Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų Ž. V. ir L. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7995-1080/2020 pagal ieškovės UAB „AGROCHEMA“ ieškinį atsakovams Ž. V. ir L. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

Rezoliucinė dalis

5.1. Ieškovę UAB „Agrochema plius“ (į. k. 122012020) pakeisti jos teisių perėmėja ieškove UAB „AGROCHEMA“ (į. k. 110548779);

5.2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. galutinį sprendimą ir 2020 m. rugpjūčio 31 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus;

5.3. Priteisti ieškovei UAB „AGROCHEMA“ iš atsakovų Ž. V. ir L. M. po 550 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

4. 2020 m. lapkričio 13 d. atsakovai Ž. V. ir L. M. pateikė prašymą išdėstyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. preliminariu sprendimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. galutiniu sprendimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. papildomu galutiniu sprendimu, ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1820-661/2020 priteistą bendrą 15 332,34 Eur sumą 36 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį mokant po 425,89 Eur.

5. Nurodė, kad bendra iš atsakovų priteista suma sudaro 15 332,34 Eur (8 637,12 Eur skolos + 2 167,99 Eur palūkanos + 4 527,23 Eur bylinėjimosi išlaidos). Atsakovui Ž. V. nuosavybės teisė priklauso 153,7721 ha žemės ūkio paskirties žemės, atsakovo bendras skolos dydis yra 128 072,25 Eur, atsakovas neturi įsiskolinimų pagal prievoles, kurias jis būtų pažeidęs. Tuo tarpu atsakovei L. M. nuosavybės teisė priklauso 196,1333 ha žemės ūkio paskirties žemės, atsakovės bendras skolos dydis yra 119 762,10 Eur, atsakovė neturi įsiskolinimų pagal prievoles, kurias ji būtų pažeidusi. Atsakovai ūkininkauti pradėjo 2008 metais ir be skolintų lėšų nesugebėtų užtikrinti ūkio plėtros, t. y. įsigyti žemės ūkio technikos, kito turto, tokio kaip sėklos, kuras, kurie reikalingi ūkio veiklai vykdyti. Pažymi, kad jų turimos kreditorinės prievolės yra apsunkintos hipoteka ir atsakovams priklausančios žemės ūkio paskirties žemės yra jų pagrindas verslui. Šiuo metu dėl tokios padėties nei vienas iš atsakovų nesugebėtų iš karto sumokėti visos priteistos sumos ieškovei. Neišdėsčius mokėjimų, atsakovų ūkiai būtų privesti prie bankroto ribos. Atsakovai mano, kad jų prašomas išdėstymo terminas yra adekvatus ir leis ne ginčo tvarka apmokėti įsiskolinimą ieškovei, ir tai yra naudinga abejoms proceso šalims.

6. Ieškovė pateikė atsiliepimą į prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, prašydama jį atmesti. Nurodė, kad atsakovai dar 2019 m. rugpjūčio 27 d. kreipėsi į ieškovę su pasiūlymu išdėstyti skolos mokėjimą 12 mėnesių laikotarpiui. Ieškovė 2019 m. rugpjūčio 29 d., pateikdama atsakymą į atsakovo pasiūlymą, geranoriškai sutiko, kad skolos apmokėjimas būtų išdėstytas 2 mėnesių laikotarpiui. Tačiau atsakovai su ieškove neatsiskaitė, nesumokėjo ieškovei net dalies skolos. Tuo tarpu sąskaitų apmokėjimo terminai yra suėję jau daugiau nei prieš du metus – 2018 m. rugsėjo 30 d. Priteistos sumos mokėjimo išdėstymas dar 36 mėnesių laikotarpiui sudarys neproporcingai palankias sąlygas atsakovams naudotis ieškovės pinigais, kuriais jie ir taip naudojasi jau daugiau nei du metus. Tuo tarp ieškovės teisės ir teisėti lūkesčiai bus pažeidžiami, kadangi ieškovė daugiau nei 5 metus negalės naudotis savo pinigais.

