Kauno apygardos teismo nutartis

2017-04-03 · Civilinė byla Nr. 2A-664-230/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-03
Bylos Nr.
2A-664-230/2017
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-05706-2015-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Lozoraitytė, Galina Blaževič, Nijolia Indreikienė
Ieškovas
R. A.
Atsakovas
E. G.
Išvadą teikia
Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-664-230/2017Teisminio proceso Nr. 2-28-3-05706-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2.; 2.3.4.4.3.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. A. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. A. ieškinį atsakovei E. G. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir atsakovės E. G. priešieškinį ieškovui dėl leidimo išvežti nepilnametį vaiką nuolatiniam gyvenimui į užsienį suteikimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. A. ieškinyje teismo prašė nepilnamečio sūnaus A. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su juo, iš atsakovės priteisti išlaikymą sūnui po 115 Eur per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki sūnaus pilnametystės, o nustačius sūnaus gyvenamąją vietą su motina, nustatyti bendravimo tvarką su tėvu pagal ieškovo pasiūlymą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2014 m. lapkričio 18 d. teismo sprendimu nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina E. G., tačiau atsakovė be jokio pagrindo riboja ieškovo teisę bendrauti su vaiku, trukdo dalyvauti jo auklėjime, neatsižvelgia į tėvo nuomonę dėl vaiko auklėjimo. Sūnus ir atsakovė nuolat konfliktuoja, atsakovė nesivaldo, sūnaus akivaizdoje naudoja necenzūrinius žodžius, 2015 m. gruodžio 15 d. atsakovė vijo vaiką iš namų. 2015 m. gruodžio 26 d. atsakovė neinformavusi tėvo, negavusi jo sutikimo ar teismo leidimo, išsivežė vaiką gyventi į Angliją. Vaikui geriau gyventi Lietuvoje, nes jis čia gimęs, čia jo draugai, mokykla, čia jo gimtoji kalba, jis nemoka kalbėti angliškai. Lietuvoje yra susiformavę jo socialiniai ryšiai. Vaikas auga jam įprastoje aplinkoje, lanko įprastą mokyklą, futbolo užsiėmimus, bendrauja su seserimi iš ieškovo kitos santuokos, draugais, giminaičiais. Tėvą ir sūnų sieja stiprus emocinis ryšys, atsižvelgiant į vaiko amžių, jam palankiau gyventi su tėvu, nes tėvo pavyzdys ir bendravimas su sūnumi yra labai svarbus tolesniam vaiko asmenybės formavimuisi. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu geriau atitiktų vaiko interesus.

Atsiliepimas

2. Atsakovė E. G. priešieškinyje teismo prašė pripažinti ieškovo nesutikimą atsakovei išvežti šalių nepilnametį sūnų A. A. į užsienį (Didžiąją Britaniją) nuolatiniam gyvenimui nepagrįstu ir duoti sutikimą atsakovei išvežti vaiką nuolatiniam gyvenimui į Didžiąją Britaniją. Priešieškinyje nurodė, kad ji atsivežė sūnų į Didžiąją Britaniją manydama, jog ieškovas davė sutikimą ir tam pritarė dar prieš jiems išvykstant, sutikimą taip pat išreiškė bendraudamas su sūnumi technologinių priemonių pagalba bei paties ieškovo ranka rašytu 2016 m. kovo 7 d. rašteliu. Sūnaus išvežimas į Didžiąją Britaniją nepažeidžia vaiko interesų, o ir pats vaikas nori vykti su atsakove. Sūnus ne kartą sakė, kad nori gyventi su motina ir nori gyventi Didžiojoje Britanijoje, kur lankys privačią mokyklą ir bus užtikrinamos sūnaus auklėjimo ir raidos sąlygos, sūnus augs šeimoje, t. y. su atsakove, jos sutuoktiniu ir sūnumi iš pirmos santuokos. Atsakovės išvykimas į užsienį niekaip nepažeis ieškovo teisių, nes ieškovui užtikrintos visos įstatyminės teisės bendrauti ir dalyvauti sūnaus auklėjime.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Prienų rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, atmetė ieškovo prašymą nustatyti sūnaus A. A. gyvenamąją vietą su ieškovu ir iš atsakovės priteisti išlaikymą, nustatė nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką su ieškovu R. A., priešieškinį tenkino visiškai, ieškovui R. A. neduodant sutikimo dėl nepilnamečio vaiko A. A. išvykimo į Didžiąją Britaniją, davė sutikimą vykti į Didžiąją Britaniją nuolat gyventi, priteisė ieškovui iš atsakovės 310 Eur bylinėjimosi išlaidas, atsakovei iš ieškovo 1 531 Eur bylinėjimosi išlaidas, o valstybei 17 Eur iš ieškovo ir 8,40 Eur iš atsakovės išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

