- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-12-23
- Bylos Nr.
- 2-11365-796/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09744-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybei
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Domarkienė, sekretoriaujant Renatai Garuolienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui T. D., atsakovo atstovui L. A., žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų UAB "Eglitana", V. R. dėl turtinės žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės ieškovei 1717,59 Lt turtinės žalos atlyginimo; 5 % dydžio metines palūkanas, už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-02-28 transporto priemonė „Mercedes Benz S320“, v/n (duomenys neskelbtini), važiuodama keliu H. Manto g., Klaipėdoje, ties 55 numeriu pažymėtu namu, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę. Apie įvykį buvo pranešta policijai. Trečiajam asmeniui UAB "Eglitana" priklausanti transporto priemonė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių draudimu (Kasko). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Transporto priemonės apžiūros metu nustatyta, jog sugadintas (reikalinga keisti) priekinis dešinės pusės ratlankis ir padanga. Transporto priemonės apžiūrą atliko AB „Lietuvos draudimas“ vyresnysis žalų ekspertas M. N.. Ieškovė nustatė, jog dėl eismo įvykio UAB „Eglitana“ patyrė 1717,59 Lt nuostolių, kuriuos ieškovas kompensavo išmokėdamas draudimo išmoką. Ieškovas, trečiajam asmeniui atlyginęs eismo įvykio metu patirtą žalą, subrogacijos pagrindu įgijo reikalavimo teisę reikalauti iš atsakovės, kuri yra kelio H.Manto g. Klaipėda savininkė ir valdytoja atlyginti patirtus nuostolius.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškovas nepateikė rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų žalos atsiradimo faktą - duobės buvimą, kelių nepriežiūrą ir priežastinio ryšio egzistavimą, nepagrindė žalos dydžio ir neįrodė savo reikalavimo. Vien tai, kad buvo pranešta policijai, nereiškia, jog atsakovė yra atsakinga už kilusią žalą ir kad kelyje buvo ieškovo nurodyta kliūtis. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2012-02-28 nutarimas nepradėti administracinės teisenos nėra priskirtinas prie dokumentų, kuriuose nustatomos aplinkybės yra laikomos neįrodinėtinomis. Iš šio nutarimo tampa aišku, jog jis yra surašytas iš vairuotojo duotų paaiškinimų. Ieškovas nepateikė nei vieno įrodymo apie tikslią autoįvykio vietą, schemos, iš kurios būtų galima nustatyti duobės sukėlusios ieškovo prašomą atlyginti žalą, lokalizacijos vietą. Atsakovės turimais duomenimis, jokių pranešimų apie duobę H.Manto g. ties 55 namu, Klaipėdos savivaldybėje negauta. Be to, ieškovo reikalavimas priteisti žalą nepagrįstas ir dėl to, kad ieškovas išmokėdamas draudėjui išmoką, nesilaikė Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir finansų ministro įsakymu 2000-04-17 Nr.12 / 2000-04-14 Nr.101 tvarka. Taip pat nurodo, jog byloje nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovo draudėjas, veikdamas tiek rūpestingai ir apdairiai, kiek yra būtina atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, negalėjo pastebėti ir sustoti (sulėtinti iki saugaus greičio) ar kitaip išvengti važiuojamojoje kelio dalyje susidariusios duobės.
