Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-06-03 · Civilinė byla Nr. e2A-514-613/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-03
Bylos Nr.
e2A-514-613/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė, Giedrė Seselskytė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“
Ieškovas
akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-514-613/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08662-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.2.1; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20; 3.4.1.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 3 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Larisos Šimanskienės ir Danutės Žvinklytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Emilė“ dėl skolos už suteiktas paslaugas išieškojimo bei palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Klaipėdos vanduo“ kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Emilė“, prašydama priteisti iš atsakovės 225,17 Eur skolą, kurią sudaro 220,98 Eur skola ir 4,19 Eur palūkanos; 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad atsakovė naudojosi ieškovės paslaugomis, teikiamomis adresu Taikos pr. 22, Klaipėda, nuo 2020 m. kovo 31 d. iki 2020 m. spalio 31 d. Atsakovė nemokėjo už suteiktas paslaugas, todėl susidarė 220,98 Eur įsiskolinimas, taip pat 4,19 Eur palūkanų, apskaičiuotų pagal 2013 m. vasario 1 d. su atsakovė sudarytos Sutarties dėl naudojimosi miesto paviršinių nuotekų tinklais Nr. L04-201300020 (toliau – ir Sutartis) 4.6 punktą.

Atsiliepimas

3. Atsakovė UAB „Emilė“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, juo su ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad nėra sudariusi sutarties su ieškove ir jai negali būti skaičiuojamos palūkanos 2003 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo Nr. IX-1873 pagrindu.

Šalies argumentai

4. Ieškovė AB „Klaipėdos vanduo“ pateikė dubliką, juo prašė tenkinti ieškinio reikalavimus visiškai. Nurodė, kad atsakovė apie pareigą mokėti už paviršinių nuotekų tvarkymą žino ir visada stengiasi jos išvengti.

Atsiliepimas

5. Atsakovė UAB „Emilė“ teismui pateiktame triplike nurodė, kad, jos manymu, nesant tarp šalių sudarytos sutarties už paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas, šalių nesieja jokie sutartiniai santykiai. Ta aplinkybė, kad atsakovei buvo iškelta ne viena civilinė byla dėl įsiskolinimo priteisimo, netrukdo atsakovei siekti lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių vadovaujantis civilinių teisių teisminės gynybos principais. Teiginys, kad atsakovė apie savo pareigą mokėti už paviršinių nuotekų tvarkymą žino seniai ir visada stengiasi jos išvengti, yra neteisingas.

Žemesnės instancijos teismas

6. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. teismo nutartimi nutarta taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 441 straipsniu numatytus ginčų dėl nedidelių sumų priteisimo nagrinėjimo ypatumus. Prašymų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka negauta, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdį šalims pranešta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. vasario 12 d. sprendimu ieškinį tenkino, ieškovei AB „Klaipėdos vanduo“ iš atsakovės UAB „Emilė“ priteisė 220,98 Eur skolos, 4,19 Eur palūkanų, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos 225,17 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. gruodžio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8. Teismas nustatė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso pastatas, esantis (duomenys neskelbtini). Šalys 2013 m. vasario 1 d. sudarė Sutartį Nr. L04-201300020 dėl miesto paviršinių nuotekų, patenkančių į bendrus Klaipėdos miesto paviršinių nuotekų tinklus, tvarkymo ir mokėjimo už šias paslaugas. Sutarties 4.6 punktu šalys susitarė, kad laiku neapmokėjus sąskaitos gali būti skaičiuojamos palūkanos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatyta tvarka. Sutarties 4.5 punkte numatyta, jog sąskaitos apmokamos per 10 dienų nuo jų gavimo.

9. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, šalių paaiškinimus, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai.

10. Pažymėjo, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.

11. Teismas nustatė, kad ieškovė teikė nuotėkų šalinimo paslaugas, o atsakovė naudojosi teikiamomis paslaugomis, todėl atsakovei kilo pareiga už paslaugas atsiskaityti. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovė būtų sumokėjusi 220,98 Eur sumą, nėra. Todėl konstatavo, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 220,98 Eur skolą yra pagrįstas ir tenkintinas.

