- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-08-03
- Bylos Nr.
- e2-7995-1080/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 22-68-3-16726-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dovilė Sadauskaitė
- Atsakovas
- Ž. V., L. M.
- Advokatai
- Liudmila Grigorjeva, Michailas Sadovničius
- Kategorijos
- 2.6.16.5Negyvenamųjų patalpų nuoma
dalyvaujant ieškovės atstovams Justinai Gudavičiūtei, Irmai Lukoševičiūtei-Kazokei, advokato padėjėjams Gintarui Stankevičiui ir Tomui Mickui,
atsakovams Ž. V. ir L. M. bei jų atstovams advokatui Michailui Sadovničiui ir advokatei Liudmilai Grigorjevai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Agrochema plius“ ieškinį atsakovams Ž. V. ir L. M. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 8 637,12 Eur skolą, 2 167,99 Eur palūkanas, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2018-04-09 su atsakovu Ž. V. pasirašė prekių pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas pirko, o ieškovė pardavė prekes. Atsakovas pagal jam išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą neatsiskaitė ir liko skolingas. Ieškovė ir atsakovė L. M. 2018-04-17 sudarė laidavimo sutartį, pagal kurią laiduotoja įsipareigojo atsakyti ieškovei visu savo turtu, jeigu atsakovas neįvykdys arba netinkamai įvykdys savo prievoles ieškovui. Laiduotojai buvo siųsta pretenzija dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, kuria pareikalauta sumokėti pretenzijoje nurodyto dydžio skolą, tačiau laiduotoja įsiskolinimo ieškovei nesumokėjo.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje ieškinys buvo tenkintas.
4. Atsakovai pateikė prieštaravimus, prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. preliminarų sprendimą panaikinti ir skirti byla nagrinėti teismo posėdyje.
5. Prieštaravimai iš esmės grindžiami šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
5.1. Ieškinys yra neteismingas ir turi būti pareiškiamas Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmams.
5.2. Atsakovai pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 1 dalis skaičiuotinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos.
Atsiliepimas
5.3. Atsakovai nesutinka su paskaičiuota palūkanų suma, kurios, atsakovo teigimu, yra per didelės ir sudaro 1/3 dalį skolos. Taip pat nurodo, kad netesybos turi būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant. Teismas, spręsdamas iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes.
5.4. Atsakovė buvo verčiama pasirašyti laidavimo sutartį, nepasirašius laidavimo sutarties, ieškovas nevykdytų prekių pirkimo-pardavimo sutarties, dėl ko, atsakovės teigimu, yra pažeistas sutarties laisvės principas.
5.5. Pažymi, kad laidavimo sutartis yra neaiški ir neapibrėžta, t.y. aiškiai neapibrėžtos atsakomybės ribos. Teigia, kad esant laidavimo sutarties neapibrėžtumui, manytina, jog aplinkybių sudarant laidavimo sutartį atsakovė nenumatė ir jų galimų padarinių neprisiėmė.
6. Ieškovė pateikė atsiliepimą į prieštaravimus, kuriuo prašė atmesti atsakovų prieštaravimus, palikti nepakeistą preliminarų sprendimą. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
6.1. Ieškinys pagal sutartis ir teisės aktų reglamentavimą teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui.
6.2. Ieškovė ir atsakovas veikia kaip ūkio subjektai, tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta sutartis, pagal kurią už atlyginimą parduodamos prekė perkamos verslo poreikiams tenkinti. Atsakovas yra ūkininkas, turintis PVM kodą, kuris verčiasi žemės ūkio veikla, t.y. komercine veikla, todėl laikytinas verslininku, dėl ko prašymas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas yra nepagrįstas.
