Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-05-25 · Civilinė byla Nr. e2A-636-123/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-12-23Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-05-25Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-25
Bylos Nr.
e2A-636-123/2015
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-09744-2014-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė, Virginija Nijolė Griškevičienė, Virginija Nijolė
Atsakovas
Klaipėdos miesto savivaldybės
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Kategorijos
  • 35.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. e2A-636-123/2015

Teisėja K. Domarkienė (Proceso Nr. 2-06-3-09744-2014-2)
Procesinio sprendimo kategorijos 35.1; 44.2; 44.5.2.8; 38; 73.2.5.5; 121.21 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2015 m. gegužės 25 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė Griškevičienė, kolegijos teisėjai Erika Misiūnienė, Irma Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų UAB „Eglitana“, V. R. dėl turtinės žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės ieškovei 1 717,59 Lt turtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-02-28 transporto priemonė „Mercedes Benz S320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodama keliu (duomenys neskelbtini), ties 55 numeriu pažymėtu namu, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę. Apie įvykį buvo pranešta policijai. Trečiajam asmeniui UAB „Eglitana“ priklausanti transporto priemonė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių draudimu (kasko). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Transporto priemonės apžiūros metu nustatyta, jog sugadintas (reikalinga keisti) priekinis dešinės pusės ratlankis ir padanga. Transporto priemonės apžiūrą atliko AB „Lietuvos draudimas“ vyresnysis žalų ekspertas M. N. Ieškovė nustatė, jog dėl eismo įvykio UAB „Eglitana“ patyrė 1 717,59 Lt nuostolių, kuriuos ieškovas kompensavo išmokėdamas draudimo išmoką. Ieškovė, trečiajam asmeniui atlyginusi eismo įvykio metu patirtą žalą, subrogacijos pagrindu įgijo reikalavimo teisę reikalauti iš atsakovės, kuri yra kelio (duomenys neskelbtini) g. Klaipėdoje savininkė ir valdytoja, atlyginti patirtus nuostolius.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-12-23 sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės 1 717,59 Lt turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 1 717,59 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-08-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 524 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei AB „Lietuvos draudimas“. Teismas nustatė, jog 2012-02-28 įvykusio eismo įvykio metu į (duomenys neskelbtini) g. esančią duobę įvažiavo UAB „Eglitana“ priklausantis automobilis, vairuojamas V. R.. Minėto kelio atkarpoje kelio ženklo Nr. 120 „Nelygus kelias“ nėra. Iš byloje pateiktos įvykio schemos, taip pat įvykio metu darytų foto nuotraukų nustatė, jog (duomenys neskelbtini) gatvėje, po viaduku, 2012-02-28 buvo duobė. Šias aplinkybes parengiamojo posėdžio metu patvirtino trečiasis asmuo V. R. Atsakovė jokių šias aplinkybes paneigiančių įrodymų teismui nepateikė. Policijos medžiagoje yra pateikti ne tik V. R. paaiškinimai, bet ir policijos pareigūno R. A. sudaryta įvykio vietos schema ir darytos duobės ir įvykio vietos nuotraukos, todėl teismas neturi pagrindo abejoti ir daryti išvados, kad nutarimas surašytas tik iš trečiojo asmens paaiškinimų. Teismas konstatavo, kad įvykio aplinkybes išsamiai ištyrė kompetentingi asmenys – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, kurie nustatė, jog žala transporto priemonei buvo padaryta įvažiavus į (duomenys neskelbtini) g., Klaipėdoje, esančiame kelyje buvusią duobę. Dėl eismo įvykio UAB „Eglitana“ patyrė 1 717,59 Lt nuostolių, kuriuos ieškovė kompensavo trečiajam asmeniui UAB „Eglitana“ 2012-04-12 išmokėdama draudimo išmoką. Atsakovė savo poziciją iš esmės grindė tik prielaidomis ir teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nurodytus automobilio sugadinimus sąlygojo ne kelio važiuojamojoje dalyje buvusi duobė, o kokios nors kitos aplinkybės. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad automobilio valdytojas, vairuodamas transporto priemonę, būtų viršijęs leistiną greitį, būtų buvęs neatsargus, neatidus, neatsižvelgė į važiavimo, meteorologines ir kitas sąlygas bei kitas aplinkybes. Ieškovė atlikdama transporto priemonės apžiūrą ir skaičiuodama draudimo išmokos dydį nėra įpareigota vadovautis Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos, patvirtintos LR susisiekimo ministro ir finansų ministro įsakymu 2000-04-17 Nr. 12 / 2000-04-14 Nr. 101, nuostatomis. Atsakovė nurodydama, kad ieškovė nepateikė vertinimo ataskaitos, nenurodo kokį pažeidimą padarė ieškovė: netinkamai apskaičiavo žalos dydį, ar netinkamai užfiksavo padarytus transporto priemonei pažeidimus, taip pat nepateikia jokių įrodymų, leidžiančių teismui suabejoti dėl nustatytų pažeidimų ir žalos dydžio.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-23 sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Teismas ignoravo esminį faktą, kad byla buvo paremta tik tariamo vairuotojo V. R. pasakojimu dėl tariamo autoįvykio aplinkybių. Mano, kad teismas nesilaikė turinio viršenybės prieš formą principo, nes ignoravo esminius faktus. Byloje nebuvo papildomų įrodymų, vairuotojo fotonuotraukų, įrodančių vairuotojo pasakojimą. Policija sudarė ne tariamo autoįvykio schemą, o nurodė duobės buvimo faktą. Mano, kad nebuvo nustatytas priežastinis ryšys tarp automobilio apgadinimo ir duobės, vairuotojas pasišalino iš tariamo autoįvykio nepažymėjęs kelyje esančio kliūties, keliančios pavojų kitiems eismo dalyviams. Mano, kad policijos dokumentai nepagrįstai laikomi įrodymais, nes jie surašyti tik iš tariamo vairuotojo policijai pateikto paaiškinimo. Fiksuojant duobės buvimo faktą, tariamai nukentėjusio automobilio nebuvo. Duobės buvimo faktas susietas su automobilio apgadinimu tik pagal tariamo vairuotojo pasakojimą. Mano, kad teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Nurodo, kad byloje nebuvo paneigta, jog tariamo autoįvykio metu vairuotojas padarė kelių eismo pažeidimą ir todėl nepastebėjo kliūties, eismo įvykis įvyko kitoje vietoje, duobė buvo pretekstas susitvarkyti automobilį ir kt. Byloje nėra duomenų, ar vairuotojas buvo pakankamai rūpestingas ir apdairus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-23 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės ieškovei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad atsakovė nepagrįstai teigia, jog vadovaudamasis policijos pareigūnų surinkta eismo įvykio tyrimo medžiaga, bylą sprendęs teismas pažeidė CPK 197 straipsnio 2 dalį. Nesutinka, jog teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į automobilio vairuotojo neatsargumą, galėjusį sąlygoti žalos transporto priemonei atsiradimą. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad transporto priemonės sugadinimai nesusiję su eismo įvykiu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas vadovaudamasis CK 6.266 straipsnio 1 dalimi priteisė iš atsakovės – kelių savininkės ir valdytojos – draudikui turtinės žalos atlyginimą, kurią draudikas patyrė išmokėjęs draudimo išmoką trečiajam asmeniui (draudėjui), patyrusiam žalą atsakovės prižiūrimame kelyje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų 2012-02-28 eismo įvykio administracinės bylos Nr. 07-12-6654435 medžiagos nustatyta, jog 2012-02-28 įvykusio eismo įvykio metu (duomenys neskelbtini) g. į duobę įvažiavo UAB „Eglitana“ priklausantis automobilis, vairuojamas V. R.. Minėto kelio atkarpoje kelio ženklo Nr. 120 „Nelygus kelias“ nėra. Trečiajam asmeniui UAB „Eglitana“ priklausanti transporto priemonė „Mercedes Benz S320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu buvo apdrausta transporto priemonių draudimu AB „Lietuvos draudimas“ (transporto priemonių draudimo liudijimas serija LD Nr. 95972184). Į bylą pateiktas UAB „Eglitana“ 2012-03-01 prašymas išmokėti draudimo išmoką, 2012-03-01 transporto priemonės techninės apžiūros aktas, įmonės UAB „Silberauto“ Klaipėdos padalinio išrašyta PVM sąskaita faktūra, aktas prie žalos bylos Nr. 1248531, iš kurių matyti, kad eismo įvykio metu sugadinta automobilio „Mercedes Benz S320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinė padanga, priekinis dešinės pusės ratlankis. Ieškovė nustatė, jog dėl eismo įvykio UAB „Eglitana“ patyrė 1 717,59 Lt nuostolių, kuriuos ieškovė kompensavo trečiajam asmeniui UAB „Eglitana“ 2012-04-12 išmokėdama draudimo išmoką.

CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas). Šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės. Tai reiškia, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nustatyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė. Toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado, be to, skatinami tiek statinių statybos proceso, tiek jų naudojimo bei priežiūros metu, ypač atidžiai laikytis statybą reglamentuojančių ir kitų teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014).

Byloje ginčas iš esmės kilo dėl tinkamo įrodymų vertinimo ir jų pakankamumo. Apeliantė nurodo, kad priimdamas ginčijamą sprendimą tenkinti ieškinį, teismas vadovavosi išimtinai tik tariamo vairuotojo V. R. pasakojimu dėl tariamo autoįvykio aplinkybių, nebuvo nustatytas priežastinis ryšys tarp automobilio apgadinimo ir duobės, vairuotojas pasišalino iš tariamo autoįvykio nepažymėjęs kelyje esančios kliūties, keliančios pavojų kitiems eismo dalyviams.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009).

CPK 197 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2005). Policijos pareigūnų eismo įvykio tyrimo medžiagoje yra transporto priemonės vairuotojo V. R. paaiškinimai, policijos pareigūno R. A. sudaryta įvykio vietos schema, duobės ir įvykio vietos nuotraukos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad eismo įvykio tyrimo medžiagoje esantys dokumentai atitinka tokiems dokumentams keliamus formos reikalavimus, todėl visi eismo įvykio tyrimo medžiagoje esantys dokumentai laikytini oficialiais rašytiniais įrodymais, turinčiais didesnę įrodomąją vertę.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodytu, kad įvykio aplinkybes išsamiai ištyrė kompetentingi asmenys – Klaipėdos apskrities VPK pareigūnai, kurie nustatė, jog žala transporto priemonei buvo padaryta įvažiavus į (duomenys neskelbtini) g., Klaipėdoje, esančiame kelyje buvusią duobę. Šis faktas yra užfiksuotas policijos pateiktuose dokumentuose. Be to, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas, vairuodamas transporto priemonę, būtų viršijęs leistiną greitį, būtų buvęs neatsargus, neatidus, atsižvelgęs į važiavimo, meteorologines ir kitas sąlygas bei kitas aplinkybes. Kaip minėta, policijos tyrimo medžiagoje yra pateikti ne tik vairuotojo V. R. paaiškinimai, bet ir policijos pareigūno R. A. sudaryta įvykio vietos schema ir darytos duobės bei įvykio vietos nuotraukos, todėl atmestinos apeliantės aplinkybės, kad byla buvo paremta tik tariamo vairuotojo V. R. pasakojimu dėl tariamo autoįvykio aplinkybių.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, yra pagrindo labiau tikėti, kad trečiasis asmuo apgadino automobilį jo nurodytoje vietoje, laiku ir būdu, nei fakto nebuvimu. Be to, ieškovės darbuotojas vyresnysis žalų ekspertas apžiūrėjęs transporto priemonę ir nustatęs transporto priemonės sugadinimų pobūdį, nesuabejojo, kad transporto priemonė buvo sugadinta įvažiavus į kelyje esančią duobę. Apeliantė nurodo, kad vairuotojas pasišalino iš tariamo autoįvykio nepažymėjęs kelyje esančio kliūties, keliančios pavojų kitiems eismo dalyviams, tačiau byloje svarbi aplinkybė, kad trečiasis asmuo pranešė apie autoįvykį kelių policijai.

Iš byloje esančių įrodymų darytina išvada, kad atsiradusi žala tiesiogiai susijusi su atsakovės nevykdoma (netinkamai vykdoma) pareiga prižiūrėti kelią.

CK 6.270 straipsnio 1 dalies normos netiesiogiai paskirsto statinio savininko (valdytojo) ir žalą reikalaujančio atlyginti asmens įrodinėjimo pareigą – žalą patyrusiam asmeniui pakanka įrodyti žalos faktą bei dydį ir žalos bei statinio trūkumų priežastinį ryšį; statinio savininkas, gindamasis nuo reikalavimo atlyginti statinio trūkumų lemtą žalą, privalo įrodyti buvus CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytas nurodytas nuo atsakomybės atleidžiančias aplinkybes (CPK 178 str.). Apeliantė nurodo, kad byloje nebuvo paneigta, jog tariamo autoįvykio metu vairuotojas padarė kelių eismo pažeidimą ir todėl nepastebėjo kliūties, eismo įvykis įvyko kitoje vietoje, duobė buvo pretekstas susitvarkyti automobilį, nėra duomenų, ar vairuotojas buvo pakankamai rūpestingas ir apdairus ir kt. Apeliantės nurodytos aplinkybės laikytinos deklaratyviomis ir nepagrįstomis į bylą teikiamais įrodymais, nes vadovaujantis CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta įrodinėjimo pareiga, šias aplinkybės turėjo įrodyti atsakovė. Be to, policijos pareigūnai, atlikę tyrimą nenustatė jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog transporto priemonės vairuotojas būtų pažeidęs kelių eismo taisykles ar padaręs kokį nors kitą teisės pažeidimą. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad automobilio valdytojas, vairuodamas transporto priemonę, būtų viršijęs leistiną greitį, būtų buvęs neatsargus, neatidus, neatsižvelgęs į važiavimo, meteorologines ir kitas sąlygas. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo taikyti CK 6.270 straipsnio 1 dalies nuostatas ir pripažinti, kad žalai atsirasti turėjo įtakos nenugalima jėga, nukentėjusiojo tyčia ar didelis neatsargumas, atsakovė nepateikė tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 str.), todėl nėra pagrindo atleisti statinio savininką (valdytoją) nuo prievolės atlyginti žalą.

Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė įrodė visas civilinės atsakomybės sąlygas, būtinas atsakovės civilinei atsakomybei pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį kilti bei subrogacijos pagrindu (CK 6.1015 str. 1 d.) kylančiam reikalavimui pagrįsti, todėl turėjo teisinį pagrindą tenkinti ieškovės ieškinį.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, priėmė teisėtą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus atsakovės apeliacinį skundą ieškovei iš atsakovės priteistina 28,96 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str. 1, 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ 28,96 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė GriškevičienėKolegijos teisėjai Erika MisiūnienėIrma Čuchraj