Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2022 m. spalio 28 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. pripažintas kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant V. J. per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti/tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuspręsta solidariai iš R. B., L. B., M. B., V. J., nukentėjusiojo D. M. naudai priteisti 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nuspręsta iš R. B., L. B., M. B., V. J. priteisti po 525,39 Eur E. Č. patirtų proceso išlaidų.

Šiuo nuosprendžiu taip pat pripažinti kaltais ir nuteisti R. B., L. B., M. B., tačiau dėl šių asmenų apeliaciniai skundai nepaduoti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. J. nuteistas už tai, kad jis su R. B. 2019 m. spalio 12 d., apie 2.31 val., viešoje vietoje, prie baro „F.“, esančio (duomenys neskelbtini), prie įėjimo durų, daugelio žmonių akivaizdoje, įžūliu elgesiu, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, veikdami bendrai, sudavė smūgius kumščiais D. M. į galvos, veido, krūtinės ir kitas kūno vietas, sukeldami fizinį skausmą ir padarydami nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą;

1.1 be to, tęsdami nusikalstamą veiką, R. B. ir V. J., veikdami bendrai su L. B. ir M. B. 2019 m. spalio 12 d., apie 2.48 val., viešoje vietoje, prie baro „F.“, esančio (duomenys neskelbtini), prie įėjimo durų, daugelio žmonių akivaizdoje, įžūliu elgesiu, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, panaudojo fizinį smurtą, iš chuliganiškų paskatų, dėl mažareikšmės dingsties, smūgiuodami rankomis ir spardydami kojomis D. M. į galvos, veido, krūtinės ir kitais kūno vietas, dėl poodinės kraujosruvos kaktoje, dešiniame smilkinyje, kairės akies vokuose, kairiame smilkinyje, kairėje ausyje, smakre, krūtinėje, kairiame klube, kairėje plaštakoje, dešiname dilbyje, muštinė žaizda kairės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimai kairioje plaštakoje, kraujosruva ir odos nubrozdinimai apatinėje lūpoje, sukėlė fizinį skausmą ir padarė nukentėjusiajam D. M. nežymų sveikatos sutrikdymą, o dėl krūtinės dešinės pusės X šonkaulio lūžimo padarė nukentėjusiajam D. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

4. Nagrinėjant bylą apeliacinio proceso tvarka, teismo posėdyje nuteistasis V. J. ir jo gynėja advokatė Aušra Vaišnorienė palaikė apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus ir prašė jį tenkinti. Prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. J. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl įrodymų vertinimo

6. Nuteistojo apeliaciniame skunde iš esmės teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio nuostatas, netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir V. J. pripažino kaltu pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Visų pirma pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, aplinkybių patvirtinančių skundo argumentus dėl BPK reikalavimus neatitinkančio įrodymų vertinimo ar kitų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nenustatė. Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir išanalizavo visus byloje surinktus įrodymus, juos išsamiai aptarė ir pateikė BPK 20 straipsnio reikalavimus atitinkantį jų vertinimą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė, kad V. J. kaltei dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, duomenų pakanka. Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, turėję esminę reikšmę tiriant įrodymus ir įtakoję nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryti nebuvo.

7. Tiek iš byloje nustatytų aplinkybių, tiek iš nuteistojo V. J. apeliacinio skundo turinio matyti, jog nuteistasis neneigia dalyvavęs įvykio metu, kuomet D. M. 2019 m. spalio 12 d. apie 2.31 val., (duomenys neskelbtini) mieste, prie baro „F.“, buvo padaryti byloje konstatuoti sužalojimai. Apeliantas neginčija nukentėjusiajam konstatuotų kūno sužalojimų, tačiau teigia, jog pirmuoju epizodu, pats nukentėjusysis D. M. išprovokavo konfliktą, o antrojo epizodo metu, V. J. fiziškai nedalyvavo grumtynėse, o jas stebėjo iš šono.