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi nutarė atsakovų Ž. V. ir L. M. prašymo dėl teismo sprendimų vykdymo išdėstymo netenkinti. Analizuodamas atsakovų turtinę padėtį, teismas nustatė, jog Nekilnojamojo turto registro duomenimis Ž. V. nuosavybės teisė priklauso 153,7721 ha žemės ūkio paskirties žemės, o L. M. nuosavybės teisė priklauso 196,1333 ha žemės ūkio paskirties žemės. Atsakovo Ž. V. bendras skolos dydis kreditoriams AB SEB bankui, Rato kredito unijai, Luminor Bank AS Lietuvos skyriui, UAB Luminor lizingas sudaro 128 072,25 Eur, o atsakovės L. M. bendras skolos dydis kreditoriui Luminor Bank AS Lietuvos skyriui sudaro 119 762,10 Eur. Jų turimos prievolės apsunkintos hipoteka. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad jie neturi jokių įsiskolinimų pagal turimas prievoles.

8. Teismas padarė išvadą, kad atsakovų padėtis nėra tokia sunki, jog sudarytų pagrindą priteistos sumos mokėjimą išdėstyti dalimis, nes teismui nepateikti finansinės atskaitomybės dokumentai ir duomenys apie gautinas sumas iš vykdomos veiklos, išmokas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros bei kitas pajamas, bei apie santaupas ir pinigines lėšas, esančias Lietuvos bankų sąskaitose. Atsakovai nepateikė teismui įrodymų, jog kredito įstaiga nesutinka suteikti papildomų lėšų įsiskolinimui pagal teismo sprendimą apmokėti. Teismas pažymėjo, kad atsakovai skolos ieškovei neapmoka jau ilgą laiką, o byloje nėra duomenų, kad bent nedidele dalimi skola apmokėta ieškovei. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju sprendimo įvykdymo išdėstymas ne tik pažeistų šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principus bei išieškotojos teisėtus lūkesčius, kad jai palankus teismo sprendimas būtų kuo greičiau įvykdytas, bet kartu prieštarautų teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principams. Vien ta aplinkybė, kad atsakovai moka kredito įmokas kitiems kreditoriams, teismo vertinimu, taip pat nėra reikšminga (išskirtinė), kuri leistų nukrypti nuo bendros teismo sprendimo įvykdymo tvarkos (CPK 178 str., 284 str.).

9. Atsakovai Ž. V. ir L. M. pateikė atskirąjį skundą, prašydami:

11.1. panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – išdėstyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. preliminariu sprendimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. galutiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7995-1080/2020, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. papildomu galutiniu sprendimu ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1820-661/2020 priteistą bendrą15 332,34 Eur sumą 36 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį mokant po 425,89 Eur;

11.2. prijungti prie nagrinėjamos bylos Nacionalinės mokėjimo agentūros 2020 m. gruodžio 21 d. informaciją apie planuojamus mokėjimus pagal pateiktas Ž. V. ir L. M. paraiškas, kuri buvo gauti po skundžiamos nutarties priėmimo dienos (LR CPK 314 str.). Naujai pateikiami įrodymai patvirtintina, kad gautos piniginės lėšos yra nepakankamos priteistos skolos apmokėjimui vienu mokėjimu, nes atsakovams yra būtinos apyvartinės lėšos ir kitiems turimiems finansiniams įsipareigojimams, tiek kredito įstaigoms, tiek valstybinėms institucijoms apmokėti.

