- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-03-15
- Bylos Nr.
- e1-334-1060/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11202-2021-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Agnė Vyliaudaitė
- Kaltinamasis
- E. T.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.1.16.2.12Laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151-153 str.)
- 2.12.1.1Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini)“, darbininkas, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
1. E. T. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, tai yra jis 2021 m. balandžio 11 d. apie 12.30 val., (duomenys neskelbtini), esančiame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio žodinio konflikto metu su motina V. T., tyčia kumščiu sudavė nemažiau du smūgius V. T. į galvą, taip mušdamas šeimos nariui – motinai V. T. sukėlė fizinį skausmą.
2. Be to, E. T. 2022 m. vasario 20 d. apie 16.10 val(duomenys neskelbtini), esančiame kieme, pažeisdamas kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo transporto priemonę – lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
3. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis E. T. visiškai prisipažino dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje padarymo ir parodė, kad sudavė smūgius motinai V. T.. Pats gyvena pas motiną V. T., jai priklausančiame bute. Gyvena dviese. Su motina sutaria gerai. Abu dirbantys, bendrai rūpinasi namų buitimi ir maistu. 2021 m. balandžio 11 d. buvo namuose. Motina buvo išėjusi. Jis vienas išgėrė alaus, degtinės ir gulėjo kambaryje. Pietų metu į namus sugrįžo motina, kuri jam pradėjo priekaištauti, kad jis geria alkoholį. Būdamas neblaivus supyko ant motinos dėl jos išsakomų priekaištų jam ir nesusivaldęs kumščiu jai stovinčiai kambaryje sudavė du smūgius į galvą. Iš pykčio dar kažką jai pasakė. Ką būtent nepamena, kažką necenzūriniais žodžiais. Motina V. T. dėl jai suduotų smūgių verkė, prašė, kad jos nemuštų. Daugiau smūgių motinai nesudavė. Nuoširdžiai gailisi smurtavęs prieš savo motiną, jos atsiprašė, ji jam pretenzijų neturi. Tai pirmas kartas, kada jis smurtavo prieš motiną, pasižada daugiau taip nesielgti. Nusikaltimo padarymo metu buvo neblaivus, todėl taip pasielgė (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 62 – 64, 136 – 138).
4. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis E. T. visiškai prisipažino ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir parodė, kad 2022 m. vasario 11 d. jis iš UAB „(duomenys neskelbtini) lizingu įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Su šia įmone sudarė lizingo sutartį, kad 6 000,00 Eur sumokės nuo 2022 m. kovo 11 d. iki 2027 m. vasario 11 d. Dar nei vienos įmokos nėra sumokėjęs. 2022 m. vasario 20 d., ryte, apie 10.30 val., jis atvažiavo automobiliu (duomenys neskelbtini) D pas savo mamą V. T., gyvenančią Prienuose. Atvažiavęs pas mamą susitiko su pažįstamu, kurio vardo pavardės nežino ir su juo jo automobilyje vartojo alkoholį. Gėrėm sidrą. Jis dar prieš tai buvo gėręs degtinės. Ir po to nežino net pas kodėl sugalvojo važiuoti atbulas. Ir kiek pavažiavęs atbulas atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį Volvo. Atsitrenkęs į šį automobilį, pavažiavo į priekį ir pastatė automobilį. Jo pažįstamas iš automobilio išlipo ir išėjo, o jis liko jame. Netrukus prie jo privažiavo policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai jam nustatė neblaivumą. Prisimena, kad įpūtė virš trijų promilių. Dėl savo poelgio labai gailisi. Jis teisę vairuoti automobilį turi nuo 2021 m. rugsėjo 4 d. Jis norėtų arešto bausmės, atidedant bausmės vykdymą, baudos neturėtų už ką sumokėti (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 130 – 132, 136 – 138).
Motyvuojamoji dalis
5. Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas be jo visiško prisipažinimo įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga.
Dėl BK 140 straipsnio 2 dalies nusikalstamos veikos
6. Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad V. T. pranešė, kad 2021 m. balandžio 11 d., apie 12.30 val., namuose kilusio žodinio konflikto metu, bute jos neblaivus sūnus E. T. rankos kumščiu sudavė keletą smūgių jai į galvos sritį. Smūgiai buvo suduoti į pakaušio ir kaktos sritis. Po suduotų smūgių galvoje atsirado patinimai. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas, skausmas buvo netrumpalaikis (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 18 – 26).