6.3. Šalių sutartyje sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo sutartinę prievolę. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti. Šalys yra verslininkai, sutarties 8 punktu atsakovas patirtino, kad [palūkanų dydis nustatytas ir pagrįstas tarpusavio susitarimu ir kad palūkanų dydis nustatytas ir pagrįstas tarpusavio susitarimu, tiesiogiai susietas su šalių sutartomis prekių kainomis. Ieškovė nėra vienintelis subjektas parduodantis atsakovo įsigytas prekes. Atsakovas laisva valia, niekieno neverčiamas pasirinko sudaryti sutartį. Palūkanų dydis sudaro mažą dalį bendro įsiskolinimo, atsakovas nėra sumokėjęs dalies įsiskolinimo, sutarties sudarymo metu palūkanų dydis buvo protingas, sąžiningas, atitinkantis rinkos sąlygas, todėl netesybų dydis yra pagrįstas, neprieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajai tvarkai.
6.4. Laidavimas yra teisėta prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė. Jokių objektyvių įrodymų apie ieškovės naudotą prievartą pasirašant laidavimo sutartį atsakovei nepateikė. Laidavimo sutartis pasirašyta laisva valia Laidavimo sutartyje aiškiai nurodyta, už kokias atsakovo prievoles laiduojama. Po laidavimo sutarties pasirašymo tarp ieškovės ir atsakovo pasirašyta prekių pirkimo-pardavimo sutarties turinys nebuvo keičiamas, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, jog iš esmės pasikeitė prievolė, už kurią buvo laiduota.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdžio metu šalys palaikė savo reikalavimus.
8. Teismo posėdžio, įvykusio 2020 m. liepos 14 d., metu liudytojas R. B. paliudijo, kad yra (duomenys neskelbtini) vadovas, dirba 20 metų, su atsakovu 2018 m bendravo telefonu ir buvo prašoma prekių. Paaiškino, kad jeigu klientas pareiškia norą pirkti, sutarties kopija siunčiama jam elektroniniu paštu, sutarties kopija yra pasirašoma, jei pageidaujama, sutarties sąlygos būna aptariamos. Nurodė, kad Sutartyje spaudas Forma Nr. 1 yra standartinė sutarties forma patvirtinta įmonėje. Teigė, kad jei sutartis atsiunčiama ieškovei pasirašyta, vadinasi, sutinkama su sutarties sąlygomis arba pažymi, ką reikia pakeisti. Paliudijo, kad neatsimena, ar atsakovas nurodė, kad reikia kažką keisti. Laidavimo sutartį siuntė Ž. ir jis atsiuntė M. laidavimo sutartį. Pretenzijų dėl laidavimo sutarties nuostatų, kiek pamena, nebuvo.
9. Teismo posėdžio, įvykusio 2020 m. liepos 14 d., metu liudytojas T. L. paliudijo yra pardavimų vadybininkas, pažįsta Ž. V. darbiniais klausimais. 2018 m. spalio mėnesį atėjęs dirbti į (duomenys neskelbtini), Ž. V. turbūt buvo pradelsęs mokėjimo terminus; jis perėmė kito vadybininko darbus, o sutartis jau buvo sudaryta. Nepamena apie ką su V. kalbėjo. Paaiškino, kad pats negali koreguoti sutarties vykdymo tvarkos, jos pakeisti, yra tarpininkas. Nurodė, kad su M. nebendravo.
Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.
Žemesnės instancijos teismas
10. Bylos medžiaga tvirtina, kad 2018-04-09 ieškovė AB „Agrochema plius“ (buvęs ankstesnis pavadinimas – AB „Litagros prekyba“) ir atsakovas Ž. V. sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovas įsipareigojo nupirkti, o ieškovė parduoti prekes, kurių pavadinimas, kiekis ir kaina nurodyti abiejų šalių pasirašytose sąskaitose faktūrose arba krovinio važtaraščiuose. 2018-05-09 ieškovė atsakovui išrašė PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) – 8260,07 Eur sumai ir 2018-05-09 PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) – 917,79 Eur sumai, kurias atsakovas dalinai apmokėjo, tačiau liko neapmokėtas 8 637,12 Eur skolos likutis. 2018-04-17 ieškovė ir atsakovė L. M. sudarė laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Laidavimo sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo neatlygintinai atsakyti ieškovei visu savo turtu, jeigu atsakovas Ž. V., už kurį laiduojama, neįvykdys arba įvykdys netinkamai savo prievoles ieškovei. Ieškovė atsakovams pateikė pretenzijas dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, kuriame nurodė galutinį skolos sumokėjimo terminą. Atsakovai iki šios dienos skolos neapmokėjo.
