruostikaulį, nuo ko pradėjo tinti akis (b.l. 23). Analogiškos aplinkybės nurodytos ir nukentėjusiosios pareiškime, kuriame ji dar detaliau nurodė, kad skalbė, siurbė ir gamino, kai iš savo kambario išėjo L. ir pradėjo žodžiais kabinėtis, vėliau stipriai trenkė per veidą, nuo ko pradėjo tinti po akimi (b.l. 10). Teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji jau nurodė, kad jai grįžus namo, kur jau tuo metu buvo L., jos ėmė konfliktuoti tarpusavyje, po ko L. trenkė jai per veidą, nuo ko iš karto pradėjo tinti akis (b.l. 92-94). Išteisintoji L. I. E. kaltės dėl minėtos nusikalstamos veikos nepripažino ir nurodė smūgio tyčia nukentėjusiajai nesudavus, jos akinių nelietusi. Tai pati V. buvo užsimojusi ir bandė jai trenkti, tačiau ji atrėmė V. smūgį, nuo ko V. susvyravo ir savo ranka užkabino akinius, kurie nukrito. Dėl konflikto pradžios išteisintoji paaiškino, kad jai būnant namuose ir plaunant stiklines, grįžo V., po ko jos ir pradėjo konfliktuoti (b.l. 35-36, 38). Analogiškus parodymus išteisintoji davė teisiamajame posėdyje, pabrėždama, kad nelietė nukentėjusiosios, o tiesiog užsidengė veidą ranka nuo pastarosios smūgio. V. susvyruodama užkabino savo akinius, kurie nukrito ant žemės ir iškrito stikliukas. Taip pat nurodė, kad V. ją apkalba, nes pati ją (išteisintąją) užsipuolė agresyvia pozicija, po visko pašaipiai juokėsi (b.l. 90-92). Be to matyti, kad nukentėjusioji V. Š. apklausiama teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad smūgis jai buvo suduotas jos kambario tarpduryje, po to, kai ji L. I. E. parodė vidurinį pirštą (b.l. 92-94). Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu vykusių apklausų metu nukentėjusioji nurodė, kad L. I. E. tiesiog priėjo prie jos ir trenkė jai į veidą (b.l. 23), o akistatos metu nukentėjusioji nurodė, kad konflikto metu, jai bandant gintis žodžiais nuo L. I. E., ji (nukentėjusioji) stovėjo pakankamai toli savo kambaryje, o L. I. E. priėjo prie jos ir mosikavo pirštais, ji bandė pirštus atitraukti, tada L. I. E. trenkė jai per veidą (b.l. 42-43).

9. Nenuoseklūs nukentėjusiosios parodymai ir dėl jai padaryto sužalojimo atsiradimo. Pastaroji tiek pareiškime, tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, bei teisme nurodė, kad nuo L. I. E. suduoto smūgio į kairįjį skruostikaulį, iš karto pradėjo tinti po akimi, ji skundėsi skausmu ir pačiai išteisintajai, tačiau matyti, kad akistatos metu nurodė patinimą ir skausmą atsiradus tik kitą dieną (b.l. 42-43). Be to, teisiamojo posėdžio metu išteisintoji L. I. E. į klausimą apie minėtą sužalojimą, nurodė sužalojimų ant nukentėjusiosios veido nemačiusi (b.l. 90-92).

10. Esant tokiems nukentėjusiosios V. Š. ir išteisintosios L. I. E. parodymams, kurie prieštarauja vieni kitiems, o prieštaravimų pašalinti nepavyko, pagrįstai pirmosios instancijos teismas jais nesivadovavo. Akivaizdu, kad nukentėjusiajai nustatytas sužalojimas galėjo atsirasti ir akiniai nukristi tiek išteisintosios, tiek nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas itin atidžiai ir detaliai išanalizavo abiejų konfliktuojančių pusių parodymus ir kitus įrodymus ir padarė išvadą, kad dėl esančių abejonių negalima priimti apkaltinamojo nuosprendžio.

11. Prokurorės teigimu, išteisintosios kaltę padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką patvirtina ir byloje pateikta 2018-01-05 VšĮ VUL Žalgirio klinikos pažyma, kurioje nurodytas nukentėjusiajai nustatytas sužalojimas bei aplinkybė, kad ją sumušė būtent kambariokė L. I. E., taip pat 2018-01-11 akinių apžiūros protokolas, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šie įrodymai nėra pakankami teigti, kad nukentėjusiajai nustatytą sužalojimą padarė būtent L. I. E.. Akivaizdu, kad šie įrodymai nepaneigia ir išteisintosios nurodomos aplinkybės, kad akiniai galėjo nukristi ir patinimas atsirasti pačiai nukentėjusiajai užkabinus akinius su savo ranka, kuomet L. I. E. gindamasi atrėmė pastarosios smūgį. Juo labiau, kad aplinkybę, jog konflikto metu nesutariančios merginos buvo susigrūmusios rankomis, pripažino ir pati nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme (b.l. 42-43, b.l. 92-94).

12. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų visumos pagrindu pagrįstai sprendė, kad byloje nesant kitų objektyvių duomenų apie nukentėjusiajai padarytą sužalojimą, kurie patvirtintų pastarosios parodymus, jais besąlygiškai remtis negalima, o išnaudojus visas galimybes, prieštaravimų pašalinti nepavyko, todėl, remdamasis in dubio pro reo principu, visas abejones vertino išteisintosios L. I. E. naudai ir konstatavo, kad byloje nebuvo surinkta pakankamų įrodymų dėl L. I. E. kaltės.

13. Kita vertus apylinkės teismas pagrįstai išteisindamas L. I. E. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, netinkamai nurodė išteisinimo pagrindą. Nuosprendžių rūšys yra numatytos BPK 303 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, teismas priima išteisinamąjį nuosprendį, jeigu: nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (1 punktas) arba jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (2 punktas). Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, t. y. neįrodžius, kad L. I. F. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, taigi nustačius, kad nusikalstama veika buvo padaryta, bet ją padarė ne išteisintoji. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies motyvų matyti, kad išvada dėl L. I. E. išteisinimo grindžiama tuo, kad pastarosios veikoje nėra BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties požymių. Pagal teismų praktiką tada, kai nagrinėjant bylą teisme nustatoma, kad nusikalstama veika , apie kurią buvo pateikta informacija kaip apie nusikalstamą, nebuvo padaryta arba padaryta veika neatitinka baudžiamojo įstatymo numatytos nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties, priimamas išteisinamasis nuosprendis remiantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, t. y. nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-455/2014, 2K-289-693/2017). Dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas nurodant tinkamą išteisinimo pagrindą.

14. Kitų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio neteisėtumo ir nepagrįstumo pagrindų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus prokurorės Loretos Masiulionytės apeliacinį skundą atmesti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nuosprendį dėl L. I. E. išteisinimo: nustatyti, kad ji išteisinama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai (parašai) Gintaras DzedulionisArūnas KisieliusLaureta UlbienėNuorašas tikras:Teisėja Laureta Ulbienė