4. Teismas nustatė, kad šalių santuoka nutraukta Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimu. Nutraukus šalių santuoką, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina E. A.. Nuo 2015 metų vasario mėnesio šalių nepilnametis vaikas gyveno su atsakove iki laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, t. y. iki 2016-03-07, o nuo 2016-03-07 vaikas gyvena su ieškovu jo gyvenamojoje vietoje. Byloje nėra duomenų, jog nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina prieštarautų ar kenktų vaiko interesams ir kad būtų iš esmės pasikeitę aplinkybės, dėl kurių vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su kitu iš tėvų. Duomenų, kad atsakovė trukdė bendrauti ieškovui su šalių nepilnamečiu vaiku, byloje nėra. Teismas sprendė, kad ta aplinkybė, jog atsakovė buvo išvežusi vaiką į užsienį be ieškovo sutikimo (leidimo), nėra esminė sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą. Atsakovė neslėpė nepilnamečio sūnaus buvimo vietos, bendravo su ieškovu, 2016-01-04 elektroniniame laiške ieškovui nurodė vaiko gyvenamosios vietos adresą Londone. Teismo nuomone, necenzūrinių žodžių naudojimas vaiko akivaizdoje nepriimtinas, tačiau teismui pateiktas vaizdo įrašas neatspindi tikrosios situacijos, necenzūriniai žodžiai buvo skirti ieškovui ir neatmetama galimybė, kad atsakovė galėjo būti ieškovo išprovokuota. Teismas taip pat pažymėjo, kad smurtas prieš vaiką bet kokiu atveju yra nepriimtina auklėjimo priemonė, tačiau vienkartinis faktas nepaneigia, kad atsakovė negalėtų auginti vaiko. VTAS atstovė patvirtino, kad dėl netinkamo atsakovės elgesio su nepilnamečiu sūnumi nebuvo gauta jokių nusiskundimų. Atsakovė nėra bausta už tėvų valdžios panaudojimą priešingai nepilnamečio vaiko interesams. Šalių sūnus teismo posėdyje pareiškė norą gyventi su mama. Byloje pakanka įrodymų, leidžiančių padaryti išvadą, kad gyvendamas su motina sūnus bus saugus. Atsakovo argumentus, kad sūnus išvykęs į kitą svetimą šalį, susidurs su kalbos barjeru, kad yra neaiški emigrantų padėtis Jungtinėje Karalystėje po išstojimo iš Europos Sąjungos, teismas laikė nepagrįstais. Teismo nuomone, vaikui išvykus gyventi į užsienio valstybę, nesumažės jo socialinės garantijos, nepakenks ir tai, kad jis augs ne savo gimtojoje šalyje. Iš bylos duomenų matyti, kad šalių sūnus labai aktyvus, nori daug pamatyti ir sužinoti, kad jau lankė mokyklą Londone, kad tobulėjo jo anglų kalba, susirado draugų, todėl teismas sprendė, kad šalių sūnus greitai prisitaiko prie besikeičiančios aplinkos. Teismas taip pat pažymėjo, kad šiuo atveju nepilnamečio vaiko atskyrimas nuo motinos padarytų žalą jo vystymuisi. Atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą, į tai, kad atsakovė gyvena Jungtinėje Karalystėje ir kad teismas šiuo sprendimu nepakeitė vaiko gyvenamosios vietos, kuri teismo sprendimu nustatyta su atsakove, bei nenustačius jokių kliūčių nepilnamečiui sūnui gyventi su motina, ieškovo nesutikimą atsakovei išsivežti nepilnametį sūnų į Didžiąją Britaniją teismas pripažino nepagrįstu, nes tai neatitinka vaiko interesų. Byloje nustatyta, kad nepilnametis A. A. gyvendamas su motina Didžiojoje Britanijoje bus saugus, bus užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos vaiko fiziniam, socialiniam ir psichologiniam vystymuisi, suteiktas emocinis saugumas, nepilnametis vaikas yra labiau prisirišęs prie motinos, vaikas tvirtai pareiškė norą gyventi su motina, atsakovė sukūrusi šeimą, vaikas turės galimybę gyventi šeimoje su atsakove (motina), jos sutuoktiniu ir vyresniu broliu (atsakovės sūnumi iš pirmos santuokos), su kuriuo augo nuo mažens, Londone lankys privačią mokyklą, kurioje jau mokėsi, gyvendamas Didžiojoje Britanijoje nepamirš lietuvių kalbos, nes šeimoje bus kalbama lietuviškai. Atsakovės išvykimas su sūnumi niekaip nepažeis ieškovo teisių, nes atsakovė privalės užtikrinti ieškovui visas įstatymines teises bendrauti ir dalyvauti sūnaus auklėjime. Teismas sprendė, kad atsakovės siūloma bendravimo tvarka iš esmės atitinka vaiko interesus, su siūloma tvarka sutinka ir VTAS atstovė. Tačiau, atsižvelgdamas į ieškovo išsakytą nuomonę dėl jo ir sūnaus bendravimo tvarkos, kad šalių sūnus, nuolatinai išvežtas gyventi į užsienį atsakovės iniciatyva, teismas sprendė, kad turi būti užtikrinta ieškovo teisė praleisti daugiau laiko vaiko atostogų laiku bei nustatyta atsakovei pareiga informuoti ieškovą apie nepilnamečio vaiko atostogų laikotarpius, taip pat atsižvelgtina į tai, kad Šv. Kūčių, Šv. Kalėdų, Naujųjų Metų, Šv. Velykų šventės švenčiamos žiemą ir pavasarį, todėl šio laikotarpio atostogos nustatytinos rotacijos principu, kad būtų galimybė Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas, Naujuosius metus, Šv. Velykas švęsti tiek su tėvu, tiek su motina.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Apeliaciniu skundu ieškovas R. A. prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti, tačiau jei teismas spręstų, kad vaiko išvežimas nepažeis jo interesų, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde nurodytas priežastis, duoti leidimą atsakovei išvežti nepilnametį vaiką nuo 2017-06-01, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

