Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2013-03-22 · Administracinė byla Nr. I-78-609/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2011-05-06Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. TA-525-75-11Nutartis · 2011-11-11Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2011-12-30Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2012-04-06Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2012-06-29Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2013-01-09Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  7. Pirmoji instancijaNutartis · 2013-03-22Regionų apygardos administracinis teismas
  8. Atskirasis skundasNutartis · 2013-08-28Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-22
Bylos Nr.
I-78-609/2013
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00798-2010-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Eglė Kiaurakytė, Laimutė Jokubauskaitė, Dalia Gumuliauskienė
Pareiškėjas
V.J., G.J.
Atsakovas
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio
Kategorijos
  • 70.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 70.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-78-609/2013Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00798-2010-2Procesinio sprendimo kategorijos 70.1; 70.3; 73 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTA RTIS2013 m. kovo 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Dalios Gumuliauskienės, Laimutės Jokubauskaitės, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiškėjams V.J., G.J. atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio atstovui Vitalijui Juškai, Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovui Vytautui Korsakui teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V.J., G.J. skundą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir suderinimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai V.J., G.J. skundu (t.I, b.l. 2-10), kurio priėmimas buvo išspręstas 2011 06 10 teismo nutartimi (t.I, b.l. 123), prašė įpareigoti atsakovą Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinį padalinį tinkamai atsakyti į 2010 09 06 pareiškėjos V.J. pareiškimo dalį bei panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjo N.P. žemės sklypų (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), planų 2006 10 19 ir 2006 09 04 suderinimus.

2013 03 06 teismo posėdžio metu pareiškėjai nuo dalies skundo, t.y. reikalavimo įpareigoti atsakovą Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinį padalinį tinkamai atsakyti į 2010 09 06 pareiškėjos V.J. pareiškimo dalį, atsisakė.

Skunde nurodyta, kad Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyrius pareiškėjams atsiuntė 2009 09 08 patvirtintą sklypo adresu (duomenys neskelbtini), 2006 10 19 Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjo N.P. suderintą planą. Teigiama, kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio vadovas N.P. 2006 10 19 ir 2006 09 04 derindamas žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), planus nusižengė galiojantiems įstatymams ir derinimus nuslėpė nuo Kultūros paveldo departamento ir Kurhauzo pastato bendraturčių pareiškėjų. Pažymi, jog suderinimai buvo atlikti iki Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriui priimtnat 2004 11 16 įsakymą dėl Kurhauzo žemės sklypo. Teigia, kad žemės sklypui adresu (duomenys neskelbtini), turėjo būti parengtas detalusis planas, priėmus pareiškėjų siūlymą dovanoti jiems tenkančią dalį kiemo įrenginių.

Atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio atstovas Vitalijus Juška su skundo reikalavimu nesutinka ir administracinę bylą prašo nutraukti, atsižvelgiant į suformuotą teisminę praktiką analogiško pobūdžio administracinėje byloje.

Trečiojo suinteresuoto asmens Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovas su skundo reikalavimu nesutinak ir sprendimą palieka teismo nuožiūrai.

Konstatuojama.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 52 straipsnis įtvirtina pareiškėjo teisę atsisakyti skundo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Šioje nuostatoje yra įtvirtintas proceso šaliai- pareiškėjui- taikytinas dispozityvumo principas, pagal kurį pareiškėjas turi apsisprendimo teisę kreiptis į teismą, siekiant apginti teismine tvarka savo galimai pažeistą teisę ar įstatymų saugomus interesus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, 3 dalies 1 punktas, 22 straipsnio 1 dalis), ir teisę atsisakyti šios gynybos po tokio kreipimosi. Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu pareiškėjas atsisakė skundo (prašymo). Teisė atsiasakyti skundo yra viena iš pareiškėjo išimtinių procesinių teisių administraciniame procese, naudojimosi kuria sąlygas aiškiai apibrėžia Administracinių bylų teisenos įstatymas.

Kadangi 2013 03 06 teismo posėdžio metu pareiškėjai V.J. ir G.J. viešai pareiškė, jog atsakymą į 2010 09 06 pareiškėjos V.J. pareiškimo dalį yra gavę, todėl nuo skundo reikalavimo įpareigoti atsakovą Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinį padalinį tinkamai atsakyti į 2010 09 06 pareiškėjos V.J. pareiškimo dalį atsisako, įvertinus aplinkybę, jog atsisakymas nuo skundo nepreištarauja įstatymui, juo nepažeidžiamos kieno nors teisės ar teisėti interesai, jis priimtinas ir administracinė byla dalyje nutrauktina.

Administracinis ginčas pagal pareiškėjų pareikštą ir palaikomą reikalavimą yra kilęs dėl viešojo administravimo subjekto sprendimo (sutikimo, suderinimo).

Paprastai vertinamas skundžiamo administracinio akto teisėtumas ir pagrįstumas, bet prieš tai turi būti nustatyta, ar skundžiamas aktas ar veiksmas sukelia teisines pasekmes ir gali būti administracinio ginčo objektu. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525–540/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146–391/2009; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143–560/2010).

Teritorijų planavimas atliekamas Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka rengiant teritorijų planavimo dokumentus – bendruosius (generalinius), specialiuosius ir detaliuosius planus, kuriuose raštu ir grafiškai pateikti sprendiniai dėl teritorijų, žemės sklypų ar jų grupių tvarkymo, naudojimo ir apsaugos bei teritorijos vystymo reikmių ir sąlygų (2 straipsnio 39,40 punktai), ar jiems prilyginamus žemės sklypų planus (21 straipsnio 2, 3, 4 dalys). Paprastai atskirų viešojo administravimo subjektų procedūriniai veiksmai ir sprendimai rengiant teritorijų planavimo dokumentus ir jiems prilyginamus planus iki galutinio dokumento patvirtinimo savarankiško administracinio ginčo galimybės prasme aktualūs tik tiek, kiek užkerta kelią teritorijų planavimo procesui. Kiti tarpiniai procedūriniai sprendimai laikomi nesukeliančiais savarankiškų teisinių pasekmių ir nesudarančiais skundo administraciniam teismui objekto.

Nagrinėdama analogišką administracinę bylą (administracinė byla Nr. A(502)-2877/2012) 2012 11 08 teismo nutartyje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjo pritarimas (suderinimas) žemės sklypų planams yra tarpinis procedūrinis sprendimas, nesukeliantis savarankiškų teisinių pasekmių, todėl jis negali būti ginčo teisme dalyku.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisminę praktiką ir įvertinus su skundu susijusias aplinkybes, darytina išvada, jog skundu prašomi panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjo N.P. žemės sklypų (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), planų 2006 10 19 ir 2006 09 04 suderinimai negali būti laikytini administraciniais aktais, ginčijamais Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Kadangi byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, ji nutraukiama (ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas).

Vadauvaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1,3 punktais, 105,106 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinę bylą nutraukti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Eglė KiaurakytėDalia GumuliauskienėLaimutė Jokubauskaitė