12. Teismas, įvertinęs tarp šalių sudarytos sutarties sąlygas, teisinį reglamentavimą dėl palūkanų skaičiavimo, padarė išvadą, kad ieškovė pagal šalių pasirašytą sutartį turėjo teisę skaičiuoti Įstatyme nustatyto dydžio palūkanas pasibaigus mokėjimo terminui, todėl ieškovės reikalavimas dėl palūkanų priteisimo tenkintinas, iš atsakovės ieškovei priteistina 4,19 Eur palūkanų.

13. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas nusprendė, kad ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų metinės palūkanos nuo priteistos skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

14. Teismas, patenkinęs ieškovės ieškinį, iš atsakovės priteisė ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Emilė“ (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais. Mano, kad ieškinys nepagrįstas, byloje esantys įrodymai nepagrindžia ieškinio reikalavimų pagrįstumo, todėl atmestinas visa apimtimi.

15.2. Pažymėjo, kad atsakovė nepriėmė ieškovės siųstos ofertos pasirašyti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį, o ieškovė nesikreipė į teismą ir neprašė įpareigoti šalį sudaryti sutartį, todėl tarp ieškovės ir atsakovės nesusiklostė sutartiniai santykiai.

15.3. Nuostata, kad tokiu atveju, jeigu asmuo nėra pasirašęs su paviršinių nuotekų tvarkytoju sutarties arba atsisako ją pasirašyti, tačiau naudojant paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka paviršinės nuotekos išleidžiamos į paviršių nuotekų tvarkytojo paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, laikoma, kad sutartis sudaryta, neeliminuoja fakto, kad ieškovė privalėjo kreiptis į teismą ir prašyti įpareigoti atsakovę sudaryti sutartį.

15.4. Atsakovė nesilaikė pretenzijų pateikimo ir ginčų sprendimų taisyklių, nesikreipė į atsakovę su pretenzija dėl sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo.

Atsiliepimas

16. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė AB „Klaipėdos vanduo“ prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas ir motyvuotas. Teismas išsamiai ir objektyviai įvertino civilinėje byloje esančius įrodymus ir nustatė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso pastatas, esantis (duomenys neskelbtini); šalys 2013 m. vasario 1 d. sudarė Sutartį Nr. L04-201300020 dėl miesto paviršinių nuotekų, patenkančių į bendrus Klaipėdos miesto paviršinių nuotekų tinklus, tvarkymo bei mokėjimo už šias paslaugas. Duomenų, kad sutartis būtų nutraukta, teismui nebuvo pateikta. Teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose atsakovė neginčijo aplinkybės dėl sutarties egzistavimo.

16.2. Pažymėjo, kad atsakovė savo apeliaciniame skunde dėsto identiškus motyvus tiems, kurie buvo nurodyti 2020 m. gruodžio 30 d. atsakovės atsiliepime į ieškinį, apeliaciniu skundu nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

18. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

19. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, kad nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

20. Pažymėtina, jog, pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija neperžengdama apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

21. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos ir palūkanų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

22. Byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės skolą už suteiktas paslaugas ir įstatyme bei sutartyje numatytas palūkanas.

23. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad šalių sutartiniai santykiai nesieja, atsakovė nėra išreiškusi sutikimo sudaryti sutartį dėl paslaugų tiekimo, ieškovė į teismą nesikreipė dėl įpareigojimo atsakovę sudaryti tokią sutartį.

24. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino, konstatuodamas, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai santykiai. Ieškovė teikė atsakovei paslaugas, atsakovė už teikiamas paslaugas ieškovei nesumokėjo. Skola nėra sumokėta. Byloje duomenų, kad sutartis būtų nutraukta ir (ar) pripažinta negaliojančia, nėra.

25. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad ieškovės reikalavimas nėra pagrįstas byloje esančiais įrodymais, patvirtinančiais, kad šalis sieja prievoliniai santykiai. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

26. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, todėl jų nekartoja ir pasisako tik dėl atskirų apeliaciniame skunde ieškovo nurodytų argumentų.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

27. Apeliantė teigia, kad ieškovės reikalavimas nėra pagrįstas byloje esančiais įrodymais. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, t. y. apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą.

28. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso pastatas, esantis (duomenys neskelbtini). Šalys 2013 m. vasario 1 d. sudarė Sutartį Nr. L04-201300020 (toliau – Sutartis) dėl miesto paviršinių nuotekų, patenkančių į bendrus Klaipėdos miesto paviršinių nuotekų tinklus, tvarkymo bei mokėjimo už šias paslaugas. Sutarties 4.6 punktu šalys susitarė, kad laiku neapmokėjus sąskaitos gali būti skaičiuojamos palūkanos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatyta tvarka. Sutarties 4.5 punkte numatyta, jog sąskaitos apmokamos per 10 dienų nuo jų gavimo.

29. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 31 d. iki 2020 m. spalio 31 d. atsakovės nesumokėta suma už suteiktas paslaugas – 220,98 Eur, priskaičiuota 4,19 Eur palūkanų.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė neginčija byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Duomenų, kad tarp šalių sudaryta Sutartis būtų nutraukta, neteikė, teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose šios aplinkybės pati atsakovė neginčijo. Atsakovė neginčijo ir pačios skolos fakto, jos dydžio, įrodymų, kad yra sumokėjusi ieškovei už suteiktas paslaugas, neteikė.

31. Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas, o pagrįstu – kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne interpretuojant atskirus faktus (CPK 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Rungimosi principas reikalauja, kad šalys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). CPK 176 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, nei jo nesant (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-260/2001; Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Kita vertus, teismas turi vertinti įrodymus vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais bei bendraisiais teisės principais, taip pat ir sąžiningumo, protingumo ir teisingumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo procesą ir įrodymų vertinimo reglamentuojančių teisės normų, o apeliantė be pakankamo pagrindo apeliaciniame skunde tvirtina, jog skundžiamas sprendimas nėra pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu.

32. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad ieškovės reikalavimas nėra pagrįstas byloje esančiais įrodymais, teismas padarė nepagrįstas išvadas, jų nepagrindžia civilinėje byloje esantys įrodymai, t. y. teismas pažeidė CPK 178 ir 185 straipsnių nuostatas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su šiais apeliacinio skundo argumentais.

33. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. (CPK 12 ir 178 straipsniai).

34. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008).

35. Teisėjų kolegija vertina, kad apeliantė, teikdama argumentus dėl tariamo proceso teisės normų pažeidimo teismui vertinant įrodymus ir jų pagrindu darant išvadas, siekia, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš naujo būtų vertinamos skunde išvardytos faktinės bylos aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, padarytos kitokios išvados nei skundžiamame sprendime. Aplinkybė, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nesudaro pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių pažeidimo atmetami kaip neįrodyti (CPK 178, 185 straipsniai).

36. Be kita ko, teisėjų kolegiją pažymi, kad atsakovė apeliaciniame skunde visiškai nenurodo (neįvardija) jokių pirmosios instancijos teismo padarytų materialinės ir (ar) procesinės teisės normų pažeidimų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, tik deklaratyviai teigia, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais.

37. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes, nepažeisdamas nei materialinės teisės normų, reglamentuojančių tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, nei proceso teisės normų, susijusių su įrodymų vertinimu, ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

38. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

39. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymo, įrodymų vertinimo principus (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), tinkamai taikė materialinės teisės normas, dėl to tarp šalių kilęs ginčas buvo išspręstas teisingai, teismo sprendimo išvados ir vertinimai yra pagrįsti byloje surinktų įrodymų visuma. Todėl teisėjų kolegija nusprendžia, kad atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

40. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies.

41. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

42. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovei klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Giedrė SeselskytėLarisa ŠimanskienėDanutė Žvinklytė