- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-01
- Bylos Nr.
- e2S-1101-618/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04321-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Larisa Šimanskienė
- Pareiškėjas
- E. V.
- Suinteresuotas asmuo
- D. S., A. L., N. L., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities skyrius
- Advokatai
- Raimondas Kivylius
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos E. V. skundą dėl antstolės R. V. veiksmų, suinteresuoti asmenys D. S., A. L., N. L., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities skyrius, antstolė R. V..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja E. V. kreipėsi į antstolę R. V., prašydama panaikinti 2020 m. gegužės 14 d. patvarkymą Nr. S-20000904 „Dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese“. Pareiškėja nurodė, kad skundžiamu patvarkymu antstolė vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0074/20/00341 pakeitė pradinę skolininkę D. S. nauja skolininke E. V. laikinosios globos laikotarpiui. Pareiškėjos teigimu, ji nėra perėmusi jokių patvarkyme nurodytos skolininkės D. S. teisių ar pareigų. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. A1-471 „Dėl D. L. laikinosios globos nustatymo“ D. S. sūnui D. L., gim. (duomenys neskelbtini), yra nustatyta laikinoji globa, o nepilnamečio vaiko globėja yra paskirta ji, jo močiutė E. V.. Pažymi, kad nei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.240 straipsnyje, nei kituose CK trečiosios knygos straipsniuose nėra nurodyta, kad globėjas yra globotinio tėvų teisių ir pareigų perėmėjas. E. V. nurodo, kad ji yra vaiko globėja, tačiau nėra pradinės skolininkės D. S. teisių perėmėja, todėl antstolis neturi teisės globėją pavadinti skolininke ir jos atžvilgiu atlikti vykdymo veiksmus.
2. Antstolė R. V. 2020 m. birželio 9 d. patvarkymu netenkino pareiškėjos skundo ir, vadovaudamasi CPK 510 straipsnio 2 dalimi, skundą perdavė apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolės kontoros buveinė.
Atsiliepimas
3. Suinteresuoti asmenys N. L. ir A. L. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriuo prašo skundą atmesti.
4. Suinteresuotas asmuo D. S. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriuo prašo skundą tenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. liepos 10 d. nutartimi pareiškėjos E. V. skundą dėl antstolės R. V. veiksmų atmetė.
6. Teismas nustatė, kad antstolė R. V. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0074/20/00341, pradėtą pagal 2020 m. balandžio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-50-1044/2019 dėl A. L., N. L. ir D. S. bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. L. tvarkos nustatymo. D. S. atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl 2020 m. balandžio 9 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu „Dėl D. L. laikinosios globos nustatymo“ Nr. A1-471 D. L. nustatyta laikinoji globa nuo 2020 m. balandžio 8 d., vaiko globėja paskirta D. L. močiutė E. V..
7. Teismas nurodė, kad CPK 596 straipsnis aiškiai reglamentuoja teisių perėmimą vykdymo procese, o pareiškėja tik deklaratyviai samprotauja apie galimą teisių perėmimą vykdymo procese CPK 48 straipsnio pagrindu ir teikia savaip suvokiamas teisės aiškinimo taisykles, o tai šiuo atveju visiškai neatitinka CPK normų, reglamentuojančių šalies pakeitimą vykdymo procese. Atsižvelgdamas į tai, sprendė, kad pareiškėjos teiginiai, kad vykdymo proceso šalį turėjo pakeisti teismas, yra visiškai nepagrįsti ir atmestini.
8. Teismas pažymėjo, kad antstolė, atsižvelgdama į tai, kad vaiko globėja paskirta močiutė E. V., pagrįstai vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0074/20/00341 pakeitė pradinę skolininkę mamą D. S. į naują skolininkę močiutę E. V., kuri šiuo metu ir rūpinasi vaiku, jį globoja bei gali užtikrinti sprendimo vykdymą.
9. Teismas konstatavo, kad nenustatyta pareiškėjos teisių ir vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų, skundžiami antstolės veiksmai yra teisėti ir pagrįsti, nenustatyta jokio teisinio ir faktinio pagrindo panaikinti antstolės 2020 m. gegužės 14 d. priimtą patvarkymą „Dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese“ Nr. S-20000904, todėl pareiškėjos skundas atmestas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
10. Atskiruoju skundu pareiškėja E. V. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti pareiškėjos skundą ir panaikinti antstolės R. V. 2020-05-14 patvarkymą Nr. S-20000904 „Dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese“. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
10.1. Antstolė, priimdama patvarkymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, nesilaikė Sprendimų vykdymo instrukcijos 51 punkto, o teismas galbūt pasirinko ne visai tinkamą būdą priimti teisingą sprendimą.