11. Iš esmės byloje vienareikšmiškai nėra nustatyta, jog būtent V. J. pirmasis sudavė smūgį nukentėjusiajam, to nepatvirtina ir byloje esantys vaizdo įrašai. Iš byloje esančio vaizdo įrašo „ch03_20191012022847“, matyti, jog iš vaizdo stebėjimo kameros zonos išeina R. B. ir V. J., po to ir D. M.. Atkreiptinas dėmesys, jog vaizdo stebėjimo zonoje matyti trys vaikinai ir viena mergina, kurie nesusiję su įvykiu bei jie stebi būtent tą pusę, į kurią nuėjo nuteistieji bei nukentėjusysis, todėl spręstina, jog jau tuomet tarp asmenų įsiplieskė konfliktas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad juodą striukę vilkintis vaikinas eina link nematymo zonos, tačiau jam to neleidžia padaryti R. B., kuris vėliau vėl atsitraukia į nematymo zoną. Po ko, į matymo zoną įeina V. J. ir matyti, jog D. M. jam smūgiuoja, prie besigrumiančių asmenų taip pat yra ir R. B., visi susikibę rankomis ir vėl įeina į nematymo zoną, kur tikėtina ir toliau tęsiamos grumtynės, kadangi iš vaizdo įrašo matyti, jog pašaliniai asmenys stebėjo būtent tą pusę, į kurią nuėjo nuteistieji ir nukentėjusysis, o po to trys pašaliniai asmenys ėjo link vietos, kur tikėtina vyksta grumtynės. Taigi, byloje neginčijamai nustatyta, kad tarp D. M., R. B. ir V. J. įvyko konfliktas peraugęs į muštynes, ko pasekoje V. J. kartu su R. B. bendrais veiksmais, viešoje vietoje, sutrikdydami viešąją rimtį bei tvarką, sudavė smūgius kumščiu nukentėjusiajam. Ir nors sutiktina su skunde nurodytu argumentu, jog byloje nėra vienareikšmiškai nustatyta, jog būtent V. J. pirmasis sudavė smūgį nukentėjusiajam, tačiau tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad nustatyta, jog abi pusės buvo puolančiosios, t. y. tiek nukentėjusysis, tiek V. J. ir R. B. kurie veikė bendrai. Abi pusės vartojo smurtą vienas kito atžvilgiu, todėl teisėjų kolegija, neturi jokio pagrindo sutikti su apelianto skundo nurodyta aplinkybe, jog jis veikė būtinosios ginties sąlygomis. Analizuojant teismų praktiką, svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog esant specifinei konfliktinei situacijai – muštynėms, besiginančiųjų nėra – abi pusės yra puolančioje situacijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-392/2021, 2K-275/2013). Kartu pažymėtina, kad teisė į būtinąją gintį, esant konfliktinei muštynių situacijai, galima tik tuo atveju, kai viena iš pusių muštynes nutraukia, o kita puola toliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-7-62-489/2015, 2K-3-648/2021). Kaip jau iš byloje esančių aplinkybių nustatyta, tarp asmenų prasidėjo žodinis konfliktas, po ko sekė jų grumtynės, ko iš esmės neneigia nei nuteistieji asmenys, nei nukentėjusysis. Aptartas vaizdo įrašas išties patvirtina, jog ir nukentėjusysis D. M. sudavė V. J., tačiau atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas kaip ir pats nurodė, nesikreipė nei į medikus, nei į specialistus, tam, kad būtų nustatyti kūno sužalojimai. Be to, nesutiktina su apelianto teiginiu, jog tai, kad muštynes pradėjo pirmasis D. M., patvirtina R. B. parodymai. Iš ties teisme apklaustas R. B. nurodė, jog konfliktą pradėjo nukentėjusysis D. M., suduodamas smūgį V. J., o vėliau D. M. L. B. paklausus kas mušė jo tėvą, nukentėjusysis pasakė, jog „aš mušiau ir tau dar duosiu“. Vertinant šiuos nuteistojo R. B. parodymus svarbu atkreipti dėmesį, jog jam, kaip ir kitiems konflikte dalyvavusiems asmenims, buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, be to, šių nurodytų aplinkybių nepatvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, todėl šiuo atveju konstatuoti, jog smurtiniai veiksmai prasidėjo būtent nukentėjusiojo iniciatyva, taip pat nėra pagrindo. O tokie nuteistojo R. B. parodymai, kaip teisingai nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje, laikytini kaip siekis sušvelninti savo atsakomybę. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog grumtynės tarp asmenų vyko pakankamai intensyviai ir nė vienas iš konflikte dalyvaujančių asmenų nesustabdė tolimesnio konflikto vystymosi, priešingai V. J. kartu su R. B. bendrai naudojo smurtinius veiksmus prieš D. M..