Tretieji asmenys UAB „Eglitana“ ir V. R. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas T. D. ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, jog apžiūros metu buvo sugadinti dešinės pusės priekinio rato ratlankis ir padanga, nuostolis apskaičiuotas įvertintas ir išmokėta kompensacija. Išmokant draudimo išmoką buvo įvertintas detalių nusidėvėjimas. Pareigą prižiūrėti kelią turi atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė. Žalą prašo atlyginti CK 6.266 ir CK 6.271 straipsnių pagrindais. Iš nuotraukų matyti, kad duobė buvo kelyje ir žala atsirado įvažiavus į duobę esančią kelyje. Vairuotojas pranešė policijos pareigūnams apie įvykį, yra policijos medžiaga pateikta byloje. Atsakovas kelia klausimą, kad ieškovas nesilaikė transporto priemonių vertinimo tvarkos, nepateikė vertinimo dokumentų. Byloje yra pateiktas transporto priemonės techninės apžiūros aktas, kuris patvirtina, kad ieškovė apžiūrėjo transporto priemonę po eismo įvykio, pagal sugadinimus apskaičiavo nuostolį, įvertino sugadinimus bei patį nuostolį, apskaičiavo draudimo išmokos dydį ir išmokėjo išmoką. Pati transporto priemonių vertinimo tvarka nenurodo, kokie dokumentai privalo būti surašyti, tai numato Turto vertinimo metodika, pagal kurią transporto priemonės apžiūros aktas yra glausto formos turto vertinimo ataskaita, t.y. vertinimo dokumentas. Turto vertinimas atliekamas savo reikmėms, įvertinti padarytą žalą. Transporto priemonė buvo apžiūrėta ieškovo atstovo, turto vertintojo, kuris yra įstatymų nustatyta tvarka kiekvienais metais atestuojamas. Dėl priežastinio ryšio tarp atsiradusios žalos ir atsakovo neveikimo: tai policijos medžiaga patvirtina, jog automobilis įvažiavo į duobę ir dėl to buvo padaryti transporto priemonės sugadinimai. Prašo vertinti policijos pateiktą medžiagą kaip didesnės įrodomosios vertės.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas L. A. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad ieškovės pateiktas Kelių policijos nutarimas nėra pakankamas įrodymas eismo įvykio faktui ir padarytai žalai patvirtinti. Nurodė, kad Kelių policijos biuro nutarimas Dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nepradėjimo surašytas iš asmens vairavusio automobilį žodžių, todėl tai nėra pakankamas įrodymas, kad įvykis įvyko būtent toje vietoje ir būtent dėl jo buvo apgadintas automobilis. Nurodo, jog atsakovas pripažįsta, jog H.Manto gatvės savininkas ir valdytojas yra Klaipėdos miesto savivaldybė, tačiau nepripažįsta kelių nepriežiūros fakto.
Tretieji asmenys į teismo posėdį neatvyko, jiems apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai. Prašymų bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant ar atidėti bylos negarinėjimą nepateikta. Byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Civilinė atsakomybė žalą padariusiam asmeniui kyla tais atvejais, kai nustatomos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtintos jos sąlygos – žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, žalos ir neteisėtų veiksmų priežastinis ryšys bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu (CK 6.246–6.249 straipsniai). CK 6.266 str. 1 d. numato, jog žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, t.y. kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Šioje teisės normoje įtvirtinta deliktinė civilinė atsakomybė kyla be kaltės ir jai atsirasti pakanka nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kurių buvimą privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Šioje byloje ginčas kilo dėl kelių savininko ar valdytojo pareigos atlyginti žalą subrogacijos, numatytos CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje, pagrindu, atsiradusią dėl 2012-02-28 eismo įvykio metu transporto priemonei Mercedes Benz S320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytų apgadinimų įvažiavus į H.Manto gatvėje, Klaipėdoje , važiuojamoje kelio dalyje esančią duobę.