7. Nukentėjusioji V. T. parodė, kad apie metus laiko pas ją gyvena jos sūnus E. T.. 2021 m. balandžio 11 d. apie 11.00 val. grįžusi į butą, kambaryje rado lovoje miegantį sūnų. Sūnus prabudo apie 12.30 val. matė, kad jis yra neblaivus. Sūnus kambaryje gėrė alų. Jam atsakė, kad baigtų gerti. Jam tai nepatiko ir sūnus ją plūdo necenzūriniais žodžiais. Kilo žodinis konfliktas. Bute jai būnant arčiau išėjimo iš buto durų, sūnus priėjęs prie jos kairės rankos kumščiu sudavė keletą smūgių į galvos sritį. Ateinant sūnui arčiau, ji tuo metu veidu žiūrėjo į jį. Suduodamas smūgius jai pataikė į pakaušį ir kaktos sritį. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Po suduotų smūgių pakaušio ir kaktos srityse atsirado patinimai, skausmas buvo netrumpalaikis, skausmą jaučia. Nesitikėjo, kad sūnus prieš ją pakels ranką. Sūnaus prašė, kad liautųsi mušęs. Atsidariusi buto duris išėjo į koridorių. Tuomet jis nuo jos atstojo. Sūnus jai smūgiavo su jėga. Tai pirmas atvejis, kuomet sūnus prieš ją pakėlė ranką. Sąmonės praradusi nebuvo, medikų nekvietė. Sūnus kai būna blaivus nekonfliktuoja, elgiasi normaliai. Konflikto priežastimi tapo tai, kad sūnui pasakė, kad baigtų gerti alų. Sūnus mėgsta išgerti, dažniausiai geria alų. Su blaiviu sūnumi sutaria taikiai, nekonfliktuoja (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 18 – 26).
8. Nukentėjusioji V. T. papildomos apklausos metu parodė, kad 2021 m. balandžio 11 d., sūnus E. T. jos atžvilgiu smurtavo pirmą kartą. Suduoti smūgiai į galvą buvo stiprūs, jautė skausmą galvos srityje, patino. Dėl sukelto fizinio skausmo į medikus nesikreipė, greitosios medicinos pagalbos atsisakė. 2021 m. balandžio 11 d. jai pasirašytinai išduota užduotis vykti pas teismo medicinos ekspertus, bet ji vykti atsisako, pas teismo medicinos ekspertus nevyks, kadangi žymių sužalojimų nepadaryta. E. T. atsiprašė, jie susitaikė, ji jam pretenzijų neturi ir ateityje neturės, civilinio ieškinio nereiškia (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 29 – 31).
9. 2021 m. balandžio 11 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esančiame bute (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 18 – 26).
10. Tarnybinis pranešimas dėl neblaivumo nustatymo, kuriame nurodyta, jog E. T. nustatytas 2,56 prom. neblaivumas, o V. T. nustatytas 1,11 prom. neblaivumas (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 40).
11. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas E. T. dėl šeimos nariui – motinai V. T. skausmo sukėlimo, pasitvirtino. Kaltinamasis E. T. 2021 m. balandžio 11 d. apie 12.30 val., (duomenys neskelbtini) esančiame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio žodinio konflikto metu su motina V. T., tyčia kumščiu sudavė nemažiau du smūgius V. T. į galvą, taip mušdamas šeimos nariui – motinai V. T. sukėlė fizinį skausmą. Taip patvirtina paties kaltinamojo parodymai, liudytojos V. T. parodymai, 2021 m. balandžio 11 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas ir jame užfiksuota įvykio vietos apžiūra ir tarnybinis pranešimas dėl neblaivumo nustatymo.
Dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalies nusikalstamos veikos
12. Liudytoja R. I. parodė, kad ji yra Alytaus apskrities VPK Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniąja tyrėja. 2022 m. vasario 20 d. 16.14 val. jai dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu, gavo mobilios darbo vietos modulyje pranešimą, kad Prienuose, (duomenys neskelbtini) įvykęs eismo įvykis ir kad pranešėjas abejoja dėl automobilio vairuotojo blaivumo. Atvykus į nurodytą vietą, daugiabučio namo kieme rastas stovintis automobilis BMW, kurio priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo vaikinas, kuris akivaizdžiai matėsi, kad yra neblaivus. Automobilio viduje buvo rastas piniginė, kurioje buvo rasta asmens tapatybės kortelė ir vairuotojo pažymėjimas, išduoti E. T. vardu. Paklausus pas vaikiną, ar tai jo daiktai ir ar jis yra E. T., jis pasakė, kad taip. Automobilyje buvo rasti ir šio automobilio dokumentai – pirkimo pardavimo sutartis, automobilio registracijos liudijimas. Pagal pirkimo pardavimo sutartį matėsi, kad šį automobilį E. T. pirko iš (duomenys neskelbtini) už 6 000,00 Eur. Tame pačiame kieme rastas stovintis ir apgadintas (apgadinta kairės pusės priekinės ir galinės durelės) automobilis Volvo S80 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis pranešėjui, J. L.. Pats pranešėjas ir jo žmona I. L., jiems paaiškino, kad matė, kaip apie tris valandas automobilio BMW savininkas sėdėdamas vairuotojo vietoje vartojo alkoholį su kažkokiu jaunuoliu, po to važiavo atbulas, atsitrenkė į automobilį „Volvo“. Jie girdėjo smūgį, išlėkė į lauką matė, kad atsitrenkė BMW vairuojamas E. T.. J. L. sakė E. T. niekur nevažiuoti iš įvykio vietos, tačiau šis neklausė ir patraukė automobilį, pastatė netoliese. E. T. draugas iš automobilio, priekinės keleivio vietos pabėgo. I. L. teigė, kad matė kaip iš nuvažiavusio iš įvykio vietos BMW vairuotojo vietos išlipo E. T.. Akivaizdžiai matėsi, kad jis labai neblaivus, iš karto išlipęs nugriuvo į purvą ir vėl atsisėdo į vairuotojo vietą. Apie tai, kad automobilį BMW vairavo E. T. parodė ir įvykio vietoje buvę kiti du asmenys, tai I. V. ir M. J.. E. T. buvo nustatinėjamas blaivumas, tai pirmu tikrinimu nustatyta 3,21 prom. neblaivumas, antru tikrinimu - 3,20 prom. neblaivumas. Pats E. T. nesugebėjo jiems paaiškinti, kaip įvyko eismo įvykis. Asmuo visiškai nesiorientavo aplinkoje, nepastovėjo ant kojų (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 81 – 83).
13. Liudytoja I. L. parodė, kad ji su savo sutuoktiniu J. L. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2022 m. vasario 20 d. apie 12 val., pamatė jų daugiabučio namo kieme, šiame name gyvenančios V., kurios pavardės nežino, sūnaus automobilį tamsios spalvos BMW. Jos sūnaus vardo ir pavardės nežino, tačiau žino jį iš matymo. Jis čia atvažiuoja dažnai. Anksčiau taip pat yra mačiusi jį, kad atvažiuoja su šiuo automobiliu pas savo mamą. Matė, kad automobilyje BMW sėdėjo dviese. Vairuotojas ir kitas šalia jo, ant priekinės keleivio sėdynės. Kažkuriuo tai momentu, matė, kad vaikinai išlipo iš automobilio ir rankose nešėsi skardines geltonos spalvos, negali pasakyti, koks ten buvo gėrimas. Kur jie ėjo nematė, taip labai nesekė jų. Tačiau matė, kad šis automobilis stovėjo ilgokai kieme, kokias 3 valandas. Paskui, gerokai po pietų, galėjo būti 16 val. jai vyras pasakė, kad jau. Tada ji pažiūrėjo pro langą ir išbėgo su savo vyru į kiemą. Kai pribėgo prie automobilio BMW pamatė, kad iš jos vairuotojo pusės išlipo V. sūnus ir iškarto nukrito ant žemės. Po to iškarto atsistojo ir vėl atsisėdo į vairuotojo vietą. Pamatė vėžes, vedančias link jų automobilio, nuo šio automobilio galinių ratų ir pamatė, kad sugadintas jų automobilis Volvo. Buvo sugadintos abi dešinės pusės durys. Automobilio BMW vairuotojas matėsi, kad stipriai neblaivus. Tas vaikinas, kuris buvo kartu su juo atsidarė duris ir pabėgo. Ji iš namo išbėgo iškarto, kai jos vyras išgirdo garsą. Kai išbėgo į kiemą, tai automobilyje buvo dar abu vaikinai. Tai kaip minėjo vairuotojas išlipęs nukrito prie vairuotojo durelių ant žemės, o tuo metu šalia sėdėjęs atsidarė duris vaikinas ir išbėgo. Tada jos vyras iškvietė policijos pareigūnus. Greitai atvyko policijos pareigūnai. Vairuotojas, kai atsikėlęs nuo žemės atsisėdo atgal į automobilį, nebuvo išlipęs iki to kol atvažiavo policijos pareigūnai (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 85 – 87).