12. Apeliantas savo skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo konstatuotomis aplinkybėmis, jog nagrinėjamame epizode nepasitvirtino L. B. ir M. B. kaltė, t. y., jog jie taip pat smurtavo prieš nukentėjusįjį. Teisėjų kolegija, susipažinusi tiek su visa bylos medžiaga, tiek su skundžiamu nuosprendžiu, nenustatė jokių esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, dėl ko nuosprendis turėtų būt keičiamas ir šioje dalyje. Pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo bei aptarė byloje esančius įrodymus, bei pagrįstai konstatavo, kodėl šiuo atveju nepasitvirtino, jog pirmajame epizode L. B. ir M. B. taip pat smurtavo prieš D. M.. Iš ties jau aptartame vaizdo įraše matyti, jog pirmojo epizodo metu L. B. nebuvo išėjęs į lauką, o iš baro išėjo tik po pirmųjų muštynių. Priešingai nei nurodo apeliantas, R. B. apklaustas teisme nenurodė, jog ir pirmųjų muštynių metu jo sūnus L. B. taip pat dalyvavo konflikte. Teisminio nagrinėjimo metu R. B. parodė, jog po pirmojo konflikto iš baro atėjo jo sūnus L. B., kuris ir paklausė kas jį mušė po ko tarp asmenų įvyko ir antrosios muštynės. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, jog nors M. B. ir buvo pirmųjų muštynių metu lauke, tačiau byloje esantys duomenys nepatvirtina, jog jis taip pat smurtavo prieš nukentėjusįjį D. M., teismas detaliai išanalizavo byloje surinktus duomenis, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, juolab įvertinus ir tai, jog pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai, tačiau ne daugiau, negu to prašoma skunde (BPK 320 straipsnio 4 dalis), o šiuo atveju apeliaciniai skundai dėl nuteistųjų L. B. ir M. B., nėra paduoti.

13. Nors nuteistasis kategoriškai nesutinka ir dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, teigdamas, kad nukentėjusiojo nespardė, o tik sudavė jam vieną kartą pirmojo epizodo metu, kurio metu nukentėjusiajam nežymiai sutrikdyta sveikata, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bei įvertino įrodymus bei jų visumą. Priešingai negu teigiama apeliaciniame skunde, teismo išvados leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog V. J. kaltinime nurodytoje vietoje ir nurodytu laiku, kartu su R. B. tęsdami nusikalstamą veiką ir veikdami bendrai su L. B. ir M. B., daugelio žmonių akivaizdoje, įžūliu elgesiu, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, panaudojo fizinį smurtą, iš chuliganiškų paskatų, dėl mažareikšmės dingsties, smūgiuodami rankomis ir spardydami kojomis D. M. į galvos, veido, krūtinės ir kitas kūno vietas, dėl poodinės kraujosruvos kaktoje, dešiniame smilkinyje, kairės akies vokuose, kairiame smilkinyje, kairėje ausyje, smakre, krūtinėje, kairiame klube, kairėje plaštakoje, dešiname dilbyje, muštinė žaizda kairės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimai kairioje plaštakoje, kraujosruva ir odos nubrozdinimai apatinėje lūpoje, sukėlė fizinį skausmą ir padarė nukentėjusiajam D. M. nežymų sveikatos sutrikdymą, o dėl krūtinės dešinės pusės X šonkaulio lūžimo padarė nukentėjusiajam D. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šias aplinkybes iš esmės patvirtina tiek nukentėjusiojo D. M., tiek nukentėjusiosios E. Č. nuoseklūs parodymai, kurie kartu su kitų nuteistųjų, nukentėjusiojo D. M. bei E. Č. protokolais-pareiškimais apie padarytą nusikalstamą veiką, įvykio vietos apžiūros protokolu, tarnybiniais pranešimais, asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais, specialisto išvadomis, kitų objektų apžiūros protokolais, kuriuose apžiūrėti vaizdo įrašai iš įvykio vietos, ekspertizės aktu, sudaro logišką ir nuoseklų veikos aplinkybių nustatymą, vieni kitus papildo ir atspindi byloje nustatytas aplinkybes. Nuteistojo V. J. apeliacinio skundo argumentai, jog nukentėjusiojo D. M. antrojo epizodo metu jis gulinčio nespardė ir neprisidėjo prie smurtinių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu, paneigti byloje esančių duomenų visuma, o nuteistojo V. J. parodymai laikytini kaip gynybinė versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Ir nors apeliantas teigia, jog įvykio metu buvo blaiviausias, tačiau pastebėtina, jog jam kaip ir kitiems muštynėse dalyvavusiems asmenims, nustatytas vidutinis girtumas, todėl nesutiktina su skundo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į V. J. parodymų teisingumą ir nuoširdumą.