2. Apeliantai nurodė, kad pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius, kad jie per teismo sprendimo išdėstymo laikotarpį bus pajėgūs įvykdyti teismo sprendimą ir su tuo sutiko ir teismas. Skundžiamos nutarties 10 punkte teismas nurodė, kad analizuojant atsakovų turtinę padėtį, nustatyta, jog Nekilnojamojo turto registro duomenimis Ž. V. nuosavybės teise priklauso 153,7721 ha žemės ūkio paskirties žemės, o L. M. nuosavybės teise priklauso 196,1333 ha žemės ūkio paskirties žemės. Iš į bylą pateiktos 2020 m. lapkričio 4 d. informacijos apie Lietuvos banko paskolų rizikos duomenų bazėje tvarkomus asmens duomenis, susijusius su asmens esamais įsipareigojimais, matyti, kad atsakovo Ž. V. bendras skolos dydis kreditoriams AB SEB bankui, Rato kredito unijai, Luminor Bank AS Lietuvos skyriui, UAB Luminor lizingas sudaro 128 072,25 Eur, o atsakovės L. M. bendras skolos dydis kreditoriui Luminor Bank AS Lietuvos skyriui sudaro 119 762,10 Eur. Jų turimos prievolės apsunkintos hipoteka. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad jie neturi jokių įsiskolinimų pagal turimas prievoles. Skundžiamos nutarties 11 punkte teismas nurodė, kad bylos duomenimis Ž. V. kartu su laiduotoja L. M. valdo beveik 350 ha žemės ūkio paskirties žemės, kurioje vykdo ūkinę komercinę veiklą. Teismas skundžiamos nutarties 11 punkte pripažino, kad atsakovams sumokėti priteistą bendrą 15 332,34 Eur reikia papildomai kreiptis į kredito įstaigas, tačiau pagal bendrą praktiką kredito įstaigos nesuteikia finansavimo esamoms skoloms padengti.

3. Apeliantų teigimu, ieškovė pateikė teismui nuomonę dėl atsakovų prašymo dėl teismo sprendimų vykdymo termino išdėstymo ir savo nesutikimą pagrindė tik tuo, kad pagal viešai skelbiamus Lietuvos Respublikos Statistikos departamento duomenis 2020 m. grūdinių augalų derlius yra ženkliai didesnis nei ankstesniais metais. Nepateikus informacijos apie gautinas sumas – parduotą derlių, gautas tiesiogines išmokas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros ir kitas pajamas, nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovų finansinė padėtis yra bloga ir kad egzistuoja pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą. Atsakovai mano, kad Lietuvos Respublikos Statistikos departamento duomenys negali būti laikomi tinkamu įrodymu, patvirtinančių atsakovų finansinę būklę, nes Lietuvos Respublikos Statistikos departamento duomenyse nėra informacijos apie atsakovų grūdinių augalų derlių (CPK 177 str.). Vertinant viešai skelbiamus duomenis, nereikėtų pamiršti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 4 d. nutarimo Nr. 633 ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. 668, kuriais 2018 m. ir 2019 m. buvo paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos visoje šalyje dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje ir grūdinių augalų derliai buvo ženkliai mažesni.

4. Apeliantai nesutinka su ieškovės teiginiu, kad ieškovės teisės ir teisėti lūkesčiai bus pažeidžiami, išdėstant skolos apmokėjimą dalimis, kadangi ieškovė yra „Achemos grupė“ koncerno dalis, ir ieškovei pagal teismo sprendimą priteista suma, remiantis viešais duomenimis, sudaro itin mažą jų apyvartos dalį, tuo tarpu atsakovams tokia suma yra reikšminga, ir ją apmokėti iš karto nėra galimybių nei Ž. V., nei L. M. Juolab, iš atsakovų yra priteistos 6 procentų metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško įsipareigojimų įvykdymo, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas dalimis tikrai nesudarys neproporcingai palankių sąlygų atsakovams naudotis ieškovės pinigais (CPK 284 str. 3 d.).