Atsiliepimas
11. Atsakovo Ž. V. atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinį prašo tenkinti iš dalies ir teigė, kad ieškovės pateikta sąskaita 2018-05-09 atsakovo buvo apmokėta 2018-12-20, sumokant 4130,07 Eur, todėl atlikus dalinį mokėjimą atsakovas ieškovei liko skolingas 5047,79 Eur. Vėlesniuose žodiniuose paaiškinimuose atsakovo atstovas teigė, kad atsakovas skolingas 917,79 Eur pagal sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 4130,07 Eur pagal sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas pažymėjo, kad sąskaitos faktūros 7719,33 Eur sumai byloje nėra ir skolos iš praeities taip pat nėra. Tačiau šiuos atsakovo argumentus teismas atmeta kaip nepagrįstus.
12. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas Ž. V. laikėsi nenuoseklios pozicijos dėl skolos dydžio ir atsiskaitymo pagal Sutartį tvarkos. Nustatyta, kad teismo posėdžio metu, įvykusio 2019 m. rugsėjo 10 d., metu atsakovai neginčijo pagrindinės skolos fakto ir dydžio (garso įrašo 2.52 – 6.52 min., nuo 10.35 min). Atsakovas neneigė, kad buvo sudaręs su ieškove ir kitų sutarčių, kuriose buvo suėjęs atsiskaitymo terminas (2019-11-15 teismo posėdžio įrašo 10.06-10.37 min.). Šalys neginčijo, kad atsakovas pateiktą PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dalinai apmokėjo, 2020-12-20 atlikdamas mokėjimą 4 130,07 Eur sumai (e.b.l. 1, 2019-11-15 teismo posėdžio garso įrašo nuo 23.26 min). Tuo tarpu ieškovė nuosekliai paaiškino, kad atsakovo skola pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) sudarė 8 260,07, o atsakovui sumokėjus 4 130,07 Eur, ieškovė šio apmokėjimo dalį sudengė su seniausia skola, o likusią pinigų dalį sudengė su ginčo sąskaita, todėl skola pagal šią sąskaitą sudaro 7 719,33 Eur. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esanti ginčo sąskaita, atsakovo 2018-12-20 mokėjimo nurodymas ir palūkanų skaičiavimo išklotinė (e.b.l. 10-13). Tuo tarpu atsakovas šios aplinkybės niekaip nepaneigė (CPK 178 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
13. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Todėl atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, įvertinus tarp šalių susiklosčiusius sutartinius santykius, įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad atsakovas pažeidė sutarties sąlygas, prievolės tinkamai neįvykdė, 2018-08-09 išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) pilnai neapmokėjo, o ieškovės skolos apskaičiavimas pagal minėtą sąskaitą pagrįstas nurodytais įrodymais bei paties atsakovo žodiniais paaiškinimais. Atsižvelgiant į nurodyta, teismas atsakovo argumentus dėl skolos dydžio atmeta kaip nepagrįstus (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
14. Atsakovas nesutikdamas su ieškove prieštaravimuose ir teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad nesutinka su ieškovės paskaičiuotomis palūkanomis, kurios sudaro 2 167,99 Eur ir jos turi būti mažintinos. Tuo tarpu atsakovo atstovas baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad Sutarties 8 punkte palūkanos laikytinos delspinigiais ir turi būti taikoma 6 mėnesių ieškinio senatis bei pažymėjo, jog netesybos turi būti mažintinos. Pažymėtina, kad atsakovas reikalavimo taikyti ieškinio senatį nebuvo išdėstęs procesiniuose dokumentuose, bylą nagrinėjant iš esmės reikalavimo taikyti ieškinio senatį taip pat nereiškė, argumentų, jog prašomos priteisti palūkanos laikytini delspinigiai viso bylos nagrinėjimo metu taip pat nenurodė ir neteikė. Atsakovė reikalavimo taikyti ieškinio senatį taip pat nereiškė.
15. CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytas ieškinio senaties terminas (CK 1.124 straipsnis), taikytinas reikalavimams dėl delspinigių išieškojimo. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad: i) reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje numatytam laikotarpiui) atskirai, todėl už paskutinius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-168-687/2019, nutarties 29 punktas); ii) teisė pareikšti apie reikalavimą taikyti ieškinio senatį pasibaigia pirmosios instancijos teisme posėdžio pirmininkui paskelbus, kad bylos nagrinėjimas iš esmės yra baigtas ir teismas pradeda klausyti baigiamųjų kalbų (CPK 253 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-385-421/2019, nutarties 25 punktas); iii) ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu, todėl jeigu ginčo šalis reikalavimo taikyti ieškinio senatį nepareiškė, ieškinio senatis negali būti taikoma, t. y. prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialiojo teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialusis teisinis reikalavimas ir jeigu toks prašymas nepareiškiamas, bylą nagrinėjantis teismas neturi teisinio pagrindo taikyti ieškinio senaties terminą savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018, nutarties 45 punktas). Nagrinėjamu atveju nesant ginčo šalies prašymo taikyti ieškinio senatį iki bylos išnagrinėjimo iš esmės teisme (CPK 253 straipsnio 1 dalis), CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkto taikymas bei aiškinimas bylai neaktualus.
16. Teismo vertinimu, atsakovo atstovas nepagrįstai Sutarties 8 punkte numatytas 0,1 proc. dydžio palūkanas laiko delspinigiais, kadangi iš Sutarties nuostatų matyti, jog šalys Sutarties 8 punktu sulygo ne dėl delspinigių ir jų dydžio, o dėl palūkanų mokėjimo už nepamokėtą sumą. Pažymėtina, kad palūkanos suprantamos dvejopai: kaip mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kaip minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už pinigines prievoles įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamos palūkanos). Kai kompensuojamos palūkanos nustatytos sutartyje, taikomos būtent jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 40-42 punktai). Nagrinėjamu atveju šalims sulygus dėl nurodytos rūšies palūkanų mokėjimo esant piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimui, ieškovė pagrįstai tokį reikalavimą reiškia ir atsakovams.
17. Taip pat pažymėtina, kad pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Kai pirkėjas laiku nesumoka už jam perduotus daiktus, pardavėjas turi teisę reikalauti iš pirkėjo sumokėti kainą bei įstatymų ar sutarties nustatytas palūkanas (CK 6.314 straipsnio 5 dalis). Taigi įvertinus Sutarties sąlygas, įstatyminį reglamentavimų ir aktualią teismų praktiką, atsakovo atstovo argumentai dėl Sutartimi 8 punktu sulygtų delspinigių atmestini kaip nepagrįsti.
18. Atsakovė nurodo, kad buvo verčiama pasirašyti laidavimo sutartį, nepasirašius laidavimo sutarties, ieškovė nevykdytų prekių pirkimo-pardavimo sutarties, dėl ko, atsakovės teigimu, yra pažeistas sutarties laisvės principas. Tokiai pozicijai pritarė ir atsakovas teikdamas žodinius paaiškinimus. Tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti atsakovai nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis), todėl jie atmesti kaip nepagrįsti.
