Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 8 d. sprendimu (6 t., b. l. 34–39) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Teismas nustatė, kad šioje byloje ginčas yra kilęs dėl Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimų, kuriais atsisakyta patenkinti pareiškėjo prašymą patikslinti, ištaisyti bei papildyti netikslius ir klaidingus Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenis, teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymas (toliau –ir NTRĮ) reglamentuoja žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą Nekilnojamojo turto registre, Nekilnojamojo turto registro statusą, šio registro steigimą, tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teises, pareigas bei atsakomybę. Įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis numato, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011 ir kt.). Pirmiau nurodytos nuostatos suponuoja išvadą, kad Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas turi išsamiai patikrinti pateiktus dokumentus, kurių pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti daiktines teises. Teismas taip pat nurodė, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą bei daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą procedūra paprastai yra pradedama suinteresuotam asmeniui pateikus prašymą ir teisės aktuose nustatytus dokumentus (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 str. 2 d., 13 str., Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 str.). Nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre yra laikomas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 str. 2 d., Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 3 d.). Nekilnojamųjų daiktų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau – ir Kadastro nuostatai). Taip pat turi būti remiamasi kitais susijusiais norminiais teisės aktais. Į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi nekilnojamojo daikto (statinių) kadastro duomenys (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 str. 2 d.) nustatomi atliekant kadastrinius matavimus ir sudarant nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 str.). Kadastrinių matavimų atlikimas ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos sudarymas pats savaime nereiškia, kad nekilnojamojo daikto duomenys įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, Nekilnojamojo turto kadastro objektais yra žemės sklypai, statiniai ir patalpos, suformuotos kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi statinių kadastro duomenys, nurodyti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje (objektas, unikalus statinio numeris, kuris nekinta visą statinio buvimo laiką, statinio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ir statinio pavadinimas, statinio parametrai, statinio statybinė medžiaga, statinio vidaus įrangos charakteristikos bei kt.). Teismas pažymėjo, jog pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio, 13 straipsnio 1, 2 dalimis, Kadastro nuostatų 84, 85, 88 punktais nustatytą teisinį reglamentavimą kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą jo tvarkytojui turi būti pateikti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai (valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas; teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; rašytiniai sandoriai; kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai) ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Taigi nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla yra vienas iš privalomųjų dokumentų, kuris teikiamas kartu su prašymu dėl nekilnojamojo daikto įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą. Kadastro nuostatai įpareigoja Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytoją patikrinti pateiktus dokumentus (Kadastro nuostatų 88 p.). Kai pateikti dokumentai atitinka nustatytus reikalavimus ir jų pakanka duomenims įrašyti, Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas nekilnojamojo daikto kadastro duomenis įrašo į Nekilnojamojo turto kadastrą (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 str. 1 d., Kadastro nuostatų 90 p.). Teismas atkreipė dėmesį, kad Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnyje nurodyta, jog kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti Nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma nors viena iš šiame straipsnyje (1–5 punktuose) nurodytų aplinkybių. Ši įstatymo nuostata yra imperatyvi. Nustatęs nors vieną iš paminėtame įstatymo straipsnyje nurodytų aplinkybių, Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas turi atsisakyti įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnis nustato, kad prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo. Kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių atsiradimą. Dokumentai, kurių pagrindu patvirtinamos, atsiranda, baigiasi, perleidžiamos ar suvaržomos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai, turi atitikti teisės aktų reikalavimus, juose turi būti įregistravimui Nekilnojamojo turto registre būtini duomenys (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 str. 1, 2, 3 d.). Tam, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas galėtų įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, turi būti abi įstatymo nustatytos sąlygos: Nekilnojamojo turto registre turi būti įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 str. 1 d.) ir turi būti pateikiami teisės aktų reikalavimus atitinkantys dokumentai, nurodyti šio įstatymo 22 straipsnyje, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių atsiradimą. Neatitikimas vien tik pirmajai sąlygai (Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas pats nekilnojamasis daiktas) yra pagrindas teritoriniam registratoriui prašymą dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą įregistravimo atmesti. Teismas nustatė, kad pareiškėjo prašymas dėl nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą buvo atmestas, kadangi teritoriniam registratoriui nebuvo pateikta nekilnojamojo turto kadastro byla, parengta pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo reikalavimus, bei nebuvo pateikti kiti dokumentai, numatyti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnyje. Teismas, išnagrinėjęs byloje esančius rašytinius dokumentus, konstatavo, jog teritorinis registratorius teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą nurodytu pagrindu. Teismas nurodė, kad Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, jog į Nekilnojamojo turtą kadastrą įrašomi statinio parametrai: plotas, tūris, ilgis, plotis, skersmuo, skerspjūvis, aukštis, gylis, perimetras arba kiti statiniams būdingi geometriniai parametrai ir kiti šioje straipsnio dalyje išvardyti kadastro duomenys. Nustatė, kad pareiškėjas nurodė, jog pastatų pakitimai nustatyti 2011 m. spalio 18 d. UAB „Inventora“ matininkės-ekspertės N. G. kadastriniais matavimais. Tačiau teismui pateiktame statinių išdėstymo plane bei armatūros cecho kadastro duomenyse nėra Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatytų statinių kadastro duomenų, nurodytų duomenų nepakanka nekilnojamojo daikto kadastro duomenims įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą. Pateiktame statinių išdėstymo plane bei kadastriniuose matavimuose užfiksuoti tik tam tikri statinių dalių fragmentai ar jų liekanos. Šiuose dokumentuose nėra visų statiniams būdingų parametrų, todėl pareiškėjo nurodytų statinių (jų kadastro duomenų) (vieta plane; 1G1m; 2G2b+m; 3G0p; 8G1p; 9G5p; 10G1p; 11G1b; kalkių duobė; betono poligonas; armatūros cechas 8p1p, sargų postas 11H1p) įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą yra negalimas. Bylos nagrinėjimo metu teismui nebuvo pateikta naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paminėti statiniai kada nors anksčiau buvo įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 3 d.). Be to, kaip teisingai nurodė teritorinis registratorius 2011 m. gruodžio 20 d. sprendime Nr. (2.17.6)R7-1234 „Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų taisymo Nekilnojamojo turto kadastre ir jų pakeitimo“, 2001 m. sausio 10 d. kadastrinių matavimų metu buvo nustatyta, kad pastatai sunaikinti, todėl į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašyti duomenys apie nekilnojamuosius daiktus atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo skunde bei teismo posėdyje paminėtoje 1993 m. gegužės 10 d. viešo akcijų pasirašymo sutartyje, 1993 m. liepos 9 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokole iš viso nėra paminėtas ar nurodytas joks nekilnojamasis daiktas, todėl tokių dokumentų pagrindu juridinių faktų registracija yra negalima; pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.102 straipsnio 1 dalį, akcija apibrėžiama tik kaip vertybinis popierius, patvirtinantis jos turėtojo (akcininko) teisę dalyvauti valdant įmonę, jeigu įstatymai nenustato ko kita, teisę gauti akcinės įmonės pelno dalį dividendais ir teisę į dalį įmonės turto, likusio po jos likvidavimo, ir kitas įstatymų nustatytas teises, tačiau negali būti nekilnojamojo daikto nuosavybės teisės įgijimo pagrindu (CK 4.47 str.). Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, juridiniai faktai negali būti registruojami, jei registre nėra įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Atsižvelgiant į tai, jog teismas konstatavo, kad teritorinis registratorius 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. (2.17.6)R7-1234 teisėtai atsisakė įrašyti ginčo statinių kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, todėl ir VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimas Nr. 2.16.17.-347 „Dėl nuosavybės teisės į pastatus įregistravimo“, kuriuo atsisakė įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus – armatūros cechą (8P1p) ir sargų postą (11H1p), esančius Alytuje, Ulonų g. 29b, pripažintinas teisėtu ir pagrįstu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ginčijami sprendimai, kuriais atsisakyta įrašyti ginčo statinių kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre bei nekilnojamųjų daiktų nuosavybės teises, yra pagrįsti ir teisėti, naikinti juos nėra jokio pagrindo. Kiti pareiškėjo skundo reikalavimai tarpusavyje yra susiję, išvestiniai, todėl, nepatenkinus reikalavimų dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo, kuriais atsisakyta patenkinti pareiškėjo prašymą, nėra jokio teisinio pagrindo patenkinti visus kitus pareiškėjo reikalavimus dėl įpareigojimų teritoriniam registratoriui atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus.