Bylos nagrinėjimo metu atsakovas neginčijo aplinkybės, kad yra H.Manto gatvės savininkas ir valdytojas, tačiau tiek savo atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu atsakovas laikėsi pozicijos, jog ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, jog eismo įvykis įvyko būtent H.Manto g. ties 55 namu, Klaipėdoje, jog būtent to eismo įvykio metu ir buvo apgadintas automobilis. Pagal CPK 177 str. 1 d. nuostatas, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais ir kt. (CPK 177 str. 2 d.). Pažymėtina, kad civilinei bylai reikšmingas aplinkybes teismas nustato remdamasis jam pateiktais įrodymais. Pagal šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, dėl tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2008-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų 2012-02-28 eismo įvykio administracinės bylos Nr. 07-12-6654435 medžiagos nustatyta, jog 2012-02-28 įvykusio eismo įvykio vieta nurodoma, jog H.Manto g. į duobę įvažiavo UAB "Eglitana" priklausantis automobilis vairuojamas V. R.. Minėto kelio atkarpoje kelio ženklo Nr.120 "Nelygus kelias" nėra. Iš byloje pateiktos įvykio schemos, taip pat įvykio metu darytų foto nuotraukų nustatyta, jog H.Manto gatvėje po viaduku 2012-02-28 buvo duobė. Namas Nr.55 yra už viaduko. Šias aplinkybes parengiamojo posėdžio metu patvirtino trečiasis asmuo V. R.. Atsakovas jokių šias aplinkybes paneigiančių įrodymų teismui nepateikė, tik nurodė, jog Kelių policijos biuro nutarimas surašytas iš asmens vairavusio transporto priemonė pasakojimo, todėl nėra pakankamas įrodymas sprendžiant klausimą dėl eismo įvykio įvykimo vietos, žalos atsiradimo ir priežastinio ryšio. Tačiau policijos medžiagoje taip pat yra pateikta ne tik V. R. paaiškinimai, bet ir policijos pareigūno R. A. sudaryta įvykio vietos schema ir darytos duobės ir įvykio vietos nuotraukos, todėl teismas neturi pagrindo abejoti ir daryti išvados, kad Nutarimas surašytas tik iš trečiojo asmens paaiškinimų. LR CPK 197 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-142/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. v. A. V., LR Užsienio reikalų ministerija, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB “Interbolis” v. VĮ „Registrų centras”). Iš byloje pateiktos administracinės bylos medžiagos Nr.07-12-6654435 nustatyta, jog įvykio aplinkybes išsamiai ištyrė kompetentingi asmenys – Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai. Klaipėdos apskrities VPK policijos pareigūnams ištyrus eismo įvykio aplinkybes, nustatyta, jog žala transporto priemonei buvo padaryta įvažiavus į H. Manto g., Klaipėdoje, esančiame kelyje buvusią duobę. Šis faktas yra užfiksuotas policijos pateiktuose dokumentuose. Įvykio tyrimo medžiagoje esantys dokumentai atitinka tokiems dokumentams keliamus formos reikalavimus, todėl visi įvykio tyrimo medžiagoje esantys dokumentai laikytini oficialiais rašytiniais įrodymais, turinčiais didesnę įrodomąją vertę.
Ištyrus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad trečiajam asmeniui UAB „Eglitana“ priklausanti transporto priemonė „Mercedes Benz S320“, v/n (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo apdrausta transporto priemonių draudimu AB „Lietuvos draudimas“ (transporto priemonių draudimo liudijimas Serija LD Nr.95972184, tomas I, b.l. 7). Byloje esantis UAB „Eglitana“ 2012-03-01 prašymas išmokėti draudimo išmoką, 2012-03-01 transporto priemonės techninės apžiūros aktas, įmonės UAB "Silberauto" Klaipėdos padalinio išrašyta PVM sąskaita-faktūra, aktas prie žalos bylos Nr.1248531 