5. Ieškovė UAB „AGROCHEMA“ pateikė atsiliepimą į atsakovų atskirąjį skundą, prašydama netenkinti atsakovų atskirojo skundo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismas, priimdamas nutartį, įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai nustatė, kad atsakovų turtinė padėtis yra gera, kad nėra pagrindo spręsti, kad egzistuoja pagrindas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Atsakovai, sudarydami kredito/paskolos sutartis ir mokėdami įmokas, gerina savo finansinę padėtį, kadangi už gautas lėšas gausina savo turimą turtą. Byloje esančių įrodymų pagrindu teismas taip pat pagrįstai nustatė, kad atsakovai kartu valdo beveik 350 ha žemės ūkio paskirties žemės, kurioje vykdo ūkinę komercinę veiklą, iš kurios taip pat gauna ir finansinę naudą. Atsakovai teismui nepateikė jokių finansinės atskaitomybės dokumentų, jokių duomenų apie gautinas sumas iš vykdomos veiklos – parduotą derlių, taip pat gautas išmokas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros bei kitas pajamas. Byloje taip pat nėra duomenų apie santaupas, pinigines lėšas, esančias Lietuvos bankų sąskaitose. Atsakovai nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie sunkią jų finansinę padėtį, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovų turtinė padėtis nėra bloga, kad atsakovai yra finansiškai pajėgūs įvykdyti teismo sprendimą. Atsakovai kartu su atskiruoju skundu pateikė informaciją apie 2020 m. Nacionalinės mokėjimo agentūros išmokas atsakovams. Ši informacija patvirtina, kad vien tik Nacionalinės mokėjimo agentūros išmokos atsakovams sudaro 37 139,5 EUR, t. y. 2,4 karto didesnę sumą nei ieškovei iš atsakovų priteista suma. Šios išmokos iš Nacionalinės mokėjimo agentūros yra tik viena atsakovų pajamų dalis ir neatspindi tikrosios atsakovų finansinės būklės. Atsakovai yra pajėgūs visiškai atsiskaityti su ieškove pagal teismo sprendimą, sprendimo vykdymo neišdėsčius. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai bent nedidele dalimi būtų padengę skolą ieškovei. Tai parodo, kad atsakovai iš esmės nėra linkę atsiskaityti su ieškove. Atsakovai šiuo atveju nepateikė duomenų, kad kreipėsi į finansų įstaigas, siekdami gauti papildomą finansavimą, nepateikė finansinių įstaigų atsakymų, kad atsakovams skolinti papildomas lėšas yra atsisakoma. Dėl šių priežasčių nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovai neturi galimybių gauti papildomą finansavimą rinkoje ir jų finansinę padėtį vertinti kaip blogą. Byloje nėra duomenų apie blogą atsakovų finansinę padėtį, sprendimo vykdymo išdėstymu taip pat nebūtų siekiama jokių socialiai reikšmingų tikslų, o tik tenkinami atsakovų norai priteistą sumą grąžinti tik jiems patogiu būdu, nors sprendimo vykdymas galimas ir įprastiniu būdu. Nagrinėjamu atveju sprendimo vykdymo išdėstymas reikštų ne tik teisėtų kreditorės ir išieškotojos interesų pažeidimą, bet ir teisingumo vykdymo esmės iškreipimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atidėtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymas, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.

7. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas pagrindinių civilinių proceso teisės principų, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo – sprendimas gali būti vykdomas priverstinai.

8. Pagal CPK 284 str. 1 d. teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Skubiai vykdytino sprendimo ar jo dalies įvykdymą atidėti ar išdėstyti negalima.

9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo. Tokiu atveju pagal CPK 284 str. 1 d. teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 str. 1 d. įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurie reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016).

10. CPK 7 str. 1 d. yra įtvirtintas ir proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas, kuris reiškia, kad teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo. Sprendžiant dėl įprastinės teismo sprendimo vykdymo tvarkos modifikavimo (atidėjimo ar išdėstymo) visuomet turi būti atsižvelgiama ir į šį principą, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje.

