Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis R. L. viešoje vietoje įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, o būtent: jis, 2024-07-07, apie 02.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – kieme, ties (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, o būtent, konflikto metu kumščiais ne mažiau kaip 4 kartus sudavė L. G. į veido sritį, taip padarydamas jam netaisyklingos formos odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva veide kaktos kairėje pusėje, abiejų lūpų sumušimą su poodine kraujosruva apatinėje lūpoje su atitinkamai esančia kraujosruva ir nubrozdinimu apatinės lūpos gleivinėje bei kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, vieną smulkią apvalios formos poodinę kraujosruvą dešinio žasto viršutinio trečdalio vidiniame paviršiuje, dvi smulkias viena šalia kitos išsidėsčiusias apvalios formos poodinės kraujosruvas žasto vidurinio trečdalio vidiniame paviršiuje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, bei taip viešoje vietoje įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Kaltinamasis R. L. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos savo kaltės nepripažino ir parodė, kad apie 24 val. jis atėjo tą vakarą vienas į barą „(duomenys neskelbtini)“, bet prie baro susipažino su kitais žmonėmis. Gerai leido laiką, šoko, buvo priėjusi viena moteris, norėjo prie jų prisijungti pašokti, bet kažkas pasakė, kad čia visi yra vedę žmonės, todėl nereikia. Viskas buvo gerai, jie linksminosi, prieš pabaigą prasidėjo kažkoks kivirčas, dalyvavo gal 15 žmonių. Kita kompanija pradėjo juos kaimiečiais vadinti, apipylė alumi vieną moterį ir prasidėjo tas kivirčas ir muštynės. Kiek matė, nukentėjęs gavo per sprandą nuo moterų, ne nuo vyrų. Jis negali detaliai paaiškinti, nes ten viskas greit vyko. Jau baras turėjo užsidaryti, baigėsi laikas, turėjo jau išeiti ir prasidėjo kivirčas. Jis iš kompanijos, su kuria buvo, tik vieno vardą atsimena – A., dar buvo 5 moterys ir 4-5 vyrai, su ta kompanija sėdėjo prie vieno staliuko. Kokia buvo nukentėjusiojo kompanija, negali pasakyti, tik iš bylos žino, kad jis buvo su žmona ir draugu bei jo žmona ar drauge. Matė nukentėjusįjį bare, su juo nebuvo susidūręs, nesikalbėjo, nebendravo. Buvo šiek tiek išgėręs pas buvusią žmoną (duomenys neskelbtini). Bare gėrė viskį, buvo pasiėmę butelį, bet net neišgėrė viso, todėl pakankamai blaivus buvo. Neblaivumas netrukdė prisiminti, viską prisimena. Buvo daug žmonių, vyko muštynės. Jis tuo metu priėjo išskirti, klausė, kas čia darosi. Prasidėjo viskas bare, baigėsi už baro durų. Mušėsi kompanija, kurioje jis buvo, su nukentėjusiojo kompanija. Buvo apsauga, ji išskyrė, nieko baisaus ten ir nebuvo. Jis taip pat ėjo skirti ir aiškintis, dėl ko viskas įvyko. Jis ėjo skirti, nes jam nepatinka muštynės. Policija buvo iškviesta. Kiti žmonės pabėgo, jis nebėgo, nes nematė reikalo bėgti, nes nieko nepadarė. Skyrė priėjęs prie žmonių, pasakė, kad nereikia, ką jie daro. Negali atsakyti, ką būtent jam atsakė. Buvo triukšmo, visi triukšmavo, nepasakys, ar būtent jie tą šurmulį kėlė. Jis nematė, kad nukentėjusįjį muštų. Jis nesudavė smūgių ir pats negavo. Labai greitai viskas prasidėjo ir labai greitai viskas baigėsi. Kraujo nematė. Kai atvažiavo policija, jau kiti buvo išsilakstę, jis priėjo prie policijos. Kadangi jis nieko nebuvo padaręs, policija apžiūrėjo jo rankas, jokių žymių nebuvo. Nukentėjusiojo žmona parodė pradžioje į tą A., sakė, kad jis sumušė. Po to pasakė, kad ne jis sumušė. Jį uždarė į mašiną. Jis paklausė, kodėl jį uždarė, jei nieko nepadarė. Uždarė nežinia dėl ko, paėmė dokumentus. Policija paklausė, ar mušė tas, kuris mašinoje uždarytas, moteris, jo net nematydama, pasakė, kad taip, galbūt jis. Jis nežino, kodėl būtent jį pasirinko pareigūnai, gal todėl, kad turėjo jo duomenis, kitų duomenų neturėjo. Kitų žmonių policija nebeieškojo, jie išsilakstė. To A. neapklausė. Jis papasakojo pareigūnams, kad nieko nedarė. Pareigūnai klausė, kas čia buvo. Buvo apsaugos darbuotojas, kuris paliudijo, kad jis nieko nedarė, todėl pareigūnai jį paleido, tik užsirašė jo duomenis. Jis nesudavė niekam nei vieno smūgio, jo taip pat niekas nemušė. Jeigu būtų sudavęs bent vieną smūgį, prisiimtų atsakomybę, kad yra kaltas. Per tiek metų nebuvo teistas nei baustas, yra ramus žmogus, todėl dabar gaunasi taip, kad turi bijoti nueiti į barą, kad neįvyktų kažkokios muštynės ir netaptum kaltinamuoju. Jis buvo su juoda liemene, pilka maike, džinsiniais šortais. Neblaivumo netikrino, nebuvo tiek girtas, kad turėtų tikrinti, jis normaliai bendravo. Su bylos medžiaga yra susipažinęs. Įrašuose matė savo nuotrauką, kaip atrodė. Buvo labai daug žmonių, gal jis stovėjo šalia, nukentėjusysis gavo nuo kito žmogaus iš šono, todėl atrodė, kad jis trenkė. Bent jis taip supranta, jis viską puikiai atsimena, žino, kad nei vieno smūgio nesudavė. Jam tokie dalykai nepriimtini, jis visą gyvenimą stengiasi neįsivelti. Anksčiau buvo teistas už reketą, tai buvo jaunystės klaidos. Po to daugiau neturėjo jokių administracinių nuobaudų ir jokių reikalų su teisėsauga. (duomenys neskelbtini) dirba 9 metus. Kai pareigūnai jį paleido, jis ėjo pas buvusią žmoną. Bare buvo du apsauginiai. Prasidėjus muštynėms apsauga pasakė, kad visi eitų lauk. Jau buvo besibaigiantis baro darbo laikas, visi turėjo skirstytis. Kivirčas prasidėjo viduje, todėl apsauga ir liepė eiti laukan. Jis negali pasakyti, kodėl apsaugos darbuotojas nurodė jį kaip mušusį nukentėjusįjį asmenį. Jo nuomone, čia yra nukentėjusiojo noras pasipelnyti, be to, jie daugiau neturi nei vieno žmogaus duomenų iš tų, kurie buvo, tik jo. Tą vakarą nukentėjusysis neturėjo jokių pretenzijų, viskas buvo gerai, tačiau ryte sugalvojo pasipelnyti. Jis mano, kad nukentėjusysis buvo išgėręs, nors rašė, kad visą vakarą gėrė arbatą, tačiau jo kraujyje rado alkoholio. Jis nežino, kodėl apsaugos darbuotojas nurodė būtent jį, nes kitas apsauginis pasakė, kad jis nieko nedarė, todėl pareigūnai jį ir paleido. Buvo du apsaugos darbuotojai. Stambesnis apsaugos darbuotojas sakė prie pareigūnų, kad jis nieko nedarė, todėl pareigūnai pasiėmė jo duomenis ir paleido. Jis nežino to A. duomenų. Iš pradžių nukentėjusiojo žmona rodė į tą A.. Nukentėjusysis gavo daugiau nuo tų moterų, jos ten daugiau kivirčijosi. Jam tuos sužalojimus padarė moterys iš kompanijos, su kuria jis, kaltinamasis, buvo. Nukentėjusiojo žmona juos išvadino kaimiečiais, dar nukentėjusysis ar jo draugas apipylė vieną moterį alumi tyčia į veidą, dėl to ir prasidėjo visas kivirčas. Prie išėjimo viskas vyko, nukentėjusiojo kompanija sėdėjo arčiau išėjimo, o jis su savo kompanija sėdėjo gale. Jo kompanija jau išeidinėjo. Kažkas iš pradžių vyko lauke, kiek jis žino, kai išeidavo parūkyti, bet ten buvo tik žodinis konfliktas. Po to visi įėjo į barą, viskas buvo tvarkoje, ir kai jau turėjo uždaryti barą, tada ir prasidėjo tos vadinamos muštynės. Jis nematė, ar nukentėjusysis kam nors smūgiavo. Nukentėjusysis tą vakarą gavo per sprandą nuo moterų, kas dar mušė, jis negali pasakyti, nes tą vakarą buvo daug žmonių.