14. Susipažinus su bylos medžiaga matyti, jog nukentėjusiojo D. M. parodymai apie tai, jog antrųjų muštynių metu, prieš jį smurtavo visi keturi nuteistieji, tuo tarpu ir pats V. J., išliko nuoseklūs viso proceso metu. Iš 2019 m. spalio 12 d. D. M. protokolo pareiškimo matyti, jog D. M. nurodė, jog 2019 m. spalio 12 d. apie 02.40 val., (duomenys neskelbtini), prie naktinio baro „F.“ įėjimo, jį sumušė nepažįstami keturi asmenys. Nukentėjusysis be suduotų atskirų smūgių taip pat nurodė, jog visi šie asmenys jį taip pat spardė kojomis ir trankė rankų kumščiais gulintį ant grindinio (1 t., b. l. 1–9). Toliau ikiteisminio tyrimo metu D. M. apklaustas liudytoju parodė iš esmės tas pačias aplinkybes, t. y., jog pirmasis jam smūgį sudavė vaikinas apie 175 cm ūgio, tamsiais plaukais, su akinukais, o prie jo prisidėjo ir kiti asmenys – vyras, kuris yra plikas apie 180 cm ūgio, kuris jam sudavė mažiausiai 4 smūgius rankų kumščiu į veido sritį ir ne mažiau du spyrius įspyrė į dešinį šoną. Tuomet trečias vyras, kuris buvo vyriausias, tai yra apie 50 metų amžiaus, šviesių plaukų, sudavė ne mažiau kaip du smūgius į įvairias kūno vietas. Ketvirtasis vaikinas, kuris buvo apsirengęs tamsiais drabužiais, apie 185 cm ūgio, sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį į veido sritį. Nukentėjusysis nurodė, jog gindamasis jis rankomis dengėsi galvą ir atsigulė ant grindinio, o visi keturi vyrai jį spardė kojomis ir smūgiavo rankų kumščiais. Teisme apklaustas nukentėjusysis teigė, jog apklaustas ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė aplinkybes bei papildomai nurodė, jog visi asmenys jam nugriuvus ant žemės, jį spardė. Taigi, kaip matyti nukentėjusiojo parodymai iš esmės dėl šio epizodo viso proceso metu išliko nuoseklūs, o juos patvirtina ir nukentėjusiosios E. Č. parodymai. E. Č. apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad matė kaip L. B. trenkė D. M., tuomet visi šoko prie jo, o R. B. ją už dešinės rankos tempė nuo D. M., ko pasekoje jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Po panaudotų prieš ją smurtinių veiksmų, ji skambino į policiją, o po pokalbio matė, kad D. M. buvo sukniubęs, o visi keturi asmenys jį tuomet spardė. Iš esmės šios nukentėjusiosios parodymai taip pat išliko nuoseklūs viso proceso metu. O šias nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtina ir 2019 m. spalio 12 d. tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad 2019 m. spalio 12 d. apie 2.46 val. gavus pranešimą ir patruliam nuvykus į įvykio vietą, prie jų priėjusi moteris E. Č. pranešė, kad jos draugą sumušė keturi jaunuoliai, kurie yra bare. Tuomet moteris parodė tris jaunuolius ir vieną vyresnį vyriškį – R. B., L. B., M. M. ir V. J. (1 t., b. l. 38). Nors apeliantas savo skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai vadovavosi šiais nukentėjusiosios parodymais, kadangi jos parodymai yra subjektyvūs, tačiau aukštesnės instancijos teismas, šiuos nuteistojo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, kadangi ji jokių santykių su kaltinamaisiais nepalaiko, prieš šį įvykį ji šių asmenų nepažinojo, byloje nėra duomenų, dėl ko nukentėjusioji juos galėtų apkalbėti. Abejų nukentėjusiųjų parodymai yra logiški, nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems, vienas kitą papildantys. Be to, kaip teisingai pastebėta ir skundžiamame nuosprendyje, E. Č. vienintelė įvykio metu buvo blaivi, dėl ko galėjo tinkamai įvertinti susidariusią situaciją bei įvykių seką. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, kurie galėtų rodyti neabejotiną nukentėjusiosios galimą suinteresuotumą, ar motyvaciją kaltinamąjį V. J. nekaltai apkaltinti nusikaltimo padarymu.