10.2. Neteisėtų antstolės veiksmų pasekmės galėjo būti pašalintos teismui pasirinkus žodinį procesą šioje byloje. CPK 443 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šio Kodekso V dalyje nurodoma kitaip. Bylą nagrinėjantis teismas turi teisę nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-28 sprendimo, susijusio su nepilnamečio vaiko interesais, vykdymą turi užtikrinti D. S.. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, žodinio bylos nagrinėjimo metu būtų suteikta galimybė aptarti sprendimo vykdymo priemonių pobūdį ir jų vykdymo tvarką.
10.3. CK 3.164 straipsnio 1 dalis numato, kad, kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jeigu tai neįmanoma – per atstovą ir priimant sprendimą į jo norus turi būti atsižvelgta, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Teismui pasirinkus žodinį bylos nagrinėjimą, būtų galimybė išklausyti nepilnamečio D. L. nuomonę ir spręsti dėl būtinybės pakeisti skolininką vykdymo procese.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys N. L. ir A. L. prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
11.1. Atskirajame skunde pareiškėja E. V. teikia argumentus, jog tariamai nepilnamečio vaiko D. L. bendravimas su suinteresuotais asmenimis N. L. ir A. L. pažeistų vaiko interesus, tačiau pažymima, jog teismas, priimdamas 2019-10-28 sprendimą nustatyti vaiko D. L. bendravimo tvarką su seneliais A. L. ir N. L., nustatė tokią tvarką, kuri labiausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Jeigu teismas būtų laikęs, jog bendravimo tvarkos nustatymas pažeis vaiko D. L. interesus, tai nebūtų nustatęs jokios bendravimo tvarkos.
11.2. Pareiškėja E. V. yra D. L. močiutė, D. S. mama. Pati D. S., sprendžiant klausimą dėl vaiko laikinosios globėjos paskyrimo, išreiškė poziciją, kad laikinąja globėja būtų paskirta pareiškėja. Taigi, iš anksčiau išdėstytų aplinkybių akivaizdu, jog pareiškėja E. V., būdama paskirta vaiko laikinąja globėja ir turėdama užtikrinti vaiko interesus, turi pareigą vykdyti 2019-10-28 sprendimą.
11.3. Suinteresuoti asmenys mano, jog atskirajame skunde nurodomos Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nėra niekaip susijusios su antstolės priimto patvarkymo pakeisti skolininką vykdymo procese teisėtumu. Atskirajame skunde cituojamos Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos aktualios jau pradedant vykdymo proceso metu inicijuoti pačią bendravimo tvarką. Tuo tarpu šioje vykdymo stadijoje atliekami veiksmai yra susiję su galimybe pradėti įgyvendinti teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką.
11.4. Pareiškėjai E. V. esant paskirtai vaiko globėja, ji vykdymo procese, kuris užtikrina vaiko ir jo artimųjų bendravimą, yra šalis, nes veikia kaip vaiko atstovė ir privalo vykdyti teismo sprendimą, todėl antstolės veiksmai, pakeičiant pradinę skolininkę D. S. nauja skolininke E. V., yra teisėti ir pagrįsti.
12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo D. S. prašo tenkinti E. V. atskirąjį skundą ir panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. nutartį, panaikinti antstolės R. V. 2020 m. gegužės 14 d. patvarkymą Nr. S- 20000904 dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
12.1. Antstolė nesilaikė Sprendimų vykdymo instrukcijos (Instrukcijos 51 p.), o teismas galbūt pasirinko ne visai tinkamą būdą priimti teisingą sprendimą. Išnagrinėjęs turimą medžiagą antstolis priima patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Šis patvarkymas ne vėliau kaip kitą darbo dieną siunčiamas proceso šalims ir valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Jeigu skolininkas nevykdo antstolio patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti veiksmus, neįvykdymo aktą.