14. Liudytojas J. L. parodė, kad jis su savo sutuoktine I. L. gyvena bute, esančiame Prienuose, (duomenys neskelbtini) 2022 m. vasario 20 d. apie 12 val., pamatė jų daugiabučio namo kieme, šiame name gyvenančios V., kurios pavardės nežino, sūnaus automobilį tamsios spalvos BMW. Jos sūnaus vardo ir pavardės nežino, tačiau žino jį iš matymo. Jis čia atvažiuoja dažnai. Anksčiau taip pat yra matęs jį, kad jis atvažiuoja su šiuo automobiliu pas savo mamą ir kartais gyvena. Tą dieną, gerokai po pietų, galėjo būti 16 val. jis išgirdo garsų variklio garsą ir tada jis pažiūrėjo pro langą. Tuomet pamatė, kaip atbulas važiuoja automobilis BMW. Tame pačiame kieme stovėjo ir jo automobilis Volvo valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Matė žiūrėdamas pro langą, kad automobilis BMW važiuoja atbulas link jo automobilio Volvo. Jis galvojo, kad gal sustos ir neatsitrenks į jo automobilį, tačiau BMW nesustojo ir savo galinio rato arka perbraukė visą jo automobilio dešinę pusę, abi dureles. Jis tada greitai išbėgo į kiemą kartu su savo žmona. Kai išbėgo į kiemą, tai dar automobilis BMW buvo prie jo automobilio Volvo. Jis šaukė dar, kad palauktų. Tačiau jo neklausė ir automobilis važiavo į priekį. Tada sustojo. Jis matė, kaip atsidarė vairuotojo durelės ir iš automobilio išlipo vairuotojas. Išlipęs jis iš automobilio iškarto nukrito ant žemės. Tada atsistojo ir vėl įlipo į savo automobilį ir atsisėdo prie automobilio vairo. Šalia sėdėjęs vaikinas išlipo per priekines keleivio dureles ir dingo kažkur. Matė, kad automobilio vairuotojas stipriai neblaivus. Tada jis paskambino į policiją. Iš automobilio BMW vairuotojas neišlipo iki to kol neatvažiavo policijos pareigūnai, kurie jį iš ten ir išsivedė. Kadangi išgirdęs kieme didelį automobilio variklio garsą greitai išbėgo į kiemą, tai tikrai matė, kas vairavo automobilį BMW, nes jau jam būnant kieme, automobilis BMW pavažiavo nuo jo automobilio į priekį. Atvykę policijos pareigūnai nusivedė tą patį vaikiną, kuris ir vairavo automobilį BMW. Eismo įvykio metu sugadintas jo ir jo sutuoktinės automobilis Volvo. Dėl jo sugadinimo kreipsis į draudimo kompaniją (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 89 – 91).
15. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra Prienuose, (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo kieme (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 73 – 78).
16. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad E. T. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, 2022 m. vasario 20 d. 16.20 val. pirmu pūtimu nustatytas 3,21 prom. girtumas, antru pūtimu 16.42 val. nustatytas 3,20 prom. girtumas (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 79).
17. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas E. T. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pasitvirtino.
III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai
Dėl BK 140 straipsnio 2 dalies nusikalstamos veikos
18. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tas kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino yra baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
19. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata, ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020). BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tiesiogine tyčia aptartas nusikaltimas padaromas tada, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnyje nurodyti padariniai, ir jų nori. Netiesiogine tyčia šis nusikaltimas padaromas, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti baudžiamajame įstatyme nurodyti padariniai, ir nors jų ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Sąmoningo leidimo sąvoka baudžiamosios teisės moksle ir teismų praktikoje siejama su kaltininko abejingumu dėl to, kad jo veika gali sukelti nusikalstamus padarinius. Tokiu atveju kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat tai, kad jo veikos pavojingi padariniai yra labai tikėtini ar net neišvengiami, ir nors jų nesiekia ir nenori, tačiau neatsisako ir nekeičia savo pavojingo elgesio. Kaltininkas nesitiki išvengti savo veikos padarinių arba realios jų atsiradimo grėsmės, o jeigu ir tikisi, tai remdamasis tik subjektyviais ir atsitiktiniais dalykais – sėkme, likimu ir pan. Tai vertintina kaip abejingumas kitų asmenų interesams, galimiems padariniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-498-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-410-489/2016).
20. Kaltinamojo smurtiniai veiksmai, sukėlę skausmą V. T., kvalifikuotini kaip skausmo sukėlimas, numatytas BK 140 straipsnyje, o atsižvelgiant į tai, kad skausmas sukeltas kaltinamojo šeimos nariui – motinai teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nustatyta ir atitinkamą veiką kvalifikuojanti aplinkybė, dėl ko kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje. Minėti veiksmai negali būti paaiškinami kaip netyčiniai, dėl ko pripažįstama, kad kaltinamasis būdamas neblaivus juos atliko netiesiogine tyčia (suvokdamas pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatydamas, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti baudžiamajame įstatyme nurodyti padariniai, ir nors jų ir nenorėdamas, tačiau sąmoningai leisdamas jiems atsirasti). Tokiu būdu, konstatuojama, kad kaltinamojo veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jo veika kvalifikuota tinkamai.
Dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalies nusikalstamos veikos
21. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
22. Kaltinamasis E. T. būdamas neblaivus sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o 2022 m. vasario 20 d. apie 16.10 val., (duomenys neskelbtini) esančiame kieme, prie jo automobilio atvažiavo policijos pareigūnai ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“, pakeisto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 237 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ pakeitimo“ 4 punkto nustatyta tvarka, kaltinamajam pirmu pūtimu nustatė 3,21 prom. girtumą, antru pūtimu nustatė 3,20 prom. girtumą. Tai kvalifikuojama kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas (numato draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims). Kaltinamasis tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai. Tokiais veiksmais kaltinamasis tyčia apsvaigęs nuo alkoholio vairavo transporto priemonę ir tokia veika kvalifikuojama kaip BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas.
IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai
23. Teismas konstatuoja, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, nes už BK140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką asmuo baudžiamas – viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų, o už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 1 metų, bylos aplinkybės yra aiškios.
Dėl bausmės
24. Teismas konstatuoja, kad E. T. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 146 – 148).
25. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą.
26. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
27. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padaryti du tyčinis nesunkūs nusikaltimai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymo yra tai, kad jis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte). Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalies padarymo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
28. Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – neteistas (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 117 – 118), baustas administracine tvarka, baudas sumokėjęs (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 47 – 49; 119 – 120), yra dirbantis (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 45), psichiatro – narkologo įskaitoje neįrašytas (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 43; 123). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – areštą.
29. BK 641 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, jog kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į tai, jog kaltinamasis savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, daro išvadą, kad kaltinamajam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.
30. Teismas įvertinęs, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytų nusikalstamų veikų, kritiškai vertino savo elgesį, yra nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, asmuo baudžiamas pirmą kartą, konstatuoja, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) gali būti pasiekti be realaus trumpalaikio laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, neizoliuojant kaltinamojo nuo visuomenės. Teismo nuomone, ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma apribos kaltinamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, skatins jį laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti, bei bus daroma teigiama įtaka kaltinamojo asmenybei. Atsižvelgiant į visas aukščiau paminėtas teisiškai reikšmingas aplinkybes, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam paskirtos arešto bausmės vykdymas atidedamas aštuonių mėnesių terminui paskiriant intensyvią priežiūrą – E. T. buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant E. T. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose adresu (duomenys neskelbtini) ir neišvykti iš jos, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai).
31. BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Atsižvelgiant į tai kaltinamajam skiriama BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punkte nustatyta pareiga bausmės vykdymo atidėjimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
32. Pažymima, jog tuo atveju, jei kaltinamasis nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo juo ir nevykdytų įpareigojimų ar darytų teisės pažeidimus, šio asmens priežiūrą vykdanti institucija su teikimu privalės kreiptis į teismą, prašydama panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę. Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Dėl teisės vairuoti transporto priemones
33. Baudžiamuoju įsakymu prokurorė prašo skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams.
34. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise (ar ją įgyti) taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008, Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014). Įstatymas numato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę. Kaltinamasis neteistas, administracine tvarka baustas. Nors šios bylos KET pažeidimai nesukėlė sunkių padarinių, įvykio metu buvo apgadintas automobilis, tačiau KET pažeidimai laikytini šiurkščiais, nes padaryti neblaivaus asmens. Veika padaryta tyčine kaltės forma, priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei.
35. Atsižvelgiant į padaryto nusikalstamo aplinkybes, įvertinus kaltinamojo padaryto nusikaltimo numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje pobūdį, jam nustatytą neblaivumo laipsnį, nenukrypstant nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos, teismas sprendžia, kad kaltinamajam kartu su bausme tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128/2008, Nr. 2K-103/2010, Nr. 2K-431/2013, Nr. 2K-401/2014, Nr. 2K-418-222/2016 ir kt.).
36. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas turi būti skaičiuojamas nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018). Kaip matyti iš bylos duomenų, 2022 m. vasario 21 d. kaltinamajam buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 142 – 143), kurią paskyrus jam iš karto buvo realiai suvaržyta galimybė naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Dėl nurodytų priežasčių, atsižvelgiant į teismų praktiką uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas kaltinamajam skaičiuojamas nuo šios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2022 m. vasario 21 d.
Dėl transporto priemonės konfiskavimo
37. BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.
38. Nagrinėjamoje byloje automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaudotas kaltinamajam darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Taigi automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pripažįstamas nusikaltimo padarymo priemone.
39. Iš 2022 m. vasario 11 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties matoma, jog transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), o transporto priemonę pirko E. T.. Transporto priemonės vertė nurodyta – 6 000,00 Eur (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 96). Vartojimo kredito sutartis patvirtina, jog E. T. iš „(duomenys neskelbtini) banko gavo 6 000,00Eur paskolą pirkimo pardavimo sutartyje nurodytai transporto priemonei įsigyti, vartojimo kredito sutartyje kaip sutarties tarpininkas nurodyta (duomenys neskelbtini) (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 101 – 108). Šiuos rašytinius įrodymus iš esmės patvirtina ir pats kaltinamasis, kuris ikiteisminio tyrimo apklausos metu nurodė, jog 2022 m. vasario 11 d. jis iš (duomenys neskelbtini) lizingu įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Su šia įmone sudarė lizingo sutartį, kad 6 000,00 Eur sumokės nuo 2022 m. kovo 11 d. iki 2027 m. vasario 11 d. Įvertinus šiuos rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, jog automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra kaltinamojo nuosavybė, todėl automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaip BK uždraustos nusikalstamos veikos priemonė, konfiskuojamas.
V. Kiti proceso klausimai
40. Kaltinamajam vadovaujantis 2022 m. vasario 21 d. BPK 119 straipsniu bei 139 straipsnio 3 dalimi, iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos paliekamos galioti kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 144 – 145), specialiosios teisės sustabdymas (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 142 – 143), dokumentų paėmimas (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 139 – 140). Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, E. T. vairuotojo pažymėjimas, saugomas prie baudžiamosios bylos medžiagos, perduodamas VĮ „Regitra“.
41. Bylos duomenimis kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. balandžio 11 d. 12.40 val., iki 2021 m. balandžio 12 d. 9.30 val. (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 57 – 59). Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitomas kaltinamojo laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. balandžio 11 d. 12.40 val., iki 2021 m. balandžio 12 d. 9.30 val. (viena para), vieną sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.
42. 2022 m. vasario 22 d. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros priimtas nutarimas skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą, nuo 2022 m. vasario 22 d. iki 2022 m. rugpjūčio 22 d. automobiliui (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės identifikacinis Nr: (duomenys neskelbtini), kurio saugotoju paskirtas E. T. (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 92 – 93). Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 8 dalimi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliekamas iki baudžiamojo įsakymo įvykdymo (automobilio konfiskavimo).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.
E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinti paskirtas bausmes, sudedant jas iš dalies, ir E. T. paskirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir skirti E. T. galutinę 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, įskaityti į bausmės laiką E. T. laikiname sulaikyme išbūtą laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 11 d. 12.40 val., iki 2021 m. balandžio 12 d. 9.30 val. (viena para), vieną sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 8 (aštuoniems) mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą – E. T. buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant E. T. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti savo namuose adresu (duomenys neskelbtini) ir neišvykti iš jos, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai), taip pat paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 10 punkte nustatytą pareigą – bausmės vykdymo atidėjimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 339 straipsnio 3 dalimi skaičiuoti bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti E. T. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo šios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2022 m. vasario 21 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti iš E. T. automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)
Palikti galioti automobiliui (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą iki baudžiamojo įsakymo įvykdymo (automobilio konfiskavimo), o jį įvykdžius, panaikinti.
Palikti galioti E. T. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Perduoti E. T. vairuotojo pažymėjimą, saugomą prie baudžiamosios bylos medžiagos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus VĮ „Regitra“.
Informuoti kaltinamąjį E. T. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.
Įteikti kaltinamajam E. T. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.
Nesutikdamas su bausmės skyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.