15. Nuteistasis V. J. taip pat savo skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nevertino byloje esančių vaizdo įrašų, bei jų nelygino su kitais byloje esančiais įrodymais, dėl ko neteisingai konstatavo, jog apeliantas dalyvavo ir antrųjų muštynių metu. Teisėjų kolegija, šiuos nuteistojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas peržiūrėjęs vaizdo įrašus juos išsamiai aprašė bei įvertino kitų byloje esančių duomenų visumoje. Visų pirma, kaip teisingai nurodyta apylinkės teismo nuosprendyje, vaizdo įraše „ch03_220191012024344“ užfiksuoti duomenys patvirtina, kad antrojo epizodo metu, iš baro į lauką buvo išėję visi nuteistieji, tarp jų ir V. J.. Tiek vaizdo įrašu, tiek kitais byloje surinktais įrodymais, t. y. nukentėjusiųjų bei nuteistųjų parodymais, patvirtinta, jog antrojo epizodo metu pirmasis nukentėjusiajam smūgį sudavė L. B.. Tarp L. B. ir D. M. vyko smūgių sudavimas vienas kitam. Vaizdo įraše užfiksuota, jog V. J. kaire ranka įsikimba į D. M. drabužius iš nugaros, kas patvirtina aktyvų nuteistojo V. J. įsitraukimą vykdant smurtinius veiksmus prieš D. M., t. y. tęsia pradėtą nusikalstamą veiką. Toliau iš vaizdo įrašo matyti, kaip kiti nutiestieji suduoda D. M. smūgius, po ko D. M. ir L. B. susikibę ir stumdydamiesi išeina iš matymo zonos, po ko kartu iš vaizdo stebėjimo zonos išeina ir V. J. ir M. B.. Nesutiktina su V. J. apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu, jog E. Č. negalėjo matyti, jog V. J. taip pat spardė nukentėjusįjį, kadangi jis tuomet buvo jai už nugaros. Aptartame vaizdo įraše matyti, jog tuomet, kai L. B. sudavė smūgius D. M., o R. B. sudavė E. Č., ši išėjo iš matymo zonos, o 02.49:35 vėl įėjo į matymo zoną. Matyti, jog E. Č. laiko ranką prie ausies, kas patvirtina jos parodymus apie tai, jog tuomet kai buvo suduoti smūgiai ne tik D. M., bet ir pačiai E. Č., ši skambino policijos pareigūnams. 02:50:45 užfiksuota, kad V. J. su kitais nuteistaisiais išeina iš matymo zonos, kur buvo nukentėjusysis, o 02:51:02 į matymo zoną įeina E. Č. iš kitos pusės ir eina link tos zonos, kur yra nukentėjusysis ir nuteistieji, t. y. ji tuomet jiems buvo už nugaros, priešingai nei nurodo apeliantas. Ir nors vaizdo įraše daugiau nėra užfiksuotų aktyvių V. J. smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį D. M., tačiau vaizdo įrašas patvirtina, jog V. J. kaip ir kiti nuteistieji buvo toje zonoje, kur nukentėjusiojo D. M. bei nukentėjusiosios E. Č. parodymais, nukentėjusysis buvo ant grindinio spardomas visų nuteistųjų. Tai, kad nukentėjusysis išties buvo suklupęs ant grindinio patvirtina vaizdo įraše 02:51:02 užfiksuoti ant grindinio žmogaus rankų delnai. Toliau vaizdo įraše matomos tik nuteistųjų kojos, o iš sportinių „Adidas“ batelių spręstina, jog 02:51:10 prie gulinčio nukentėjusiojo prieina ir V. J.. Tuo metu nukentėjusioji E. Č. buvo V. J. už nugaros. Tuomet 02:51:17 nukentėjusioji E. Č. greitu žingsniu eina į nematymo zoną, kur yra nukentėjusysis ir nuteistieji, o 02:51:45 iš šios zonos išeina V. J.. Taigi, šiame vaizdo įraše užfiksuoti duomenys patvirtina, jog E. Č. iš ties gerai galėjo matyti įvykio aplinkybes, bei kas tuo metu naudojo fizinį smurtą prieš D. M.. Įvertinus šiuos duomenis, aukštesnysis teismas abejoti E. Č. parodymais neturi pagrindo, kadangi juos patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys.

