Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1443-432/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-10-28
Bylos Nr.: e2A-1443-432/2019
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Visvaldas Kazakiūnas, Loreta Bujokaitė, Žilvinas Terebeiza
Ieškovas: J. H. C. G.
Atsakovas: UAB „TECHPROMET“
Trečiasis asmuo: A. L., L. L.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Žilvino Terebeizos teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. H. C. G. ir atsakovo UAB „TECHPROMET“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-27 sprendimo byloje pagal ieškovo J. H. C. G. ieškinį atsakovui UAB „TECHPROMET“ dėl įsiskolinimo priteisimo, tretieji asmenys A. L. ir L. L..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. I. J. H. C. G. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo skolą- 9 000 Eur, ikiteisminio ginčo sprendimo išlaidas- 121 Eur, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

2. Atsakovas UAB „TECHPROMET“ (jo vardu- vadovas trečiasis asmuo A. L.) atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka.

3. Trečiasis asmuo L. L. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Šalies argumentai

4. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad gyvendamas Lietuvoje, susipažino su A. L., kuris pasiūlė jam įsigyti jo įmonės UAB „TECHPROMET“ akcijų. Ieškovas sutiko iš jo įsigyti minėtos įmonės akcijų ir paskolinti pinigų įmonei verslo projektui- apžvalgos bokšto statybai Lietuvoje. 2017-07-25 A. L., jo sutuoktinė L. L. (pardavėjai) ir jis (ieškovas) sudarė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ieškovas nusipirko 40 paprastųjų vardinių įmonės UAB „TECHPROMET“ akcijų, t. y. 40 procentų įmonės įstatinio kapitalo, kuris suteikia tokį pat kiekį balsų visuotiniame akcininkų susirinkime.

5. Ieškovas paaiškino, kad A. L. jam nurodė, jog planuojamam projektui įgyvendinti įmonei reikia lėšų, todėl jis (ieškovas), kaip akcininkas, avansu suteikė atsakovui UAB „TECHPROMET“ 9 000 Eur dydžio paskolą. Paskola buvo suteikta atskiromis dalimis: 4 000 Eur sumą banko mokėjimo pavedimu ir 5 000 Eur sumą atsakovės UAB „TECHPROMET“ direktoriui A. L. grynaisiais pinigais. Pažymėjo, jog būdamas užsienietis, neišmanė ir neišmano Lietuvos Respublikos įstatymų, be to pasitikėjo A. L., todėl rašytinė paskolos sutartis dėl 9 000 Eur paskolos suteikimo nebuvo sudaryta. Atkreipė dėmesį į tai, kad paskola atsakovui buvo suteikta projektui „Panorama“ įgyvendinti, tačiau atsakovas projekto realiai nepradėjo vykdyti. Ieškovas nurodė supratęs, kad atsakovas pinigus naudoja ne pagal paskirtį, o asmeniniams interesams tenkinti. Taip pat atsakovo vadovas ėmęs teigti, jog jis yra atsakovo klientas ir turi atsiskaityti už tariamai jam suteiktas paslaugas. Ieškovas pažymėjo, jog ne kartą kreipėsi į atsakovą dėl paskolos grąžinimo, tačiau pinigai grąžinti nebuvo. Atsakovas pateikė jam PVM sąskaitą-faktūrą Nr. TPM2017-01, kurioje nurodyta mokėtina suma- 9 990 Eur, kurioje buvo nurodyta, kad ši suma yra gauta iš kliento kaip avansinis mokėjimas, o likusi neapmokėta skola už „projekto valdymo paslaugas“ sudaro 990 Eur. Ieškovas paaiškino, jog jam pateiktos sąskaitos- faktūros nepriėmė ir grąžino ją atsakovui. Taip pat pažymėjo, kad minėta sąskaita faktūra bei atliktų darbų aktas buvo pasirašyti vienašališkai A. L..

Atsiliepimas

6. Atsakovas UAB „TECHPROMET“, atstovaujamas direktoriaus A. L., byloje esančio trečiuoju asmeniu, atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu paaiškino, jog atsakovo vadovo pareigas eina nuo 2014 metų, įmonė vykdė metalo konstrukcijų darbus, užsakymai buvo gaunami iš Norvegijos, jiems vykdyti buvo samdomi subrangovai. A. L. nurodė, kad jį kreipėsi ieškovas, prašydamas painspektuoti jo užsakytą atrakcioną Čekijos Respublikoje. 2017 m. balandžio mėnesį kartu nuvažiavo į Čekiją, apžiūrėtas atrakcionas buvo nesaugus, todėl pateikė rekomendacijas tokio įrenginio atsisakyti. Pažymėjo, kad ieškovas J. G. yra atrakcionų (potencialiai pavojingų įrenginių) veikla užsiimantis Olandijos pilietis.

7. Atsakovas teigė, kad 2017 metų gegužę ieškovas pasikvietė A. L. ir pasiūlė užsiimti gamybine veikla- gaminti atrakcionus, pelną dalintis 30/40/30 (ieškovas 40, akcininkas K. S. 30, jis – A. L. 30). Kadangi trečiasis asmuo A. L. tuo metu dirbo laivų ir metalo konstrukcijų gamybos įmonėje UAB „Sidc Lt“, todėl pasiūlė gamybinius brėžinius ir pirmąjį gaminį- atrakcioną „S. F.“, užsisakyti iš UAB „Sidc lt“. Ieškovo pavedimu rengė techninę užduotį, 2017 metų gegužės 5 ir 17 dieną elektroniniu paštu užduotį išsiuntė UAB „Ankoris“ direktoriui L. M. ir UAB „Sidc lt“ direktoriui A. K., tų pačių metų gegužės 8 ir 25 dieną ieškovui išsiųstas pasiūlymas inžinerinės ir dizaino dalies projektui rengti. UAB „Ankoris“ buvo atmesta, nes nežadėjo projektavimo darbų atlikti greitai, UAB „Sidc Lt“ pasiūlymas ieškovui tiko, suderino, kad UAB „Sidc lt“ inžinierius T. S. važiuotų kartu su ieškovu į gamyklą „P. R.“ Čekijoje apžiūrėti atrakciono „S. F.“, kurio principu jau reikės nubraižyti ir pagaminti atrakcioną. Paaiškino, kad 2017 m. birželio 12 d. ieškovas su UAB „Sidc lt“ atstovu nuvažiavo į gamyklą Čekijoje, pasidarė išsamias atrakciono nuotraukas, iš kurių būtų matomi įrenginio techniniai sprendimai. UAB „Sidc lt“ 2017 m. birželio 26 d. atsiuntė sutartį dėl atrakciono „Panorama“ - apžvalgos bokšto gamybos projekto parengimo, tačiau pasigilinus į sutartį, paaiškėjo, jog UAB „Sidc lt“ neturi pakankamų resursų brėžiniams parengti. Ieškovo nurodymu A. L. asmeniškai ir UAB „TECHPROMET“ vardu pradėjo bendrauti su UAB „DNV-GL Klaipėda“ vadovu A. U. ir UAB „Inspekta“ generaliniu direktoriumi M. A. dėl apžvalgos bokšto (gaminio) brėžinių, darbo projekto patikros, sertifikavimo pagal Europos normas EN13814.

8. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad 2017 m. birželio 26 d. ieškovas rašė, kad turi du - tris klientus užsienyje, kurie nori ne apžvalgos bokšto, atrakciono „S. F.“- grandinėlė, tačiau į sutartį su UAB „Sidc Lt“ liepė įtraukti, kad brėžiniai būtų parengti ir atrakciono „S. F.“ variantui, ir apžvalgos bokšto variantui. 2017 m. liepos 11 d. A. L., ieškovas ir K. S. susitiko, aptarė, kad turi užsisakę brėžinius iš UAB „Sidc lt“ įmonės, kad ta pati įmonė ir gamins bokštą, jau 2018 pavasarį jis bus pagamintas ir išmėgintas ir, kad belieka laukti iš UAB „Sidc lt“ sutarties. Ieškovas toliau siūlė dirbti kartu 40/30/30 principu. Buvo susitarta, kad ieškovas perka pirmąjį bokštą be pelno iš UAB „Techpromet“, todėl projekto valdymo darbus atliksiantys K. S. ir jis (A. L.) gaus pinigus už paslaugas UAB „Techpromet“. Pinigai bus įskaičiuoti į bokšto savikainą, po pirmo bokšto pagaminimo brėžiniai liks įmonės nuosavybė (jų vertė 50 000 Eur). Galiausiai buvo susitarta vėl susitikti sutarčiai su UAB „Sidc lt“ aptarti. 2017 m. liepos 25 d. notarų biure buvo parengti dokumentai įmonės akcijoms pasidalinti, įforminti kitus susitarimus. Notarų biure dalyvavo K. S., ieškovas J. G., jo žmona G. G., jis - A. L., jo žmona L. L.. Bendraujant dar kartą buvo aptarta, kad ieškovas yra bendros įmonės užsakovas, turi dar du užsakovus, kurie taps bendros įmonės klientais, todėl jam atitenka 40 procentų UAB „TECHPROMET“ akcijų, K. S. ir A. L. po 30 procentų akcijų. A. L. bus atsakingas už techninę dalį, gamybą, K. S. dirbs įmonei kitus darbus, už darbus jiems bus atsiskaityta, brėžinius ir gamybą atliks subrangovas įmonė UAB „Sidc lt“, ieškovas perka iš įmonės pirmąjį produktą, taip pat turi dar du klientus Europoje, po pirmojo gaminio, kuris priklausys ieškovui, įmonei priklausys darbiniai gamybiniai brėžiniai (nematerialusis turtas). Pažymėjo, jog būtent tokiomis sąlygomis ieškovui neatlygintinai buvo perleista 40 procentų akcijų atsakovės. Formaliai notaras buvo suruošęs dokumentus kaip pirkimo pardavimo sutartį už nominalią vertę.

9. Atsakovo teigimu, UAB „Aksonas“, įmonė, kuri specializuojasi įrengimų, gamybos linijų projektavimo ir gamybos srityje, susidomėjo projektu, nusiuntus Karolio vizualizacijas (produktą) bei kitą reikiamą informaciją, pavyzdžius, teigė galintys padaryti brėžinius, kontroliuoti gamybos procesą. 2017-08-16 visi trys akcininkai dalyvavo susitikime su subrangovo UAB „Aksonas“ direktoriumi V. D. ir jo kolegomis, buvo susitarta, kad UAB „Aksona“ atliks pirminius konstrukcijos stiprumo skaičiavimus, išanalizuos pramoginių įrenginių gamybą reglamentuojantį standartą, darbai užtruks apie mėnesį laiko, kainuos 3 000 eurų, derino preliminarią viso darbo projekto kainą, kalba ėjo apie 40 000 – 50 000 Eur, užsakovas - įmonė UAB „Techpromet“. Tą pačią dieną ieškovas, kaip užsakovas, pervedė 4 000 Eur į oficialią UAB „Techpromet“ sąskaitą banke, pavedimo paskirtyje nurodymas, kad tai „avansinis mokėjimas“ už projektą „Panorama“. 2017 m. rugpjūčio 20 d. akcininkai susitiko peržvelgti UAB „Techpromet“ subrangovo (brėžinių rengimas, gamyba) sutarties su įmone UAB „Sidc lt“, Skaitant sutartį paaiškėjo, kad ši bendrovė nėra tinkamas subrangovas. 2017 m. rugpjūčio 21 d. A. L. išvyko iš Lietuvos į komandiruotę į Olandiją, kaip įmonės UAB „Sidc lt“ darbuotojas, dirbo nuotoliniu būdu, ten dirbo iki spalio 15 dienos. 2017 m. rugpjūčio 23 d., „WhatsApp” platformoje grupėje „TECHPROMET“ ieškovas ragino jį susitarti su UAB „Inspekta“ vadovais, kad jie bet kokia kaina neleistų veikti ieškovo konkurentams šalyje, uždarytų jų veikiančius pramoginius įrenginius, kad kuo greičiau minėta įmonė sertifikuotų būtent jam priklausančius pramoginius įrenginius ,,Booster“ ir „Destroyer“, taip jis šalyje galės dirbti be konkurencijos, reikalavo kitų paslaugų. Taip pat spaudė K. S. kreiptis į valstybines įstaigas - darbo inspekciją, Standartizacijos biurą, suorganizuoti susitikimą Ūkio ministerijoje. 2017 m. rugpjūčio 24 d. UAB „Sidc lt“ technikos direktorius elektroniniu paštu pranešė, kad projekto nebeapsiims dėl sudėtingumo, tad buvo nuspręsta naudotis UAB „Aksonas“ paslaugomis. 2017 m. rugpjūčio 28 d. UAB „Inspekta“ atstovams nuo UAB „Techpromet“ buvo nusiųsti duomenys sutarčiai rengti ir raginimas imtis veiksmų dėl atrakcionų saugumo standarto EN 13814 priėmimo privalomu Lietuvoje ir dėl atrakcionų patikros, sertifikavimo. 2017 m. rugpjūčio 31 d. K. S. ir ieškovas aplankė UAB „Aksonas“ biurą, 2017 m. rugsėjo 5 d. jie abu susitiko su UAB „Inspekta“ direktoriumi M. A., jo kolegomis A. P. ir V. Š.. Ieškovas susitarė, kad UAB „Inspekta“ akredituosis pramoginių įrenginių sertifikavimo srityje pagal EN13814, tikrins apžvalgos bokšto brėžinius, vėliau taip pat patį įrengimą, už šias paslaugas bus mokama avansu. Ieškovas sutarė, kad darbų kaina bus apie 30 0000 eurų, nurodė sutartį parengti UAB „TECHPROMET“ vardu. Ieškovas pasiėmė visų trijų UAB „Inspekta“ darbuotojų vizitines korteles, kontaktus, žadėjo bendrauti elektroniniu paštu. Kaip vėliau paaiškėjo jam (ieškovui) buvo atsiųsta sutartis asmeniškai dėl to paties objekto- apžvalgos bokšto brėžinių patikros ir bokšto sertifikavimo. Kaip vėliau paaiškėjo, 2018 metų žiemą ieškovas tiesiogiai kontaktavo su UAB „Inspekta“ darbuotojais ir nurodė sutarties šalį UAB „TECHPROMET“ pakeisti jo asmenine Olandijoje steigta individualia įmone „J.H.C. G.“. UAB „Inspekta“ sutartį perdarė ir jam išsiuntė 2018-02-15, o atsakovas apie tai sužinojo tik atskirai užklausus UAB „Inspektos“ darbuotoją A. P. 2018 m. gegužės 11 d.

10. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad 2017-10-24 akcininkai susitiko UAB „TECHPROMET“ nuomojamame bute, kuriame gyveno ieškovas, visą vakarą visi trys akcininkai kalbėjosi, pokalbio metu ieškovo buvo prašoma pateikti visas sutartis su bendros įmonės subrangovais UAB „Aksonas“, UAB „Inspekta“, taip pat sutartis tarp UAB „TECHPROMET“ ir J. G. olandiškos įmonės (individuali firma registruota Olandijoje, Apeldoorn mieste), taip pat sutartis su dviem žadėtais klientais iš Europos. Ieškovas žadėjo viską pateikti elektroniniu variantu su vertimais. Kadangi sutarties tarp ieškovo Olandiškos individualios įmonės ir atsakovo UAB „TECHPROMET“ dar nebuvo pasirašyta, o darbai ir avansinis mokėjimas atlikti, atsakovas, kaip atsakovo vadovas, pareikalavo pasirašyti sutartį, tačiau ieškovas pradėjo išsisukinėti nuo tiesioginio sutarties pasirašymo. Ieškovas, kaip nurodė atsakovas, teigė, kad jam reikia pasikonsultuoti su teisininkais, prašė dar kartą atsiųsti sutartį, pradėjo aiškinti, kad jis kaip užsakovas irgi turėjo išlaidų dėl šio projekto, todėl sakė, kad pateiks dokumentus, įrodančius išlaidas. Dar kartą sutartį ieškovui elektroniniu paštu išsiuntė akcininkas K. S. ir reikalavo atliktų darbų aktu priimti jo naudai atliktus darbus. Ieškovas aktus priėmė, minėjo pasitarsiąs su savo advokatu, tuomet pasirašys ir atsiųs. Be to, ieškovo, kaip akcininko, taip pat buvo prašyta pateikti finansinius dokumentus, kiek yra išleista pinigų, kokie yra priimti įsipareigojimai UAB „TECHPROMET“ vardu, kokia bus UAB „TECHPROMET“ vidinė tvarka, kada ir kokia tvarka bus sekantys mokėjimai iš ieškovo olandiškos įmonės, kaip bus apskaitytas nematerialusis turtas- darbo brėžiniai, kuriuos padarys įmonės subrangovai UAB „Aksonas“ ir kitus finansinius klausimus. Buvo susitarta, kad ieškovas iki mėnesio pabaigos pateiks ir padarys viską, ko akcininkai prašė, sumokės įmoką kaip pirkėjas, apie 50 000 Eur užsakymui vykdyti. Be to visi akcininkai sutarė, kad bendros įmonės veikloje yra reikalingas automobilis, kad realiai įmonės veiklos sąnaudos yra įskaičiuotos į projekto, tai yra produkto pagaminimo savikainą, todėl įmonei yra naudingiau iš užsakovo gauto avanso įsigyti ekonomišką transporto priemonę. 2017 m. lapkričio 1 d. ieškovas sumokėjo 5 000 Eur įmoką ir tą pačią dieną visi trys akcininkai sutarė dėl automobilio pirkimo. Nuo 2018-10-28 elektroninėmis priemonėmis ieškovas pradėjo teikti informaciją, kurios spalio 24 dieną reikalavo akcininkai: pateikė tekstinį sąrašą su išlaidomis- 10 504 Eur, buvo nuspręsta kitame akcininkų susitikime viską aptarti. 2017-11-06 visi akcininkai susitiko ir ieškovo buvo pareikalauta paaiškinti ir pagrįsti jau anksčiau atsiųstą išlaidų ataskaitą, laikotarpius, keliamas klausimas kodėl kitiems akcininkams A. L. ir K. S. nėra išmokami sutarti pinigai už padarytus darbus, kompensuojamos kuro ir telefono išlaidos. Ieškovui taip pat buvo užduotas klausimas, kaip ir kur bus apskaitomos ieškovo išleistos sumos, ar jos bus įskaičiuotos į produkto savikainą, kuris atiteks asmeniškai ieškovui kaip pirkėjui, ar liks įmonė skolinga ieškovui kaip atskaitingam asmeniui, ar bendra įmonė pagamins gaminį ir perleis jį ieškovui ir dar dalį produkto savikainos liks skolinga ieškovui. Po tokio klausimo ieškovas pradėjo išsisukinėti, kad jis nėra užsakovas, o pati įmonė gaminsis apžvalgos bokštą sau ir taps atrakcionų operavimo įmone, kad dėl kalbos skirtumų kažkas kažko nesuprato. Tuomet akcininkas K. S. pasiūlė sustabdyti projektą. 2017-11-08 iš UAB „Aksonas“ sužinota, kad ieškovas skambino ir nurodė, kad A. L. ir K. S. nebedirbs ties bokšto projektu, ir uždraudė teikti jiems bet kokią informaciją. 2017 m. lapkričio 16 d. ieškovas parašė, kad vienašališkai atsisako nuo partnerystės sutarties su UAB „Techpromet“, pasekmės jam nesvarbios, bendros įmonės viduje spaudė balsuoti, kad jam asmeniškai būtų perleidžiamas įmonės turtas, o įmonė neatsiskaitytų už darbus su kreditoriais. 2017 m. lapkričio 16 d. įvyko visuotinis akcininkų susirinkimas, ieškovas kaip 40 procentų akcininkas apie jį buvo informuotas, bet neatvyko. K. S. ir A. L., turintys po 30 procentų akcijų sudarė 60 procentų balsų, kvorumas susirinkime buvo. Susirinkime buvo nuspręsta, kad užsakovo J. G. įmonės naudai buvo atlikta daug darbų, kad užsakovas nevykdo savo įsipareigojimų, projekto darbai yra stabdomi ir užsakovui pateikiamas darbų priėmimo- perdavimo aktas, išrašoma sąskaita faktūra. Apie tai informuotas užsakovas (ieškovas). Taip pat buvo nuspręsta priimti A. L. ir K. S. atliktus darbus ir už juos sumokėti. Taip pat, kadangi užsakovas J. G. nemokėjo už atliktus darbus, buvo nuspręsta ta pačia, kaip pirkimo kaina, parduoti įmonės automobilį Š. O. ir pagal susitarimą išmokėti už įmonei atliktus darbus. Taip pat buvo nuspręsta nebenaudoti įmonės veikloje K. S. priklausančios intelektinės nuosavybės- apžvalgos bokšto dizaino, be papildomo raštiško savininko sutikimo. Akcininkų sprendimo protokolas buvo įmestas į ieškovo pašto dėžutę Alksnių kaime, Švyturio gatvėje, kaimynystėje, kur gyvena akcininkas A. L.. 2017 m. lapkričio 17 d. jis (A. L.) ir K. S. nuvyko į Klaipėdos apygardos prokuratūrą ir pranešė apie ieškovo J. G. neteisėtus veiksmus, siekiant perimti įmonės turtą. 2017 m. lapkričio 23 d. jis kaip atsakovo direktorius priėmė įmonei atliktus darbus iš fizinių asmenų K. S. ir A. L. darbo perdavimo-priėmimo aktais.

