Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-11-21 · Civilinė byla Nr. e2S-2754-603/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-11-21
Bylos Nr.
e2S-2754-603/2024
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-00613-2023-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Bujokaitė
Pareiškėjas
L. J.
Kategorijos
  • 3.1.18.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-2754-603/2024Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00613-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.3.; 3.3.2.7. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 21 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo L. J. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje – antstolis R. V., uždaroji akcinė bendrovė „Gerovės“ konservų fabrikas, G. Š., A. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. pareiškėjas pateiktu prašymu teismo prašė nepranešus suinteresuotiems asmenims taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki įsiteisės teismo sprendimas pagal pareiškėjo skundą šioje byloje, vykdomosiose bylose Nr. 0179/22/00384, Nr. 0179/22/00397, Nr. 0179/24/01547 sustabdyti bet kokius vykdymo veiksmus pareiškėjui priklausančio gyvenamojo būsto (pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas: 378,73 kv. m, esančio (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), plotas: 0,1500 ha, (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas: 0,0599 ha, (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Turtas) atžvilgiu, įskaitant, bet neapsiribojant išieškojimą iš jo. Prašymą grindė šiais argumentais:

Šalies argumentai

1.1. pareiškėjas L. J. yra pateikęs skundą dėl antstolio veiksmų, ginčydamas antstolio R. V. 2024 m. liepos 18 d. priimtą patvarkymą Nr. S-24-179-15626 (toliau – ir Patvarkymas), kuriuo nustatyta pareiškėjui kaip skolininkui priklausančio areštuoto Turto vertė;

1.2. nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas ne tik gali tapti neįmanomas, bet ir apskritai gali tapti beprasmis. Vertinant pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimą – tikėtiną skundo pagrįstumą, pareiškėjo teismui pateiktas skundas yra tikėtinai pagrįstas: skunde dėl antstolio veiksmų išdėstyti aiškūs argumentai, prie skundo pridėti skunde nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Skunde nurodytos aplinkybės ir teisės aktai nesudaro pagrindo išvadai, kad toks skundas būtų akivaizdžiai nepagrįstas, kad pareiškėjas būtų pasirinkęs aiškiai netinkamą ar nepagrįstą teisių gynimo būdą;

1.3. egzistuoja ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, pareiškėjui galimai palankus teismo sprendimas gali likti ne tik neįvykdytas, bet jo priėmimas apskritai gali prarasti savo prasmę, o pareiškėjo teisės ir teisėti interesai, atitinkamai, liktų neapginti. Skundžiamu Patvarkymu antstolis, atlikus ekspertizę (ekspertizės aktas Nr. E-24-06-26-L175, vertės nustatymo data 2024 m. birželio 26 d.), nustatė, kad areštuoto Turto rinkos vertė lygi 470 000 Eur, su ja pareiškėjas ir nesutinka. Tuo tarpu antstolis jau yra pradėjęs konkrečius vykdymo veiksmus, nukreiptus į išieškojimą iš Turto – pradeti priverstinio išieškojimo iš Turto veiksmai - 2014 m. rugsėjo 17 d. patvarkymu yra paskelbtos Turto varžytinės, varžytynių pradžia 2024 m. rugsėjo 17 d. 13:58:47, varžytynių pabaiga 2024 m. spalio 17 d. 13:58:59. Turtas varžytynėse parduodamas už 376 000 Eur, t. y. 80 proc. antstolio nustatytos Turto rinkos vertės, kurią pareiškėjas ginčija šioje byloje. Pareiškėjo teigimu, šioje byloje netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius išieškojimo iš Turto tol, kol nėra patikrintas Patvarkymo teisėtumas bei atitinkamai nėra išspręstas klausimas dėl Turto vertės, kyla reali grėsmė pareiškėjui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui šioje byloje. Teismui tenkinus pareiškėjo skundą (t. y. panaikinus skundžiamą patvarkymą ir įpareigojus antstolį areštuoto Turto rinkos vertę nustatyti iš naujo, skiriant papildomą/pakartotinę ekspertizę), toks teismo sprendimas pareiškėjui taptų pavėluotu, beprasmiu ir savitiksliu, kadangi areštuotas Turtas jau gali būti realizuotas iš varžytynių, be to, jau gali būti realizuotas už kainą, kurią pareiškėjas šioje byloje kvestionuoja;