Nukentėjusysis L. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad liepos 7 vakare apie 22 val. jis su žmona, draugu ir jo žmona atvyko į užeigą „(duomenys neskelbtini)“. Jo žmona S. G., draugas V. ir jo žmona J.. Jis negėrė, nes jam reikėjo į darbą sekmadienį, jo kompanija gėrė alų. Atėjo blaivūs. Buvo didelė kaltinamojo kompanija, visi šoko. Atėjo laikas namo važiuoti, iškvietė taksi. Viduje kažkokių konfliktų, pilstymosi nebuvo. Išėjo į lauką, jis nuėjo už kampo pažiūrėti, ar neatvažiavo taksi. Žmona atsisėdo ant suoliuko parūkyti. Grįžtant atgal, jų didelė kompanija ir dar kažkokia kompanija kivirčijosi. Jis pasakė: “Chebra, nesipykit, keliaujam namo“. Tada moterys, buvusios su kaltinamuoju, pradėjo jį stumti link įėjimo. Tada sulaukė smūgio, nugriuvo, sulaukė dar smūgių. Apsaugos darbuotojas išskyrė, įtempė jį į vidų. Jis matė, kad kaltinamasis trenkė, pirmas smūgis buvo į veidą, kai pargriuvo, dar buvo smūgių 3-4, gal ir daugiau. Jo žmona matė, kai jam sudavė, ji buvo už maždaug 10 metrų. Iš draugų J. dar buvo viduje, kur buvo V., jis nežino. Jis su žmona pirmi ruošėsi išvažiuoti. Jis negrįžo į barą, jis nuėjo pažiūrėti, ar yra atvykęs taksi, ir grįžo pasiimti žmonos. Taksi atvažiuodavo iš baro kiemo pusės. Visas konfliktas įvyko lauke, tiesiai prie įėjimo į barą. Jiems nepatiko, kad jis sakė nesipykit, keliaukit namo. Tuomet moterys pradėjo reikšti nepasitenkinimą ir jį stumdyti. Tada jis sulaukė iš šono kaltinamojo smūgio. Kaltinamasis jam nieko nesakė. Pirmas smūgis buvo, jis nukrito, tada 4-5 smūgiai buvo, gal daugiau. Pasibaigė tuo, kad apsaugos darbuotojas jį „išjungtą“ įtempė į vidų, kad nebemuštų toliau. Jis nuėjo į tualetą nusiprausti. Buvo didelis šokas, stresas, atvyko policija ir sulaikė asmenį. Jie buvo dviese, dar buvo jo bičiulis, kurį jis prisimena, jis buvo su raudonais marškinėliais, jis priėjęs sakė: „Oi, nereikia problemų, čia viskas gerai“, dar bandė jį raminti. Kadangi jam buvo šokas, pirmas toks įvykis gyvenime, jis jau nieko nesakė. Gal minutę truko, negali pasakyti, paskui, kol atsigavo. Apsaugos darbuotojas išskyrė, jei ne jis, būtų dar kliuvę turbūt. Apsaugos darbuotojas buvo vienas. Jis stovėjo lauke šalia, gal už poros metrų, turėjo matyti. Jį įtempė į vidų, jis atsigavo, tada nuėjo nusiprausti, nes buvo visas kruvinas. Lūpa iš vidaus buvo stipriai prakirsta, tai kraujo buvo daug. Atvyko policija, greitoji, sulaikė tuos du minėtus asmenis, kaltinamąjį ir tą jo draugą raudonais marškinėliais. Jam buvo šokas, į aplinką jau nelabai kreipė dėmesį. Jis pareigūnams nenurodė, kas jį mušė, nes jam buvo šokas. Jo neklausė, kas jį sumušė, klausė, ar neturi pretenzijų, jis sakė, kad nieko jis dabar neturi. Šalia buvo jo žmona, ji karščiuotis pradėjo. Jam atrodo, kad jo žmona nurodė pareigūnams, kas jį sumušė. Nežino, ką sakė apsaugos darbuotojas pareigūnams, nes jis šalia nebuvo. Ką kiti sakė, jis nežino. Išsikvietė taksi, nuvažiavo namo. Ryte važiavo į ligoninę. Tą vakarą nesuprato padėties rimtumo, buvo šoke, ne tas buvo galvoje. Ryte atsikėlus pradėjo tinti, mėlynės formuotis, skaudėti ranką, tai nutarė važiuoti į ligoninę. Nuvažiavo į ligoninę, peršvietė ranką, nieko nerado, suteikė pirmą pagalbą ir išleido, tada nuvažiavo į policiją parašyti pareiškimo. Iš karto atvykusiems pareigūnams pareiškimo nerašė, nes buvo stresas. Jo neblaivumo netikrino. Jis buvo blaivus. Lūpa sugijo, liko randas, bet emociškai niekas nesugijo. Operacijų neturėjo, galvojo, kad reikės, iš pradžių viduje randas labai trukdė, bet sugijo. Galvoje buvo padaryti sužalojimai, lūpa stipriai praskelta. Kaltinamojo iki įvykio nepažinojo. Bare nedažnai lankosi. Draugai paties įvykio nematė, tuo metu jie gal dar buvo viduje. Su žmona ketino važiuoti namo, draugai bet kokiu atveju važiuotų su kitu taksi, nes jiems reikėjo važiuoti į priešingas puses. Žmona buvo kažkiek išgėrusi, bet nestipriai. Nebuvo jokių šliūkštelėjimų. Moterys jo nemušė, jos jį stumdė. Jis tinkamai elgėsi, tik pasakė repliką, ir viskas nuo to prasidėjo. Iš kaltinamojo kompanijos vienas vaikinas labai reiškėsi, matė, kaip apsaugos darbuotojas jį varė ne kartą. Dėl ko jie konfliktavo, jis negali pasakyti. Kol sėdėjo bare, tarp kaltinamojo kompanijos ir jų jokių konfliktų nebuvo, dar šokių aikštelėje su ta kompanija ratuku šoko. Nežino, kodėl jis jam sudavė, gal agresyviai nusiteikęs buvo. Labiausiai moterys pradėjo šaukti ir jį stumti, turbūt jaunuolis irgi norėjo pasireikšti ir smūgiavo jam. Moterys jo nemušė, kaip kaltinamasis nurodė, jos tik stumdė. Turtinė žala padaryta už sugadintus, suplėšytus ir sukruvintus rūbus, sudaužytą laikrodį ir vaistus. Laikrodį pateikė. Rūbai nebenešiojami. Moralinė žala – 3000 eurų, nes išgyveno ne vien jis, išgyveno visa šeima, vaikams irgi buvo šokas. Visas sudažytas dvi savaites sėdėjo namuose, nedirbo, buvo nedarbingume 11 dienų. Miegoti normaliai negalėjo ir dabar nesijaučia saugiai. Praėjus 8 mėnesiams po įvykio, jaučia stresą. Kaltinamasis neatsiprašė, kaltės nepripažįsta. Pirmas smūgis, kol nugriuvo ant žemės, buvo kaltinamojo. Kai nuvirto, jautė dar smūgius. Apsaugos darbuotojas jam nepažįstamas. Daugiau neteko su kaltinamuoju bendrauti. Patyrė stresą, emocinius išgyvenimus, negalėjo susikoncentruoti į darbus, kurį laiką negalėjo dirbti. Nedarbingumas truko 11 dienų. Alkoholio bare negėrė. Tą pačią dieną ryte važiavo į ligoninę, nebuvo neblaivus. Pirko vaistus receptinius, yra pateikti čekiai. Laikrodis buvo gautas dovanų iš tėvo, čekio neturi. Nukrito ant žemės po pirmo smūgio. Po visų smūgių, prieš įtempiant jį į vidų, jau buvo praradęs sąmonę.