11. Atsakovas 2017 m. lapkričio 24 d. elektroniniu paštu ieškovui išsiuntė darbų priėmimo ir perdavimo aktą, taip pat sąskaitą faktūrą už jam, kaip užsakovui, atliktus darbus. Kitą dieną ieškovas atsakė, jog nesutinka sumokėti užmokesčio, nes nėra pasirašytos sutarties, tačiau darbų fakto ir turinio neneigė. Atsakovas 2017 m. lapkričio 30 d. parengė reikalavimą ieškovui ir išsiuntė registruotu laišku. Reikalavime nurodė perduoti UAB „TECHPROMET“ direktoriui visas su įmonės veikla susijusias sutartis, darbų rezultatų dokumentus, finansinius dokumentus, klientų duomenų bazes, sutartis su dviem klientais iš Europos, sutartis su įmonės subrangovais, brėžinius, vizualizacijas, grąžinti įmonei K. S. priklausančią intelektinę nuosavybę- apžvalgos bokšto dizaino projektą. Taip pat pridėjo akcininkų susirinkimo protokolo kopijas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-27 sprendimu ieškinys patenkintas iš dalies.

13. Teismas nurodė, kad ieškovo atliktas bankinis mokėjimo pavedimas- 4 000 Eur neatitiko įstatymo paskolos sutarčiai nustatyto reikalavimo dėl rašytinės sandorio formos, tuo tarpu 5 000 Eur paskolos davimas grynaisiais pinigais nebuvo patvirtintas notaro, todėl nustačius, jog šalių valia iš tiesų buvo sukurti paskolinius santykius, toks sandoris negaliotų ab initio. Todėl teismas pats nustatė šalis siejančių teisinių santykių prigimtį.

14. Be pinigų perdavimo, dėl kurio byloje šalių ginčo nėra, paskoliniams santykiams konstatuoti būtinas antras elementas- paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti pinigus. Nagrinėjamu atveju ieškovas nei ieškinyje, nei bylos nagrinėjimo metu, atsakovo įsipareigojimo grąžinti jam sumokėtus pinigus neįrodinėjo. Ieškinyje ieškovas nurodė, jog paskola buvo tikslinė- projektui „Panorama“ vykdyti, tačiau neatskleidė ir niekaip nepagrindė susitarimo dėl paskolos gražinimo aplinkybių, t. y. ar paskolos grąžinimas buvo susijęs su minėto projekto įvykdymu, ar apibrėžtas konkrečiu terminu. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad atsakovas prisiėmė įsipareigojimą grąžinti jam kaip paskolą sumokėtas lėšas, todėl konstatavo, jog ieškovas neįrodė esminių paskolos sutarties sąlygų egzistavimo fakto, t. y. paskolos sutarčių su atsakovu sudarymo. Atitinkamai taip pat teismas nurodė, kad nėra pagrindo taikyti niekinio sandorio pasekmių 5 000 Eur grynų pinigų įmokėjimui (kaip paskolos) į atsakovo sąskaitą (dėl notarinės formos nesilaikymo).

15. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad ieškovas ketino finansuoti atrakciono statybą, o gautas pelnas iš pastatyto įrenginio pardavimo, atėmus sąnaudas, būtų padalintas visiems akcininkams. Atsakovo direktorius A. L. iš esmės sutiko su tokiu faktinių aplinkybių vertinimu. Iš abiejų šalių paaiškinimų teismas padarė išvadą, jog ieškovo sumokėti pinigai turėjo konkrečią paskirtį- finansuoti atrakciono statybą. Iš byloje esančių susirašinėjimo elektroniniu paštu laiškų matyti, jog pirmas atsakovo pastatytas įrenginys (atrakcionas) turėjo būti perduotas būtent ieškovui ir ieškovo įmonei (atsakovui) mokami pinigai turėjo būti naudojami projektui įgyvendinti. Tai patvirtina ieškovo 2017 m. lapkričio 17 d. elektroninis laiškas atsakovo vadovui (2 t., e. b. t. l. 165), kuriame ieškovas nurodo, jog jis dar nepasirašė sutarties su atsakovu, nes jam netinka sąlygos, tačiau pabrėžia, jog pinigai buvo mokami kaip išankstinis mokėjimas konkrečiam tikslui, o yra naudojami ne pagal paskirtį. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog šalis siejo sutartiniai rangos santykiai.

16. Teismas nurodė, kadangi tarp šalių ginčo dėl sutartinių santykių nutraukimo teisėtumo nėra, spręstinas klausimas dėl atsakovui priklausančio atlygio už atliktus darbus. Atsakovas savo atliktus darbus įvertino 9 990 Eur suma ir tokiai sumai išrašė ieškovui sąskaitą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas su atsakovės atliktų darbų paskaičiavimais nesutiko, nurodė, jog jie nėra niekuo pagrįsti. Su tokia ieškovo pozicija teismas sutiko tik iš dalies. Iš byloje apklaustų liudytojų parodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, jog su bendrovėmis- potencialiais subrangovais dėl atrakciono projektavimo ir statybos bendravo tiek ieškovas, kaip užsakovas, tiek atsakovės atstovai. Duomenų, kad šalys būtų susitarusios dėl tokių rangovo darbų apmokėjimo, byloje nėra ir atsakovo atstovas pats bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog atsakovas ieškovo naudai atliktiems darbams įvertinti rėmėsi rinkoje vyraujančiomis panašaus pobūdžio darbų kainomis, tačiau įrodymų tokiems savo teiginiams pagrįsti į bylą nepateikė. Atsakovas taip pat nepateikė rašytinių įrodymų apie atliktų darbų akte nurodytų darbų realų atlikimą ieškovo naudai: akte nurodyti darbai dėl atrakciono vietos derinimo Lietuvoje nepagrįsti rašytiniais įrodymais, bet to byloje nenustatyta, jog ieškovas užsakęs pas atsakovą įrenginį, taip pat prašė surasti jam vietą Lietuvoje, susipažinimas su Europos sertifikavimo standartais – bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovas pripažino, jog toks susipažinimas jam buvo būtinas realizuojant ieškovo kitą užsakymą- ieškovo Čekijoje įsigyto atrakciono būklės inspektavimo atlikimą; įvairių subrangovų paieška- nenurodyta nei kiek laiko tai užėmė nei kaip buvo atliekama, „Aksona“ brėžinių eigos peržiūra - į bylą rašytiniai įrodymai apie tai, kad kažkokie brėžiniai buvo atlikti, nepateikta. Šiuo atveju teismas pažymėjo, jog ieškovui, kaip užsakovui, pateiktas atliktų darbų aktas ir jo pagrindu išrašyta sąskaita nepagrindžia konkrečių darbų ieškovo naudai atlikimo. Tuo tarpu į bylą pateikti atsakovo ir fizinių asmenų K. S. ir A. L. atliktų darbų aktai, tai yra bendrovės vidiniai aktai, ieškovui, kaip užsakovui (ne akcininkui), įtakos neturi. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovp visuotinis akcininkų susirinkimas 2017 m. lapkričio 16 d. ir 2017 m. lapkričio 29 d. priėmė tam tikrus sprendimus dėl projekto „Panorama“ įvertinimo, pinigų išmokėjimo ir pan. (el. b. t. II, l. 96-97). Ieškovo atstovas bylos nagrinėjimo iš esmės metu prašė šiuos sprendimus ex officio pripažinti negaliojančiais, nes ieškovas, kaip akcininkas, nebuvo tinkamai apie juos informuotas. Teismas minėtų atsakovo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų nevertina ir dėl jų nepasisakė, nes reikalavimai dėl visuotinio akcininkų sprendimų pripažinimo negaliojančiais byloje nebuvo pateikti (tai nebuvo bylos nagrinėjimo dalyku), aplinkybės dėl tinkamo akcininkų informavimo nebuvo vertinamos byloje, be to, į bylą nebuvo įtrauktas kitas akcininkas – K. S..