1.1. Teismas, leisdamas atsakovei išvežti nepilnametį vaiką į Didžiąją Britaniją, neatsižvelgė į tai, kad atsakovė dar gyvendama Lietuvoje trukdė ieškovui bendrauti su vaiku, dėl ko ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą su prašymu dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Dėl vaiko išvežimo nuolat gyventi į užsienio valstybę atsakovė nusprendė viena, su apeliantu šio klausimo nederino ir neprašė jo sutikimo išvežti vaiką, o pranešė jau būdama Anglijoje. Taigi teismo išvada, kad apeliantas nepagrįstai nedavė sutikimo išvežti vaiką į užsienio valstybę, yra neteisinga, nes atsakovė išvežė vaiką neteisėtai, neišsiaiškinusi apelianto pozicijos šiuo klausimu.

1.2. Teismas sprendimą duoti leidimą išvežti vaiką nuolat gyventi į Angliją iš esmės grindė vaiko noru gyventi su mama, kuris buvo išreikštas teismo posėdžio metu. Tačiau teismas neįvertino to, kad vaiko noras yra tik vienas reikšmingų įrodymų, būtina įvertinti ir kitas reikšmingas aplinkybes, o į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai jo noras prieštarauja vaiko interesams. Vaiko noras, su kuriuo iš tėvų ir kur gyventi, nuolat keičiasi. Jam pagyvenus su vienu iš tėvų logiška, kad jis pasiilgsta kito tėvo, todėl ir nori būti su juo. Be to, atsakovė visaip įkalbinėja vaiką vykti gyventi į Angliją, nepaisant vaiko interesų. Vaikas ne kartą išreiškė nuomonę, kad nori gyventi Lietuvoje, ką patvirtina ir VTAS 2016-05-31 išvada, kurioje nurodyta, kad vaikas norėtų gyventi Lietuvoje su mama, o jeigu mama negyventų Lietuvoje, tai gyventų Lietuvoje su tėte. Teismo posėdžio metu vaikas taip pat akcentavo, kad norėtų, jog mama grįžtų gyventi į Lietuvą.

1.3. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad šiuo metu išvežus sūnų į Angliją būtų pažeisti vaiko interesai. Lietuvoje A. A. lanko mokyklą, yra paskutinėje (ketvirtoje) pradinėje klasėje, todėl nutraukus jo mokslus, t. y. neužbaigus pradinės mokyklos, jis Anglijoje būtų grąžinamas į žemesnę klasę.