1.4. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), pareiškėjas gyvena kartu su savo sutuoktine bei trimis jų vaikais (studente dukra, studentu sūnumi bei mokykloje besimokančia nepilnamete dukterimi). Vėliau patenkinus pareiškėjo skundą ir atitinkamai panaikinus Patvarkymą, pareiškėjui palankaus teismo sprendimo priėmimas iš esmės prarastų savo prasmę, o pareiškėjui ir jo šeimai kiltų neproporcingai didelės turtinės ir asmeninės neturtinės pasekmės, pareiškėjo šeima gali netekti vienintelės savo gyvenamosios vietos. Kol nėra išspręstas ginčas dėl Turto vertės nustatymo, tenkinus pareiškėjo skundą ir įpareigojus antstolį iš naujo nustatyti Turto vertę, tačiau Turtui jau galimai esant parduotam už šioje byloje ginčijamą vertę, būtų užprogramuoti tolesni ginčai, būtų apsunkintas teismo sprendimo įvykdymas, padidėtų vykdymo išlaidos. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš esmės nepažeistų išieškotojo interesų, nes šios kategorijos bylos nagrinėjamos gana greitai, todėl tai nėra proporcinga pasekmėms, kurios ginčo atveju gali kilti pareiškėjui ir jo šeimai.

Atsiliepimas

2. Suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Gerovės“ konservų fabrikas ir G. Š. pateikė atsiliepimą, kuriame teismo prašė netenkinti pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:

2.1. pareiškėjo skundas yra pareikštas nepagrįstai, nesąžiningai ir piktnaudžiaujant teisės aktų suteikiamomis materialinėmis ir procesinėmis teisėmis. Aplinkybė, kad pareiškėjo skundas negali būti laikomas tikėtinai pagrįstu, jau yra konstatuota įsiteisėjusiu ir prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai (dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) turinčia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-21301-994/2024. Pareiškėjas šios teismo nutarties neskundė;

Atsiliepimas

2.2. pareiškėjas nereiškė prieštaravimų dėl antstolio 2023 m. lapkričio 29 d. patvarkymo, kuriuo Turto vertinimo ekspertizę buvo pavesta atlikti UAB „Centro kubas-Nekilnojamasis turtas“, nedalyvavo 2024 m. gegužės 8 d. antstoliui ir vertintojui apžiūrint vertinamą Turtą. Nei apžiūros metu, nei po jos – nei pareiškėjas, nei jo atstovas, nepateikė Turto vertintojui ar antstoliui jokių duomenų ar informacijos, kuri, jų manymu, turėjo būti įvertinta rengiant ekspertizės aktą. Pareiškėjas antstoliui neteikė nei motyvuoto prieštaravimo dėl ekspertizės akto, nei prašymo dėl pakartotinės ekspertizės paskyrimo. Kadangi nei prieštaravimų, nei prašymų nebuvo gauta, antstolis pagrįstai 2024 m. liepos 18 d. priėmė patvarkymą nustatyti Turto rinkos vertę;

2.3. neįrodyta antroji būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Šiuo atveju nėra jokių išimtinių aplinkybių stabdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Skolininkai L. J. ir A. J. nerodo jokios iniciatyvos grąžinti nors dalį skolos UAB „Gerovės“ konservų fabrikui ir/ar G. Š. antstolio vykdomose vykdomosiose bylose Nr. 0179/22/00378, Nr. 0179/22/00383, Nr. 0179/22/00384, Nr. 0179/22/00397. Vykdymo veiksmų sustabdymas šiuo atveju pažeistų vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą ir išieškotojų teises;

2.4. nėra pagrindo išvadai, kad Turtas bus parduotas pirmosiose varžytinėse, todėl net tuo atveju, jeigu būtų priimta pareiškėjui palanki teismo nutartis dėl pareiškėjo skundo, jos įvykdymas niekaip negalėtų nei pasunkėti, nei tapti neįmanomu. Pareiškėjas priešingo fakto neįrodė, todėl ir taikyti pareiškėjo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių nėra pagrindo. Teismui tenkinus pareiškėjo prašymą ir pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų visiškai nepagrįstai sustabdyti išieškojimo veiksmai ir toliau vilkinamas išieškojimas iš skolininkų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartimi pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

4. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio 1 dalies 10 punktą viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių yra išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Pažymėjo, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais, tik neabejotinai įsitikinus, kad, nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas.

5. Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų tikėtiną pagrįstumą, laikė, jog teikiamas skundas dėl antstolio veiksmų šioje bylos stadijoje kelia teismui abejonių jo tikėtinu pagrįstumu. Nurodė, kad teismui tokias abejones kelia tai, jog teikiamą skundą pareiškėjas grindžia ne konkrečiais neteisėtais antstolio veiksmais, o ekspertizės akte, pareiškėjo teigimu, esančiomis klaidomis, neatitikimais ir/ar ydomis, lemiančiomis skundžiamame Patvarkyme antstolio nustatytos Turto rinkos vertės nepagrįstumą/neteisingumą. Pažymėjo, kad įstatymas, apibrėždamas vykdymo proceso dalyvių teises vykdymo procese, suteikia jiems patiems teises ne tik dalyvauti nustatant vykdymo procese areštuoto turto rinkos vertę, bet ir antstoliui nusprendus jos nustatymą pavesti ekspertui, įstatyme nustatyta tvarka reikšti prieštaravimą dėl eksperto nustatytos areštuoto turto rinkos vertės (CPK 643 straipsnio 1, 4, 6, 8 punktai, 681 straipsnio 1, 3 dalis, 682 straipsnio 2, 3, 4 dalis). Tuo tarpu pareiškėjas, nesutikdamas su eksperto nustatyta Turto rinkos verte, pasirinko naudotis ne įstatymo jam suteikta teise teikti antstoliui motyvuotus prieštaravimus dėl eksperto nustatytos vertės, o teikti skundą dėl antstolio Patvarkymo, kuriame ir nustatyta Turto rinkos vertės.

6. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui pasirinkus tokį jo pažeistų teisių gynybos būdą tenka pareiga ne tik pagrįsti, jog ekspertizės akte tam tikros klaidos, neatitikimai ir/ar ydos yra, ką jis tikėtinai pagrindžia teikiamame skunde nurodomais paaiškinimais ir teikiamais į bylą įrodymais, bet ir pagrįsti, kad pareiškėjo nurodomos ekspertizės akte esančios klaidos, neatitikimai ir/ar ydos, yra tokios, jog jos, nesant prieštaravimų iš vykdymo proceso šalių, neabejotinai privalėjo sukelti abejones pačiam antstoliui dėl eksperto nustatytos Turto rinkos vertės pagrįstumo/teisingumo. Teismo vertinimu, tokių argumentų, įrodymų pareiškėjo pateiktas skundas dėl antstolio veiksmų šioje bylos stadijoje akivaizdžiai ir stokoja. Kartu atkreipė dėmesį į tai, kad teismas, neturėdamas specialių žinių turto rinkos vertės nustatymo srityje ir nesant į bylą pateiktų atitinkamų argumentų, įrodymų, liudijančių, kaip ir kiek pareiškėjo nurodomos ekspertizės akto klaidos, neatitikimai ir/ar ydos, galėjo lemti ir/ar lėmė Patvarkymu nustatytą Turto rinkos vertę, neturi pagrindo pripažinti skundą tikėtinai pagrįstu šioje bylos stadijoje.

7. Kadangi nenustatytas tikėtino pareiškėjo pateikto skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumas, teismas laikė nesant pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismo vertinimu, faktas, jog antstolis nuo 2024 m. rugsėjo 17 d. yra paskelbęs Turto varžytynes, savaime nėra pagrindu teigti, jog pareiškėjo teisės, kurių gynybos jis siekia šioje byloje – nustatyti realią Turto rinkos kainą, neabejotinai nebus užtikrintos, nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių. Nurodė, kad pagal teismų praktiką turto vidutinė rinkos vertė nustatoma ne tik įkainojant turtą ir nustatant pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą, bet ir varžytynių dalyviams varžantis dėl parduodamo turto pirkimo, todėl teigti, kad antstolio nustatyta turto kaina, yra kaina, už kurią turtas besąlygiškai bus parduotas, nėra pagrindo.