12.2. Teismo priimtame sprendime yra nustatyta tokia bendravimo tvarka, kuri atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Tuo atveju, jeigu teismui būtų buvę žinoma, kad iš vaiko bus atimta mama, jis nebūtų nustatęs jokios bendravimo tvarkos. Teismas nustatė, kad vaikas gali bendrauti su seneliais tik dalyvaujant vaiko motinai D. S., kuri gali užtikrinti vaiko saugumą – tiek fizinį, tiek emocinį. Pagal priimtą teismo sprendimą tik vaiko mamai D. S. suteikta galimybė parinkti susitikimams psichologą.
12.3. Iš E. V. atskirojo skundo matyti, jog ji siekia apsaugoti vaiką nuo blogos įtakos, nereikalingo streso, blogų prisiminimų, susijusių su vaiko tėvo nuotraukomis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
14. Apeliantė pateikė prašymą dėl naujų įrodymų pridėjimo, t. y. prašo pridėti 2020 m. gegužės 29 d. D. S. medicinos dokumentų išrašo kopiją (išrašo antrame lape gydytojas aprašo vaiko psichologinę būseną) ir 2020 m. birželio 11 d. dienraščio „Lietuvos rytas“ straipsnio dalies kopiją.
15. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. CPK 323 straipsnyje, reglamentuojančiame apribojimus keisti apeliacinio skundo dalyką ar pagrindą, įtvirtinta, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą draudžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012).
16. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė išimtinių anksčiau nurodytų aplinkybių, todėl prašymo netenkina ir naujų įrodymų neprideda.
Dėl bylos esmės
17. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti apeliantės skundą dėl antstolio veiksmų, susijusių su skolininko vykdymo procese pakeitimu.
18. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimtos nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas pritaria esminei daliai skundžiamoje nutartyje išdėstytų motyvų.
19. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
20. Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje, taip pat ir vykdymo procese. Tai reiškia, kad jis gali įvykti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, kasaciniame procese, atnaujinant procesą ar vykdymo procese. Procesinis teisių perėmimas nereiškia, kad procesas ar tam tikra jo stadija turi būti pradėti iš naujo, teisių perėmėjui privalomi visi jo pirmtako atlikti veiksmai, jų pagrindu įgytos teisės ir pareigos, jį saisto ir priešingos šalies atlikti procesiniai veiksmai (CPK 48 straipsnio 2 dalis). Procesinį teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis, numatantis, kad antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą. Antstolio patvarkymas pakeisti arba atsisakymas pakeisti vykdymo procese išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais gali būti skundžiamas CPK nustatyta tvarka (CPK 596 straipsnio 1 dalis). Visi veiksmai, atlikti iki įstojimo į vykdymo procesą, teisių perėmėjui privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi anksčiau procese dalyvavusiam asmeniui (CPK 596 straipsnio 3 dalis).
21. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės R. V. kontoroje vykdomas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 9 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-50-1044/2019 dėl A. L., N. L. ir D. S. bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. L. tvarkos nustatymo. 2020 m. balandžio 15 d. išieškotojų A. L. ir N. L. atstovas advokatas Raimondas Kivylius pateikė vykdyti 2019 m. spalio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-50-1044/2019 dėl bendravimo su nepilnamečiu vaikaičiu D. L. tvarkos nustatymo. Kartu su vykdomuoju raštu išieškotojų atstovas pateikė 2020 m. balandžio 9 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą „Dėl D. L. laikinosios globos nustatymo“ Nr. A1-471, kuriuo D. L. paskirta globėja E. V., gyvenanti (duomenys neskelbtini). Antstolė 2020 m. balandžio 15 d. priėmė patvarkymą Nr. S-20-74-84777 dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti. 2020 m. balandžio 17 d. surašytas raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-20-74-8641, atliktas vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-20-74-8642. Priimdama vykdomąjį dokumentą vykdyti, antstolė nustatė, kad vykdomajame rašte nurodyta skolininkė D. S. atlieka bausmę Panevėžio pataisos namuose (duomenys neskelbtini), todėl raginimas įvykdyti sprendimą išsiųstas šiuo adresu. Taip pat, vadovaujantis išieškotojų atstovo pateiktu Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu „Dėl D. L. laikinosios globos nustatymo“ Nr. A1-471, raginimas išsiųstas laikinajai globėjai E. V.. 2020 m. gegužės 7 d. D. S. pateikė skundą nurodydama, kad ji negali įvykdyti teismo sprendimo, nes atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, pateikė Plungės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartį, kuria leido Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui paimti nepilnametį vaiką D. L. iš jo tėvų D. S. ir S. L. turint tikslą paskirti laikiną globą, kol D. S. atliks laisvės atėmimo bausmę. 2020 m. gegužės 14 d. antstolė priėmė skundžiamą patvarkymą Nr. S-2000904 „Dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese“‚ kuriuo vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0074/20/00341 laikinosios globos laikotarpiu pakeitė pradinę skolininkę D. S. nauja skolininke E. V..