Žemesnės instancijos teismas

1. Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi nepagrįstai atmestas prašymas nušalinti teisėją Dainą Kukalienę, o Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartimi – sujungtos administracinės bylos.

2. Sujungtos bylos konstatuojamoje dalyje teismas dalyvauja kaip ginčo šalis, gina anksčiau išnagrinėtų bylų sprendimus, nesusijusius su nagrinėjamais skundais: svarstomos naujai pastatytų nekilnojamųjų daiktų įrašymo į kadastrą sąlygos, fizinių asmenų akcijų suteikiamos teisės, pastatytų pastatų pakeitimų registravimas ir t. t., tačiau, pažeisdamas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 143 straipsnį, 141 straipsnio 1 dalies 3 punktą, visiškai nepasisako dėl ginčo dalyko ir šiose bylose pareikštų reikalavimų dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

3. Ginčas vyksta dėl to, ar atsakovai privalėjo duomenis apie nuomojamos žemės sklype Ulonų g. 29a(b) esančius pastatus ir inžinerinius statinius, įregistruotus Respublikiniame valstybiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure 1962 m. rugpjūčio 20 d., nuo 1998 m. sausio 1 d. perrašyti į Nekilnojamojo turto registrą.

4. Nekilnojamojo turto registre įrašyti Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausantys pastatai (plano vietos 8P1p ir 11H1p). Alytaus rajono apylinkės teismo 2000 m. gruodžio 28 d. sprendimu nustatytas juridinis faktas, kad 1998 m. kovo 10 d. kadastro byloje Nr. 15422 išmatuoti armatūros cechas 8P1p ir sargų postas 11H1p yra AB „Alytaus gelžbetonis“ nuosavybė, turėjo būti įregistruotas arba pranešta raštu, kad priduoti dokumentai turi trūkumų. Teismas neišreikalavo iš atsakovų Nekilnojamojo turto registro Nr. 11/694 versijų 1, 3, 4 bei šio registro versijose 2, 5, 6, 7 4 punktuose nurodytos archyvinės bylos Nr. 3345.

5. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2011 m. lapkričio 7 d. išrašo įrašas, kad armatūrinis cechas, unikalus Nr. 1196-0006-9014, „2.4. Būklė: Sunaikintas“, yra melagingas. Šis įrašas padarytas neteisėtai, negavus pastato savininko prašymo dėl nekilnojamojo turto išnykimo juridinio fakto įregistravimo, negavus statybos inspekcijos pažymos apie žemės rekultivavimą, negavus tokį faktą įrodančios kadastrinių matavimų bylos, neatitinka faktinės padėties. Neatitinkantys faktinės padėties, nepagrįsti jokiais dokumentais, atgaline data padaryti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko įrašai „Sunaikintas“ neatitinka atsakovų turimų įregistruotų dokumentų sklypo planų ir yra nekompetencijos ar dokumentų klastojimo pasekmė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės ,,Alytaus gelžbetonis“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės ,,Alytaus gelžbetonis“ skundą atsakovams valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialui, valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, 2013 m. lapkričio 26 d. nutartimi apeliacinį skundą atmetė.

Teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis, nustatė, kad Nekilnojamojo turto registre iš pareiškėjo siekiamų įregistruoti statinių buvo nurodyti tik duomenys apie žemės sklype (Alytaus mieste, Ulonų g. 29 a; šis adresas 2003-04-24 buvo pakeistas į Ulonų g. 29B) buvusius armatūros cechą 8p1p ir sargų postą 11H1p, t. y. objektus, į kuriuos nuosavybės teisę pareiškėjas siekia įregistruoti šioje administracinėje byloje, tačiau šie statiniai yra sugriauti. Teismas konstatavo, jog esant išvardytoms faktinėms bylos aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamoje situacijoje nėra faktinio, o Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12, 13 straipsnių bei Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13, 22 ir 23 straipsnių taikymo prasme ir teisinio pagrindo patenkinti pareiškėjo prašymą dėl jo nurodytų nekilnojamojo turto objektų bei jo nuosavybės teisės į paminėtus armatūros cechą ir sargų postą įregistravimo Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre. Kolegija pažymėjo, kad, patenkinus aukščiau nurodytus pareiškėjo reikalavimus dėl aptartų nekilnojamojo turto objektų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, būtų iškraipyta Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnyje nustatyta Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro statuso esmė, pagal kurią tam tikruose registruose nurodyti duomenys apie nekilnojamąjį turtą turi būti teisingais ir išsamiais bei patikimais trečiųjų asmenų panaudojimui. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, taip pat pritardama pirmosios instancijos teismo nurodytiems argumentams, (jų nekartodama) kolegija darė išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisingas ir pagrįstas. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų dėl, apelianto nuomone, nepagrįstų jo prašymo dėl teisėjos D. Kukalienės nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo netenkinimo bei atskirai pradėtų bylų sujungimo į vieną bylą, kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo šiais klausimais priimtas 2012 m. rugpjūčio 27 d. ir 2013 m. vasario 13 d. nutartis, nenustatė pagrindų pripažinti jas nepagrįstomis ABTĮ 47 straipsnio ir 69 straipsnio 1 dalies taikymo prasme. Taigi konstatuota, kad tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.