Kauno apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Antanas Vincas Pilipčikas

NUTARTIS

2012 m. gegužės 17 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Algimanto Kukalio ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-390-59/2011 pagal ieškovės AB „Alytaus gelžbetonis“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims Alytaus miesto savivaldybei, VĮ Registrų centrui, V. P., R. V., A. Ž. IĮ dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

patikslintais ieškiniais ir dubliku (b.l. 56-61, t. 1; 70-73, t. 2; 67-72, t. 3) ieškovė prašė nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad Alytaus apskrities viršininko administracija 2009 m. liepos 13 d. raštu Nr. 3-1454-(7-18) „Dėl žemės sklypo nuomos sutarties“, 2009 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. Ž-2749-(1.3) „Dėl žemės sklypo Alytaus mieste nuomos sutarties nutraukimo, nuomos teisių išregistravimo“ viršijo savo įgaliojimus, pažeidė įstatymus ir ieškovės dalykinę reputaciją, potencialiems investuotojams sukeliant abejones žemės sklypo nuomos teisėtumu, kad ieškovė privatizavimo sandoriu įgijo ir nuosavybės teise valdo 1960-1962 metais statytus, žemės sklype, unikalus Nr. 1101-0031-0005, esančiame adresu Ulonų g. 29b, Alytus, esančius nekilnojamuosius daiktus - betono mazgą, unikalus Nr. 4400-1975-4591, skaldos sandėliavimo aikštelę su rampa ir estakada, unikalus Nr. 4400-1975-4637, betono poligoną ir kalkių duobę su aikštele, unikalus Nr. 4400-1975-4626, kitus statinius (inžinerinius) - šulinį, unikalus Nr. 4400-1975-4648. Ieškovė nurodė, kad Alytaus valstybinė gelžbetonio gamykla patikėjimo teise valdė Ulonų g. 29a, Alytuje stovėjusius statinius. 1993 m. rugpjūčio 16 d. žemės nuomos sutarties pagrindu gamykla 99 m. laikotarpiui įgijo teisę nuomos pagrindais valdyti ir žemės sklypą. 1993 m. rugpjūčio 17 d. gamykla privatizavimo būdu neskaidant į atskirus objektus parduota fiziniams asmenims ir 1993 m. rugpjūčio 24 d. įregistruota kaip Valstybinė akcinė įmonė „Gelžbetonis“. 1994 m. kovo 29 d. ši įmonė reorganizuota į AB „Alytaus gelžbetonis“. Tokiu būdu ieškovė perėmė visas Alytaus valstybinės gelžbetonio gamyklos teises ir pareigas, buvo atitinkamai pakeistas nuomos sutarties tekstas. Alytaus miesto savivaldybės sprendimu išardžius geležinkelio atšaką, gelžbetonio, betono ir skiedinių gamyba tapo neįmanoma ir buvo nutraukta. Alytaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo komisijos reikalavimu 1997 m. buvo nugriauta antžeminė betono - skiedinio mazgo dalis. Kadangi iki privatizavimo sandorio sudarymo statiniai nebuvo įregistruoti, 2000 m. gruodžio 28 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu ieškovės iniciatyva nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ieškovė nuosavybės teise valdo armatūros cechą ir sargų pastatą. Vėliau, ruošiant žemės sklypą tolesnei veiklai, ir šių pastatų antžeminė dalis buvo nugriauta. 2003 m. balandžio 24 d. buvo pakeistas žemės sklypo adresas iš Ulonų g. 29a į Ulonų g. 29b. Nugriovus pastatų antžeminę dalį buvo kreiptasi dėl detalaus plano ruošimo, tačiau detalaus plano tvirtinimo procedūros buvo sustabdytos ir inicijuotas sutartinių santykių nutraukimas. Kadangi sutartiniams santykiams nutraukti nėra įstatyminio pagrindo, viešojo administravimo institucijos civiliniuose santykiuose veikia ne kaip viešojo sektoriaus, bet kaip civilinių teisinių santykių subjektai, todėl 2009 m. rugsėjo 17 d. įsakymas Nr. Ž-2749-(1.3), komisijų nutarimai ir rekomendacijos nuomos teisinių santykių nekeičia, tik kenkia ieškovės dalykinei reputacijai. Šis faktas konstatuotinas teismine tvarka. Kadangi žemės sklype yra baigti statyti nekilnojamojo turto objektai ar jų dalys, perleisti ieškovei privatizavimo sandorio pagrindu, siekiant įregistruoti nuosavybės teises į juos, nustatytinas statinių valdymo nuosavybės teise juridinis faktas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Alytaus rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimas naikintinas, civilinė byla nutrauktina.