Liudytojas R. A. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad datos jau neprisimena, galėjo būti praėjusių metų liepos mėnuo, vakarą jis dirbo. Jis dirba administratoriumi „(duomenys neskelbtini)“. Atėjo kaltinamojo kompanija, buvo apie 15 žmonių. Viskas buvo gerai, visi šoko. Konfliktas prasidėjo, kai jau baras užsidarinėjo, visi skirstėsi. Sėdėjo moterų kompanija, ir iš kaltinamojo kompanijos kažkas pradėjo merginti tas moteris. Kaltinamojo kompanijoje buvo ir vyrų, ir moterų. Jis stovėjo prie durų, matė, kad iš kompanijos du vyrukai mergino moteris iš moterų kompanijos. Vyrukas pradėjo rodyti nepasitenkinimą tiems savo draugams, prasidėjo žodinis konfliktas. Paskui matė, kaip kaltinamojo kompanija lyg ir nueidinėjo, tačiau vienas jaunas vaikinas buvo agresyvesnis, visą vakarą atrodė ieškantis „kabliukų“. Staiga tas vaikinas parbėgo link vyro, kuris gynė tas moteris. Jis įlindo į tarpą ir išskyrė juos. Paskui pamatė, kaip trys merginos iš kaltinamojo kompanijos stūmė nukentėjusįjį prie durų. Pristūmė prie durų, ir tuo metu kaltinamasis pribėgo iš šono bei sudavė smūgius, ir dar gulinčiam trenkė. Jis prasibrovė ir pamatė, kad nukentėjusysis guli visiškai „atjungtas“. Pirma mintis buvo, kad jį užmušė. Buvo sunku jį atkelti, kažkas iš vidaus padėjo įtraukti į vidų. Jis atsistojo prie durų, kad niekas neįeitų ir neišeitų. Gal išgirdo, kad policija iškviesta, todėl jų kompanija pradėjo skirstytis, ėjo už namo, o kaltinamasis su draugu prisėdo ant suoliuko. Jis stovėjo, laukė kol atvyko policija, o atvykusiems pareigūnams parodė, kas sumušė nukentėjusįjį, tada nuėjo tvarkytis, nes turėjo apeiti barą ir jį apžiūrėti. Užrakino barą ir, išvažiuodamas, pamatė nukentėjusįjį, kuris bandė važiuoti namo. Jis pasakė, kad, jei reikės, paliudys, ir davė savo numerį. Policijos ir greitosios pagalbos jis nekvietė, kažkas kitas iškvietė. Nukentėjusysis buvo sumuštas, jam aiškiai reikėjo pagalbos. Buvo ir nukentėjusiojo žmona, jis stengėsi užgesinti konfliktą. Ar nukentėjusysis buvo blaivus, pasakyti negali, nežino, ką jis gėrė, bet neatrodė išgėręs. Iki nukentėjusiojo buvo keli metrai. Kaltinamąjį įsidėmėjo dar prieš konfliktą, nes jis su draugais buvo išėjęs į lauką parūkyti, jie dar kalbėjo ta tema, kaltinamasis klausė, ar bare būna konfliktų. Paskui jie nuėjo. Tą vakarą jis dirbo vienas, nes yra administratorius, o ne apsaugos darbuotojas, apsaugos bare nėra, turėjo tik pultelį. Administratorių yra du, dirba pasikeisdami, bet tą vakarą kito administratoriaus nebuvo, gal kaltinamasis jį sumaišė su kokiu klientu. Jei vyksta muštynės, jis spaudžia pultą, ir atvažiuoja apsauga. Tą vakarą apsauga neatvažiavo, nes jos nekvietė, pultelio neturėjo prie savęs – baras jau užsidarinėjo, visi skirstėsi, pultelis buvo likęs bare. Pareigūnams parodė du asmenis, pasakė, kad vyras su raudona palaidine nesudavė nukentėjusiajam, o antrasis sudavė. Jie buvo prie suoliuko, jų kompanija buvo pasukusi už namo, o kodėl šie du pasiliko, nežino. Jie buvo jo akiratyje, todėl pareigūnams juos ir nurodė. Matėsi, kad buvo išgėrę, nors labai girti nebuvo. 100 proc. yra įsitikinęs, kad smūgius sudavė kaltinamasis. Viduje buvo linksma, jokių konfliktų nebuvo, jis visada stengiasi apžiūrėti visus staliukus, kad nekonfliktuotų. Jei kas nors vyksta, jis pats prieina pasiaiškinti, o jei mato, kad nesusitvarkys, spaudžia pultą. Kaip jau sakė, jų kompanijoje buvo vienas agresyvus jaunuolis, jam atrodo, kad dėl jo ir prasidėjo konfliktas. Kodėl prasidėjo konfliktas, tiksliai nežino, gal dvi kompanijos moterimis nepasidalijo, tačiau tiksliai žodžių negirdėjo, girdėjo keiksmažodžius. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas geriau viską atsiminė. Jam buvo lengva atpažinti kaltinamąjį, nes buvo su juo ir dviem jo draugais bendravęs. Tikrai negalėjo apsirikti. Jis nepasakys, ar kaltinamojo kompanija su nukentėjusiojo kompanija konfliktavo, nes tiksliai to nepamena. Trys merginos tikrai nukentėjusįjį pristūmė, prispaudė prie durų, tada kaltinamasis iš šono sudavė. Nukentėjęs buvo be sąmonės, kaip lavonas, matėsi nubrozdinimai. Kai jau įtempė nukentėjusįjį į vidų, jis stovėjo prie durų ir pasakė kaltinamajam: „Dabar tai prisidirbai, nereikėjo taip elgtis“. Ką jis į tai atsakė, neprisimena. Jis negalėjo sumaišyti. Jis nematė, kad tą baltą jaunuolį būtų prispaudę ar prismaugę. Nebuvo dviejų apsauginių, gal kažką painioja kaltinamasis. Gal jį nurodė kaip apsauginį, tačiau jis tikrai dirbo vienas. Reiškia, tie asmenys buvo stipriai išgėrę, nes jis dirbo savo darbą, buvo blaivus ir tikrai žino, kiek žmonių dirbo. Jei būtų buvęs antras apsaugos darbuotojas, jis duotų parodymus. Vaizdo įraše matyti, kad kaltinamasis atbėgo, o jis, liudytojas, įlindo į tarpą. Rimtų muštynių bare tikrai nebuvo. Bare muštynių apskritai nebūna – kiek dirba, jų nėra buvę. Ten ateina vyresnė, tvarkinga ir rami publika. Vaizdo įraše nesimato smūgio, matosi namo kampas ir merginos. Jis stovėjo už poros metrų. Baras savo kamerų neturi, įrašų nedaro, o pateiktas vaizdo įrašas buvo nuo kito pastato. Kaltinamojo kompanija ėjo už baro, o jis su draugu pasiliko ir kažką aiškinosi. Jis ne prie baro grįžo – buvo ten toliau. Jis gali pakomentuoti tik tai, ką matė būdamas dviejų metrų atstumu. Jei prieš tai nebūtų su kaltinamuoju pabendravęs, galbūt būtų galėjęs supainioti, bet dabar jam nėra galimybės suklysti. Jis dirba savo darbą, neateina vartoti alkoholio ar linksmintis. Jis stovi ir stebi situaciją. Jei mato konfliktą, stengiasi prieiti ir išsiaiškinti. Ten viskas įvyko labai greitai, be to, buvo daug žmonių. Rūkykla buvo pilna žmonių, šone sėdėjo kompanija, kuri konfliktavo su kaltinamojo kompanija, prie įėjimo stovėjo keli žmonės, o tuo metu trys moterys stūmė nukentėjusįjį. Nebuvo ten masinių riaušių, kur visi stumdytųsi – tiesiog tos trys moterys stūmė nukentėjusįjį, kažkas kažkur gal rūkė, ir jis pamatė, kaip tas asmuo pribėga, trenkia ir dar gulintį muša. Jis pats yra prieš smurtą. Nukentėjęs jam nieko nesakė, kodėl moterys jį stumdė. Jis tiesiog pamatė, kad moterys stumia nukentėjusįjį, gal kažką pasakė, bet dėl ko – nežino. Nukentėjusįjį mušė būtent kaltinamasis. Tikrai nebuvo kito panašaus asmens.

Liudytoja S. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji yra nukentėjusiojo L. G. žmona. Apie 22 val. jie atvyko į „(duomenys neskelbtini)“ su vyru ir draugais, buvo keturiese. Jos vyras negėrė, jie gurkšnojo alų. Viskas buvo gerai, jie šoko. Jau ruošėsi namo, išsikvietė taksi, ji išėjo į lauką ant suoliuko pasėdėti. Jos vyras taip pat išėjo į lauką, nuėjo pažiūrėti, ar neatvažiavo taksi, ir grįžo atgal prie durų. Ji pamatė, kaip trys merginos prirėmė jos vyrą prie durų, staigiai parbėgo šis vyras ir smūgiavo jos vyrui. Ji staigiai pašoko nuo suoliuko ir pribėgo prie durų. Jos vyras buvo visas kruvinas, ji pradėjo šaukti, jį traukė į vidų apsaugos darbuotojas ir dar kažkoks vyras. Paskui kažkas iškvietė greitąją pagalbą ir policiją, nes jos vyras buvo „atsijungęs“. Ji buvo išsigandusi, nes vyras gulėjo ir nereagavo, ji bijojo, kad vyras nemirtų. Jai buvo šokas, vaizdas buvo žiaurus. Jis gulėjo apie 10 minučių, ji dar apsaugos darbuotojo klausė, ar jos vyras gyvas, prašė pažiūrėti. Atvažiavo greitoji ir policija. Ji išėjo į lauką ir klausė, kodėl šito vyro nesuima, nes jos vyras guli visas kruvinas, gal ir negyvas. Paskui jos vyras atsigavo, atsistojo, nuėjo nusiprausti. Kažkas iškvietė greitąją pagalbą, medikai klausė, ar reikia pagalbos, tačiau vyras atsakė, kad nereikia. Aplink buvo daug žmonių, ji policijai parodė, kad šis vyras sumušė jos vyrą, klausė, kodėl jo nesuima, sakė, kad jos vyras gal negyvas. Ji draskėsi, jai buvo šokas. Jai pasakė nusiraminti, kad tuoj viską išsiaiškins ir sužiūrės. Paskui juos įsisodino į policijos mašiną – kaltinamąjį ir dar vieną. Ji matė, kad būtent kaltinamasis mušė jos vyrą. Apsirikti negalėjo, nebuvo tokia girta, kad nematytų, kas mušė. Ji sėdėjo ant suoliuko ir matė visą vaizdą, kas aplinkui stovėjo. Ji matė, kad trys merginos priėjo prie jos vyro ir jį prispaudė. Ji nežinojo, kodėl jos priėjo prie jos vyro. Jos vyras buvo nuėjęs už kampo pažiūrėti, ar neatvažiavo taksi, tada grįžo atgal prie durų. Ji norėjo prie jo prieiti, nes jie ruošėsi važiuoti namo. Vyras pažiūrėjo, ar nėra taksi, grįžo atgal, ir ji pamatė, kaip trys merginos jį priremia prie durų, tada šitas vyras pribėgo ir pradėjo smūgiuoti jos vyrui. Daugiau ji nieko nematė. Su vyru ji nekalbėjo ir neklausė, dėl ko viskas įvyko. Vyrui buvo stresas, jis buvo kaip nesavas, jai irgi buvo stresas. Po įvykio jai dvi dienas buvo didžiulis stresas, ji nevalgė, negėrė, mažajam vaikui taip pat buvo šokas ryte pamačius tėtį, vyras buvo visas ištinęs. Ji nekalbėjo su vyru apie tai, kodėl tos merginos jį stumdė. Ji nesuprato, už ką jį sumušė. Bare jie buvo nuo 22 val., muzika baigėsi apie 24 val., ir jie jau ruošėsi važiuoti namo. Bare konfliktų nebuvo, jie visi ratu šoko, viskas buvo gerai. Kai ji išėjo į lauką atsisėsti ant suoliuko, buvo daug žmonių, jie buvo ir vienoje pusėje, ir kitoje. Jie buvo su J. ir V.. V. paties įvykio nematė. Kitą dieną ji jo klausė, ar jis matė įvykį, jis atsakė, kad nematė. Apsaugos darbuotojas matė, kaip mušė jos vyrą, nes jis stovėjo prie durų. Bare buvo tik vienas apsaugos darbuotojas. Jos vyras nelabai turbūt ir suprato, kas jam sudavė – viskas įvyko staigiai, jis pribėgo ir sudavė. Jis atsimena, kad tas vyras buvo su džinsiniais šortais ir liemene. Ji šitą žmogų gerai atsimena. Jos vyras buvo nedarbingas 11 dienų. Jo rūbai buvo suplėšyti, sukruvinti, laikrodis subraižytas. Mažasis vaikas labai stresavo pamatęs tėvą, o dukra klausė, kas atsitiko. Ir dabar, prisiminusi įvykį, ji jaučiasi nesaugiai ir jai vis dar baisu.

Gavus L. G. pareiškimą Klaipėdos apskr. VPK Klaipėdos miesto PK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-25875-24. Pareiškime užfiksuota, kad 2024-07-07 apie 02.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), prie baro „(duomenys neskelbtini)“, viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, jį sumušė nepažįstamas asmuo, sukėlė fizinį skausmą. Po įvykio Klaipėdos Universitetinėje ligoninėje jam nustatė galvos plaukuotosios dalies paviršinį sužalojimą ir kitų riešo ir plaštakos dalių sumušimą (1 tomas, b. l. 1-11).

Iš 2024-07-07 gauto Klaipėdos universiteto ligoninės pranešimo matyti, kad 2024-07-07 15:23 be siuntimo atvyko G. L.. Sumuštas. Diagnozė: kitų riešo ir plaštakos dalių sumušimas S60.2 4.1. Gretutiniai susirgimai ir komplikacijos, Kito asmens užkliudymas, pastūmimas, spyris, sumušimas, apdraskymas W50, galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, sumušimas S00.05. Apžiūros rezultatai: Virš kairio antakio odos paviršinis nubrozdinimas 2x1cm dydžio, kraštai aplink neparaudę. Palpuojant kiek jautru pakaušio srityje, akivaizdžių odos defektų, hematomų nestebi. Sąmoningas, kontaktiškas, orientuotas, paliepimus vykdo tikslingai, tiek viršutinėmis, tiek apatinėmis galūnėmis, abipus simetriškai. Vyzdžiai OD=OS vid. pl., fotoreaktyvūs, akių judesiai bei rega be ūm. pakitimų. Neurologinės patologinės židininės simptomatikos požymių nėra. Galūnių f-ja gera, be neurovaskulinių sutrikimų. Hemodinamika stabili, KFN požymių nėra. Kairio riešo I piršto bazėje kiek jautru palpuojant, hematomų, sumušimų nestebi, pirštų judesiai nesutrikę, pilnomis amplitudėmis neskausmingi. Neurovaskulinė funkcija šiuo metu nesutrikusi (1 tomas, b. l. 60).

Iš 2024-07-07 L. G. asmens apžiūros protokolo ir fotolentelių matyti, kad pasiūlius nukentėjusiajam L. G. parodyti išorinius matomus sužalojimus ant kūno, šis parodė nubrozdinimus, esančius kaktos kairėje pusėje, kakta patinusi, vietomis matomi iškilimai, gumbai, nukentėjusiojo lūpų vidinėje pusėje matomi pažeidimai - prakirtimai, daugiau išorinių sužalojimų apžiūrint nukentėjusiojo kūną nestebima (1 toms, b. l. 37-44).

Iš specialisto išvados Nr. G 588/2024 (03) matyti, kad L. G. padaryti šie sužalojimai ir lokalizacija: netaisyklingos formos odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva veide kaktos kairėje pusėje, abiejų lūpų sumušimas su poodine kraujosruva apatinėje lūpoje su atitinkamai esančia kraujosruva ir nubrozdinimu apatinės lūpos gleivinėje bei kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, viena smulki apvalios formos poodinė kraujosruva dešinio žasto viršutinio trečdalio vidiniame paviršiuje, dvi smulkios viena šalia kitos išsidėsčiusias apvalios formos poodinės kraujosruvas dešinio žasto vidurinio trečdalio vidiniame paviršiuje. Sprendžiant iš poodinių kraujosruvų ir ribų bei odos nubrozdinimo šašo pavidalo, atsižvelgiant į pateiktų medicininių dokumentų duomenis, visi sužalojimai yra vienodo senumo, padaryti prieš 3 paras laiko iki objektyviosios apžiūros, ne vėliau kaip 2024-07-07 (nurodyta kreipimosi į ligoninę data), kas neprieštarauja užduotyje nurodytam įvykio laikui. Nurodyti sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 tomas, b. l. 64-65).

Iš VŠĮ Klaipėdos universiteto ligonės „Klaipėdos ligoninė“ pateiktos informacijos matyti, kad L. G. 2024-07-07 16.24 val. nustatytas 0,02% etanolio kiekis kraujyje (1 tomas, b. l. 69).

Iš L. G. apklausos metu pateiktos ekrano nuotraukos apžiūros protokolo matyti, kad L. G. apklausos metu pateikė ekrano nuotrauką, nurodydamas, kad asmuo, esantis nuotraukoje yra asmuo, kuris jį sumušė 2024-07-07 prie baro „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini). L. G. peržiūrėjęs telefone esančius tą vakarą darytus vaizdo įrašus pagal aprangos detales, kūno sudėjimą, atpažino asmenį ir padaręs ekrano nuotrauką, ją pateikė apklausos metu. Atidaroma ekrano nuotrauka pavadinimu „Screenshot_20240707_184007_Gallery“. Ekrano nuotraukoje viršuje kairėje pusėje laikas „18:40“ dešinėje pusėje baterijos ženkliukas šalia procentai, mobilaus interneto ženklas. Ekrano nuotraukos apačioje yra vaizdo paleidimo žyma ir laikas „00:04/00:12“. Ekrano vaizdo nuotraukoje yra užfiksuoti asmenys, esantys patalpoje. Kairėje nuotraukos pusėje yra moteris, vilkinti raudonos spalvos suknelę su raštais, L. G. žmona S. G.. Ji yra įsikibusi per liemenį į priešais ją esančią moterį tamsiais plaukais, duomenys nenustatyti. Ekrano centre yra vyras vidutinio kūno sudėjimo, vilkintis džinsinės spalvos šortais, šviesios spalvos marškinėlius, tamsios spalvos liemenę, kaip vėliau nustatyta, R. L.. L. G. teigimu, tai yra asmuo kuris jį sumušė. Priešais R. L. yra užfiksuotas vyras, vilkintis tamsius marškinėlius, veidas nefiksuojamas, duomenys nenustatyti. Ekrano nuotraukos apžiūra baigta (1 tomas, b. l. 22-25).

Iš 2024-12-03-12-04 daiktų apžiūros protokolo ir fotolentelių matyti, kad L. G. pateikė laikrodį „Armani AR 6066“ ir mobiliojo ryšio telefoną „Samusung“. Apžiūrint laikrodį ant laikrodžio ekrano, prie rodyklių yra užrašas „Emporio armani“, stiklinis laikrodžio dangtelis yra subraižytas, dangtelio šonai įskilę, laikrodžio rankenėlė juodos spalvos. Nugarinė dalis yra auksinės spalvos, ant nugarinės dalies užrašas AR 6066. Apžiūrint mobilaus ryšio telefoną fiksuojama, kad ekrano apsaugos stiklinė plėvelė yra įskilusi, ekranas nesudužęs (1 tomas, b. l. 30-32).

Iš 2024-12-04 S. G. asmens parodymo atpažinti protokolo ir fotolentelių matyti, kad ji atpažino asmenį foto nuotraukoje Nr. 2, tai yra R. L.. Jį atpažino iš veido formos, akių, bendrų veido bruožų. Nurodė, kad šis vyras prie baro „(duomenys neskelbtini)“ kelis kartus trenkė jos vyrui L. kumščiu į veidą, L. nukritus ant žemės, ant nugaros, tas vyras dar ne mažiau nei 5 kartus trenkė kumščiu jam į veidą. Ji pribėgusi bandė savo vyrą apsaugoti, savo kūnu krito ant jo. Tuo metu ji buvo šalia to vyro, kuris mušė jos vyrą, todėl gerai įsidėmėjo jo veidą (1 tomas, b. l. 182-186).

Iš 2024-07-07 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad atvykus į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), matosi dviejų aukštų pastatas, kuriame įsikūręs restoranas „(duomenys neskelbtini)“. Apžiūros metu restoranas veikė, aplinkui yra pilna žmonių. Išsiaiškinus įvykio aplinkybes, konflikto tarp žmonių vieta yra prie įėjimo į restoraną iš pėsčiųjų tako pusės. Apžiūrint minėta vietą ant grindinio nepastebėta jokių daiktų, susijusių su įvykiu. Kad būtų aplinkui kas sugadinta, nepastebėta. Prie restorano „(duomenys neskelbtini)“ įėjimo matosi, kad yra vaizdo stebėjimo kamera, kuri nukreipta į restorano įėjimo duris. Prie restorano „(duomenys neskelbtini)“ daugiau vaizdo kamerų nepastebėta. Pėsčiųjų take ant pastatų adresu (duomenys neskelbtini) yra vaizdo stebėjimo kameros, bet kam jos priklauso, nakties metu nustatyti nepavyko. Daugiau įvykiui reikšmingų pėdsakų nepastebėta (2 tomas, b. l. 1-3).

Iš pareigūno kūno kameros vaizdo įrašo matyti, kad atidaromas vaido įrašas pavadinimu „PSS-20240707-020219UTC+0300“. Vaizdo įrašas spalvotas, su garsu. Vaizdo įrašo pradžioje pareigūnai išlipa iš tarnybinio automobilio prie jų prieina moteris, vilkinti gėlėtą suknelę, kaip vėliau nustatyta, S. G..

S. G.: imkit šitas vot iš karto, nes mano visa ranka kruvina

S. G.: šitie vat du. Ir dar jų visa chebra.

Kažkas sako: čia dar žmogus kraujuoja irgi.

S. G.: va čia tas, kur filmuoja.

Pareigūnas pakviečia nueinantį vyrą. Klausia kas čia buvo, vyras nurodo, kad nežino, ėjo pro šalį. Prieina prie trijų vyrų, vienas vilki raudonos spalvos marškinėlius, su barzda.

Vyras, vilkintis raudonos spalvos marškinėlius: Jūs baikit čia nebejuokaukit. Iš tikrųjų. Mes tai žinai kas yra.

Vyras, vilkintis raudonos spalvos marškinėlius: nu gal buvo va. Žmonės tie sėdi. Va praėjom, žmonės va sėd. Mes tai jau praėjom kas. Pabuvom ir išėjom ir viskas.

Pareigūnas klausia, ar vyras, kurį sustabdė nueinantį, yra iš to pačio kolektyvo. Vyras nurodo, kad ne. Tuo tarpu pareigūnė kalbasi su kitu vyru, kuris vilkti liemenę ir džinsinius šortus, kaip vėliau nustatyta, R. L.. Prie pareigūno prieina moteris, vilkinti pilkos spalvos suknelę.

Moteris, vilkinti pilkos spalvos suknelę: Palaukit, jūsų moteris policininkė labai pikta. Aš dabar kitaip papasakosiu viską iš šono. Ką aš galiu papasakoti. Vot šitie visi prisikniso prie mūsų. Tiesiog prisikniso prie mūsų. Mes stovėjom.

Vyras, vilkintis raudonus marškinėlius: meluoji .

Moteris, vilkinti pilkos spalvos suknelę: Ne nemeluoju. Mano vyras išvis tada ramiai stovėjo. Vienas Jūsų su balta maike pribėgo pradėjo pulti.

Pareigūnas pastebi, kad du vyrai pradėjo stumdytis. Paima R. L. už rankos. Klausia ką čia daro, liepia nekonfliktuoti. Vyras, kurį pastūmė R. L., vilkti šviesios spalvos marškinėlius, šortus, avi juodos spalvos batus, kaip vėliau nustatyta, V. G.. Prieina prie pareigūnės, ką kalba, nesigirdi.

R. L.: tai man buvo, lygiai taip pat buvo.

R. L.: vat lygiai taip pat.

Pareigūnas paprašo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Pareigūnė kalbasi su kitais asmenimis, neina suprasti. R. L. ieško dokumento.

R. L.: Čia nieko, mes stovėjom eiti lauk ir baigės viskas ir užkliuvo jam. Baisus šustriakas.

R. L.: va taip.

R. L.: va čia išeinant iš baro. Užkliuvo, sako kur einu. Tipo jūs šustriakai. Jūs achuenas bachurai.

Pareigūnas: o tai kas užpuolė jį.

R. L.: mes nieks neužsipuolė. Nieks. Ten buvo daugiau moterų nei bachūrų.

Vyrai kalba kartu neina suprasti.

R. L.: aš nebežiūrėjau, buvo nebeįdomu. Aš nesu kaziols.

Pareigūnė reikalauja pateikti dokumentą, R. L. nepateikus nusiveda prie automobilio. Pridėjus prie automobilio R. L. pasodina į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą.

Vyras, vilkintis raudonos spalvos marškinėlius: ko jūs čia dabar irgi cirkinatės.

Pareigūnė: nieko mes nesicirkinam.

Vyras, vilkintis raudonos spalvos marškinėlius: nu daba žmogus daba kažką pasakė ir jūs daba.

Pareigūnas: nu tai ką puola. Kam reikia čia imt tą žmogų pulti, draskyti už tų marškinių? Nu tai tas Jūsų draugas.

Vyras, vilkintis raudonos spalvos marškinėlius: juk nepuola.

Pareigūnas: ko ten puola tą žmogų. Ką nepuolė.

Vyras, vilkintis raudonos spalvos marškinėlius: baikit. E buvo yra tame esmė tau galiu pasiaiškinti. Čia nieka nėr.

Pareigūnas eina link kompanijos aiškintis ar kas nors turi pretenzijų.

S. G.: čia tieisiog nebėra pagalbos, nes jisai buvo sumuštas. Čia visiškai jokios nėra. Jisai, mano vyras buvo sumuštas.

S. G.: mano visa ranka kruvina.

S. G.: taip. Visa ranka kruvina va.

Prieina moteris, vilkinti pilkos spalvos suknele, pasuka ranką, kad parodyti pareigūnams.

V. G.: manęs užpuolė. Aš stovėjau va čia.

Moteris, vilkinti pilkos spalvos suknelę: čia stovėjo, moteris gynė.

Pareigūnas: tai Jūs paaiškinkit kas ką mušė.

Moteris, vilkinti pilkos spalvos suknelę: vo tie ten ta visa chebra.

Pareigūnas klausia, ar kas nors turi pretenzijų. Prieina S. G., šaukia. Pareigūnė paprašo jos pateikti dokumentą. Prieina vyras, vilkintis juodos spalvos marškinėlius, užfiksuota, kad marškinėlių nugarinėje dalyje yra įplyšimai.

Moteris, vilkinti pilkos spalvos suknelę: va tas kur buvo su raudona maike, nebėra, jie pabėgo.

Pareigūnas: nepabėgo, jie yra čia.

Moteris, vilkinti pilkos spalvos suknelę: ai gal ten kur uždarė jo.

Pareigūnas: su taturuotėm yra vienas.

Moteris, vilkinti pilkos spalvos suknelę: nu tai vat.

Moteris, vilkinti pilkos spalvos suknelę:įsivaizduokit, mes sėdim čia prie staliuko.

Moteris, vilkinti pilkos spalvos suknelę: ne, mes sėdėjom su mergom. Tu stovėjai čia. Ir aš sėdžiu žiūriu. Jie parbėga. Vienas toks su balta maike, nežinau, pribėgo prie mano vyro ir pradėjo pulti nei iš šio nei iš to. Nes jisai prieš tai gynė moteris, prie kurių jisai nu, kabinėjosi. Sako kodėl Jūs kabinėjatės prie moterų? Ten moterys buvo, ne mergos kažkokios. Moterys. Ir jisai biškį apgynė, jie po to va atbėgo.

V. G.: ne jie išėjo.

Moteris, vilkinti pilkos spalvos suknelę: ir paskui atbėgo.

V. G.: parbėgo ir pradėjo lupti visus na**.

Moteris, vilkinti pilkos spalvos suknelę: nu ir pradėjo lupti.

V. G.: jų ten buvo dachuja kažkaip.

Moteris, vilkinti pilką suknelę: jo keli žmonės. Tas vienas su raudona maike, kitas su balta maike. Nu kažkaip.

V. G.: dešimt žmonių minimum.

Kalba kartu, neina suprasti.

V. G.: iš lempos va taip va.

Moteris, vilkinti pilkos spalvos suknelę: o jis stovėjo.

V. G.: pradėjo lupti.

Moteris, vilkinti pilkos spalvos suknelę: ir aš stoviu iš šono matau, kad jie puola mano vyrą. Sakau, ką jūs čia darot. Sako tu irgi tylėk ir tau tuoj klius.

Pareigūnas: ta moteris, kuri čia buvo, kaip suprantu, čia ne iš Jūsų kolektyvo? Čia dar atskirai.

Pareigūnas: raudonai apsirengusi buvo.

Moteris, vilkinti pilkos spalvos suknelę: ai ne, ne su mumis. Jinai irgi vyrą savo gynė.

Pareigūnas: tai jūs 4-iese buvot.

V. G.: vyras irgi gavo per kuprą.

Moteris, vilkinti pilkos spalvos suknelę: maikė visa sudraskyta.

V. G.: pochui ta maikė.

Atvyksta medikai.

Priėjo moteris šviesiais plaukais, vilkinti tamsios spalvos marškinėlius. Pareigūnui paaiškina, kad ta moteris su raudona suknele ir buvo provokatorė, nurodo, kad jis ant visų puolė, dėl to ir įvyko konfliktas.

Pareigūnas: o nukentėjo kažkas.

Moteris, vilkinti pilkos spalvos suknelę: nu mes kaip ir nenukentėjom, nu bet tiesiog.

Moteris, vilkinti pilkos spalvos suknelę: draugui biškį kraujas, nori a ne, kažkas yra čia ir jisai ant rankos mėlynės.

Moteris, vilkinti pilkos spalvos suknelę: ten gal ten.

Pareigūnas prieina prie tarnybinio automobilio prie kurio stovi vyras, vilkintis raudonos spalvos marškinėlius, medikai ir L. G.. Vyras, vilkintis raudonos spalvos marškinėlius, stovi apkabinęs per pečius L. G.. Tyliai kalbasi, nesigirdi. Pareigūnė fiksuoja moters duomenis. Medikams paklausus, ar pagalba reikalinga, asmenys nurodė, kad ne. L. G. nurodo, kad viskas gerai yra. S. aiškina, kad matė savo vyrą kruviną, L. G. nurodo, kad viskas jam yra gerai. S. G. nurodo, kad L. G. buvo sutrenkta nosis, buvo paguldytas ant žemės, ji verkė. Pareigūnė S. G. paaiškina, kad yra medikai atvykę, o asmuo, kurį nurodė, kad trenkė jos vyrui, yra sulaikytas. Pareigūnė nurodo, kad S. G. pokalbio metu nurodė, kad nematė kas trenkė jos vyrui, o matė tik jau gulintį. L. G. pasikviečia žmoną ir nusiveda, nurodo kad eis namo. Pareigūnai prieina prie tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kameros, kurioje yra R. L., jis paaiškina, kad yra iš Telšių.

Pareigūnas: nu užkliuvai tą žmogų.

R. L.: jis mane užkliuvo. Jūs baikit juokauti, b**. Aš nesu piktybinis niekad gyvenime. Aš mėgstu susitaikyt, žinai, tvarkoj, kad nebūtų tokių, žinai, muštynių.

Pareigūnas išleidžia iš laikino sulaikymo kameros R. L., kuris su vyru, vilkinčiu raudonos spalvos marškinėlius, ir moterimi nueina. Įrašas baigiasi (2 tomas, b. l. 17-21).

Iš miesto vaizdo kamerų apžiūros protokolo matyti, kad atidaromas vaizdo įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įrašas spalvotas. Kairėje įrašo pusėje, viršuje yra laiko ir datos žyma „2024/07/07 00:49:37. Vaizdo įraše fiksuojamas praėjimo takeliai, suoliukai ir baro „(duomenys neskelbtini)“ įėjimas. Prie įėjimo stovi daug žmonių, tikslaus skaičiaus nustatyti neina. Fiksuojama, kad vaizdo įraše yra ir vyrai ir moterys, vaikšto pirmyn atgal. Fiksuojamos nueinančios moterys. Prie terasos stovi asmuo, vilkintis raudonos spalvos marškinėlius. Nuo įėjimo į dešinę įrašo pusę eina vyrai ir moterys. Dalis asmenų įeina į baro vidų, dalis stovi lauke prie įėjimo į terasą. Terasoje arčiau įėjimo sėdi galimai moterys. Prie jų prieina lauke stovėję vyrai, vienas vilki šviesios spalvos marškinėlius, kitas tamsios spalvos marškinėlius, veidų nesimato. Prie baro įėjimo stovi asmenys. Nuo įrašo dešinės pusės link įėjimo eina vyras, vilkintis šviesios spalvos marškinėlius, ir rankoje laiko tamsios spalvos rūbą. Prie įėjimo stovi vyras, vilkintis raudonos spalvos marškinėlius, asmenys stumdosi. Dalis asmenų eina į dešinę įrašo pusę, dalis asmenų, tiek vyrų, tiek moterų stovi prie įėjimo į terasą. Vyras, vilkintis juodos spalvos marškinėlius, ir vyras, vilkintis raudonos spalvos marškinėlius, stovėję prie terasos, eina į dešinę įrašo pusę. Fiksuojama, kad prie įėjimo į barą stovi asmenys. 05.31 min. (laiko žyma 00:55:08) iš dešinės įrašo pusės link įėjimo į barą bėga vyras, kurį laiko kiti asmenys, visi nueina į dešinę įrašo pusę. 05.48 min. (Laiko žyma 00:55:25) vyras, vilkintis šviesios spalvos marškinėlius, džinsinės spalvos šortus, bėga link įėjimo į barą. Prie įėjimo į barą stovi ne mažiau nei trys vyrai. Atbėgęs vyras pastovi, eina atbulas, jam iš nugaros pribėga moteris, kuri jį laiko už rankos, vedasi į dešinę įrašo pusę, bet prieina dar keli asmenys iš dešinės įrašo pusės. Prie įėjimo stovintis vyras, vilkintis juodos spalvos marškinėlius, mojuoja rankomis. Asmenys tarpusavyje stumdosi, vyras, vilkintis šviesios spalvos marškinėlius, bando praeiti pro vyrą, vilkintį tamsios spalvos marškinėlius. Asmenys, kurie stūmė asmenį, vilkintį šviesius marškinėlius, pradeda stumdytis. Vyras, vilkintis šviesios spalvos marškinėlius, pradeda bėgti link įėjimo. 06.24 min. (laiko žyma 00:56:41) fiksuojamos grumtynės. Kas ir kiek smūgių suduoda, nesimato. Keli asmenys pradeda temti vyrą, vilkintį šviesios spalvos marškinėlius, tolyn nuo grumtynių, nustumia, asmuo prasibrauna ir nubėga į dešinę įrašo pusę. 06.58 min. (laiko žyma 00:57:15) link įėjimo į barą eina vyras, vilkintis liemenę, prieina prie vyro, vilkinčio tamsios spalvos marškinėlius. 07.14 min. (laiko žyma 00:56:57) link įėjimo į barą braunasi žmonės, stumdosi. 07.35 min. (laiko žyma 00:57:18) fiksuojama, kad vyras, vilkintis liemenę įeina į terasą, prie jo stovi kiti asmenys. Vyras, vilkintis liemenę, pastumia kitą asmenį. 07.54 min. (laiko žyma 00:57:37) fiksuojamas vyras, vilkintis liemenę, šviesios spalvos marškinėlius, džinsinius šortus. Jį nuo baro durų stumia moteris. Eina link dešinės įrašo pusės. 08.48 min. (laiko žyma 00:58:13) iš baro išeina moteris, vilkinti raudonos spalvos suknelę, eina į dešinę įrašo pusę. Ją pasiveja vyras, vilkintis tamsios spalvos marškinėlius. Eina atgal link įėjimo į barą.12.54 min. (laiko žyma 01:02:20) atvyksta policijos pareigūnai (2 tomas, b. l. 14-16).

2024-12-23 R. A. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino asmenį foto nuotraukoje Nr. 5, tai yra R. L.. Jį atpažino iš akių, nosies, žandikaulio linijos ir bendrų veido bruožų. Nurodė, kad šis vyras 2024-07-07 apie 02.00 val. prie baro „(duomenys neskelbtini)“ trenkė kitam baro lankytojui į veido sritį, o jam nukritus ant žemės ne mažiau nei 3 smūgius sudavė į galvos sritį. Jis buvo šalia jų, todėl įsidėmėjo jo veido bruožus, be to, būnant bare, jis pats buvo priėjęs prie jo pasikalbėti iki įvykstant konfliktui. Padarytos fotolentelės (2 tomas, b.l. 74-78).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnyje numatytos nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai yra veika, jos padariniai, priežastinis ryšys, veikos padarymo vieta ir būdas. BK 284 straipsnyje aprašyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiškiasi bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybišku tyčiojimusi, vandališkais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-410/2011). Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent, gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, jog visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009, 2K-134/2014).

Kaltinamasis R. L. savo kaltės dėl šios nusikalstamos veikos nepripažino ir nurodė, kad tą vakarą atėjo vienas į barą „(duomenys neskelbtini)“, bare susipažino su kitais žmonėmis, su kuriais gerai leido laiką, tačiau prieš pabaigą prasidėjo kivirčas, pradėjo kaimiečiais vadinti, apipylė alumi moterį. Taip prasidėjo muštynės. Nukentėjusysis gavo per sprandą nuo moterų. Mušėsi kompanija, kurioje jis buvo, su nukentėjusiojo kompanija. Jis bandė išskirti besimušančius, apsauga išskyrė besimušančius, vėliau atvyko policija.

Nukentėjusysis L. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad atvyko į užeigą „(duomenys neskelbtini)“. Išėjęs į lauką pažiūrėti, ar atvyko taksi, grįžtant atgal pastebėjo kivirčą tarp savo ir kitos kompanijos. Tuomet moterys, buvusios su kaltinamuoju, ėmė jį stumdyti link įėjimo. Netrukus jis sulaukė smūgio į veidą iš kaltinamojo, nugriuvo ir buvo toliau mušamas. Jis matė, kad kaltinamasis trenkė, pirmas smūgis buvo į veidą, kai pargriuvo, dar buvo smūgių 3-4, gal ir daugiau. Apsaugos darbuotojas jį įtempė į vidų, kad nebebūtų mušamas. Į įvykio vietą atvyko policija ir greitoji, buvo sulaikytas kaltinamasis bei jo draugas raudonais marškinėliais. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. A. nurodė, kad jis dirba administratoriumi bare „(duomenys neskelbtini)“. Matė, kaip trys merginos iš kaltinamojo kompanijos stūmė nukentėjusįjį prie durų, pristūmė prie durų, ir kaltinamasis pribėgo iš šono bei sudavė smūgius nukentėjusiajam, o kai nukentėjusysis krito, smogė dar kartą. Jis prasibrovė ir pamatė, kad nukentėjusysis guli visiškai „atjungtas“. Liudytoja S. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji su vyru ir draugais atvyko į „(duomenys neskelbtini)“, keturiese, ir ruošėsi namo. Jos vyras išėjo patikrinti, ar atvažiavo taksi, o ji liko sėdėti ant suoliuko. Pamatė, kaip trys merginos prirėmė jos vyrą prie durų, o kaltinamasis pribėgo ir smūgiavo jam. Ji pribėgo prie durų, pamatė, kad jos vyras kruvinas ir be sąmonės. Apsaugos darbuotojai ir kiti žmonės traukė jį į vidų. Matė, kad kaltinamasis mušė jos vyrą ir tikrai negalėjo apsirikti, nes buvo aiškiai matyti, kas vyksta.

Liudytojai R. A. ir S. G. parodymo atpažinti metu atpažino iš pateiktų atpažinimui nuotraukų kaltinamąjį R. L., kaip asmenį, sudavusį smūgius nukentėjusiajam L. G.. Pareigūno kūno kameros vaizdo įraše užfiksuota, kad moteris, vilkinti pilkos spalvos suknelę, paaiškino apie konfliktą : „Mes sėdėjom su mergom. Tu stovėjai čia. Ir aš sėdžiu žiūriu. Jie parbėga. Vienas toks su balta maike, nežinau pribėgo prie mano vyro ir pradėjo pulti nei iš šio nei iš to.“ „Jisai prieš tai gynė moteris, prie kurių jisai, nu, kabinėjosi.“ „Sako, kodėl Jūs kabinėjatės prie moterų? Ten moterys buvo, ne mergos kažkokios. Moterys.“ „Ir jisai biškį apgynė, jie po to, va, atbėgo.“ V. G. :„Ir paskui atbėgo ir pradėjo lupti visus nachui“. S. G. nurodo, kad L. G. buvo sutrenkta nosis, buvo paguldytas ant žemės, ji verkė. S. G. pokalbio metu nurodė, kad nematė kas trenkė jos vyrui, o matė tik jau gulintį (2 tomas, b. l. 17-21). Miesto vaizdo kamerų apžiūros protokole užfiksuota, kad R. L. buvo matomas prie įėjimo į barą, kur vyko pirmieji konfliktai tarp asmenų (laiko žyma 00:55:08). R. L. buvo pastebėtas stumdantis kitus asmenis, kai prasidėjo susistumdymai. Tai įvyko, kai jis bandė pereiti pro kitus vyrus, vilkinčius tamsios spalvos marškinėlius (laiko žyma 00:56:41). Taip pat užfiksuota, kad R. L. pastebėtas kartu su kitais asmenimis, kai prasidėjo stūmimas ir grumtynės prie įėjimo į barą (laiko žyma 00:56:41). Po to, kai grumtynės baigėsi, R. L. kartu su kitais asmenimis atsitraukė į šoną ir buvo matomas bėgantis link įėjimo (laiko žyma 00:56:41). R. L. buvo užfiksuotas kalbantis su kitais asmenimis ir stumdydamas vieną iš jų, kai jis bandė pereiti pro minią (laiko žyma 00:55:25) (2 tomas, b. l. 14-16). Specialisto išvadoje Nr. G 588/2024 (03) nustatyta, kad L. G. padarytas netaisyklingos formos odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva veide kaktos kairėje pusėje, abiejų lūpų sumušimas su poodine kraujosruva apatinėje lūpoje su atitinkamai esančia kraujosruva ir nubrozdinimu apatinės lūpos gleivinėje bei kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, viena smulki apvalios formos poodinė kraujosruva dešinio žasto viršutinio trečdalio vidiniame paviršiuje, dvi smulkios viena šalia kitos išsidėsčiusias apvalios formos poodinės kraujosruvas dešinio žasto vidurinio trečdalio vidiniame paviršiuje. Sprendžiant iš poodinių kraujosruvų ir ribų bei odos nubrozdinimo šašo pavidalo, atsižvelgiant į pateiktų medicininių dokumentų duomenis, visi sužalojimai yra vienodo senumo, padaryti prieš 3 paras laiko iki objektyviosios apžiūros, ne vėliau kaip 2024-07-07 (nurodyta kreipimosi į ligoninę data), kas neprieštarauja užduotyje nurodytam įvykio laikui. Nurodyti sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 tomas, b. l. 64-65).

Nukentėjusiojo L. G., liudytojų R. A., S. G. parodymai vienas kitą papildo, neprieštarauja įvykio vietoje įrengtų vaizdo kamerų įrašams. Kaltinamojo parodymai, jog jis tik norėjo išskirti besimušančius, neatitinka įvykio vietoje vaizdo kameromis užfiksuotų įvykio aplinkybių.

Kaip matyti, kaltinamojo R. L. veiksmai pirmiausia buvo atlikti viešoje vietoje, ką kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį, svarbu nustatyti. Viešoji vieta yra vieša erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Byloje neginčytinai nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus kaltinamasis atliko viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), lauke, prie įėjimo į barą, kur bet kuriuo metu galėjo būti ir buvo pašaliniai asmenys, kiti asmenys atliekamus neteisėtus veiksmus galėjo matyti ir matė, todėl šiuo atveju vietos priskyrimas viešajai vietai abejonių nekelia.

Kaltinamojo veiksmais neginčytinai buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams. Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad kaltinamasis viešąją rimtį sutrikdė savo įžūliu elgesiu dėl neaiškios priežasties. Asmeniui, esančiam viešoje vietoje, keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Toks konflikto pobūdis, įžūlus elgesys su nukentėjusiuoju (nakties metu, kieme prie baro), kur buvo daugiau žmonių, patvirtina, kad kaltinamasis suprato, jog taip bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Dėl kaltinamojo veiksmų buvo šokiruoti ir išsigandę šalia buvę asmenys. Dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų buvo sukelta sumaištis, todėl nekelia abejonių, kad visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas buvo realus.

Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242/2011, 2K-164-976/2015, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018). Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-384-788/2018).

Kaip minėta, viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybišku tyčiojimusi ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas pagrindas kvalifikuoti veiką kaip viešosios tvarkos sutrikdymą.

Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvyko be jokios aiškios priežasties. Siekdamas pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į nukentėjusįjį bei kitus aplinkui buvusius asmenis, kaltinamasis R. L. viešoje vietoje nukentėjusįjį užpuolė, sudavė smūgius, sužalojo jį, padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, ir taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Nustatyta, kad įvykio metu kilo sumaištis, įvykį matė šalia buvę asmenys, dėl šių veiksmų nepatogumų patyrė pašaliniai asmenys ir buvo sutrikdyta viešoji tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis iki įvykio vienas kito nepažinojo, matė pirmą kartą.

Bausmės skyrimas.

Kaltinamojo R. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą.

Kaltinamasis R. L. padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Anksčiau teistas, teistumas išnykęs, administracine tvarka nebaustas, dirba užsienyje. Įvertinus aptartas nusikaltimo padarymo ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, siekiant nubaudimo, teisingumo principo įgyvendinimo, R. L. už BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą skiriama sankcijoje numatyta bausmė– bauda, jos dydį nustatant didesnį nei sankcijoje numatytas bausmės minimalus dydis. Ši bausmės rūšis, teismo nuomone, yra teisinga, ja bus pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu. Nustatytina, jog paskirta bauda savanoriškai turi būti sumokėta per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti –nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Nukentėjusysis L. G. pareiškė kaltinamajam civilinį ieškinį, prašydamas iš kaltinamojo priteisti 616,72 Eur turtinę žalą ir 3 000 Eur neturtinę žalą, taip pat prašo atlyginti 1 100 Eur išlaidas už teisinę pagalbą. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad L. G. buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, padarytos muštinės žaizdos veide. L. G. neturtinė žala kilo dėl neteisėtais veiksmais panaudotų fizinių veiksmų, dėl ko L. G. buvo prakirsta lūpa, sumušta galva, patirtas didelis fizinis skausmas. Išgyvenimai, kuriuos sukėlė R. L. padaryti sužalojimai, atliekant nusikalstamą veiką, buvo dideli ir turintys skaudžias pasekmes. L. G. patyrė stresą, dvasinį sukrėtimą, jaučia įtampą, dvasinius išgyvenimus. Dėl R. L. nusikalstamų veiksmų buvo sudaužytas L. G. priklausantis laikrodis Armani Ar6066, vertė 400 Eur, mobilaus telefono apsauginis stikliukas, vertė 18 Eur, suplėšyti polo marškinėliai Guess, vertė 80 Eur, džinsiniai šortai Calvin Klein, vertė 109 Eur, iš viso už 607 Eur. L. G. gydymui buvo pirkti ir suvartoti vaistai Phezam 400 mg/25 mg, kaina 7,19 Eur, Lexotanil 3MG, kaina 2,53 Eur, iš viso už 9,72 EUR.

Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje ir apima: a) nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą (pavyzdžiui, sugadintas ar sužalotas turtas, pagrobti ar pasisavinti daiktai ir pan.); b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl padarytos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, asmuo negavo pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų padaryta nusikalstama veika); c) išlaidas, kurios patirtos pašalinant nusikalstamos veikos padarinius (pavyzdžiui, gydymo išlaidos ir pan.). Žala nėra preziumuojama ir ją turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad ją patyrė.

Pažymėtina, kad teismas kompensuoja tik pagrįstas išlaidas. Apie patirtų išlaidų pagrįstumą kiekvienu atveju sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes. Taigi asmenys, turintys teisę gauti išlaidų atlyginimą, šia teise turi naudotis sąžiningai ir teisingai, nepiktnaudžiauti ja ir nepagrįstai neišlaidauti.

Nukentėjusysis paaiškino, kad jam padarytą turtinę žalą sudaro sugadinto laikrodžio Armani Ar6066 vertė 400 Eur, mobilaus ryšio telefono apsauginio stikliuko vertė 18 Eur, suplėšytų polo marškinėlių Guess vertė 80 Eur, džinsinių šortų Calvin Klein vertė 109 Eur, iš viso 607 Eur. L. G. gydymui buvo pirkti ir suvartoti vaistai Phezam 400 mg/25 mg, kaina 7,19 Eur, Lexotanil 3MG, kaina 2,53 Eur, iš viso 616,72 Eur. Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad L. G. pateikė laikrodį „Armani AR 6066“ ir mobiliojo ryšio telefoną „Samusung“. Apžiūrint laikrodį ant laikrodžio ekrano, prie rodyklių yra užrašas „Emporio armani“, stiklinis laikrodžio dangtelis yra subraižytas, dangtelio šonai įskilę, laikrodžio rankenėlė juodos spalvos. Nugarinė dalis yra auksinės spalvos, ant nugarinės dalies užrašas AR 6066. Apžiūrint mobilaus ryšio telefoną fiksuojama, kad ekrano apsaugos stiklinė plėvelė yra įskilusi, ekranas nesudužęs (1 tomas, b. l. 30-32). Liudytoja S. G. nurodė, kad L. G. rūbai buvo suplėšyti, sukruvinti, laikrodis subraižytas. Kad L. G. rūbai buvo suplėšyti, matyti ir iš vaizdo įrašo, daryto pareigūnų kūno kamera.

Iš nukentėjusiojo pateiktų dokumentų matyti, kad laikrodžio vertė 419 Eur, polo marškinėlių Guess vertė 81 Eur, džinsinių šortų Calvin Klein vertė 109 Eur (tomas 1, b. l. 94-96), vaistų Phezam 400 mg/25 mg, kaina 7,19 Eur, Lexotanil 3MG, kaina 2,53 Eur. Tarp kaltinamojo nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, ir nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Iš kaltinamojo priteisiama 616,72 Eur nukentėjusiajam turtinei žalai atlyginti.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ar asmens sveikatai. Asmens sveikata viena iš labiausiai įstatymo saugomų vertybių. Įstatymai nenustato priteistinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose, teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Atsižvelgiant į tai, kad dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, be fizinio skausmo jis patyrė dvasinius išgyvenimus, teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

Šiuo atveju neturtinė žala buvo padaryta dėl nusikaltimo ir žmogaus sveikatai, nukentėjusiojo L. G. sveikata sutrikdyta nežymiai. Specialisto išvadoje Nr. G 588/2024 (03) konstatuota, kad L. G. padaryti sužalojimai ir lokalizacija, konstatuoti kūno sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 tomas, b. l. 64-65). Nukentėjusysis nuo 2024-07-10 iki 2024-07-19 buvo nedarbingas.

Atsižvelgus į nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, įvertinus nukentėjusiojo ir kaltininko interesų pusiausvyrą, taip pat reikia atsižvelgti į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

Teismas pripažįsta, kad R. L. nusikalstamais veiksmais padarė L. G. neturtinę žalą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, remiasi ir teisingumo bei protingumo kriterijais, nes kiekvienoje konkrečioje situacijoje teismas turi pareigą užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko ar už jo veiksmus materialiai atsakingo asmens – pusiausvyrą, kadangi negalima vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti, įvertinant ir tai, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika negali tapti pasipelnymo šaltiniu. Nustatant neturtinės žalos dydį pažymėtina, jog dėl nukentėjusiojo sužalojimo dvasiniai sukrėtimai šiuo atveju nėra progresuojantys, t. y., byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad nukentėjusiojo patirti dvasiniai išgyvenimai būtų sukėlę kokias nors ilgalaikes neigiamas pasekmes, dėl kurių jis ateityje nebegalėtų gyventi pilnaverčio gyvenimo. Medicininiais dokumentais nėra nustatyta, kad dėl analizuojamų įvykių nukentėjusiajam būtų susilpnėjusi sveikata, jam nereikėjo ilgą laiką gydytis, vartoti vaistus ir pan.

Teismų praktikoje dėl BK 284 straipsnio bylose, kuriose asmenys nuteisti už viešosios tvarkos pažeidimą, kurio metu nukentėjusiajam padaromas ir nežymus sveikatos sutrikdymas, neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145 iki 579 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-159-976/2021, 2K-35/2014, 2K-522/2013, 2K-267/2013, 2K-605/2011, 2K-144/2010, 2K-382/2009, 2K-316/2008). Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, jis patyrė fizinį skausmą, kreipėsi į medikus, po įvykio kurį laiką buvo nedarbingas, jautė pažeminimą, neigiamus dvasinius išgyvenimus. Teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo prašomas 3 000 Eur neturtinės žalos dydis yra neadekvatus ir nepagrįstai didelis padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsniui ir jos pasekmėms nukentėjusiajam, todėl, atsižvelgiant į kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką bei į kaltinamojo turtinę padėtį (yra dirbantis), neturtinės žalos dydis mažinamas, priteisiant 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Teismo nuomone, būtent tokia suma geriausiai atspindi nukentėjusiojo ir kaltinamojo interesų pusiausvyrą, nukentėjusiojo patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus bei leidžia pagrįstai tikėti, kad bus realiai sumokėta nukentėjusiajam. Kitoje dalyje nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atmestinas.

Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje taip pat prašo iš kaltinamojo priteisti 1 100 Eur išlaidų atstovo advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti. Prašymas priteisti 1 100 Eur nukentėjusiojo išlaidų, patirtų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, pagrįstas byloje esančiais dokumentais. Advokato padėjėjui mokėtinos sumos dydis yra advokato padėjėjo ir kliento susitarimo dalykas, šios išlaidos yra realios. Iš teismui pateiktų 2024-11-25 ir 2025-02-26 sąskaitų už teisines paslaugos (1 t., 83, 2 t., b.l. 155) matyti, kad nukentėjusiojo išlaidos advokato padėjėjui, dalyvavusiam teisme kaip jo atstovui, paslaugoms apmokėti sudaro 1 100 Eur. Advokato padėjėjo dalyvavimas bylą nagrinėjant teisme yra viena iš nukentėjusiojo teisių gynimo teisminiame procese formų. Todėl šios nukentėjusiojo išlaidos yra pagrįstos.

Be to, civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 50,10 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl L. G. gydymo išlaidų atlyginimo. Nukentėjusysis L. G. dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos buvo nežymiai sužalotas ir asmens sveikatos priežiūros įstaigoje gydomas nemokamai. Jam suteiktų gydymo paslaugų kaina – 50,10 Eur buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašu. Ieškinys pagrįstas ir pilnai tenkintinas, nes kaltinamasis, neteisėta veika padaręs žalą sveikatai, privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, išleistas nukentėjusiojo gydymui. Kaltinamasis R. L., vadovaujantis Civilinio kodekso 6.283 straipsniu, privalo atlyginti Valstybinei ligonių kasai sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidas, todėl iš kaltinamojo R. L. priteisiama 50,10 Eur Klaipėdos teritorinei ligonių kasai.

Be to, byloje pareikštas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 219,89 Eur civilinis ieškinys, kuriuo prašoma iš kaltinamojo priteisti už nukentėjusiojo L. G. nuo 2024-07-10 iki 2024-07-19 laikinojo nedarbingumo laikotarpį išmokėtą ligos išmoką Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, išlaidų dydis patvirtintas pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas. Ieškinys pagrįstas ir pilnai tenkintinas, nes kaltinamasis, neteisėta veika padarę žalą sveikatai, privalo atlyginti šias išlaidas Valstybinio socialinio draudimo fondui.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui – 1 skaitmeninė laikmena su vaizdo/garso įrašais, fotonuotrauka, saugoma baudžiamojoje byloje prie 1 tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti bylos medžiagoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302, 303, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais:

nusprendžia:

R. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 90 MGL dydžio (4 500 Eur) baudą.

Nukentėjusiojo L. G. civilinį ieškinį dėl 616,72 Eur turtinės ir 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamojo R. L. 616,72 Eur turtinės žalos ir 600 Eur neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam L. G.. Kitą L. G. ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš kaltinamojo R. L. nukentėjusiajam L. G. 1 100 Eur jo išlaidas, patirtas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą 50,10 Eur civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš kaltinamojo R. L. 50,10 Eur Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareikštą 219,89 Eur civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš kaltinamojo R. L. 219,89 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui.

R. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti –nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nustatyti, kad R. L. paskirta 90 MGL dydžio (4 500 Eur) bauda savanoriškai turi būti sumokėta per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (kvitus, jeigu mokama keliais mokėjimais) būtina pristatyti į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų Dokumentų priėmimo poskyrį (Klaipėda, S. Daukanto g. 8, 1 a., kab. Nr. 102), arba elektroniniu paštu klaipedos.apylinkes@teismas.lt. Per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstine tvarka.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui – 1 skaitmeninę laikmeną su vaizdo/garso įrašais, fotonuotrauka, saugomą baudžiamojoje byloje prie 1 tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti bylos medžiagoje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.