17. Byloje nesant atliktų darbų akte numatytų darbų pagrindimo ir visiems byloje apklaustiems liudytojams patvirtinus, jog be UAB „Kiwa inspecta“, kitos bendrovės: nei UAB „Sidc lt“, nei UAB „Aksona“ ar kt., iš atsakovės išlaidų nereikalavo, remiantis įrodymų tikimybės principu pirmos instancijos teismui priimant sprendimą buvo labiau tikėtina, jog dėl tarp šalių susiklosčiusių santykių nutraukimo atsakovės patirtus nuostolius sudaro tik UAB „Kiwa inspecta“ pareikalauta 2 978,03 Eur suma. Dėl šios sąskaitos pagrįstumo tarp šalių ginčo nėra (nei viena šalis tokio ginčo nekėlė), o byloje apklausti liudytojai patvirtino, jog siekiant gauti akreditaciją ir ateityje atlikti Lietuvoje pastatyto atrakciono sertifikavimą buvo imtasi konkrečių paruošiamųjų veiksmų (komandiruotės į Čekiją, dokumentų vertimai, mokymų organizavimas ir pan.), todėl buvo patirtos realios išlaidos. Kadangi ieškovas yra sumokėjęs atsakovei 9 000 Eur sumą, o iki sutartinių santykių nutraukimo realiai buvo patirta tik 2 978,03 Eur, ieškovui iš atsakovės priteistina 6 021,97 Eur nepanaudotų lėšų.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

18. Apeliantas (ieškovas) J. H. C. G. apeliaciniu skundu prašo: „panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-27 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-14741-863/2018 dalyje, kuria buvo atmestas ieškovo ieškinys dalyje dėl 2978,03 Eur sumos priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą- patenkinti visiškai ieškinį ir priteisti ieškovo J. H. C. G. naudai iš atsakovo UAB „TECHPROMET“ likusią 2978,03 Eur sumą; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-27 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-14741-863/2018 dalyje, kuria trečiojo asmens A. L. naudai priteista 10,61 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – visiškai atmesti trečiojo asmens A. L. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.“

19. Apeliantas nurodo, kad nesutinka tik su 2018-11-27 sprendimo dalimi, kuria atmestas jo reikalavimas dėl 2978,03 Eur sumos priteisimo, taip pat su sprendimo dalimi, kuria trečiojo asmens A. L. naudai priteista 10,61 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Todėl dėl šios sprendimo dalies teikia apeliacinį skundą.

20. Apelianto teigimu nei UAB „Kiwa Inspecta“, nei atsakovas UAB „TECHPROMET“ byloje nepateikė PVM sąskaitos-faktūros 2978,03 Eur sumai. Tokio įrodymo ir dokumento byloje nėra. Į bylą 2018-09-12 posėdžio metu pateiktas UAB „Kiwa Inspecta“ darbų perdavimo-priėmimo aktas Nr. 2018/05/1, sudarytas 2018-05-28 d. (elektroninės bylos popierinio priedo 41 b. l.) - nėra PVM sąskaita-faktūra, ar sąskaita. Todėl šis dokumentas nesukelia įmonei „TECHPROMET“ pareigos mokėti 2978,03 Eur sumos. Darbų perdavimo-priėmimo akte Nr. 2018/05/1 nurodyta, kad paslaugų kaina 2461,18 Eur + PVM, t.y. viso 2978,03 Eur. Tačiau UAB „Kiwa Inspecta“ net neginčija, ir neneigia, kad PVM sąskaitos-faktūros atsakovui UAB „TECHPROMET“ neišrašė ir nepateikė. Akcentuoja, kad atsakovas UAB „TECHPROMET“ patvirtindamas šį aktą, į bylą nepateikė įrodymų, kad akte nurodyti darbai iš viso buvo objektyviai atlikti (bilietų skrydžiui į Čekiją, mokymų, kelionės išlaidų ir pan. - nepateikta). Todėl 2978,03 Eur suma visiškai nepagrįsta.

21. Ieškovas nurodo, kad atsakovas su UAB „Kiwa Inspecta“ sutarties nepasirašė, konkrečių darbų neužsakė, UAB „Kiwa Inspecta“ užsakymo nuo UAB „TECHPROMET“ negavo. Atsakovas UAB „TECHPROMET“ darbų užsakymo su UAB „Kiwa Inspecta“ nepasirašė. UAB „Kiwa Inspecta“ buvo suklaidinta A. L. ir K. S.. Tačiau tai nereiškia ir nesuteikia pagrindo nepriteisti apeliantui 2978,03 Eur sumos.

22. Apeliantas pastebi, kad jis 2017-12-11 pareikalavo gražinti 9 000 Eur. Ieškinys teismui buvo pateiktas 2018-03-23. Tik gavęs ieškinį atsakovas UAB „TECHPROMET“ suskubo su UAB „K. I.“ pasirašyti darbų perdavimo-priėmimo aktą Nr. 2018-05-01, kurį pasirašė 2018-05-28 data. Ir po to jau prašė teismo apklausti UAB „Kiwa Inspecta“ atstovą liudytoju, o atsiliepimą byloje pateikė 2018-07-02. Įrodymų apie realiai atliktus darbus 2978,03 Eur sumai byloje nėra pateikta. Sąskaitos 2978,03 Eur sumai irgi į bylą nepateikta. Todėl 2978,03 Eur sumos teismas nepriteisė apeliantui nepagrįstai. Pastebi ir tai, kad 2018-05-28 dienos darbų perdavimo-priėmimo akte Nr. 2018/05/1 nurodyta, kad 2978,03 Eur suma turėjo būti sumokėta per 10 kalendorinių dienų nuo 2018-05-28. Tačiau 2018-09-12 posėdžio metu UAB „Kiwa Inspecta“ atstovas M. A. nurodė ir patvirtino kad 2978,03 Eur suma nėra sumokėta- t. y. liudytojas patvirtino, kad atsakovas UAB „TECHPROMET“ nesumokėjo 2978,03 Eur sumos UAB „Kiwa Inspecta“.