11. CPK 314 straipsnyje yra nustatytas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

12. Atsakovai prie atskirojo skundo pateikė Nacionalinės mokėjimo agentūros 2020 m. gruodžio 21 d. informaciją apie planuojamus mokėjimus pagal pateiktas Ž. V. ir L. M. paraiškas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nauji įrodymai, atsižvelgiant į nagrinėjamo klausimo pobūdį, yra reikšmingi. Apeliacinės instancijos teismas priima pateiktus naujus įrodymus, nes jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau po skundžiamos nutarties priėmimo (CPK 314 str.).

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, neišdėstydamas įsiteisėjusių teismo sprendimų vykdymą trejų metų laikotarpiui, teisingai sprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakovų nurodytos aplinkybės dėl jų turtinės padėties ir galimybių sumokėti teismo sprendimu ieškovei priteistą skolą, nesudaro teisinio pagrindo išdėstyti priteistą bendrą 15 332,34 Eur sumą 36 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį mokant po 425,89 Eur.

14. Sprendžiant sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą, esminę reikšmę turi aplinkybės, susijusios su skolininkų turtine padėtimi prašymo nagrinėjimo metu ir galimybės įvykdyti sprendimą ateityje, kadangi skolininkų sunkią turtinę padėtį lėmusios priežastys savaime neturi esminės reikšmės klausimo išsprendimui. Nagrinėjamu atveju abiejų atsakovų turtinė padėtis nelaikytina sunkia, nes abu atsakovai neįrodė savo sunkios turtinės padėties. Nacionalinės mokėjimo agentūros 2020 m. gruodžio 21 d. informacija apie planuojamus mokėjimus pagal pateiktas Ž. V. ir L. M. paraiškas savaime nesudaro teisinio pagrindo išdėstyti skolos mokėjimą trejų metų laikotarpiui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovai neįrodė, kad jų turtinė padėtis yra tokia sunki, kad sprendimo vykdymo neišdėstymas 3 metų laikotarpiui sukels atsakovams sunkias pasekmes, ar kad ateityje jų finansinė padėtis ženkliai pagerės.

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė yra ta, kad civilinė byla dėl skolos priteisimo iš atsakovų buvo iškelta 2019 m. birželio 4 d. ir iki šiol teismui nėra pateikti duomenys, kad atsakovai nors dalinai moka skolą ieškovei. Atsakovai skolos ar jos dalies ieškovei geruoju negrąžina, todėl ieškovei teko kreiptis į teismą, patirti papildomas išlaidas ir nepatogumus.

16. Teismų sprendimai dėl skolos priteisimo įsiteisėjo 2020 m. lapkričio 3 d. ir nuo šio laiko nėra grąžinta net dalis skolos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovams neįrodžius savo sunkios turtinės padėties ir pastangų bent iš dalies mokėti skolą, įsiteisėjusių teismo sprendimų išdėstymas dar 3 metų laikotarpiui pažeis ne tik ieškovės teises ar interesus, bet ir suteiks nepagrįstą pranašumą skolininkams bei iš esmės paneigs teismo sprendimų ir jų privalomumo pobūdį, pažeis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovai ne tik geruoju negrąžino ieškovei skolos ar jos dalies, bet ir ilgą laiką nesiima jokių veiksmų, įrodant savo siekį geranoriškai grąžinti skolą ar jos dalį, o ne vilkinti teismo sprendimu priteistos skolos grąžinimą. Nenustačius aktyvių atsakovų veiksmų, patvirtinančių atsakovų pastangas bent iš dalies atsiskaityti su ieškove, atsakovų argumentai dėl lygiateisiškumo ir atsakovų interesų pažeidimo atmestini, kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, jog atsakovų prašymo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo tenkinimas neatitinka tinkamo įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovų prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, nes tai neatitiktų CPK 7 str., 18 str. ir 284 str. reikalavimų. Atskirojo skundo argumentai dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo atmestini, kaip nepagrįsti, paliekant skundžiamą nutartį nepakeistą, nes prašymas išnagrinėtas teisingai. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina (CPK 2 str., 3 str., 7 str., 18 str., 178 str., 185 str., 284 str., 330 str., 338 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį nepakeistą.