8. Kitų byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių aspektu teismas sprendė nepasisakyti, kadangi jos lemiamos reikšmės sprendžiant teikiamą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturi. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjo formuluojamas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra nepagrįstai platus, siejamas ne tik su Turto rinkos vertės nustatymu, kas vienintelis yra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9. Apeliantas (pareiškėjas) pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. nutarties, prašydamas skundžiamą nutartį panaikinti iš klausimą išspręsti iš esmės – taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirajame skunde remiasi šiais argumentais:

9.1. teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų kelia tikėtinas abejones jo pagrįstumu. Spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas faktiškai įvertino skundo reikalavimų (ne)pagrįstumą, tokiu būdu išspręsdamas bylą iš esmės ir nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos;

Šalies argumentai

9.2. prieštaravimų dėl turto vertės nepateikimas antstoliui per CPK 681 straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą neapriboja pareiškėjo galimybės ginčyti antstolio veiksmų teisėtumą pagal CPK 510 ir 512 straipsnių nuostatas. Taigi, pareiškėjas pasirinko tinkamą ir pagrįstą savo teisių gynybos būdą;

9.3. spręsdami laikinųjų apsaugos priemonių klausimą teismai nesprendžia bylos iš esmės ir nepasisako dėl ieškinio (skundo) reikalavimų (ne)pagrįstumo, kai tuo tarpu nurodydamas, kokių argumentų ir kokių įrodymų stokoja pareiškėjo skundas, teismas vertino paties skundo pagrįstumą. Pareiškėjo skunde išdėstyti aiškūs argumentai, prie skundo pridėti skunde nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai, o nurodytos aplinkybės ir teisės aktai nesudaro pagrindo išvadai, kad toks skundas būtų akivaizdžiai nepagrįstas ar pareiškėjas būtų pasirinkęs aiškiai netinkamą ar nepagrįstą teisių gynimo būdą;

9.4. pareiškėjo skunde nurodyti trūkumai yra akivaizdūs ir pakankami tam, kad tiek antstoliui, tiek teismui, neturintiems specialių turto vertinimo žinių, kiltų abejonių dėl pareiškėjui priklausančio turto vertės nustatymo (remiantis ekspertizės aktu) pagrįstumo. Antstoliui, net ir nesant pareiškėjo prieštaravimų, turėjo kilti abejonių dėl ekspertizės aktu nustatytos turto kainos. Todėl, atitinkamai, antstolis, turėdamas įstatymo nustatytą pareigą teisingai ir pagrįstai įkainoti skolininko turtą, privalėjo kreiptis į ekspertą dėl abejonių pašalinimo (pavyzdžiui, prašant pateikti papildomus paaiškinimus ar pan.);

9.5. prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones detaliai išdėstyta ir pagrįsta antroji laikinųjų apsaugos priemonių sąlyga – grėsmė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas ne tik gali pasunkėti, bet teismo sprendimas apskritai gali tapti neįvykdomas (neįgyvendinamas), o pareiškėjo teisės tokiu atveju liktų neapgintos;

9.6. nepagrįstas teismo argumentas, kad pareiškėjo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra pernelyg plačios, kadangi teismas visais atvejais turi teisę prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies (pvz. sustabdyti pareiškėjui priklausančio turto (gyvenamojo būsto) pardavimą iš varžytynių, kol bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų ir įsiteisės teismo sprendimas byloje);

9.7. netenkindamas pareiškėjo prašymo teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė jokių motyvų, dėl kurių šiuo atveju nėra pagrindo remtis pareiškėjo nurodyta teismų praktika (civ. byla Nr. e2S-1548-432/2019), pagal kurią laikinosios apsaugos priemonės analogiškomis aplinkybėmis yra taikomos.

Atsiliepimas

10. Suinteresuoti asmenys UAB „Gerovės“ konservų fabrikas ir G. Š. atsiliepime su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:

10.1. priešingai nei teigia apeliantas, spręsdamas pareiškėjo prašymo (ne)tenkinimo klausimą teismas bylos iš esmės neišnagrinėjo, tačiau turėjo ne tik teisę bet ir pareigą atlikti pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų prima facie (ne)pagrįstumo įvertinimą. Tai yra viena iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo vertinimo stadijų;