16. Tai, kad nukentėjusiajam smurtiniais V. J. ir kitų nuteistųjų bendrais veiksmais, antruoju epizodu nesunkiai sutrikdyta sveikata, patvirtina ir tai, jog baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme, pirmosios instancijos teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartimi paskirta teismo medicinos ekspertizė, kurios metu, Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2022 m. sausio 24 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadoje D. M. konstatuoti kūno sužalojimai: poodinės kraujosruvos kaktoje, dešiniame smilkinyje, kairės akies vokuose, kairiame smilkinyje, kairėje ausyje, smakre, krūtinėje, kairiame klube, kairėje plaštakoje, dešiniame dilbyje, muštinė žaizda kairės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimai kairioje plaštakoje, kraujosruva ir odos nubrozdinimai apatinėje lūpoje, krūtinės dešinės pusės X šonkaulio lūžis. Šie išvardinti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti teismo nutartyje nurodomu laiku, t. y. 2019 m. spalio 12 d. Išvardinti sužalojimai, padaryti kietais bukais daiktais, turinčiais ribotą paviršių ir yra būdingi tiesioginiam smūginiam kontaktui, t. y. tiesioginių smūgių sudavimu. Odos nubrozdinimai ir poodinė kraujosruva kairėje plaštakoje padaryti kietais bukais daiktais. Tikėtina, kad tai galėjo gautis nuo suduodamų smūgių. Išvardinti sužalojimai galėjo būti padaryti teismo nutartyje nurodomu metu, t. y. 2019 m. spalio 12 d. Sužalojimai D. M. padaryti ne mažiau kaip vienuolika trauminių poveikių. Išvardinti sužalojimai, išskyrus krūtinės dešinės pusės X šonkaulio lūžį, vertinant tiek kartu, tiek ir atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Krūtinės dešinės pusės X šonkaulio lūžis vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes D. M. sveikata dėl šio šonkaulio lūžio buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 d. laikotarpiui. Krūtinės dešinės pusės X šonkaulio lūžis D. M. galėjo būti padarytas teismo nutartyje nurodytu laiku, t. y. 2019 m. spalio 12 d. ir aplinkybėmis. Atsižvelgiant į specialisto konstatuotas išvadas, prokuroras teisme pateikė prašymą pakeisti kaltinimą ir nuteistųjų veiksmus kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą bei BK 284 straipsnį.

17. Iš esmės nuteistasis V. J. savo skunde neginčija nukentėjusiajam konstatuotų kūno sužalojimų, tačiau teigia, jog nėra nustatyta jokio priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir kilusių padarinių. Be to, apeliantas nurodo, jog į barą atėjo atsitiktinai, nebuvo susitaręs ar artimai pažįstamas su kitais nuteistaisiais, todėl pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, jog jis veikė bendrai su kitais asmenimis. Šiame kontekste pažymėtina, jog teismų praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai nukentėjusiajam smūgius suduoda ar kitokius smurtinius veiksmus atlieka keli asmenys ir padariniai nukentėjusiajam atsiranda nuo smūgių ar kitų smurtinių veiksmų visumos, visi bendrininkai baudžiamojon atsakomybėn turi būti traukiami pagal tą pati BK straipsnį, dalį ar punktą. Tačiau, sunkiausiems padariniams kilus nuo vieno ar kelių atskirų smūgių (smurtinių veiksmų), baudžiamosios atsakomybės klausimas turi būti sprendžiamas nustatant kiekvieno iš smurtą naudojusių asmenų kaltės (tyčios) turinį: 1) jei ne visi asmenys turėjo tyčią sukelti atsiradusius padarinius, tai pagal baudžiamąjį įstatymą, nustatantį baudžiamąją atsakomybę pagal sunkiausius atsiradusius padarinius, atsako tik tas ar tie bendrininkai, kurie sudavė padarinius sukėlusius smūgius (atliko tokius padarinius sukėlusius smurtinius veiksmus); 2) jei visų bendrai veikusių asmenų tyčia buvo vienoda – visų bendrininkų veiksmai turi būti kvalifikuojami vienodai pagal tą patį BK straipsnį, dalį ar punktą nepriklausomai nuo to, ar atskiras asmuo yra sudavęs padarinius sukėlusius smūgius. Apie kiekvieno iš bendrininkų tyčią gali būti sprendžiama vertinant tiek bendrininkų susitarimą dėl bendrų nusikalstamų veikų atlikimo, tiek ir bendrininkų elgesį darant nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-580/2011, 2K-482-139/2015, 2K-292-693/2017 ir kt.).

18. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nuteistojo skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog jis veikė bendrai su kitais asmenimis. Visų pirma pažymėtina, jog susitarimas padaryti nusikalstamą veiką gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas. Tai, kad V. J. teigimu jis į barą atvyko atsitiktinai bei nesitarė prieš nukentėjusįjį smurtauti, nepaneigia nustatytų aplinkybių, jog šiuo atveju jie veikė bendrai. Susitarimas daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais. Taigi, konstatuojant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi asmenys bendrai darantys nusikalstamą veiką buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Nors antrajame epizode nuteistasis V. J. ir atliko mažiau smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį nei kiti nuteistieji, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. J. taip pat aktyviai dalyvavo smurtaujant prieš D. M.. Antruoju epizodu, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, nebandė sulaikyti kitų nuteistųjų, priešingai vaizdo įraše užfiksuota kaip vienu metu jis suima nukentėjusiajam už striukės ir bando jį laikyti, o vėliau kaip teismo nustatyta, smurtiniais veiksmais prisidėjo spardant kojomis nukentėjusįjį, t. y. veikė bendra tyčia. Esant susitarimui ar bendrai tyčiai, visi bendrai veikę asmenys, nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Ekspertizės akte konstatuota, kad nukentėjusiajam sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, turinčiais ribotą paviršių ir yra būdingi tiesioginiam smūginiam kontaktui, t. y. tiesioginių smūgių sudavimu. Odos nubrozdinimai ir poodinė kraujosruva kairėje plaštakoje padaryti kietais bukais daiktais. Tikėtina, kad tai galėjo gautis nuo suduodamų smūgių. Išvardinti sužalojimai galėjo būti padaryti teismo nutartyje nurodomu metu, t. y. 2019 m. spalio 12 d. Sužalojimai D. M. padaryti ne mažiau kaip vienuolika trauminių poveikių. Taigi, šie duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog visi nuteistieji sužalojo nukentėjusįjį ir bendrais veiksmais sukėlė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą ir tai yra priežastinis ryšys tarp visų nuteistųjų atliktų veiksmų bei nukentėjusiajam konstatuotų sužalojimų, todėl visi bendrai yra atsakingi už kilusius padarinius. Visų nuteistųjų atlikti smurtiniai veiksmai buvo intensyvūs. O tai, kad jie veikė bendrai ir tai, jog suvokė ar turėjo suvokti, jog veikia bendrai, patvirtina jų pritarimas vienas kito veiksmams, t. y. nebandant sustabdyti vykusių muštynių, o toliau jas tęsiant. Tai patvirtina susitarimą veikti bendrai. O tai, kad nuteistasis V. J. nesitarė prieš tai su kitais nuteistaisiais smurtauti prieš nukentėjusįjį, nepaneigia jų veiksmų bendrumo, kadangi susitarimas daryti nusikalstamą veiką gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje.

19. Įvertinus bei patikrinus skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal nuteistojo skunde nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad visi duomenys, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė V. J. pareikšta kaltinimą yra gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatyta tvarka bei visi įrodymai yra ištirti ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Aukštesnysis teismas neturi teisinio pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis bei sutinka su apylinkės teismo argumentais. Laikytina, jog V. J. kaltė padarius BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 284 straipsnyje yra įrodytos, todėl keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį dėl netinkamo įrodymų vertinimo ar pripažinti, jog V. J. veikė būtinosios ginties pagrindu, jau aptartomis aplinkybėmis, nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl V. J. paskirtos bausmės

20. V. J. skundu prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas sutinkamai su kasacinio teismo praktika, reiškia, kad apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tam tarpe ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-190-648/2018).

