Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. V. (toliau – Pažeidėjas) apeliacinį skundą dėl 2015 m. rugpjūčio 6 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Skundžiamu nutarimu Pažeidėjas nubaustas : pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 3 d. – 16 parų administraciniu areštu su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams 6 mėnesiams; pagal ATPK124¹ str. 8 d. – 9 Eur bauda; pagal ATPK 187 str. 1 d. – 15 parų administraciniu areštu; pagal ATPK 187 str. 2 d. – 15 parų administraciniu areštu. Vadovaujantis ATPK 33 str., nuobaudas subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, Pažeidėjui skirta galutinė nuobauda – areštas 25 paroms su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams 6 mėnesiams.

Pažeidėjas nubaustas už tai, kad 2015-03-28 21.40 val. (duomenys neskelbtini), vairavo V. V. vardu registruotą automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, išvažiuodamas iš stovėjimo vietos, tai yra keisdamas judėjimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu ir kliudė priekyje stovintį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį apgadino, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 p. ir 101 p. nurodytus reikalavimus; policijos pareigūnams pareikalavus jis nepateikė vairuotojo pažymėjimo bei transporto priemonės registracijos liudijimo, tuo pažeidė KET 16 p. nurodytą reikalavimą; be to, jis 2015-03-28 apie 21.50 val. (duomenys neskelbtini), policijos komisariato patalpose, būdamas neblaivus nevykdė teisėtų policijos pareigūno T. U. reikalavimų leisti atlikti dalinę kratą prieš uždarant jį į laikino sulaikymo kamerą, priešinosi, stumdė policijos pareigūnus, be to, iškoneveikė policijos pareigūnus T. U. ir A. R. necenzūriniais ir įžeidžiamais žodžiais.

Skundžiamu nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla Pažeidėjui dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo nutraukta jo veiksmuose nesant šio pažeidimo sudėties. Administracinio teisės pažeidimo protokolas Pažeidėjui buvo surašytas už tai, kad jis pasišalino iš eismo įvykio vietos apie eismo įvykį nepranešę policijos pareigūnams ir tokiais savo veiksmais pažeidė KET 222 p. reikalavimus.