patvirtina, kad eismo įvykio metu sugadinta automobilio „Mercedes Benz S320“, v/n (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinė padanga, priekinis dešinės pusės ratlankis. Ieškovė nustatė, jog dėl eismo įvykio UAB „Eglitana“ patyrė 1717,59 Lt nuostolių, kuriuos ieškovė kompensavo trečiajam asmeniui UAB „Eglitana“ 2012-04-12 išmokėdama draudimo išmoką. Pažymėtina, kad atsakovas draudimo išmokos išmokėjimo fakto neginčijo. Atsakovo atstovas bylos nagrinėjimo metu taip pat iškelia versijas, jog tretysis asmuo vairuodamas automobilį galėjo viršyti saugų leistiną greitį ir dėl to nepastebėti duobės. Tokias prielaidas jis iškelia remdamasis tuo, jog duobės gylis buvo tik apie 5 cm, tačiau savo poziciją iš esmės grindė tik prielaidomis ir teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nurodytus automobilio sugadinimus sąlygojo ne kelio važiuojamojoje dalyje buvusi duobė, o kokios nors kitos aplinkybės. Tretysis asmuo V. R. parengiamojo posėdžio metu nurodė, jog jis už viaduko turėjo sukti į dešinę, todėl buvo sumažinęs greitį iki 40 km. per valandą, tą dieną buvo dulksna, pilna balų ir jis nematė tos duobės. Trečiojo asmens nurodytas aplinkybes iš dalies patvirtina ir administracinėje byloje esančios duobės nuotraukos iš kurių matyti, jog duobė pilna vandens. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad automobilio Mersedes Benz (duomenys neskelbtini) valdytojas, vairuodamas transporto priemonę, būtų viršijęs leistiną greitį, būtų buvęs neatsargus, neatidus, atsižvelgęs į važiavimo, meteorologines ir kitas sąlygas bei kitas aplinkybes.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta teismas pripažįsta įrodyta, kad 2012-02-28, H.Manto gatvėje, Klaipėdoje įvažiavus į važiuojamoje kelio dalyje esančią duobę buvo apgadinta trečiajam asmeniui UAB „Eglitana“ priklausanti transporto priemonė „Mercedes Benz S320“, v/n (duomenys neskelbtini).
Atsakovas taip pat nurodė, jog ieškovo reikalavimas priteisti žalą nepagrįstas ir dėl to, jog ieškovas išmokėdamas draudėjui išmoką nesilaikė Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos, patvirtintos LR susisiekimo ministro ir finansų ministro įsakymu 2000-04-17 Nr.12 / 2000-04-14 Nr.101. Ši Tvarka numato, jog vertinti transporto priemones turi teisę tik įmonių, įregistruotų LR įstatymų nustatyta tvarka ir turinčių teisę verstis transporto priemonių vertinimo veikla, atestuoti kilnojamojo turto vertintojai. Lietuvos Respublikos susisiekimo ir finansų ministrų 2000-04-22 įsakymu patvirtintos Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos 2 punkte nurodyta, jog ji yra privaloma transporto priemonių vertinimą atliekantiems subjektams, tačiau 19 punkte yra nurodyta, jog „Transporto priemonės vertinimo sutartyje aptariamos darbo atlikimo sąlygos, terminai, atlyginimas ir kita“. Tokia įstatymo nuostata suponuoja, jog ši tvarka yra taikoma tik tais atvejais, kai turto vertinimas yra atliekamas pagal sutartį su užsakovu, t. y. tik išorinėms turto vertinimo reikmėms. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog draudimo teisiniuose santykiuose, įvykus eismo įvykiui turto vertinimą atlieka ieškovės darbuotojai įmonės reikmėms, t. y. vidinėms draudiko reikmėms. Tokios teisės aiškinimo taisyklės suformuotos Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo 2013-10-09 nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-1265/2013. Dėl šios priežasties ieškovė atlikdama transporto priemonės apžiūrą ir skaičiuodama draudimo išmokos dydį nėra įpareigota vadovautis Tvarkos nuostatomis.