21. Apylinkės teismas, parinkdamas V. J. tiek bausmės rūšį, tiek dydį, atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos ir jo asmenybės pavojingumą. V. J. padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimą, anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad nėra nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei į tai, kad yra nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės bei už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą paskyrė su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jos dydį parinkdamas mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis. O už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymą, V. J. pirmosios instancijos teismas paskyrė vienintelę sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, bausmės dydį parenkant ženkliai mažesnį už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. Be to, apylinkės teismas tinkamai taikė bausmių bendrinimo taisykles, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrino apėmimo būdu ir nuteistajam V. J. paskyrė 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą vadovaujantis BK 75 straipsniu atidėjo 1 metams, paskiriant tam tikrus įpareigojimus.

22. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo paskirtų bausmių rūšimi bei jų dydžiu. Pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė ir įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytų nusikaltimų pavojingumą. Aukštesniojo teismo vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė atitinka protingumo bei proporcingumo principų reikalavimus. Teisėjų kolegija, neturi pagrindo keisti V. J. paskirtos bausmės rūšies ar dydžio, o ir pats apeliantas savo skunde to neprašo.

Dėl civilinio ieškinio

23. Apeliaciniu skundu nuteistasis taip pat nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria teismas iš apelianto bei kitų nuteistųjų solidariai priteisė atlyginti nukentėjusiajam D. M. 3000,00 Eur dydžio neturtinę žalą. Teisėjų kolegija, pripažinusi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. J. pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte bei BK 284 straipsnyje, konstatuoja, jog civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo pareikštas esant teisiniam pagrindui.

24. Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nukentėjusysis D. M. kartu su nukentėjusiąja E. Č. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo D. M. prašė iš R. B., L. B., M. B. ir V. J. solidariai D. M. naudai priteisti 7000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą (5 t., b. l. 57–59). Apylinkės teismas D. M. civilinį ieškinį tenkino iš dalies, ir iš nuteistųjų R. B., L. B., M. B. ir V. J. solidariai priteisė 3000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

25. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitą, teismo įvertintą pinigais. Nustatant neturtinės žalos dydį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl R. B., L. B., M. B. ir V. J. veiksmų D. M. patyrė fizinį skausmą, buvo nežymiai (pirmu epizodu) bei nesunkiai (antru epizodu) sutrikdyta sveikata, todėl yra visos civilinės atsakomybės sąlygos. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgė į susiformavusią teismų praktiką šios kategorijos bylose, nukentėjusiajam padarytus sužalojimus. Byloje nustatyta, kad žala buvo padaryta nukentėjusiajam D. M., kuriam specialisto išvada konstatuoti sužalojimai – poodinės kraujosruvos kaktoje, dešiniame smilkinyje, kairės akies vokuose, kairiame smilkinyje, kairėje ausyje, smakre, krūtinėje, kairiame klube, kairėje plaštakoje, dešiniame dilbyje, muštinė žaizda kairės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimai kairioje plaštakoje, kraujosruva ir odos nubrozdinimai apatinėje lūpoje, krūtinės dešinės pusės X šonkaulio lūžis. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog kaip nustatyta dėl nuteistųjų R. B., L. B., M. B. ir V. J. bendrų veiksmų, t. y. fizinio smurto panaudojimo, D. M. jautė ne tik fizinį skausmą, tačiau patyrė ir stresą, pažeminimą ir nepatogumus, dėl ko patirti sužalojimai jaučiasi ir šiai dienai. Nukentėjusiajam buvo nustatytas dešinės pusės X šonkaulio lūžis, be to, jo veide buvo matomi aiškūs išoriniai sužalojimo požymiai, kas kelia nepatogumus asmeniui aktyviai dalyvauti socialiniame gyvenime.

27. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 eurų iki 7240,50 eurų, tačiau įprastai priteisiama suma kiek mažesnė ir siekia iki 2800 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019). Nagrinėjamu atveju, buvo padarytas kvalifikuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nuteistieji veikė bendrai iš chuliganiškų paskatų, keturiese smurtaudami prieš vieną nukentėjusįjį. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas reikšmingas bylai aplinkybes, nukentėjusiojo sužalojimo laipsnį, patirtą dvasinį bei fizinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, į tai, kad nuteistieji veikė bendrai, todėl nustatė teisingą ir pagrįstą nukentėjusiajam atlygintos neturtinės žalos dydį. CK 6.279 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai priteisė civilinį ieškinį atlyginti solidariai visiems nuteistiesiems, t. y. ir V. J.. Aptartų aplinkybių visumoje, spręstina, jog ir šioje dalyje keisti skundžiamo nuosprendžio, aukštesnysis teismas neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

V. J. apeliacinį skundą atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.