Šalies argumentai

23. Atsakovas UAB „TECHPROMET“ taip pat pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-27 sprendimo, kuriuos prašo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą netenkinant ieškinio reikalavimų.

Atsiliepimas

24. Atsakovas paaiškina, kad iš bylos rašytinės medžiagos atsakovo sutarties su UAB „Aksonas“ ir jos darbuotojų veiksmų matyti, kad santykiai buvo užmegzti, subrangovai dirbo, buvo siųsti el. laiškai su bokšto (gaminio) vaizdais taip pat „step“ failas, kuris buvo persiųstas atsakovės direktoriui A. L., kurį jis vėliau, parengęs kiekių žiniaraštį persiuntė kaip užsakymą UAB „Vakarų konstrukcijos“ vadybininkui paskaičiuoti gamybos kainą, nustatyti gamybos terminus. Nurodo, kad UAB „Aksonas“ direktorius teisme teigė, jog darbo neatliko, nors sutartis yra, siuntė darbo rezutatus, tačiau pinigų už tai neprašo. Tokie prieštaringi parodymai gretinant su UAB „KIWA inspecta“ darbuotojų parodymais leidžia manyti, kad ieškovas J. G. turi šį darbų rezultatą.

Šalies argumentai

25. Apelianto teigimu, teismas nevertino byloje pateiktų rašytinių įrodymų, darbų perdavimo aktų iš fizinių asmenų A. L. ir K. S., kur aiškiai buvo surašytos minėtiems darbams skirtos valandos ir iš bylos duomenų matome, kad pavyko sudaryti santykius su subrangovais, atlikti brėžinius, kurių rengimo procesą kontroliavo minėti fiziniais asmenys- rangovas, darbai užsakovo J. G. naudai buvo atlikti. Teismas paslaugas teikusio subrangovo UAB „KIWA Inspecta“ paslaugų darbų atlikimo akto sumą vertino kaip nuostolius įmonei dėl rangos santykių nutraukimo užsakovo iniciatyva. Taigi teismas vienų subrangovų paslaugų suma vertino kaip nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė atlikinėdamas užsakovo naudai užduotis, kitų ne. Iš fizinių asmenų- K. S. ir L. A. darbų perdavimo aktų matyti kokie darbai, jų vertė. Teismo proceso metu aiškiai matyti, kad tie darbai atlikti - subrangovai surasti, su jais viskas suderinta, darbai pradėti, gaminio modelis yra, skaičiavimai taip pat, nusiųstas užsakymas generaliniam subrangovui.

Atsiliepimas

26. Taip pat atsakovas apeliaciniame skunde dėsto, kad ieškovui pateikus ieškinį teisme dėl menamos skolos priteisimo, teismas atsakovo reikalavo pateikti atsiliepimą, kuriuo buvo išreikšta pozicija. Atsiliepime buvo teigiama kad skolos nėra ir duomenų apie tai, kad atsakovas iš ieškovo skolinosi, taip pat nėra, prašė netenkinti tokių reikalavimų visiškai. Teismas proceso nagrinėjimo ribos buvo nustatytos sprendžiant ar ieškovas skolino pinigus ir ar jam skola priteistina. Teismas išeidamas iš bylos ribų, nors ir įvertino, kad paskolinių santykių, kaip ir atsakovas teigė nebuvo tačiau ieškinio reikalavimų kaip nepagrįstų, tačiau kvalifikavus santykius kaip rangos , savo iniciatyva ėmėsi vertinti darbų tūrinį ir esmę, kiekį ir kokybę. Ieškovas prašė, priteisti skolą, atsakovas teigė, jog skolos nebuvo ir atsiliepime aiškino ir teikė įrodymus, tik su tikslu įrodyti, kad tai nebuvo paskola, o tai buvo rangos santykiai, įrodinėjo patį, santykį ir susitarimą tarp ginčo šalių, įrodinėjo aplinkybes, kokie darbai buvo atliekami, kad jie buvo atliekami užsakovo, byloje ieškovo J. G. naudai, tačiau ne jų kokybę, kiekį ar kt. Tai nėra bylos dalykas.

Žemesnės instancijos teismas

27. Teismas sprendime teigia jog atliktų darbų akte nurodyti darbai nebuvo įrodyti, tačiau kaip nurodo atsakovas- tiek rašytiniai dokumentai tiek liudytojų parodymai aiškiai rodo, kad darbai buvo atlikti, susitarimai padaryti, darbai pradėti pagal brėžinius jau buvo formuojamas užsakymas metalo konstrukcijų gamintojai UAB „Vakarų konstrukcijos“.

Atsiliepimas

28. I. J. H. C. G. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad atsakovas UAB „TECHPROMET“ konkrečių atsikirtimų apie tai, kad iš ieškovo J.H.C. G. gautų pinigų neiššvaistė, kad juos panaudojo projektui „Panorama“, taip ir neįrodė. Apeliantas UAB „TECHPROMET“ skunde tik nepagrįstai aiškina ir nurodo, kad buvo atliekami kažkokie skaičiavimai, derinamos kainos. Tačiau nei kas skaičiuota, nei kokios kainos buvo gautos- apeliantas UAB „TECHPROMET“ taip ir neįvardijo.

Šalies argumentai

29. Ieškovas teigia, kad apeliantas UAB „TECHPROMET“ visos bylos nagrinėjimo metu neginčijo fakto, kad iš ieškovo J.H.C. G. gautų 9000 Eur pinigų sumos nieko nesumokėjo nei UAB „K. I.“, nei kažkokiam kitam juridiniam asmeniui (t. y. apeliaciniame skunde nurodomiems tariamiems subrangovams). UAB „TECHPROMET“ konkrečių sutarčių dėl konkrečių rangos darbų atlikimo su nieko nesudarė. Būtent dėl to apeliantas UAB „TECHPROMET“ ir nenurodo (nes objektyviai nežino ir negali, kadangi to nebuvo), koks yra to tariamai derinto gaminti bokšto aukštis (metrai), koks būtent veikimo principas, kokia medžiaga ir įranga bus naudojama (metalas, betonas ar kt.) ar pan.

30. Ieškovo įsitikinimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. UAB „TECHPROMET“ sa?skaitu? is?ras?ai (nuo 5 t., b. l. 127-132), taip pat patvirtina, kad A. L. is?grynino is? ies?kovo J.H.C. G. gautas pinigines le?s?as. Iš apelianto UAB „TECHPROMET“ atliktų veiksmų (t. y. neveikimo), konkrečių sutarčių su jokiais asmenimis nesudarymo, projekto nevykdymo bei neįgyvendinimo, piniginių lėšų perleidimo A. L. ir K. S., UAB „TECHPROMET“ turto (automobilio) pardavimo A. L., taip pat iš ieškovo J.H.C. G. nurodytų aplinkybių tikėtina, kad iš ieškovo J.H.C. G. gauti pinigai buvo tiesiog pasisavinti A. L. ir K. S. deklaruojant tikrovės neatitinkančias aplinkybes, o ne priešingai.

Atsiliepimas

31. Atsakovas atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą nurodo, kad su ieškovo apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo ir atsakovo apeliaciniai skundai atmestini.

Žemesnės instancijos teismas

32. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

33. Byloje ginčas kilo dėl atsakovui pervestų ieškovo pinigų grąžinimo.

34. Ieškovas nurodė, kad sutiko iš A. L. įsigyti UAB „TECHPROMET“ akcijų ir paskolinti pinigų įmonei verslo projektui- apžvalgos bokšto pastatymui Lietuvoje. Buvo sudaryta ir notarine tvarka patvirtintą akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu ieškovas nusipirko 40 vienetų paprastųjų vardinių įmonės UAB „TECHPROMET“ akcijų, t. y. 40 procentų įmonės įstatinio kapitalo, kuris suteikia tokį pat kiekį balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Ieškovas tai pat nurodė, kad A. L. jam teigė, kad planuojamo projekto įgyvendinimui įmonei reikia piniginių lėšų, todėl ieškovas, kaip akcininkas, avansu suteikė atsakovui 9 000 Eur sumą- 4 000 Eur sumą banko mokėjimo pavedimu 2017-08-16 nurodant mokėjimo paskirtį „išankstinis mokėjimas projektui Panorama“ (e. b. I t, b. l. 25) ir 5 000 Eur sumą atsakovo UAB „TECHPROMET“ direktoriui A. L. grynaisiais pinigais. Ieškovui paprašius grąžinti 9 000 Eur, atsakovas nurodė, kad tai nebuvo paskola. Atsakovo įsitikinimu ieškovas užsakė bokšto statybą ir atsakovas atliko įvairius darbus, kad būtų galima įgyventi tarp šalių sutartą projektą „Panorama“. Atsakovas ieškovui pateikė 2017-11-24 atliktų darbų aktą ir PVM sąskaitą-faktūrą Nr. TPM2017-01 9 990 Eur sumai.

35. Pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas šalių ginčą nurodė, kad be pinigų perdavimo, dėl kurio byloje ginčo tarp šalių nėra, paskoliniams santykiams konstatuoti būtinas antras elementas- paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti pinigus. Teismas nustatė, kad ieškovas nei ieškinyje, nei bylos nagrinėjimo metu, atsakovo įsipareigojimo grąžinti jam sumokėtus pinigus neįrodinėjo. Būtent, ieškinyje ieškovas nurodė, jog paskola buvo tikslinė- projektui „Panorama“ vykdyti, tačiau neatskleidė ir niekaip nepagrindė susitarimo dėl paskolos gražinimo aplinkybių, t. y. ar paskolos grąžinimas buvo susijęs su minėto projekto įvykdymu ar konkrečiu terminu. Teismas nustatė, kad byloje nėra rašytinių įrodymų ir teismas tokių aplinkybių nenustatė, kad atsakovas prisiėmė įsipareigojimą grąžinti jam kaip paskolą sumokėtas lėšas. Konstatavo, jog ieškovas neįrodė esminių paskolos sutarties sąlygų egzistavimo fakto, t. y. paskolos sutarčių su atsakovu sudarymo. Taip pat nurodė, kad nėra jokio pagrindo taikyti niekinio sandorio pasekmių 5 000 Eur grynų pinigų įmokėjimui (kaip paskolos) į atsakovės sąskaitą (dėl notarinės formos nesilaikymo).

36. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 6.160 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartys gali būti dvišalės ir vienašalės; atlygintinės ir neatlygintinės; konsensualinės ir realinės; vienkartinio įvykdymo sutartys ir tęstinio vykdymo sutartys; vartojimo sutartys ir kitos. Išskiriant nagrinėjamu atveju primos instancijos teismo vertintas dvi sutartis- paskolos ir rangos, pasakytina, kad realinių sutarčių sudarymui (paskolos sutartis) esminiu elementu laikytas daikto perdavimas, o konsensualinių (rangos)- šalių valios sutapimas. CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Pagal CK 6.159 straipsnį sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma. Iš CK 6.154 ir 6.159 straipsniuose pateiktos sutarties apibrėžties darytina išvada, kad esminis sutarties požymis ir svarbiausias sutarties galiojimo elementas yra šalių susitarimas (consensus ad idem). Remiantis konsensualizmo principu, sutarčiai sudaryti pakanka šalių valios sukurti tarpusavio santykius, todėl paprastai laikoma, kad suderinta šalių valios išraiška yra pakankamas pagrindas sutartiniams santykiams atsirasti, ir nesuteikiama lemiamos reikšmės valios išraiškos formai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2013).

37. Vadinasi konkreti sutartis gali būti sudaryta tik suderinta šalių valia, nukreipta į pageidaujamų civilinių teisinių santykių sukūrimą, pakeitimą ar nutraukimą, ir sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl visų esminių sutarties sąlygų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad jeigu šalys nebuvo pasiekusios susitarimo, teismas negali pripažinti sandorio galiojančiu, nes tai iš esmės reikštų, kad teismas patvirtina tam tikrą sandorį ir sukuria šalių teises ir pareigas, dėl kurių šalys apskritai nebuvo susitarusios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2011).

38. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teisingai sprendė, jog situacijos vertinimas atitinka atsakovo byloje palaikomą poziciją apie tai, kad ieškovą ir atsakovą siejo ne tik tai, jog jis buvo jo akcininkas, bet ir rangos santykiai dėl atrakciono „Panorama“ pastatymo. Teismas konstatavo, jog šalis siejo sutartiniai rangos santykiai. Pažymėjo, jog ir ieškovas bylos nagrinėjimo metu kelis kartus pareiškė, jog neturi už ką mokėti atsakovui, nes realiai darbai nebuvo įvykdyti- joks apčiuopiamas rezultatas negautas, o darbas iš esmės tebuvo imituojamas. Pirmos instancijos teismo vertinimu šalių santykiai neatitiko paskolos sutarties vieno iš elementų- paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus. Sprendžiant, ar buvo susiklostę ieškovo ir atsakovo rangos teisiniai santykiai, svarbu įvertinti, ar buvo sutarties sudarymą patvirtinanti sąlyga- susitarimas dėl sutarties atlygintinumo. Ieškovas neginčija, kad akcijų pirkimo-pardavimo sutartis ir 4 000 Eur pervedimo tikslas buvo bokšto statyba. Šalys sutarė, kad pirmas statinys bus pastatytas ieškovui, o sekančių pelnas būtų padalintas pagal turimų akcijų proporciją. Darytina išvada, kad susitarimo tikslas- bokšto pastatymas. Ieškovas finansuoja, o atsakovas rūpinasi statybomis ir pagal susitarimą padalinamas pelnas.