10.2. teismo išreikštos abejonės pareiškėjo skundo patenkinimo galimybe pagrįstos visų pirma ieškovo pasirinktu savo teisių gynybos būdu. CPK aiškiai įtvirtinta tvarka, pagal kurią areštuoto turto vertė nustatoma skiriant ekspertizę, tarp jų ir galimybė pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertize nustatytos turto vertės tuo atveju, jeigu išieškotojas ar skolininkas nesutinka su nustatyta turto verte. Pareiškėjui nepareiškus prieštaravimų dėl Turto vertės ir neteikus antstoliui prašymo skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę Turto vertei nustatyti, civilinio proceso tvarka skundžiamas antstolio patvarkymas dėl tokio prašymo išsprendimo nebuvo priimtas, o buvo priimtas tik informacinio pobūdžio patvarkymas (skundžiamas patvarkymas), kuriuo antstolis informavo, jog ekspertizės akte nurodyta atitinkama Turto vertė, kuris net nesukelia jokių teisinių padarinių, negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas ir negalėjo būti apskųstas teismui CPK 510 ir 512 straipsniuose nustatyta tvarka (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-684/2020). Taigi, pareiškėjas būtų turėjęs teisę skųsti antstolio antstolio patvarkymą atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, tačiau ne informacinio pobūdžio skundžiamą patvarkymą. Tuo tarpu pareiškėjo reikalavimas negali sukelti materialiųjų teisinių padarinių;

10.3. vykstant šios civilinės bylos nagrinėjimo pasirengimui pareiškėjas pateikė dar vieną skundą dėl antstolio 2024 m. rugsėjo 17 d. patvarkymo Nr. S-24-179-22903 dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių paskelbimo panaikinimo, kartu prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Prašymas buvo grindžiamas 2024 m. spalio 1 d. konsultacine išvada, kurioje buvo pateiktas skolininko užsakymu atliktas vertinimas dėl areštuoto turto vertės. Taigi, pareiškėjas netiesiogiai pripažino teismo nutarties argumentų pagrįstumą dėl prima facie vertinimo. Pareiškėjas analogišką išvadą pateikė ir nagrinėjamoje civilinėje byloje, siekdamas papildomais įrodymais ir argumentais pakeisti teismo vertinimą;

10.4. teismo nutartyje pateikti aiškūs motyvai ir argumentai, jog nagrinėjamu atveju nekyla jokia reali grėsmė pareiškėjui dėl teismo sprendimo nevykdymo. Šio atsiliepimo rengimo ir teikimo teismui metu jau yra pasibaigusios pirmosios varžytinės, kurios yra laikomos neįvykusiomis, kadangi jose neužsiregistravo ir savo kainos pasiūlymo nepateikė nei vienas varžytinių dalyvis;

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

12. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – iki įsiteisės nutartis dėl skundo dėl antstolio veiksmų sustabdyti bet kokius vykdymo veiksmus, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

15. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese taikoma išimtiniais atvejais. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šią laikinąją apsaugos priemonę taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad, nepritaikius tokios priemonės, galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019). Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo instituto specifika įpareigoja teismą tokią laikinąją apsaugos priemonę taikyti labiau rezervuotai, nei paprastai (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-413-516/2019).

16. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis ir esmė – rizikos (grėsmės), kad ieškovui galbūt palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas ar jo įvykdymas bus apsunkintas, eliminavimas. Būtent grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nustatymas (kartu egzistuojant preliminaraus ieškinio pagrįstumo sąlygai) ir apsprendžia poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-464/2020).

17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visų pirma sprendė, jog pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų šioje proceso stadijoje kelia abejonių tikėtinu jo pagrįstumu, t. y. laikė, kad skundas prima facie nepagrįstas. Tokią išvadą padarė įvertinęs pareiškėjo pasirinktą jo galimai pažeistų teisių gynybos būdą, skunde dėl antstolio veiksmų įrodinėjamas aplinkybes, susijusias su nepagrįstai įvertintu Turtu ir nustatyta per maža jo kaina, kuri sąlygoja ir tolimesnius veiksmus (pvz. pradinę varžytynių pradinę kaina), kartu pažymėdamas, kad pareiškėjo argumentai dėl nustatytos Turto rinkos vertės pagrįstumo/teisingumo stokoja argumentų ir įrodymų, jog pareiškėjo nurodomos ekspertizės akte esančios klaidos, neatitikimai ir/ar ydos, yra tokios, kad jos, nesant prieštaravimų iš vykdymo proceso šalių, neabejotinai privalėjo sukelti abejones pačiam antstoliui dėl eksperto nustatytos Turto rinkos vertės pagrįstumo/teisingumo. Nors apeliantas teikdamas atskirąjį skundą ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo pritarti apeliantui, kad prašymo pateikimo dieną pagal turimus duomenis teismas neteisingai įvertino pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos neegzistavimo aplinkybę.