Atsakovas taip pat nurodo, jog nepateikti Tvarkos aprašo 29 punkte nurodyti transporto priemonės vertinimo dokumentai: transporto priemonės apžiūrėjimo aktas; pažyma apie transporto priemonės rinkos vertę; transporto priemonės įvertinimo ataskaita. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog transporto priemonė po įvykio AB „Lietuvos draudimas“ vertintojo vyresniojo žalų eksperto M. N. buvo apžiūrėta, nustatyti transporto priemonės sugadinimai, surašytas transporto priemonės techninės apžiūros aktas (tomas I, b.l. 10). Vyresniojo transporto žalų ekspertas A. D. surašė aktą prie žalos bylos Nr.1248531, kuriame buvo apskaičiuota draudimo išmoka įvertinant automobilio nusidėvėjimą (tomas I, b.l. 12). Ieškovo atstovas posėdžio metu nurodė, jog jų įmonėje dirbantys ekspertai yra įstatymų nustatyta tvarka ir terminais atestuojami. Pažymėtina, jog atsakovas nurodydamas, kad ieškovas nepateikė vertinimo ataskaitos nenurodo kokį pažeidimą padarė ieškovas: ar netinkamai apskaičiavo žalos dydį ar netinkamai užfiksavo padarytus transporto priemonei pažeidimus, taip pat nepateikia jokių įrodymų leidžiančių teismui suabejoti dėl nustatytų pažeidimų ir žalos dydžio. Pažymėtina, jog transporto priemonei padaryti pažeidimai užfiksuoti ir jų remonto išlaidos atsispindi ir įmonės UAB „Silverauto“ PVM sąskaitoje-faktūroje (tomas I, b.l. 11). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog dėl atsakovo nurodytų motyvų, ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas.
Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, jeigu draudimo sutartis nenustato kitaip, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, toks reikalavimo teisės perėmimas yra susijęs su draudimo išmokos sumokėjimu draudžiamojo įvykio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje; 2011 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011). Subrogacijos teisę siekiantis įgyvendinti asmuo privalo įrodyti, kad jis buvo į eismo įvykį patekusios transporto priemonės draudikas, kad įvykis buvo draudiminis, kad draudikas išmokėjo pagrįsto dydžio draudimo išmoką, kad atsakovas yra atsakingas už padarytą žalą (CK 6.1015 str.). Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovė įrodė visas civilinės atsakomybės sąlygas, būtinas atsakovo civilinei atsakomybei pagal CK 6.226 str. 1 d. kilti bei savo subrogacijos pagrindu kylančiam reikalavimui pagrįsti, todėl ieškinys tenkintinas.
Ieškovei iš atsakovo, praleidusio terminą įvykdyti piniginę prievolę, taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.).
CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 54 Lt žyminis mokestis ir 200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl jos priteistinos iš atsakovo (tomas I, b.l. 16-19). Ieškovės atstovas taip pat pateikė teismui duomenis apie kelionės išlaidas iš Kauno į Klaipėdą, bei įrodymus, patvirtinančius, jog šios išlaidos ieškovo jam yra apmokėtos. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 3 p., advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas. Ieškovo atstovas ieškinyje prašė bylą nagrinėti, jam nedalyvaujant, taip pat bylos nagrinėjimo metu pateikė papildomus paaiškinimus į aplinkybes nurodytas atsakovo atsiliepime. Parengiamojo posėdžio metu atsakovo atstovui prašant ieškovo atstovo dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu, tačiau teismo posėdžio metu atsakovo atstovas ieškovo atstovui neturėjo klausimų ir vėliau pateikė tik kelis neesminius klausimus. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas laiko, jog ieškovo pateiktos 270 Lt patirtos išlaidos dėl vykimo į teismo posėdį yra pagrįstos ir būtinos, todėl priteistinos iš ieškovo (CPK 88 str. 1 d. 9 p., 93 str. 1 d.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 99, 259, 260, 268, 270, straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės (į.k. 188710823) 1717,59 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus septyniolika Lt 59 ct) turtinės žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos 1717,59 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus septyniolika Lt 59 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-08-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 524,00 Lt (penkis šimtus dvidešimt keturis Lt 00 ct ) bylinėjimosi išlaidų ieškovei AB „Lietuvos draudimas“
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.