Pažeidėjas cituoja skundžiamą apylinkės teismo nutrimą, dėsto įvykio aplinkybes ir tvirtina, kad yra nubaustas visiškai nepagrįstai. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, jog įvykis, priešingai nei tvirtinama administracinio teisės pažeidimo protokole ir teismo nutarime, įvyko ne kelyje, o daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, todėl KET nuostatos neturėtų būti taikomos. Nurodoma, kad apylinkės teismas visiškai nepagrįstai nesivadovavo jo paaiškinimais ir jo paaiškinimus patvirtinančių liudytojų parodymais bei pripažino jį vairavus automobilį esant neblaiviam, nors jo pateikta eismo įvykio vietos schema ir medicininiai dokumentai leidžia daryti visiškai priešingą išvadą. Pažeidėjas pabrėžia ir tai, kad tik jį sulaikius jam buvo nustatytas įdrėskimas kairiajame dilbyje, kas įrodo, jog jis buvo užpultas ir sužalotas, dėl ko ir turėjo bėgti iš įvykio vietos. Aplinkybė, kad prieš jį smurtavo L. ir J. S. patvirtina, jog šių asmenų parodymai turi būti vertinami kritiškai, o policijos pareigūnų pateikta eismo įvykio schema negali būti pripažinta įrodymu, patvirtinančiu jo kaltę, kadangi policijos pareigūnai nebuvo tiesioginiai įvykio liudytojai. Pažeidėjo vertinimu, tiriant šią administracinio teisės pažeidimo bylą, policijos pareigūnai nepagrįstai neapklausė kitų namo gyventojų, kurie galimai matė įvykį ir paaiškintų bylai reikšmingas aplinkybes. Apeliaciniame skunde išreiškiamas reikalavimas pakartotinai apklausti A. V. bei V. P., kuriems ne tik nebuvo pateikta Pažeidėjo nubraižyta schema, tačiau ir užduoti reikiami klausimai. Be to, šioje byloje privaloma atlikti trasologinę ekspertizę bei apklausti jo automobilį remontavusį specialistą, kas leistų patvirtinti jo paaiškinimus, kad automobilio apgadinimai yra padaryti dar 2013 m. įvykusio eismo įvykio metu. Pažeidėjo vertinimu, apylinkės teismas, atsisakydamas atlikti tokius jo prašomus veiksmus iš anksto išreiškė savo nuomonę, dėl ko nebuvo objektyvus ir privalėjo nusišalinti. Apeliaciniame skunde pabrėžiama ir tai, jog skundžiamame nutarime apylinkės teismas, nors pagrįstai jį išteisino, tačiau be jokio pagrindo nustatė, kad jis bandė išvažiuoti iš kiemo, tačiau to nepadarė, kadangi buvo sulaikytas į kiemą išbėgusių asmenų. Kartu Pažeidėjas įsitikinęs, kad jis pagal ATPK 187 str. 1 d. ir 2 d. yra nubaustas nepagrįstai, kadangi teismas savavališkai ištaisė administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta pažeidimų datą, nors to padaryti negalėjo. Negana to, apeliaciniame skunde pabrėžiama, jog Pažeidėjui skirta arešto nuobauda yra pernelyg griežta, kadangi ji skirta pažeidžiant ATPK nuostatas, neatsižvelgiant į nuobaudos tikslus, bei neįvertinant to, kad jis yra dirbantis ir išlaiko dukrą, o atlikdamas administracinį areštą gali prarasti darbą.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, Pažeidėjas nesutinka su jo nubaudimu pagal ATPK 127 str. 3 d., 124¹ str. 8 d., 187 str. 1 d. bei 187 str. 2 d., tvirtina, kad apylinkės teismas netinkamai vertino byloje esančius duomenis, nepagrįstai neatsižvelgė į jo nurodytus paaiškinimus, padarė klaidingą išvadą, kad jis įvykio metu vairavo automobilį, iš anksto parodydamas savo poziciją neskyrė prašomos ekspertizės, o taip pat visiškai nepagrįstai paskyrė jam administracinį areštą, dėl ko jis gali prarasti darbą ir legalų pragyvenimo šaltinį. Tačiau su tokiais apelianto teiginiais nėra pagrindo sutikti.

Pirmiausia apygardos teismas pažymi tai, jog E. Ž. Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., E. Ž. Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Pažeidėjas padarė ATPK 127 str. 3 d., 124¹ str. 8 d., 187 str. 1 d. bei 187 str. 2 d. numatytus pažeidimus. Nutarime pripažindamas Pažeidėją kaltu apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Matyti, jog apylinkės teismas itin išsamiai ir detaliai aptarė bei nuodugniai išanalizavo liudytojų parodymus, byloje esančią rašytinę medžiagą, o taip pat motyvuotai atmetė Pažeidėjo paaiškinimus, kuriuos akivaizdžiai paneigia ne tik liudytojų J. S., A. S., L. S., G. Š., K. V., A. R. bei T. U. parodymai, tačiau ir byloje esanti rašytinė medžiaga – asmens blaivumo testas, eismo įvykio vietos schema, eismo įvykio nuotraukos, administracinio sulaikymo protokolas, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir kiti duomenys. Priešingai nei nurodo Pažeidėjas, abejoti tiesioginių įvykio liudytojų J. S., A. S., L. S. parodymais nėra jokio pagrindo. Šių asmenų parodymai ne tik buvo nuoseklūs viso proceso metu bei sutampa tarpusavyje, tačiau jie atitinka ir kitus byloje esančius įrodymus. Skundžiamame nutarime apylinkės teismas išsamiai aptarė, kodėl yra atmetama Pažeidėjo versija dėl J. S., A. S., L. S. parodymų nepatikimumo, ir su tokiu apylinkės teismo vertinimu nėra pagrindo nesutikti, juo labiau kad byloje nėra, o ir apeliaciniame skunde nepateikta jokių objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai abejoti šių liudytojų parodymų patikimumu.

Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, dėl ko reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo motyvams ir papildomai jų nekartoja. Iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo visiškai akivaizdu, jog įvykio dieną Pažeidėjas, būdamas neblaivus, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, apgadino automobilį (duomenys neskelbtini), o taip pat pasipriešino ir iškoneveikė policijos pareigūnus. Tokios išvados nepaneigia ir Pažeidėjo tvirtinimai, kad apylinkės teismas nepagrįstai pakartotinai neapklausė liudytojų A. V. bei V. P., neapklausė UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojo, neskyrė trasologinės ekspertizės, o atmesdamas šiuos jo pateiktus prašymus iš anksto išreiškė savo nuomonę ir dėl to buvo neobjektyvus. Čia apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, jog jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. Nagrinėjamu atveju apylinkės bei apeliacinės instancijos teismams pateikti Pažeidėjo prašymai pakartotinai apklausti liudytojus bei skirti trasologinę ekspertizę yra visiškai pertekliniai. Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad tiek eismo įvykio vietos schema, kurią parengė į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai, tiek liudytojų parodymai yra aiškūs, nuoseklūs, sutampa tarpusavyje ir sudaro bendrą įrodymų visumą, kuri patvirtina Pažeidėjo kaltę padarius jam inkriminuotus pažeidimus. Negana to, 2015-07-27 Kupiškio rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas šią administracinio teisės pažeidimo bylą, priėmė nutartį, kuria itin išsamiai aptarė, kodėl nėra tenkinamas Pažeidėjo advokato prašymas apklausti nurodytus asmenis bei skirti ekspertizę. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, kadangi liudytoja A. V. išties nematė paties eismo įvykio, V. P. yra Pažeidėjo draugas ir jo parodymai visiškai prieštarauja bylos medžiagai, UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas yra ne tik Pažeidėjo bendradarbis, tačiau jis negali pateikti jokių objektyvių duomenų, susijusių su eismo įvykio metu padarytais automobilių apgadinimais. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, tai, kad apylinkės teismas atmetė tokius Pažeidėjo advokato prašymus, tikrai nerodo nei išankstinio nusistatymo, nei neobjektyvumo, kadangi duomenų pakankamumo klausimas yra bylą nagrinėjančio teismo dispozicija, leidžianti apsaugoti vykstantį procesą nuo nepagrįstų reikalavimų kėlimo bei proceso vilkinimo.

Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstais pripažįsta ir Pažeidėjo skundo argumentus, kad jam neturi būti taikomi KET reikalavimai, nes, anot jo, įvykio vieta yra daugiabučio namo kiemas. Išties, KET nustato eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, o pagal KET 3.7. p. kelias yra apibrėžiamas, kaip eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas. Nepaisant to, kad šiame apibrėžime tiesiogiai nėra nurodyti daugiabučių namų kiemai, tačiau sisteminis šio teisės akto vertinimas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad KET reikalavimai yra taikomi daugiabučių namų kiemuose, kuriuose, akivaizdu vyksta eismas, o eismo dalyviai privalo laikytis nustatytų taisyklių. Tokią išvadą leidžia daryti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 12 d., pagal kurią eismo įvykis yra įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. O KET 178 p. numatyta, jog XXI skyriaus (Eismas gyvenamojoje vietoje) reikalavimai taip pat taikomi daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose. Iš to akivaizdu, kad Pažeidėjas, vairuodamas automobilį daugiabučio namo kieme, buvo eismo dalyvis ir privalėjo laikytis KET reikalavimų, dėl ko jam visiškai pagrįstai inkriminuotas KET 14 ir 101 p. reikalavimų pažeidimas.

Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti ir Pažeidėjo reikalavimo iš nutarimo aprašomosios dalies dėl kaltinimo pagal ATPK 130 str. 1 d. pašalinti aplinkybes apie tai, kad jis įvykio metu neva vairavo automobilį. Iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo ir pirmiau išdėstytų aplinkybių akivaizdu, jog šioje administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti ir ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad Pažeidėjas vairavo automobilį ir sukėlė eismo įvykį, todėl toks jo prašymas yra nepagrįstas.

Pažeidėjo skundą nagrinėjantis apygardos teismas atmeta ir skundo argumentus, jog apylinkės teismas nepagrįstai patikslino aplinkybę, jog Pažeidėjas ATPK 187 str. 1 d. ir 2 d. numatytus pažeidimus padarė ne 2015-03-29, o 2015-03-28. Iš byloje esančių duomenų akivaizdžiai matyti, kad aptariami pažeidimai buvo padaryti būtent 2015-03-28, o to, kaip pagrįstai nurodyta nutarime, neneigė ir pats Pažeidėjas. Toks įvykio laiko patikslinimas niekaip neįtakoja, o juo labiau – nesunkina, Pažeidėjo teisinės padėties ir nedaro skundžiamo nutarimo neteisėtu ar nepagrįstu. Kiti apeliacinio skundo argumentai apylinkės teismo buvo aptarti, išanalizuoti ir dėl jų motyvuotai pasisakyta, ir kaip jau minėta tokiai apylinkės teismo pozicijai pritariama.

Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog administracinis areštas paskirtas nepagrįstai. Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog apylinkės teismas, skirdamas Pažeidėjui nuobaudas už jo padarytus pažeidimus įvertino visus reikšmingus duomenis, t. y. pažeidimų pobūdį, jų kiekį (iš viso padaryti net 4 pažeidimai) bei padarymo aplinkybes (eismo įvykis padarytas daugiabučio namo kieme, Pažeidėjui po įvykio nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, jis aktyviai siekė pasišalinti iš eismo įvykio vietos, plūdo pareigūnus necenzūriniais žodžiais, pakankamai intensyviai priešinosi), asmenybę (nors yra jauno amžiaus ir iš darbovietės charakterizuojamas teigiamai, tačiau teistas, sistemingai baudžiamas administracine tvarka, įskaitant ir už analogiškų pažeidimų padarymą, gyvenamojoje vietoje charakterizuojamas patenkinamai), todėl Pažeidėjui skirtos nuobaudos, kaip ir galutinė subendrinta nuobauda, yra adekvačios, proporcingos ir teisingos. Aplinkybė, kad dėl administracinio arešto nuobaudos jis gali prarasti darbą bei netekti legalaus pajamų šaltinio, šiuo atveju nepaneigia pirmiau išdėstytų duomenų ir nesuteikia pagrindo keisti jam skirtas nuobaudas, juo labiau kad Pažeidėjas būdamas ne kartą baustas ir teistas turėjo puikiai suvokti, kad netinkami jo veiksmai gali lemti ir administracinio arešto nuobaudos skyrimą. Pažymėtina, kad Pažeidėjas, turėdamas legalų pragyvenimo šaltinį, privalėjo pats būti suinteresuotas ir nedaryti teisės pažeidimų, dėl kurių galimai kilsiant teisinė atsakomybė galėtų neigiamai paveikti jo asmeninį, profesinį ar materialinį gyvenimą.

Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėdamas šią administracinio teisės pažeidimo bylą apylinkės teismas itin daug dėmesio skyrė ir detaliai aptarė Pažeidėjo argumentus bei poziciją. Jokių naujų duomenų ar argumentų, kurių nežinojo ir neįvertino apylinkės teismas, Pažeidėjas apeliacinės instancijos teismui nepateikė, todėl, atsižvelgiant ir į pirmiau išdėstytus duomenis, apygardos teismas sprendžia, kad nagrinėti šią administracinio teisės pažeidimo bylą žodinio proceso tvarka nėra jokio pagrindo.

Tokiu būdu pripažįstama, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, todėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2015-08-06 nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARĖ:

Palikti 2015 m. rugpjūčio 6 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo nutarimą nepakeistą ir R. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.