Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Stočkienė, dokumentinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Juris LT“ ieškinį atsakovui UAB „Grilis ir pramogos“ dėl skolos išieškojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Be to, ieškovo teigimu, remiantis Sutarties 6 str., atsakovas įsipareigojo apmokėti PVM sąskaitas-faktūras iki kito mėnesio 20 dienos, o pradelsęs atsiskaitymo terminą, atsakovas įsipareigojo sumokėti 0, 1 % dydžio delspinigius nuo pradelstos sumokėti sumos, už kiekvieną uždelstą dieną. Atsižvelgiant į tai, ieškovas prašo priteisti iš atsakovo delspinigius, pagal pradelstas apmokėti PVM sąskaitas-faktūras: 2019.01.25 Nr. LAA:368664; 72, 55 EUR skola x 0, 1 % delspinigiai x 180 pradelstų dienų (pradelsta daugiau nei 180 dienų) = 13,06 EUR; 2019.02.26 Nr. LAA:371195; 72, 55 EUR skola x 0, 1 % delspinigiai x 180 pradelstų dienų (pradelsta daugiau nei 180 dienų) = 13,06 EUR; 2019.03.26 Nr. LAA:373988; 72, 55 EUR skola x 0, 1 % delspinigiai x 171 pradelsta diena = 12,41 EUR; 2019.04.29 Nr. LAA:376739; 72, 55 EUR skola x 0, 1 % delspinigiai x 141 pradelsta diena = 10,23 EUR; 2019.05.27 Nr. LAA:378963; 72, 55 EUR skola x 0, 1 % delspinigiai x 110 pradelstų dienų = 7,98 EUR; 2019.06.26 Nr. LAA:381786; 72, 55 EUR skola x 0, 1 % delspinigiai x 80 pradelstų dienų = 5,80 EUR; 2019.07.23 Nr. LAA:384118; 72, 55 EUR skola x 0, 1 % delspinigiai x 49 pradelstos dienos = 3,55 EUR. Viso delspinigių – 66,09 EUR.

2019-09-05 pagal susitarimą dėl tęstinių reikalavimų teisių pirkimo Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 190905/6 pirminis kreditorius perleido savo reikalavimo teisę UAB „Juris LT“ (Toliau – Ieškovas). Reikalavimas į atsakovo skolą ieškovui perleistas 2019-09-05, be to, atsakovas apie reikalavimo teisės perleidimą buvo informuotas raštišku pranešimu, kaip to reikalauja LR CK 6.109 str.. Ieškovas pažymi, jog ne kartą bandė susisiekti su atsakovu dėl skolos padengimo ikiteismine tvarka, tačiau tai nedavė jokių rezultatų. Ieškovas prašė teismo išieškoti iš atsakovo 507,85 EUR skolą, 66,09 EUR delspinigius, 40 EUR išieškojimo išlaidas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 str., išieškoti 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas: žyminį mokestį 8,00 EUR bei 300 EUR už advokato suteiktą teisinę pagalbą ir prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks teismui parengiamųjų procesinių dokumentų.

Atsakovui LR CPK 123 str. 1 d. nuostatose numatyta tvarka, t. y. procesinius dokumentus įteikiant asmeniškai atsakovui, buvo įteikta ieškinio bei ieškinio priedų kopijos ir atsakovas buvo informuotas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus, tačiau atsakovas per teismo nustatytą procesinį terminą atsiliepimo į ieškovo ieškinį nepateikė, todėl teismas priima sprendimą atsakovui už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai.

Sutinkamai su LR CPK 142 str. 4 d., 285 str. 2 d. nuostatomis, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019-10-15 ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui, kuriame ieškovas nurodė, kad pradinis kreditorius Asociacija LATGA sudarė su atsakovu UAB “Grilis ir pramogos“ 2015-10-05 Licencinę sutartį Nr. MK-17-87-2015, pagal kurią suteikė atsakovui neišimtinę licenciją į kurinių naudojimą bei išrašė PVM sąskaitas-faktūras apmokėjimui. Atsakovas pretenzijų dėl kūrinių naudojimo ir/ar kitokių pretenzijų nereiškė, PVM sąskaitų-faktūrų kaip išrašytų be pagrindo negrąžino, tačiau su pradiniu kreditoriumi nėra atsiskaitęs iki šiol. Laiku nesumokėjęs išrašytų sąskaitų faktūrų, atsakovas įsipareigojo pagal sutartį mokėti 0,1 procento dydžio delspinigius nuo pradelstos sumokėti sumos, už kiekvieną uždelstą dieną (Sutarties 6 str.).

2019-09-05 pagal susitarimą dėl tęstinių reikalavimų teisių pirkimo Nr. 190905/6 pirminis kreditorius perleido savo reikalavimo teisę UAB „Juris LT“. Atsakovas apie reikalavimo teisės perleidimą buvo informuotas raštišku pranešimu, kaip to reikalauja LR CK 6.109 str. Ieškovas pažymi, jog ne kartą bandė susisiekti su atsakovu dėl skolos padengimo ikiteismine tvarka, tačiau atsakovas su ieškovu neatsiskaitė.

Sutinkamai su LR CK 6.109 str. 7 d. nuostatomis, skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui tik tuo atveju, kai šis reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį. Naujojo kreditoriaus pareikštas atsisakymas prievolės arba reikalavimas ją įvykdyti negalioja, jeigu jie pareikšti nepateikus sutarties apie reikalavimo perleidimą. Ši taisyklė netaikoma, jeigu pradinis kreditorius raštu pranešė skolininkui apie reikalavimo perleidimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje konstatuojama, kad reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (LAT 2010-11-29 nutartis Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje taip pat konstatuojama, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje taip pat konstatuojama, kad kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka LR CK 6.109 str. 7 d. nuostatas (LAT 2011-03-14 nutartis Nr. 3K-3-105/2011).

Sutinkamai su LR CK 6.38 str. 1 d., 3 d. nuostatomis, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra,–vadovaujantis protingumo kriterijais. Kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas ieškovui prievolės grąžinti atsakovui skolą visiškai neįvykdė, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovui šiuo atveju kyla pareiga grąžinti pagrindinę skolą pagal PVM sąskaitas faktūras, t. y. 507,85 Eur sumą. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl darytina išvada, kad prieštaravimų dėl ieškinio pagrįstumo šioje dalyje neišreiškė. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas šioje dalyje yra laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas visiškai bei iš atsakovo ieškovo naudai yra išieškotina iš viso 507,85 EUR pagal PVM sąskaitas faktūras (LR CK 6.873 str. 1 d.).

Sutinkamai su LR CK 6.258 str. 1 d. nuostatomis, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudarytos Sutarties Nr. MK-17-87-2015 6 str. yra numatyta, jog atsakovas įsipareigojo apmokėti PVM sąskaitas-faktūras iki kito mėnesio 20 dienos, o pradelsęs atsiskaitymo terminą, atsakovas įsipareigojo sumokėti 0,1 % dydžio delspinigius nuo pradelstos sumokėti sumos, už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovas paskaičiavo delspinigius pagal kiekvieną išrašytą sąskaitą faktūrą., todėl šiuo konkrečiu atveju iš atsakovo išieškotini delspinigiai sudaro 66,09 EUR sumą. Atsakovas jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovo nurodytas aplinkybes, į šią civilinę bylą nepateikė (LR CPK 176 str. – 179 str.). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas šioje dalyje yra laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas visiškai ir iš atsakovo ieškovo naudai yra išieškotina 66,09 EUR delspinigių.

Sutinkamai su LR CK 6.37 str. 2 d. nuostatomis, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Sutinkamai su LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 str. 1, 2 d., 2 str. 5 d. nuostatomis, procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo visos priteistos sumos, įskaitant minimalius nuostolius (palūkanas, delspinigius), išskyrus bylinėjimosi išlaidas (2005-06-29 LAT Civilinių bylų skyriaus konsultacija A3-130, „Teismų praktika“ Nr. 23. P. 381-382.).

Sutinkamai su LR CK 6.37 str. 2 d., LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 str. 1, 2 d., 2 str. 5 d., atsižvelgiant į tai, jog šis ieškinys teismui teikiamas 2019 m. antrojo pusmečio laikotarpiu iš atsakovo ieškovo naudai yra išieškotinos 8 proc. dydžio metinės palūkanos nuo išieškotinos (613,94 EUR ) sumos nuo civilinės bylos iškėlimo dienos (2019-10-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sutinkamai su LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 str. 1 d. nuostatomis, kreditorius, įgijęs teise į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą (arba lygiavertę sumą litais, apskaičiuotą pagal teisės į palūkanas atsiradimo metu Lietuvos banko skelbiamą oficialų lito ir euro santykį).

Sutinkamai su LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 str. 1 d. ieškovo naudai yra išieškotinos 40 EUR išieškojimo išlaidos.