18. Kartu iš civilinės bylos duomenų nustatyta, jog pareiškėjas pateikė pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat pateikė į bylą ir papildomus įrodymus, kuriais grindė teikiamo skundo dėl antstolio veiksmų pagrindą sudarančias faktines aplinkybes, o pirmosios instancijos teismas 2024 m. spalio 15 d. nutartimi laikė, jog pareiškėjo skundas šioje bylos stadijoje vertintinas kaip tikėtinai pagrįstas. Taigi, kaip matyti, apeliantas teikė papildomus įrodymus siekdamas patvirtinti teiginius apie neteisingai nustatytą Turto vertę, o kartu grįsdamas pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kadangi pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos egzistavimas pagrįstas papildomais įrodymais, kurie pateikti jau išnagrinėjus pirminį pareiškėjo prašymą ir kartu su pakartotiniu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jie įvertinti kitoje apylinkės teismo nutartyje, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šios nutarties argumentus pirmosios sąlygos egzistavimo prasme, laiko, jog teismas, spręsdamas pirminį prašymą pagal tuo metu turėtus byloje duomenis, teisingai konstatavo, kad pareiškėjo skundas kelia abejonių tikėtinu jo pagrįstumu.

19. Kartu pastebėtina, jog apeliantas nepagrįstai remiasi argumentu, jog teismas, vertindamas skundo prima facie pagrįstumą, nukrypo nuo teismų praktikos ir pasisakė dėl skundo esmės. Teismų praktikoje ne kartą aptarta prima facie vertinimo apimtis, pažymint, jog teismas, spręsdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių įvertina ar ieškinys (šiuo atveju skundas) atitinka teisės aktuose nustatytus jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus, ar ieškovo pasirinktas jo teisių gynimo būdas nėra akivaizdžiai netinkamas, bei preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194-2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-970-553/2023). Šiuo gi atveju, kaip matyti iš teismo argumentų, skundo pagrįstumas buvo vertintas preliminariai, aptariant tik tai, jog argumentai dėl Turto vertės neteisingo nustatymo stokoja argumentų ir pagrindimo.

20. Nenustatyta pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių sąlyga sudaro pagrindą savaime netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, kadangi, kaip jau minėta, turi būti nustatytos abi sąlygos tam, kad būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties, apylinkės teismas pasisakė ir dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos egzistavimo, spręsdamas, jog Turto varžytynių paskelbimas nesudaro pagrindo savaime teigti, jog pareiškėjo teisės neabejotinai nebus užtikrintos. Sutiktina su apylinkės teismo paminėtu teismų praktikoje suformuotu vertinimu, jog turto vidutinė rinkos vertė nustatoma ne tik įkainojant turtą ir nustatant pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą, bet ir varžytynių dalyviams varžantis dėl parduodamo turto pirkimo. Taigi, apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu pažymi, kad net ir tuo atveju, jeigu nustatyta per maža Turto kaina, kaip kad siekia įrodyti apeliantas, tai savaime nesuponuoja grėsmės aplinkybės. Tačiau, pastebėtina ir tai, kad sprendžiant pakartotinį apelianto prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, apylinkės teismas vėlesne nutartimi sprendė egzistuojant ir antrąją laikinųjų apsaugos priemonių sąlygą. Plačiau šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas, vertindamas skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą nepasisako, kadangi, kaip jau minėta, nustačius, jog pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių sąlyga - prima facie pagrįstumas įvertinta pagal prašymo nagrinėjimo metu turėtus byloje duomenis teisingai, savaime sudaro pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių netaikyti.

21. Kita vertus, kaip jau minėta, apelianto prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėtas pakartotinai apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. nutartimi ir iš dalies tenkintas, dėl šios nutarties pateiktas atskirasis skundas, taigi, dalis apelianto argumentų dėl nepagrįstai atsisakytų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių bei būtinųjų sąlygų jų taikymui neteisingo įvertinimo, nėra aktualūs.

22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas laiko, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir nenukrypdamas nuo teismų praktikos įvertino laikinųjų apsaugos priemonių sąlygas ir pagrįstai sprendė, jog nagrinėjant prašymą pagal tuo metu buvusius duomenis pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų kėlė abejonių tikėtinu jo pagrįstumu. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010, kt.). Todėl į esminius atskirojo skundo argumentus atsakius, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo atskirojo skundo netenkinti.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartį.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Loreta Bujokaitė