Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos I. V. prašymą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja I. V. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su prašymu sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Prašyme nurodė, kad teisė vairuoti jai yra reikalinga, kadangi šeimoje yra vienintelė vairuojanti transporto priemones, gyvena kartu su teta ir jos anūke, anūkei diagnozuotas auglys (dubenyje). Dėl tetos anūkės ligos dažnai tenka važiuoti į Kauno klinikas atlikti tyrimų, jie ilgai užtrunka, todėl nebėra galimybės grįžti namo į (duomenys neskelbtini). Pareiškėja I. V. taip pat nurodo, kad jos tetai nustatytas neįgalumas, todėl jai per sunki kelionė viešuoju transportu (b. l. 21).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, kuriame nėra numatyta teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo galimybė, tačiau Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią, todėl nagrinėjamu atveju taikomos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) nuostatos.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-8088-888/2016 I. V. už pažeidimo, numatyto ATPK (patvirtinto 1984 m. gruodžio 13 d. įstatymu Nr. X-4449, galiojusiu iki 2017 m. sausio 1 d., t. y. pažeidimo padarymo metu) 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams (b. l. 19-20).

Jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, vidaus vandenų transporto priemonę arba teisė medžioti ar užsiimti žvejyba, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad praėjo daugiau nei pusė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, pareiškėja I. V. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu nepadarė naujų administracinių teisės pažeidimų, pareiškėja išklausė 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą. Taigi nustatyti visi formalūs pagrindai, kuriems esant gali būti svarstomas klausimas dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir apygardų teismai ne kartą yra pažymėję, kad iš šios teisės normos analizės seka, jog paskyrusi nuobaudą Institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei atsižvelgti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus ar kitokius administracinius teisės pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N261-932/2012, Nr. N575-994/2012, Nr. N575-831/2012), koks buvo pažeidėjui nustatytas girtumo laipsnis pažeidimo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-992/2012) bei kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Svarstant, ar pareiškėjos I. V. atžvilgiu pritaikius ATPK 329 straipsnio nuostatas, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai, reikia įvertinti tai, jog ji padarė vieną iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 1,14 promilės. Nustatytas alkoholio kiekis kraujyje leidžia spręsti, kad pažeidimas padarytas tyčia, bet ne neteisingai įvertinus savo galimybes vairuoti ar pan. Taigi neblaivi vairuodama transporto priemonę, nejausdama atsakomybės visuomenei, I. V. lengvabūdišku ir neatsakingu poelgiu sukėlė pavojų kitiems teismo dalyviams, savo paties bei aplinkinių žmonių gyvybei bei sveikatai. Įstatymo leidėjas už teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą sankcijoje numatęs itin griežtą nuobaudą, tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje. Todėl šiuo atveju, sprendžiant teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo termino sutrumpinimo klausimą, vadovautis vien tik pareiškėjos I. V. asmeniniais interesais, sumenkinant visuomenės saugumo svarbą, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas reiškia tam tikrų suvaržymų ir negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam ta sankcija skiriama. I. V. turėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes tiek sau, tiek ir savo artimiesiems dar prieš darydama pažeidimą, todėl, padariusi jį, privalo prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes. Nors ATPK neišskiria šiurkščių pažeidimų, už kuriuos specialiosios teisės atėmimo terminas negali būti trumpinamas, tačiau nagrinėjamu atveju turi būti atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį ir sunkumą, sprendžiant klausimą dėl ATPK 329 straipsnio taikymo.

Pažymėtina ir tai, kad nors pareiškėja I. V. nurodo, jog teisė vairuoti jai reikalinga pasirūpinti kartu gyvenančiomis teta ir jos anūke, tačiau iš teismui pateiktų dokumentų ir paties prašymo matyti, jog pareiškėja gyvena (duomenys neskelbtini), o P. V. ir S. V. – (duomenys neskelbtini), todėl teismui kyla pagrįstų abejonių dėl I. V. gebėjimo objektyviai jomis pasirūpinti. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog teismų praktikoje šeiminės aplinkybės, finansiniai sunkumai nelaikytinos ypatingai išskirtinių aplinkybių kompleksu, bylojančiu asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-874-175/2015).

Vien tik prie prašymo dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo pateikti pareiškėjo formalūs įrodymai (sveikatos žinių atestavimo pažymėjimas, duomenys apie baustumus ir baudos sumokėjimą, medicininiai dokumentai apie P. V. ir S. V. sveikatos būklę) nesudaro pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsnio nuostatą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N-438-3211-11). Tai atitinka ir naujausią aukštesniojo teismo praktiką (2016 m. gruodžio 19 d. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1016-493/2016).

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, į pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę, teismas konstatuoja, kad iš bylos duomenų negalima daryti neabejotinos išvados, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, šiuo metu jau yra pasiekti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302⁴ straipsniu, 329 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

pareiškėjos I. V. prašymo dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.