Sutinkamai su LR CK 6.62 str. - 6.63 str., 6.38 str., 6.71 str., 6.245 str. 3 d., 6.256 str. 2 d., 6.258 str., 6.260 str., 6.261 str., 6.477 str., LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 str. 1, 2 d., 2 str. 5 d., 7 str. ir esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, ieškinys tenkintinas pilnutinai iš atsakovo ieškovo naudai išieškotina 507,85 EUR skola, 66,09 EUR delspinigiai, 40 EUR išieškojimo išlaidos, 8 procentų dydžio metinės palūkanos nuo išieškotinos (613,94 EUR) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-10-09) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje yra konstatuojama, kad teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti : 1) ar šios išlaidos patirtos (LR CPK 88 str.); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (LR CPK 98 str.) ir 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (LR CPK 93 str.). Bylinėjimosi išlaidų dydžio kontrolė yra vertinama kaip teismo pareiga įgalinanti jį veikti ex officio (2008-10-28 LAT nutartis Nr. Nr. Nr. 3K-3-533/2008). Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, kadangi teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis LR CPK 98 str. 2 d. nuostatomis ir atsižvelgti į tokias aplinkybes : Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (2008-10-28 LAT nutartis Nr. 3K-3-533/2008; 2009-05-11 LAT nutartis Nr. 3K-3-212/2009; 2011-02-11 LAT nutartis Nr. 3K-3-31/2011). Sutinkamai su 2004-04-02 LR Teisingumo Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2 p. nuostatomis, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama yra atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, tačiau ir į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes.

Ieškovas prašo teismo išieškoti iš atsakovo 300,00 EUR išlaidas advokato pagalbai apmokėti, tačiau teismas daro išvadą, jog šis ieškovo prašymas yra dalinai nepagrįstas, kadangi nors prašomos išieškoti 300,00 EUR išlaidos advokato pagalbai apmokėti šiuo konkrečiu atveju ir neviršija maksimalaus rekomenduotino priteisti tokių išlaidų dydžio, tačiau šiuo atveju jos yra laikytinos per didelėmis, kadangi kaip matyti, šio ieškinio dėl skolos išieškojimo parengimas šioje civilinėje byloje nebuvo sudėtingas procesas, be to, nepareikalavo iš advokato jokių specialių žinių – pareiškime nėra sprendžiami nauji ir sudėtingi teisiniai klausimai, bylos faktinės aplinkybės nėra sudėtingos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-04-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015 konstatavo, jog LR CPK 56 str. nustatyti procesinio atstovavimo apribojimai ir reikalavimai iš esmės lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. Pagal LR CPK 88 str. 1 d. 6 p. nuostatas, išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti yra priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o LR CPK 98 str. 1 d. nuostatose yra numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Be to, LR CPK 88 str. str. 1 d. 9 p. nuostatose nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos LR CPK 88 str. 1 d. 1–8 p. nuostatose, tačiau yra protingos, neperteklinės, būtinos, pagrįstos bei įrodytos. Teismas daro išvadą, jog šiuo atveju ieškovo prašymas išieškoti iš atsakovo 300,00 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti, yra aiškiai dalinai nepagrįstas, kadangi šios išlaidos yra neprotingai didelės ir neatitinka LR CK 1.5 str. nuostatose numatytų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo reikalavimų. Pažymėtina ir tai, kad surašyto procesinio dokumento (t. y. pareiškimo) apmokėjimo dydžio ir jo sudėtingumo klausimas neturi būti sietinas su pareiškime prašoma išieškoti suma ir jos dydžiu, kadangi tai neįtakoja surašomo procesinio sprendimo sudėtingumo klausimo ir išimtinai turi būti atsižvelgiama būtent tik į paties procesinio dokumento surašymo sudėtingumą.

Sutinkamai su LR CPK 88 str. 1 d. 6 p. ir 93 str. 1 d. nuostatomis, iš atsakovo ieškovo naudai yra išieškotinos, 150,00 išlaidos EUR už advokato suteiktą teisinę pagalbą bei 8,00 EUR žyminis mokestis, viso 158,00 Eur.

Sutinkamai su LR CPK 92 str. ir 2014 m. rugsėjo 23 d. LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro Įsakymo Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro Įsakymo 2011-11-07 Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios Valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ nuostatomis, iš atsakovo valstybės naudai yra išieškotinos 5,58 EUR pašto išlaidos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškinį tenkinti pilnai.

Išieškoti iš atsakovo UAB „Grilis ir pramogos“, įm. k. 303134705, ieškovo UAB „Juris LT“, į. k. 303262509, naudai 507,85 EUR skolą, 66,09 EUR delspinigių, 40 EUR išieškojimo išlaidos, 8 procentų dydžio metinių palūkanų nuo išieškotinos sumos (613,94 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t.y nuo 2019-10-09) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei visas bylinėjimosi išlaidas t.y. 158,00 EUR.

Išieškoti iš atsakovo UAB „Grilis ir pramogos“, įm. k. 303134705, valstybės naudai 5,58 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Atsakovas turi teisę sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti LR CPK 287 str. 2 d. 3 p. reikalavimus. Atsakovas, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Ieškovas, nuo sprendimo priėmimo dienos per 20 dienų apeliacine tvarka gali skųsti šį sprendimą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.