22. Apeliantė nurodo, kad nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. nutartimi, nes antstolė nesilaikė Sprendimų vykdymo instrukcijos 51 punkto, o teismas nenagrinėjo skundo dėl antstolės veiksmų teismo posėdyje žodinio proceso tvarka ir taip nepasinaudojo galimybe išklausyti nepilnamečio D. L. nuomonės ir spręsti dėl būtinybės pakeisti skolininką vykdymo procese.
23. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais, nes pareiškėjos nurodomas Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nėra susijusios su skundžiamu patvarkymu. Šioje vykdymo stadijoje atliekami veiksmai yra susiję su galimybe pradėti įgyvendinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką. Todėl pareiškėjos argumentai, kad antstolė, priimdama ginčijamą patvarkymą, pažeidė Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas, yra nepagrįsti ir atmestini.
24. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad 2020 m. balandžio 9 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-471 D. L. laikinąja globėja paskyrus močiutę E. V. jai tenka pareiga užtikrinti vaiko visavertį vystymąsi ir atstovauti jo teisėms visose gyvenimo srityse, tarp jų ir bendravimo su kitais seneliais, kol mama D. S. atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje (CK 3.253 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas, ar išieškotojo teisės perimamos vykdymo procese, teismas turi patikrinti, ar pereina kitam asmeniui išieškotojo reikalavimo teisė skolininkui pagal vykdomąjį dokumentą. Teismui nustačius, kad yra materialiųjų subjektinių teisių perėmimas vykdymo procese, naujajam kreditoriui pereina išieškotojo materialioji reikalavimo teisė pagal vykdomąjį raštą ir procesinės teisės bei pareigos, nustatytos CPK normų, reglamentuojančių vykdymo procesą. Kadangi bendravimo tvarka yra nustatyta (materialinis klausimas išspręstas), pradėtas priverstinis jos vykdymas (išieškotojo reikalavimas įgijo procesinę formą), apeliantė laikinos globos laikotarpiu tapo nepilnamečio vaiko D. L. atstove pagal įstatymą ir jai kaip D. S., laikinai neturinčios galimybės atstovauti savo nepilnamečiam vaikui, teisių perėmėjai visi veiksmai, atlikti iki įstojimo į vykdymo procesą, privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi anksčiau procese dalyvavusiam asmeniui – skolininkei D. S..
25. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad teismas, nustatęs D. L. bendravimo tvarką su seneliais N. L. ir A. L., įpareigojo būtent D. S. atlikti sprendime nurodytus veiksmus, tai yra esminė sąlyga, susijusi su sprendimo vykdymu. Priešingai, nei nurodo apeliantė, vykdomajame dokumente nurodyta: <...> „Pereinamuoju laikotarpiu ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį A. L. ir N. L. su vaikaičiu D. L. bendrauja tarpininkaujant atsakovės D. S. parinktam psichologui pagal šio specialisto sudarytą planą, paskirtą grafiką ir jo numatytoje vietoje. Susitikimuose dalyvauja vaiko motina D. S. arba kitas D. S. pavedimu vaikui artimas asmuo.“
26. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą rašytinio proceso tvarka, nesivadovavo CK 3.164 straipsnio 1 dalimi, reglamentuojančią, kad „kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą ir priimant sprendimą į jo norus turi būti atsižvelgta, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Sprendžiant klausimą dėl globėjo (rūpintojo) paskyrimo ar įvaikinimo, į vaiko norus turi būti atsižvelgiama išskirtinai“. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje nesprendžiamas klausimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir pan., o nagrinėjamas ginčas dėl antstolės patvarkymo, susijusio su skolininko vykdymo procese pakeitimu.
27. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų argumentai teisiškai nereikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
28. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį. Naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą.