- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-28
- Bylos Nr.
- AS-492-415-13
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00798-2010-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Dalia Višinskienė, Virginija Volskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- V. J., G. J.
- Atsakovas
- Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam padaliniu
- Trečiasis asmuo
- V. J., G. E. J.
- Kategorijos
- 70.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. J. ir G. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 22 d. nutarties administracinėje byloje Nr. I-78-609/2013 pagal pareiškėjų V. J. ir G. J. skundą atsakovui Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam padaliniu, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. J., V. J., G. E. J. dėl žemės sklypo suderinimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos apygardos administraciniame teisme buvo priimtas pareiškėjų skundas, kuriuo jie prašė: panaikinti 2006 m. spalio 19 d. atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) Klaipėdos teritorinio padalinio atliktą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plano suderinimą; panaikinti 2006 m. rugsėjo 4 d. atsakovo atliktą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plano suderinimą; įpareigoti atsakovą pateikti atsakymą į pareiškėjos V. J. 2010 m. rugsėjo 6 d. pareiškimą.
Pareiškėjai 2013 m. kovo 4 d. pareiškimu atsisakė savo reikalavimų panaikinti atsakovo atliktą 2006 m. rugsėjo 4 d. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plano suderinimą; įpareigoti atsakovą pateikti atsakymą į pareiškėjos V. J. 2010 m. rugsėjo 6 d. pareiškimą. Nurodė, jog pasikeitus aplinkybės šie reikalavimai prarado prasmę. Pagrįsdami savo reikalavimą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plano suderinimo panaikinimo, nurodė, kad 2006 m. spalio 19 d. Departamento Klaipėdos teritorinio padalinio suderintame šio žemės sklypo plane atsidūrė dalis pareiškėjams priklausančių (duomenys neskelbtini) pastato priklausinių – kiemo aikštelių. Paaiškino, jog Palangos miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo Klaipėdos apygardos prokuratūros ieškinį, kurioje sprendžiamas klausimas dėl minėtų kiemo aikštelių nuosavybės teisių ir restitucijos taikymo. Pažymėjo, jog šis žemės sklypo planas suderintas pažeidžiant galiojusių teisės aktų reikalavimus, nepagrįstai nerengiant detaliojo plano.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 22 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė.
Teismas nutraukė dalį bylos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 3 dalies pagrindu pareiškėjams atsisakius reikalavimo pateikti atsakymą į pareiškėjos V. J. 2010 m. rugsėjo 6 d. pareiškimą. Teismas sprendė, jog šio reikalavimo atsisakymas neprieštarauja įstatymui, tokiu atsisakymu nepažeidžiamos kieno nors teisės ar teisėti interesai.
Kitą dalį bylos teismas nutraukė ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai. Nurodė, jog remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika Departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjo pritarimas (suderinimas) žemės sklypų planams yra tarpinis procedūrinis sprendimas, nesukeliantis savarankiškų teisinių pasekmių, todėl jis negali būti ginčo teisme dalyku. Atsižvelgdamas į nurodytą LVAT praktiką ir įvertinęs su skundu susijusias aplinkybes, teismas sprendė, jog skundu prašomi panaikinti Departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjo N. P. žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ir Vyt(duomenys neskelbtini), planų suderinimai, atlikti 2006 m. spalio 19 d. ir 2006 m. rugsėjo 4 d. negali būti laikytini administraciniais aktais, ginčijamais Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
II.
Pareiškėjai V. J. ir G. J. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 22 d. nutartį ir atnaujinti bylos nagrinėjimą.
Atskirajame skunde patvirtina, kad per ilgą laiką, praėjusį nuo pareiškėjų kreipimosi į teismą dienos, jiems tapo neaktualūs reikalavimai panaikinti atsakovo atliktą 2006 m. rugsėjo 4 d. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plano suderinimą; įpareigoti atsakovą pateikti atsakymą į pareiškėjos V. J. 2010 m. rugsėjo 6 d. pareiškimą. Paaiškina, jog 2006 m. spalio 19 d. Departamento Klaipėdos teritorinio padalinio suderintame šio žemės sklypo plane atsidūrė dalis pareiškėjams priklausančių (duomenys neskelbtini) pastato priklausinių – kiemo aikštelių. (duomenys neskelbtini) teritorija buvo suskaidyta. Žemės sklypas 2006 m. spalio 19 d. Departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjo suderintas pažeidžiant galiojančius faktinius, juridinius pagrindus, be kita ko, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatas. Nebuvo rengtas ir patvirtintas detalusis planas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atskirasis skundas atmetamas.
Pareiškėjai skundžia Klaipėdos apygardos administracinis teismo 2013 m. kovo 22 d. nutartį, kuria buvo nutraukta administracinė byla.
Kaip minėta pareiškėjai 2013 m. kovo 4 d. pareiškimu atsisakė savo reikalavimų panaikinti 2006 m. rugsėjo 4 d. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plano suderinimą; įpareigoti atsakovą pateikti atsakymą į pareiškėjos V. J. 2010 m. rugsėjo 6 d. pareiškimą. Pareiškėjai nurodė, jog pasikeitus aplinkybėms šie reikalavimai prarado savo prasmę.
ABTĮ 52 straipsnis įtvirtina pareiškėjo teisę atsisakyti skundo (prašymo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį.
Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškimas, kuriuo atsisakoma reikalavimo įpareigoti atsakovą pateikti atsakymą į pareiškėjos V. J. 2010 m. rugsėjo 6 d. prašymą, neprieštarauja įstatymui, tokiu atsisakymu nepažeidžiamos kieno nors teisės ar teisėti interesai, todėl priėmė teisingą sprendimą nutraukti bylą šioje dalyje ABTĮ 101 straipsnio 3 dalies pagrindu.
Kitą dalį bylos teismas nutraukė ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies pagrindu – kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.
Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525–540/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146–391/2009; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143–560/2010).
Teritorijų planavimas atliekamas Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka rengiant teritorijų planavimo dokumentus – bendruosius (generalinius), specialiuosius ir detaliuosius planus, kuriuose raštu ir grafiškai pateikti sprendiniai dėl teritorijų, žemės sklypų ar jų grupių tvarkymo, naudojimo ir apsaugos bei teritorijos vystymo reikmių ir sąlygų (2 straipsnio 41 punktas), ar jiems prilyginamus žemės sklypų planus (21 straipsnio 2, 3, 4 dalys).
Pareiškėjai šioje byloje ginčijo Departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjo 2006 m. spalio 19 d. ir 2006 m. rugsėjo 4 d. atliktus žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), planų suderinimus (toliau – ir Suderinimai).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, jog paprastai atskirų viešojo administravimo subjektų procedūriniai veiksmai ir sprendimai rengiant teritorijų planavimo dokumentus ir jiems prilyginamus planus iki galutinio dokumento patvirtinimo savarankiško administracinio ginčo galimybės prasme aktualūs tik tiek, kiek užkerta kelią teritorijų planavimo procesui. Kiti tarpiniai procedūriniai sprendimai laikomi nesukeliančiais savarankiškų teisinių pasekmių ir nesudarančiais skundo administraciniam teismui objekto (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2877/2012).
Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjų ginčijami Suderinimai yra už nekilnojamojo kultūros paveldo ir kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą atsakingos valstybės įstaigos – Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, teisės aktų nustatyta tvarka duotas pritarimas kultūros vertybės teritorijoje rengiamam detaliojo planavimo dokumentui, t. y. vienas iš procedūrinių veiksmų, atliktų teritorijų planavimo procese iki galutinio dokumento patvirtinimo. Šie Suderinimai nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymai (įpareigojimai asmeniui), jais nėra duota nurodymų ar išdėstyta kitų sprendimų, galinčių turėti įtakos pareiškėjų teisėms ir pareigoms. Taip pat nėra faktinio ir teisinio pagrindo daryti išvadą, kad panaikinus šiuos Suderinimus, kaip to prašo pareiškėjai, bus kažkokiu būdu įgyvendintos ar apgintos galimai pažeistos jų teisės. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjai akivaizdžiai negali turėti materialinio teisinio suinteresuotumo ginčyti Suderinimus, tokio reikalavimo patenkinimas nesukeltų jiems materialinių teisinių pasekmių, konstatuotina, jog jų reikalavimas panaikinti Suderinimus negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje pareiškėjai kelia tokį reikalavimą, nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.
Pažymėtina, jog nesutikdami su aptartais procedūriniais veiksmais, pareiškėjai nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydami galutinį sprendimą šioje teritorijų planavimo procedūroje.
Atsižvelgdama į nurodytus motyvus, teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė bylos dalį dėl pareiškėjų reikalavimų panaikinti Departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjo 2006 m. spalio 19 d. ir 2006 m. rugsėjo 4 d. atliktus žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), planų suderinimus.
Atkreiptinas dėmesys, jog žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją ir apsaugos zoną, kadangi jų teritorijoje yra nekilnojamoji kultūros vertybė – (duomenys neskelbtini).
Pažymėtina, jog reikalavimas gauti už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos sutikimą tam tikrai veiklai vykdyti, be kita ko, norint dalyti į atskiras dalis nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijoje esančius sklypus ir keisti jų ribas, yra nustatytas siekiant, kad saugomo objekto ar vietovės vertingosioms savybėms nebūtų padaryta neigiamo poveikio (Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 19 str. 6 d. 1 p.).
Teisėjų kolegijos vertinimu, tinkama nekilnojamųjų kultūros vertybių apsauga yra suinteresuota visa visuomenė, todėl interesas, kad bet kokia veikla, galinti turėti neigiamos įtakos saugomiems objektams, būtų vykdoma griežtai laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir jiems neprieštaraujančių kitų teisės aktų reikalavimų, yra laikytinas viešuoju interesu.
Konstatuotina, jog pareiškėjai šiuo atveju nėra subjektai, kuriems teisės aktai suteikia teisę kreiptis į teismą su prašymu ginti viešąjį interesą, todėl ir šiuo aspektu jų reikalavimai dėl Departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjo 2006 m. spalio 19 d. ir 2006 m. rugsėjo 4 d. atliktų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), planų suderinimų panaikinimo negali būti nagrinėjami teisme.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nors pirmosios instancijos teismas neišsprendė pareiškėjų pareiškimo dalies, kuria jie atsisako savo reikalavimo panaikinti Departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjo atliktą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plano suderinimą, tačiau pagrįstai priėmė sprendimą nutraukti bylą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų G. J. ir V. J.atskirąjį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.