1.4. Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad vaikui išvykus gyventi į užsienio valstybę, nutrūktų ir jo mėgstamų užsiėmimų (futbolo treniruočių) lankymas, pasikeistų ne tik gyvenamoji patalpa, bet visa socialinė aplinka, kalba, kultūra, nutrūktų bendravimas su draugais Lietuvoje, būtų apribotas bendravimas su tėvu, seserimi, seneliais bei kitais Lietuvoje gyvenančiais giminaičiais, kas, akivaizdu, pažeidžia vaiko interesus.

1.5. Sprendžiant klausimą dėl leidimo išvežti vaiką davimo, teismas nepagrįstai neįvertino vaiko etninės kilmės, religinės ir kultūrinės priklausomybės, gimtosios kalbos ir pastovumo principo svarbos. Šiuo metu vaiko išplėstiniai socialiniai ryšiai Lietuvos valstybėje yra pilnai susiformavę, vaikas yra prisitaikęs prie jį supančios aplinkos, kalba gimtąja kalba. Anglijoje atsakovės nurodytoje mokykloje lietuviškai nekalbama, sūnus teismo posėdyje nurodė, kad mokykloje nieko nesupranta, nesupranta, ką kalba mokytojai. Pakeitus vaiko gyvenamosios vietos valstybę, mokyklą ir kitas esmines vaiko gyvenimo sąlygas, tai neigiamai atsilieptų stabiliam ir sveikam psichologiniam - socialiniam augančio žmogaus vystymuisi.

1.6. Šalių sūnus jau beveik metus laiko gyvena su tėvu, jam yra dešimt metų, todėl įvertinus vaiko amžių ir jo interesus, tokio amžiaus berniukui svarbu nuolat bendrauti su tėvu, nes tėvo pavyzdys sūnui yra svarbus tolesniam vaiko asmenybės, vyriškumo formavimuisi. Tėvą su sūnumi sieja stiprus emocinis ryšys, abu turi stiprų norą bendrauti, tėvas gali užtikrinti tinkamas vaiko gyvenimo sąlygas, nei kiek neprastesnes nei atsakovės. Tuo tarpu sūnui gyvenant su atsakove, tarp jų kildavo konfliktai.

1.7. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovės išvykimas su sūnumi niekaip nepažeis ieškovo teisių, nes atsakovė privalės užtikrinti jam visas įstatymines teises bendrauti ir dalyvauti sūnaus auklėjime. Tačiau vaiką išvežus gyventi į kitą šalį, ieškovo galimybės betarpiškai bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jo auklėjime būtų apribotos. Sūnui gyvenant su atsakove Lietuvoje, ieškovas galėjo jį pasiimti kiekvieną savaitgalį, bendrauti, pramogauti, lankytis kartu pas giminaičius, galėjo tiesiogiai dalyvauti jo auklėjime, rūpintis susirgus. Skirtingai nei atsakovė, ieškovas neturi gyvenamosios vietos Anglijoje, kur galėtų sūnų pasiimti ir bendrauti su juo.

Šalies argumentai

1.8. Teismas neatsižvelgė į šalių procesinį elgesį, nevertino priežasčių, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, todėl netinkamai jas paskirstė.

6. Atsakovė E. G. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad atsakovė gyvendama Lietuvoje niekada neribojo tėvo ir sūnaus tarpusavio bendravimo. Tarp šalių kilęs nesutarimas dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos teismo buvo įvertintas ir išspręstas skundžiamu sprendimu nustatant bendravimo su vaiku tvarką. Todėl nėra pagrindo teigti, kad priimdamas sprendimą teismas neįvertino apelianto bendravimo su nepilnamečiu vaiku aplinkybių. Teismas, priimdamas sprendimą, įvertino ir pasisakė dėl aplinkybės, kad atsakovė buvo išvežusi vaiką į užsienį be ieškovo sutikimo (leidimo), ir pagrįstai sprendė, kad ši aplinkybė nėra esminė sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą. Teismas detaliai vertino kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, vaiko ir atsakovės bei vaiko ir ieškovo tarpusavio santykius bei jų pobūdį, o vaiko išsakytas noras gyventi su mama buvo vertinamas visų paminėtų aplinkybių kontekste. Apelianto argumentai, kad nepabaigus pradinės mokyklos Lietuvoje, vaikas Anglijoje būtų grąžinamas į žemesnę klasę, taip pat kad gyvendamas Londone vaikas negalėtų lankyti futbolo treniruočių, o socialinės aplinkos, kalbos, kultūros pakeitimas pažeis vaiko interesus, yra niekuo nepagrįsti. Priimdamas sprendimą teismas įvertino tą aplinkybę, kad Didžiojoje Britanijoje vaikas gyvens lietuvių šeimoje, kurioje bus kalbama lietuviškai, kad vaikas gyvens su mama ir su vyresniuoju broliu, su kuriuo augo nuo mažens. Vien pats gyvenimo skirtingose valstybėse faktas negali būti vertinamas kaip pažeidžiantis skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teises. Šiuo atveju teismas nustatė bendravimo su vaiku tvarką, kurioje įtvirtintas nuolatinis maksimalus tėvo bendravimas su sūnumi, įvertinant aplinkybę, kad tėvas ir sūnus gyvens skirtingose valstybėse.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8. Byloje buvo sprendžiamas tarp šalių – buvusių sutuoktinių – kilęs ginčas pagal ieškovo ieškinį dėl nepilnamečio vaiko (sūnaus) gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo), išlaikymo jam priteisimo, bendravimo tvarkos su juo nustatymo ir pagal atsakovės priešieškinį dėl sutikimo leisti nepilnametį sūnų išvežti nuolatiniam gyvenimui į Didžiąją Britaniją.

9. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies, t. y. atmetė ieškovo reikalavimus nustatyti sūnaus A. gyvenamąją vietą su ieškovu ir iš atsakovės priteisti išlaikymą sūnui, tačiau nustatė sūnaus bendravimo su ieškovu tvarką, atsakovės priešieškinį patenkino visiškai ir teismo sprendimu davė sutikimą nepilnamečio vaiko išvykimui į Didžiąją Britaniją.

10. Su teismo sprendimu nesutinka ieškovas ir apeliaciniame skunde prašo panaikinti teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą ieškinio reikalavimus patenkinti, o priešieškinio reikalavimą – atmesti. Nors apeliaciniame skunde prašoma panaikinti visą teismo sprendimą, tačiau ieškovas apeliaciniame skunde nurodo argumentus tik dėl sprendimo dalies, kuria buvo atmestas ieškovo reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu ir dėl sprendimo dalies, kuria buvo patenkintas priešieškinio reikalavimas dėl sutikimo leisti atsakovei išvežti šalių nepilnametį sūnų nuolat gyventi į Didžiąją Britaniją davimo. Apeliacinės instancijos teismas, paisydamas apeliacinio skundo ribų, pasisako būtent dėl šių apeliacinio skundo argumentų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

11. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Taigi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.

12. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovo R. A. kartu su apeliaciniu skundu pateiktais naujais rašytiniais įrodymais – Marijampolės sav. Mokolų pagrindinės mokyklos 2016-12-07 išduota A. A. charakteristika, šios mokyklos duomenimis apie pamokų lankomumą – bei atsakovės E. G. su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktais 2016-12-11 ir 2016-11-17 darytais garso įrašais, kurie šalių yra gauti po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, sprendžia, jog jie gali būti vertinami kaip netiesioginiai, papildomi įrodymai nagrinėjant klausimą dėl teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Be to, pareikštas ieškinys yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, o tokio pobūdžio bylose teismas turi pareigą būti aktyvus (CPK 376 straipsnis), todėl nauji įrodymai prijungtini prie bylos. Šalys apie šių įrodymų pateikimą buvo informuotos jiems pateikiant apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį nuorašus, todėl turėjo galimybę dėl jų pareikšti savo nuomonę raštu, tačiau šia teise nepasinaudojo.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tai susiję su jo išvykimu nuolat gyventi į kitą valstybę

13. Byloje nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimu nutraukė ieškovo ir atsakovės santuoką bei patvirtino šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pagal teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.1. punktą šalių nepilnamečio sūnaus A. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, tuo metu gyvenusia Lietuvoje, o pagal 5.2. punktą šalys susitarė, kad jos bendraus su sūnumi A. A. ir dalyvaus jo auklėjime be jokių apribojimų. Taip pat nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas A. A. 2015 m. gruodžio 26 d. su mama (atsakove) išvyko į Angliją ir liko joje gyventi, čia šiuo metu gyvena ir dirba atsakovė. Anglijos Aukščiausiojo Teisingumo Teismo Šeimos bylų skyriaus teisėjo 2016 m. kovo 1 d. nutartis patvirtina, jog motina pripažino, kad pasiliko vaiką šioje jurisdikcijoje be tėvo leidimo arba neturėdama Lietuvos teismų nutarties. Anglijos Aukščiausiasis Teisingumo Teismas 2016 m. kovo 1 d. nutartimi nusprendė, kad nepilnametis vaikas turi būti grąžintas į Lietuvos jurisdikciją ne vėliau kaip iki 2016 m. kovo 8 d. Grąžinus sūnų į Lietuvą, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta nepilnamečio A. A. laikina gyvenamoji vieta su ieškovu.