Kaip matyti iš byloje pareikštų reikalavimų turinio, ieškovė prašo teismo nustatyti du juridinę reikšmę turinčius faktus. Vadovaujantis CPK 442 str. 1 p., bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo ieškininės teisenos tvarka. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog pradiniame ieškinyje buvo pareikšti kitokio pobūdžio reikalavimai, kurie nebuvo teismo išnagrinėti po to, kai ieškovė patikslino ieškinį, įvertinusi faktą, jog byla buvo išnagrinėta sudėtingesne laikytina ginčo teisenos tvarka, sprendžia, jog netinkamos teisenos parinkimas pats savaime negalėjo turėti įtakos ginčo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl laikytinas formaliu pažeidimu.

Iš kitos pusės, bylos nagrinėjimas ginčo teisena nepaneigė tiek dalyvaujančių byloje asmenų, tiek ir teismo pareigos laikytis bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimo ypatumų, nurodytų CPK XXVI skyriuje. Kadangi CPK 444 str. 2 d. nustatytas juridinių faktų sąrašas nėra baigtinis, reiškiamam reikalavimui neatitinant konkrečių sąlygų, išvardintų CPK 444 str. 2 d. 1-8 p., privalo būti įvertinta pareikšto reikalavimo pobūdis ir jo juridinė reikšmė. Tam, kad faktas būtų pripažintas juridiniu, juo turi būti sukuriamos tam tikros teisinės pasekmės, t.y., nuo jo turi priklausyti asmens teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). Jeigu nustačius pareiškime nurodytą faktą atitinkamos pasekmės neatsirastų, reikalavimas laikytinas nenagrinėtinu teisme civilinio proceso tvarka ir turi būti nepriimamas (CPK 137 str. 2 d. 1 p., 443 str. 1 d.), o priimto reikalavimo nagrinėjimas nutraukiamas (CPK 293 str. 1 p.). Dėl nurodytos priežasties pareiškime turi būti nurodyta, kuriam tikslui faktas nustatinėjamas (CPK 447 str. 1 p.), šis tikslas turi būti įvardintas ir teismo sprendime, kuriuo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra tenkinamas (CPK 448 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju šių teisės aktų reikalavimų nebuvo laikomasi, t.y. pirmosios instancijos teismas apskirtai nevertino, ar prašomi nustatyti faktai gali būti laikomi turinčiais juridinę galią.

Ginčijamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad Alytaus apskrities viršininko administracija 2009 m. liepos 13 d. raštu Nr. 3-1454-(7-18) „Dėl žemės sklypo nuomos sutarties“, 2009 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. Ž-2749-(1.3) „Dėl žemės sklypo Alytaus mieste nuomos sutarties nutraukimo, nuomos teisių išregistravimo“ viršijo savo įgaliojimus, pažeidė įstatymus ir ieškovės dalykinę reputaciją, potencialiems investuotojams sukeliant abejones žemės sklypo nuomos teisėtumu. Šį reikalavimą ieškovė grindžia aplinkybe, jog nuomotojo ketinimai nutraukti nuomos sutartį nesant sutarties pažeidimo yra nepagrįsti ir neteisėti. Pati ieškovė savo pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė atitinkamų atsakovės veiksmų nelaikanti sutarties nutraukimu. Manydama, jog atitinkamais veiksmais yra pažeidžiamos ieškovės teisės ar joms kyla grėsmė, ieškovė turi teisę kreiptis į teismą dėl atitinkamų veiksmų ar aktų, kuriais tie veiksmai įforminti, pripažinimo negaliojančiais, jais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, taip pat reikšti prevencinį ieškinį dėl draudimo nutraukti ar modifikuoti nuomos teisinius santykius. Reikalavimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, jog atitinkami veiksmai yra neteisėti, jog jais pažeidžiama dalykinė ieškovės reputacija, nustatymo patenkinimas šiuo atveju nesukurtų jokių teisinių pasekmių, neužtikrintų jokių teisėtų ieškovės interesų apsaugos. Vadovaujantis CPK 2 str., teisminio proceso tikslu negali būti vien teisės normų aiškinimas susiklosčiusios faktinės situacijos kontekste, t.y., šiuo atveju išaiškinimas proceso dalyviams ir jų kontrahentams, kaip būtų įvertinti atsakovės veiksmai, jeigu ateityje kiltų ginčas. Pripažinimas fakto, jog tam tikri aktai buvo priimti viršijus įgaliojimus, pats savaime neturėtų įtakos tokių aktų galiojimui, tuo tarpu fakto, jog buvo pažeista ieškovės dalykinė reputacija, nustatymas pats savaime nesukurtų pareigos atlyginti su tuo susijusią žalą ar atlikti kokius nors veiksmus. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, jog aptariamas faktas nelaikytinas juridiniu, jį nustatinėti teismas neturėjo teisinio pagrindo, todėl ginčijamo sprendimo dalis, kuria atitinkamas reikalavimas patenkintas, naikintina, šio reikalavimo nagrinėjimas nutrauktinas pripažįstant, jog reikalavimas nenagrinėtinas teisme.

Be to, pirmosios instancijos teismas patenkino ir ieškovės reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog ieškovė privatizavimo sandoriu įgijo ir nuosavybės teise valdo 1960-1962 metais statytus, žemės sklype, unikalus Nr. 1101-0031-0005, esančiame adresu Ulonų g. 29b, Alytus, esančius nekilnojamuosius daiktus - betono mazgą, unikalus Nr. 4400-1975-4591, skaldos sandėliavimo aikštelę su rampa ir estakada, unikalus Nr. 4400-1975-4637, betono poligoną ir kalkių duobę su aikštele, unikalus Nr. 4400-1975-4626, kitus statinius (inžinerinius) - šulinį, unikalus Nr. 4400-1975-4648. Nei ieškinyje, nei teismo sprendime nėra nurodytas tokio fakto nustatymo tikslas, tačiau, atsižvelgiant į reikalavimo turinį bei ieškinyje aprašomas aplinkybes, akivaizdu, jog ieškovė, siekdama išsaugoti nenutrauktus ir nemodifikuotus nuomos teisinius santykius, siekia įrodyti šiuo metu valdanti visą eilę nekilnojamojo turto objektų, esančių nuomojamame sklype. Kaip matyti iš apeliaciniame skunde minimos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties turinio, tiek nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, tiek ir administraciniai teismai nepagrįsta pripažino ieškovės iniciatyvą įregistruoti nuosavybės teises į statinius, kurių valdymo faktą prašoma nustatyti nagrinėjamoje byloje, nurodydami, jog nuosavybės teisėms į statinį įregistruoti yra būtini tam tikri statinio duomenys - plotas, tūris, ilgis, plotis, skersmuo, skerspjūvis, aukštis, gylis, perimetras ir t.t. (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 str. 2 d. 5 p.), tuo tarpu iš faktinių aplinkybių matyti, jog yra išlikę tik statinių dalių fragmentai ar jų liekanos. Ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytas faktas, jog ji yra kreipusis į teismą dėl proceso nurodytoje administracinėje byloje atnaujinimo, neturi įtakos atitinkamo procesinio dokumento galiojimui. Be to, aplinkybę, jog objektai, kurių valdymo nuosavybės teise faktą prašoma patvirtinti, nebeegzistuoja (yra nugriauti ar sugriuvę), savo teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose patvirtino ir pati ieškovė. Kadangi ieškinyje nurodyti nekilnojamojo turto objektai nėra išlikę, t.y. nėra turto, kurį ieškovė valdytų nuosavybės teise, nėra pagrindo ir nuosavybės teisių į pastatus egzistavimo faktui konstatuoti. Net ir teismui ginčijamu sprendimu konstatavus tokį faktą, jis praktiškai nesukuria jokių pasekmių, kadangi nėra pagrindo įregistruoti net ir teismo sprendimu patvirtintas teises, jeigu nėra nuosavybės teisių objekto. Konstatavusi, jog ir antrasis ieškinyje nurodytas faktas nelaikytinas juridiniu, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo sprendimo dalis, kuria toks faktas nustatytas, naikintina kaip nepagrįsta, šio reikalavimo nagrinėjimas nutrauktinas pripažįstant, kad reikalavimas nenagrinėtinas teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 5 p., 293 str. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimą panaikinti.

Bylą pagal ieškovės AB „Alytaus gelžbetonis“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims Alytaus miesto savivaldybei, VĮ Registrų centrui, V. P., R. V., A. Ž. IĮ dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nutraukti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.