39.Teisėjų kolegija pastebi, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismą besikreipiančio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieškinyje nurodytas pagrindas bei dalykas. Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas- tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kurių pagrindu jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką- materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2009; 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2009). Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad nuo faktinio ieškinio pagrindo reikia skirti teisinį ieškinio pagrindą- ginčo santykiui taikytinas materialiosios teisės normas. Įstatymas neįpareigoja ieškovo ieškinio pareiškime nurodyti teisinį ieškinio pagrindą. Kita vertus, ieškovui nedraudžiama ieškinyje, be faktinio ieškinio pagrindo, nurodyti ir teisinį ieškinio pagrindą. Taigi ieškinyje ieškovas gali nurodyti materialiosios teisės normas, kurias, jo nuomone, reikia taikyti ginčo santykiui, kvalifikuoti faktines aplinkybes pagal tas teisės normas, išdėstyti teisinius argumentus, kurie tai pagrindžia, ir pan. Kadangi teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, tai ieškinyje ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas teismui neprivalomas ir šio nesaisto. Vadinasi, kai ieškovas, ieškinyje išdėstęs faktinį ieškinio pagrindą, klaidingai nurodo materialiosios teisės normą, teismas turi pritaikyti normą, atitinkančią išdėstytą ieškinio faktinį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2005). Remiantis nurodyta teismų praktika, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismui leidžiama savarankiškai pasisakyti dėl ieškinyje nurodyto teisinio ieškinio pagrindo (teisės normų, taikytinų teisiniams santykiams reguliuoti). Ieškinio faktinis pagrindas yra pinigų perdavimas, tad pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus, šalių santykius kvalifikavo kaip rangos. Teismas išnagrinėjęs bylą nepakeitė paties ieškinio dalyko- reikalavimo. Reikalavimui grąžinti atsakovui paskolintą 9 000 Eur sumą, pirmos instancijos teismas pritaikė normą, atitinkančią išdėstytą ieškinio faktinį pagrindą ir pateiktus įrodymus.

40. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovo atstovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog atliktiems darbams įvertinti rėmėsi rinkoje vyraujančiomis panašaus pobūdžio darbų kainomis, tačiau įrodymų tokiems savo teiginiams pagrįsti į bylą nepateikė. Atsakovas taip pat nepateikė rašytinių įrodymų apie atliktų darbų akte nurodytų darbų realų atlikimą ieškovo naudai. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, kad prašė teismo išreikalauti iš UAB „Aksonas“ visus atliktus skaičiavimus, modelius ir kitus atliktus darbus. Taip pat nurodė, kad atsakovės vadovas A. L. net kelis kartus siūlė teismo posėdžių metu parodyti, teismui savo kompiuteryje failą- darbų rezultatą, gautą iš UAB „Aksoną“ inžinieriaus. EPP teismų sistemą, ar kiti paprasti įrenginiai teisme, negali atpažinti tokio failo formato ir todėl jis nebuvo pateiktas teismui, tačiau buvo pateikti el laiškai, apie tai kad, toks failas yra pas subrangovus UAB „Aksonas“ ir jis buvo persiųstas atsakovės atstovui. Pastebėtina, kad atsakovas minėtus įrodymus teismui galėjo teikti popieriniu variantui, kadangi teismas negali vertinti įrodymų, kurių nėra byloje. Teismas, priteisdamas ieškovui 6 021,97 Eur sumą, nurodė, kad byloje nesant atliktų darbų akte numatytų darbų pagrindimo ir visiems byloje apklaustiems liudytojams patvirtinus, jog be UAB „Kiwa inspecta“, kitos bendrovės: nei UAB „Sidc lt“, nei UAB „Aksona“ ar kt., iš atsakovo išlaidų nereikalavo, remiantis įrodymų tikimybės principu yra labiau tikėtina, jog dėl tarp šalių susiklosčiusių santykių nutraukimo atsakovės patirtus nuostolius sudaro tik UAB „Kiwa inspecta“ pareikalauta 2 978,03 Eur suma.

41. Ieškovo argumentai, kad darbų perdavimo-priėmimo aktas negali būti vertinamas kaip įrodymas apie patirtas išlaidas, kadangi byloje nėra PVM sąskaitos-faktūros, vertinamas kritiškai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku, t. y. pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus – yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, kurį patvirtina specialus dokumentas – darbų perdavimo–priėmimo aktas. Nuo šiuo aktu fiksuojamo atliktų darbų perdavimo ir priėmimo momento atsiranda užsakovo prievolė už darbus atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (CK 6.662, 6.694 straipsniai). Atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas yra įstatyme įtvirtintas rangos sutarties vykdymo dokumentas, abiejų sutarties šalių pasirašomas dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs sumokėjimas rangovui už atliktus darbus. Šis aktas yra įrodymų šaltinis, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti, ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Atliktų darbų akte nurodomos aplinkybės apie faktinius darbų kiekius, jų apimtis, vertę, atliktų darbų trūkumai, taip pat fiksuojama užsakovo valia priimti atliktų darbų rezultatą su išlygomis ar be jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Gembės statyba“ v. UAB „Filipopolis“, bylos Nr. 3K-3-423/2011). Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, jog šalių sulygtas rezultatas- atrakcionas, nebuvo pastatytas, rangos santykiai nutruko šalims nepavykus suderinti rašytinės sutarties sąlygų. Atsakovas sutartinių santykių nutraukimo teisėtumo byloje neginčijo. Pagal CK 6.658 straipsnio 4 dalį jei yra svarbių priežasčių, užsakovas turi teisę bet kada, kol darbas nebaigtas, atsisakyti sutarties kartu sumokėdamas rangovui atlyginimą už atliktą darbo dalį ir atlygindamas nuostolius, padarytus dėl sutarties nutraukimo, įskaitant į nuostolius tai, ką rangovas sutaupo dėl sutarties nutraukimo. Ieškovas yra sumokėjęs atsakovui 9 000 Eur sumą, o iki sutartinių santykių nutraukimo atsakovas patyrė ir įrodė 2 978,03 Eur nuostolius. Priimdamas teismo sprendimą dėl atliktų darbu vertinimo ir iš ieškovo priteisdamas už atliktus paruošiamuosius darbus, pagal UAB „K. I.“ atsakovui pateiktą 2018 m. gegužės 28 d. (e. b. I t. b. l. 4) darbų perdavimo-priėmimo aktą 2 978,03 Eur sumai, teismas teisingai įvertino, kad darbai pagal minimą aktą yra atlikti.

42. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas taikydamas teisės normas ir vertindamas šalių teisinius santykius teisingai nustatė ieškinio teisinį pagrindą, todėl apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo naikinti ar keisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-11-27 sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus abiejų šalių apeliacinius skundus bylinėjimosi išlaidų klausimas nesprendžiamas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

I. J. H. C. G. ir atsakovo UAB „TECHPROMET“ apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-27 sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Loreta Bujokaitė Visvaldas Kazakiūnas Žilvinas Terebeiza