14. Būtent nurodytos aplinkybės, susijusios su atsakovės ir sūnaus išvykimu į Angliją, buvo pagrindas ieškovui kreiptis į teismą iš pradžių dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, o vėliau ir dėl vaiko gyvenamosios vietos su ieškovu nustatymo.

15. Ieškovo apeliacinio skundo motyvai iš esmės grindžiami tuo, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu leidęs atsakovei šalių nepilnametį sūnų išvežti nuolatiniam gyvenimui į Didžiąją Britaniją, pažeidė vaiko interesus ir ieškovo teises bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime, t. y. keliamas vaiko gyvenamosios vietos, nustatytos su motina – atsakove, pakeitimo klausimas dėl tos priežasties, kad, motinai išvykus gyventi į Angliją, vaiko interesai bus labiau apsaugoti, nustačius jo gyvenamąją vietą su ieškovu Lietuvoje, nes tai sūnui yra labiau įprasta aplinka, kurioje yra jau susiformavę stiprūs socialiniai ryšiai.

16. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, taip pat panaudojant valstybės teikiamą paramą; kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, artimųjų giminaičių, kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, vaiko ir kiekvieno iš tėvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes) ir kitas turinčias reikšmę aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. C. v. D. C., bylos Nr. 3K-3-513/2007).

17. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė gali užtikrinti sūnui tinkamas tiek buities, šeimos aplinkos, tiek auklėjimo ir tinkamas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. nustatyta, kad jos būtų tinkamos ir Lietuvoje, ir Anglijoje. Ginčas kyla dėl to, ar išvežus sūnų į Didžiąją Britaniją, t. y. pakeitus vaiko aplinką iš esmės nebus pažeisti jo interesai.

18. Kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą, išskyrus, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-49/2009).

19. Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsniu įpareigojamas teismas ir kitos institucijos, sprendžiant ginčus dėl vaikų, išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo nuomonę. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, kaip ir nacionalinis įstatymas (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas 23 straipsnis 4 dalis), nustato, kad sprendžiant ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos tėvams gyvenant skyrium, pirmiausia turi būti atsižvelgiama į vaiko, galinčio pareikšti savo nuomonę, interesus bei pageidavimus, su kuriuo iš tėvų jis norėtų kartu gyventi. Vaiko norus būtina vertinti atsižvelgiant į tai, ar vaiko norai atitinka jo interesus (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Vertindamas vaiko išsakytą norą gyventi su tėvu ar motina, teismas turi išsiaiškinti vaiko prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, t. y. aplinkybes, kurios nulemia tokį vaiko apsisprendimą. Tai yra svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas (natūralus ar nulemtas vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. K. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-411/2008).

20. Nagrinėjamu atveju nepilnametis sūnus, apklaustas teismo posėdyje, išreiškė tvirtą norą gyventi su mama, nors šiuo metu jis gyvena būtent su ieškovu, tokį vaiko norą pagrindžia mamos ir jos meilės trūkumas, ką jis ir nurodė savo paaiškinimuose. Tai reiškia, kad šis noras grįstas emociniu, ypatingo prieraišumo prie mamos ryšiu, todėl negalima jo nepaisyti. Negalima sutikti su apelianto argumentu, kad į tokį vaiko norą neturėtų būti besąlygiškai atsižvelgta, kadangi vaiko noras gali kisti ir jam pagyvenus su vienu iš tėvų, jis gali imti ilgėtis kito. Tačiau šiuo atveju mamos ilgesys patvirtina ypatingą vaiko ir mamos santykį, kuris yra susiformavęs per ilgą bendrą jų gyvenimo laikotarpį. Nors vaikas buvo ne kartą išreiškęs nuomonę, jog būtų geriau gyventi Lietuvoje, tačiau šį savo norą sieja būtent su noru, kad ir mama gyventų Lietuvoje, kartu apklausos metu patvirtino, kad jo negąsdina su išvykimu į Angliją atsirasiantys tam tikri pokyčiai ar net tam tikri sunkumai (pvz. dėl kalbos) ir jis faktiškai pasirengęs ir net nori vykti su mama į Angliją.