19. Atsakovė taip pat teigia, jog Laidavimo sutarties sąlygos su ja nebuvo individualiai patartos, ji nesuprato laidavimo apimties. Tačiau tokie atsakovės argumentai vertinti kritiškai, kadangi šie argumentai prieštarauja ir liudytojo R. B. parodymams, jog abu atsakovai turėjo galimybę įvertinti tiek Sutarties, tiek Laidavimo sutarties sąlygas, teikti pastebėjimus. Pažymėtina, kad šis atsakovės argumentas taip pat stokoja ir nuoseklumo, nes nurodydama šią laidavimo sutarties pasirašymo aplinkybę atsakovė teigė, jog laidavimo sutartį iš karto pasirašė ir išsiuntė ieškovės atstovui, tačiau liudytojas R. B. paliudijo, jog laidavimo sutartį atsiuntė ne atsakovė, o atsakovas Ž. V., be jokių atsakovės pastebėjimų dėl sutarties sąlygų. Atsakovas šios aplinkybės neginčijo. Taip pat įvertintina ir tai, kad atsakovė teismo posėdžio metu teigė, jog ne pirmą kartą laiduoja ir manė, kad laiduoja apie 10 000 Eur sumai, kas taip pat leidžia daryti išvadą, jog ji yra susipažinusi su laidavimo santykiais ir iš to kylančiomis teisinėmis pasekmėmis bei žinojo prievolės, už kurią laidavo, ribas, kurios aiškiai apibrėžtos Laidavimo sutarties 3 punkte. Taigi darytina išvada, kad atsakovei žinoma / turi būti žinoma ne tik skirtingų rūšių sandorių sudarymo, jų vykdymo formalioji, faktinė pusė, bet ir galima rizika, susijusi tiek su verslo ypatumais, tiek su įstatymais nustatytų taisyklių nesilaikymu, dėl ko atsakovės argumentai dėl Laidavimo sutarties apimties atmesti kaip neįrodyti (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
20. Atsakovai nesutinka su paskaičiuota palūkanų suma, mano, kad palūkanos yra per didelės ir sudaro 1/3 dalį skolos, dėl ko turi būti mažintinos.
21. Kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas reglamentuoja CK 6.314 straipsnio 5 dalis. Šios palūkanos tampa skolininko skolos dalimi ir turi būti atlyginamos visais atvejais, kai yra vėluojama įvykdyti piniginę prievolę (CK 6.210 str., 6.261 str.). Taigi akivaizdu, kad išieškomos palūkanos, kurios atlieka kompensuojamąją (minimalių nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo) funkciją.
22. Palūkanų dydį pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). CK tiesiogiai nustatyta tik netesybų mažinimo galimybė (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis), o teismo teisė mažinti palūkanas kyla iš CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatų. Šioje įstatymo nuostatoje nustatyta, kad kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Teismas gali mažinti tik susitarimu nustatytas didesnes negu įstatyminės palūkanas, antra, sutartinės palūkanos mažinamos tik esant dviem pagrindams: susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis) arba kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1085/2002).
23. Sutarties 8 punkte nustatytos 0,1 procentų kompensacinės palūkanos už kiekvieną atsiskaitymo termino praleidimo dieną neprieštarauja įstatymams, šalys, nustatydamos sutartyje šį dydį, susitarė dėl minimalių ieškovės nuostolių atsakovui nevykdant įsipareigojimų atsiskaityti už prekes, kurių ieškovė atskirai įrodyti neturi. Pačios pirkimo - pardavimo sutarties esmė yra ta, kad pardavėjas tikisi gauti pinigus už parduotas prekes griežtai nustatytais terminais. Kompensuojamųjų palūkanų specifika taip pat lemia, kad jokios, net ir nuo skolininko valios nepriklausančios force majeure aplinkybės neatleidžia skolininko nuo šių palūkanų mokėjimo (CK 6.212 str. 1 d.), nes pinigų laiku nemokantis skolininkas de facto nepagrįstai praturtėja kreditoriaus sąskaita. Šiame kontekste pažymėtina, kad bet kuris ūkine komercine veikla besiverčiantis asmuo, nepriklausomai nuo jo ūkinės veiklos pobūdžio, teikiamų paslaugų rūšies, jų specifiškumo ar jų reikšmės, sudarydamas sandorius bei prisiimdamas ilgalaikius įsipareigojimus turi pats įvertinti visus aspektus bei galimas rizikas, įskaitytinai galimą prievolių vykdymo pasunkėjimą laiko perspektyvoje. Sudarydamas pirkimo – pardavimo sutartį atsakovas sutiko ir su tuo, kad turės mokėti praradimus dėl nevykdomos ar netinkamai vykdomos prievolės. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimo priteisti ieškinyje nurodyto dydžio palūkanas tenkinimas visa apimtimi neprieštarautų pagrindiniams bei esminiams civilinės teisės principams (teisingumo, protingumo, sąžiningumo) ir yra proporcingos padarytam pažeidimui, todėl atsakovų prašymas jas sumažinti atmestinas kaip nepagrįstas.
24. Teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su atsakovu, kad ieškovė nepagrįstai atsakovo atžvilgiu taiko CK 6.210 straipsnyje numatyta 6 procentų dydžio procesinių palūkanų normą, nes, atsakovo teigimu, jis nėra verslininkas. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas laikėsi pozicijos, kad ieškinys taip pat pareikštas fiziniam asmeniui, o ne ūkininkui. Tokius atsakovo argumentus teismas atmeta kaip nepagrįstus.
25. Iš sutarties įžanginės dalies, atsakovui pateiktų PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad atsakovas yra sutartį pasirašė kaip ūkininkas, kuris turi ūkio identifikavimo ir PVM kodą. Pagal Ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 2 dalį ūkininku yra laikomas fizinis asmuo, kuris vienas arba su partneriais verčiasi žemės ūkio veikla ir miškininkyste, o jo ūkis yra įregistruotas Ūkininkų ūkių registre. To paties įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ūkininko ūkis – ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma. Iš paminėtų įstatyminių nuostatų akivaizdu, kad ūkininkas nėra atskiras juridinis asmuo, kuris kokiu nors būdu būtų atskirtas nuo fizinio asmens statuso. Taigi, vien tai, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą su reikalavimu dėl skolos priteisimo, savo procesiniuose dokumentuose įvardindama atsakovą neįrašė jo ūkininko statuso, nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui.
26. Pažymėtina, kad ūkininkas yra tas pats fizinis asmuo, kuris, vykdydamas savo ūkinę veiklą, įgyvendina savo teises ir pareigas bei privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Tuo tarpu atsakovo prievolė mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra kilusi iš sutarties, kurią jis buvo sudaręs kaip ūkininkas. CK 2.4 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad fiziniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine veikla, laikomi verslininkais. Atsakovas neneigė, kad verčiasi ūkine komercine veikla, iš tos veiklos siekia pelno. Tuo tarpu tik formaliai teigdamas, jog iš fizinio asmens priteistinos 5 proc. dydžio palūkanos, atsakovas nepateikia jokių detalesnių argumentų tokiam teiginiui pagrįsti. Teismas konstatuoja, kad atsakovas, kaip verslininkas, turi mokėti CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyto 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).
27. Remiantis tuo kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl 10 805,11 skolos priteisimo solidariai iš atsakovų yra pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl tenkintinas. Tokiu atveju, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. preliminarų sprendimą panaikinti ar keisti nėra pagrindo ir atsakovų pateikti prieštaravimai atmestini kaip nepagrįsti.
28. Pažymėtina, kad atsakovai prieštaravimuose nurodė, jog ieškinys pateiktas pažeidžiant CPK 29 straipsnio reikalavimus, tačiau tolimesniame bylos nagrinėjime tokio argumento atsakovai ir atstovai nepalaikė. Teismas vadovaujantis CPK 25 straipsniu, 32 straipsniu, Sutarties 13 ir 14 punktais teismingumo pažeidimo nenustatė.
29. CPK 98 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų 3 427,23 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kartu su prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas ieškovė pridėjo 2020-07-08 pažymą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams ir nurodė 5 897,74 Eur dydžio suteiktas paslaugas bei jų apmokėjimą civilinėje byloje Nr. e2-235-838/2020. Teismas laiko, kad įrodymų apie nagrinėjamojoje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovė nepateikė, todėl prašomos priteisti išlaidos, patirtos kitoje civilinėje byloje, laikytinos nepagrįstomis, dėl ko toks prašymas netenkinamas (CPK 178 straipsnis).
30. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 14,88 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme. Tenkinus ieškinį, šios išlaidos priteistinos iš atsakovų (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 6 dalimi, 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas
nusprendžia:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą
Priteisti valstybei iš atsakovo Ž. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 14,88 Eur, t.y. po 7,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.