21. Atsižvelgiant į tai, vaiko noras gyventi būtent su mama yra akivaizdus, tačiau jis turi būtį įvertintas jo interesų užtikrinimo ir apsaugos požiūriu. Ieškovas teigia, kad sūnaus interesai jam išvykus bus pažeidžiami, kadangi iš esmės pakeičiama jį supanti aplinka, kartu nutraukiant per ilgą laiką susiformavusius socialinius ryšius Lietuvoje, ir dėl to atsirandant papildomiems sunkumams sūnui integruotis naujoje aplinkoje. Tačiau kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pagal byloje nustatytas aplinkybes atliktu vaiko interesų vertinimu jų užtikrinimo ir apsaugos aspektu. Byloje nėra duomenų, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina prieštarautų ar kenktų vaiko interesams, kad nebūtų užtikrintas jo saugumas, poreikių patenkinimas naujoje aplinkoje. Atvirkščiai, byloje surinkti duomenys patvirtina, kad jis toliau augs ir gyvens lietuviškoje aplinkoje, kadangi kartu su juo gyvensiantys mama, jos naujasis sutuoktinis, brolis yra lietuviai, šeimoje bus kalbama lietuviškai, todėl tokie šeiminiai ryšiai ir šeimos aplinka užtikrins vaikui tinkamą kalbinę, psichologinę, emocinę aplinką, kurioje jis jausis saugiai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atžvelgė į tai, kad sūnus A. yra aktyvus, žingeidus, norintis kuo daugiau pamatyti ir sužinoti, be to, jau lankė mokyklą Londone, todėl turi galimybę įvertinti, su kokiais sunkumais jis galėtų susidurti naujoje aplinkoje, tačiau tai jam nekelia nerimo, baimės, nesaugumo. Tai, kad sūnus Lietuvoje paliks dabartinius draugus, lankytus užsiėmimus (pvz. futbolo treniruotes), nesudaro jokių pagrįstų prielaidų teigti, kad jam bus apribotos bendravimo galimybės Anglijoje, t. y. kad jis nesusiras naujų draugų, neturės galimybių realizuoti savo pomėgių, o bendravimo galimybės su Lietuvoje liekančiais tėvu, seserimi, seneliais, draugais, kitais giminaičiais bus prarastos, nes jos išlieka ir jų realizavimas priklauso tik nuo siekiančių išlaikyti bendravimą asmenų noro.

22. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ir sūnaus bei ieškovo (tėvo) stiprų tarpusavio ryšį, tačiau pagrįstai sprendė, kad vaikas labiau prisirišęs prie motinos, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad nebuvo įvertintas tėvo vaidmuo ir jo įtaka sūnaus kaip asmenybės, jo vyriškumo formavimuisi, neteikia pagrindo panaikinti teismo sprendimą. Ieškovui ir toliau išlieka galimybės puoselėti šį ryšį ir daryti įtaką vaiko asmenybės formavimuisi, nors tuo atveju, kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas ar motina valstybėje, atsiranda tam tikrų kliūčių, tačiau tai reikalauja tik papildomų pastangų, bet neatima galimybių užtikrinti nuolatinį ir kiek įmanomą kokybiškesnį bendravimą. Bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

22. Nustačius, kad vaiko išreikštas noras gyventi su mama neprieštarauja ir nepažeidžia jo interesų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovei gyvenant ir dirbant Didžiojoje Britanijoje, o ieškovui gera valia nesutinkant leisti išvežti sūnų į šią valstybę, yra pagrindas tokį sutikimą duoti. Skyrium gyvenančio tėvo nesutikimas daro negalimą vaiko išvežimą į užsienį nuolatiniam gyvenimui, nebent teismas pripažintų tokį nesutikimą teisiškai nepagrįstu (neatitinkančiu vaiko interesų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad teismas klaidingai sprendė, jog ieškovas nepagrįstai nedavė sutikimo išvežti vaiką į užsienio valstybę, nėra esminiai. Net ir pripažįstant, kad atsakovė sūnų buvo išvežusi į Didžiąją Britaniją be tėvo (ieškovo) sutikimo, nustačius, kad vaiko gyvenamoji vieta, kuri yra nustatyta su motina, nekeistina ir nenustačius vaiko interesų pažeidimo dėl jo išvykimo į kitą valstybę siekiant būti su mama, ieškovo nesutikimas duoti leidimą yra pažeidžiantis vaiko teises ir interesus.

23. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme kategoriškai neprieštaravo ir neprieštarauja vaiko vykimui pas mamą, tačiau apeliaciniame skunde nurodo, kad teismui nusprendus, kad vaiko išvežimas neprieštaraus jo interesams, leidimas jį išvežti turėtų būti duotas nuo 2017-06-01. Tačiau šis klausimas nebuvo svarstytas pirmosios instancijos teisme, todėl, atsižvelgiant į apeliacijos paskirtį, tokio klausimo svarstymas apeliacinės instancijos teisme reikštų, kad būtų nagrinėjama tai, ko nesprendė pirmosios instancijos teismas. Šis apeliaciniame skunde suformuluotas prašymas grindžiamas būtinybe sudaryti ieškovo sūnui galimybes pabaigti mokslo metus toje mokykloje, kurioje jis mokosi šiuo metu. Pripažintina, kad tokiam prašymui yra pagrindas, tačiau tikėtina, kad šį klausimą gali išspręsti pačios šalys, paisydamos vaiko interesų. Be to, kilus tokio pobūdžio ginčui tarp šalių ieškovas galėtų kreiptis CPK 284 straipsnyje numatyta tvarka dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo ar sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

24. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu ir teigia, kad teismas neatsižvelgė į atsakovės procesinį elgesį, kuriuo atsakovė siekė vilkinti bylos nagrinėjimą, o ieškovas, atvirkščiai, procesiniuose ir materialiniuose teisiniuose santykiuose elgėsi apdairiai ir rūpestingai, kiek atitinkamose sąlygose buvo būtina, todėl nepaisant to, kad priešieškinis buvo patenkintas, jis neturėtų būti įpareigotas atlyginti atsakovės išlaidas. Atsakovės netinkamais veiksmais laiko tai, kad atsakovė trukdė jam bendrauti su vaiku, dėl ko jis buvo priverstas kreiptis į teismą, be to, atsakovė sūnų išvežė į Angliją be jo sutikimo, o sūnų grąžinus į Lietuvą ieškovas turėjo kreiptis dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo ir išlaikymo sūnui priteisimo. Taip pat nurodo, kad vienas posėdis buvo atidėtas dėl to, kad ieškovė, pas kurią buvo sūnus, neužtikrino jo atvykimo į teismo posėdį apklausai.

25. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

26. Apelianto nurodytos ir atsakovės neva netinkamą procesinį elgesį patvirtinančios aplinkybės nerodo akivaizdžiai nesąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis. Atsakovė nepripažino, o ir pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad atsakovė būtų trukdžiusi ieškovui bendrauti su vaiku. Vaiko grąžinimo į Lietuvą klausimas nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, o ši aplinkybė buvo tik pagrindas kilti šalių ginčui, tačiau ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo buvo išspręstas ne ieškovo naudai. Nesutiktina, kad vaikas viename teismo posėdyje nebuvo apklaustas atsakovei neužtikrinus jo atvykimo į teismo posėdį. Bylos duomenys patvirtina, kad 2016 m. rugsėjo 5 d. posėdis neįvyko todėl, kad buvo priimtas priešieškinis ir buvo nustatytas terminas atsiliepimui į jį pateikti, taip pat priimtas patikslintas ieškinys. Todėl apelianto nurodytos aplinkybės nepatvirtina atsakovės netinkamo procesinio elgesio, ir dėl to nėra pagrindo nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, juolab, kad pats teismas, atsižvelgdamas į tam tikras aplinkybes, didele dalimi sumažino atsakovei priteistinas atstovavimo išlaidas.

27. Atmestinas ir skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad buvo patenkintas vienas iš trijų ieškovo pareikštų reikalavimų, todėl nepagrįstai priteisė tik trečdalį ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kadangi ieškovas reiškė tris reikalavimus – dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, o buvo patenkintas tik reikalavimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, kuri beje nustatyta faktiškai atsakovės pasiūlytos tvarkos pagrindu, ją šiek tiek pakoregavus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

28. Apeliacinio skundo motyvais nenustačius pagrindų sprendimą panaikinti ar jį pakeisti, sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, todėl ieškovui neatlygintinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

29. Atsakovės prašymas atlyginti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme tenkintinas iš dalies – 1 308 Eur sumai, kadangi pagal atsakovės atstovės pateiktus duomenis, būtent ši suma buvo apmokėta teikiant atsakovei teisines paslaugas dėl ieškovo paduoto apeliacinio skundo, likusi suma apima atsakovės išlaidas dėl atskirojo skundo, kuris buvo išnagrinėtas ne atsakovės naudai.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo R. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei E. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 308 Eur atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Galina BlaževičNijolia IndreikienėVirginija Lozoraitytė