Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrij Rancev rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovei R. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. 2017 m. rugsėjo 28 d. UAB „Gelvora“, UAB „4finance“ ir UAB „Finansų administravimas“ sudarė Paskolų portfelio pardavimo sutartį Nr. 17-50-07, kurios pagrindu UAB „4finance“ perleido ieškovui visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu, pagal Sutartį. Nurodo, kad ieškovas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso nustatyta tvarka pranešė atsakovei apie reikalavimo perleidimą ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus pagal minėtą Sutartį, tačiau atsakovė pastarųjų nėra įvykdžiusi ir ieškinio parengimo dieną.

4. Atsakovei ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies

5. Nagrinėjamoje byloje sprendžiami sutarties nevykdymo teisinių pasekmių ir sutartinių netesybų priteisimo klausimai.

Dėl ieškovės teisės pareikšti reikalavimą atsakovei

6. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2015 m. gruodžio 14 d. atsakovė ir pradinis kreditorius UAB „4finance“ sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „4finance“ atsakovei suteikė minėtoje Sutartyje nurodyto dydžio kreditą – 100 Eur, o atsakovė įsipareigojo Sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius, kitas Sutartyje numatytas sumas. 2015 m. gruodžio 18 d. atsakovė papildomai pasiskolino 150 Eur. Vartojimo kredito sutartis nutraukta 2016 m. rugpjūčio 5 d. Pradinis kreditorius UAB „4finance“ 2017 m. rugsėjo 28 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 17-50-07 perleido reikalavimo teisę į atsakovės vardu susidariusią skolą. Iš ieškinio turinio ir į bylą pateiktų duomenų matyti, kad atsakovė netinkamai vykdė minėtą Sutartį, todėl ieškovė 2017 m. spalio 11 d. pranešimu „Dėl reikalavimo perleidimo“ pranešė atsakovei apie reikalavimo teisės perleidimą ir teisę reikalauti iš atsakovės grąžinti visą kreditą bei pateikti reikalavimus atsakovui dėl atitinkamų palūkanų, delspinigių ir kitų susijusių piniginių sumų sumokėjimo.

7. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovas apie reikalavimų perleidimą buvo informuotas 2016 m. spalio 7 d. pranešimu „Dėl reikalavimo perleidimo“. Kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje taip pat nurodoma, kad reikalavimas, pareikštas teismo tvarka, laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka CK6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovė turi teisę reikšti kreditorinius reikalavimus, kylančius iš Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei.

Dėl skolos priteisimo

8. Kaip jau minėta aukščiau, atsakovė R. V. 2015 m. gruodžio 14 d. ir 2015 m. gruodžio 18 d. (papildomai kredito sumai) sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su pradine kreditore UAB „4finance“. Nurodyta sutartimi atsakovei buvo suteiktas Sutartyje nurodyto dydžio kreditas, o atsakovė įsipareigojo Sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius, kitas Sutartyje numatytas sumas.

9. CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsakovė neįvykdė visų savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, tokiu būdu pažeidė savo sutartinę prievolę atsiskaityti su ieškove. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 206,05 Eur skolos pagrįstas ir yra tenkintinas.

Dėl sutartinių palūkanų priteisimo

10. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 42,15 Eur sutartines/pelno palūkanas paskaičiuotas pagal grąžinimo grafiką iki Sutarties nutraukimo dienos (2016 m. birželio 14 d., 2016 m. liepos 14 d. ir 2016 m. rugpjūčio 14 d.), 754,69 Eur kompensacines palūkanas, kurias sudaro 229,26 Eur paskaičiuotos pirminio kreditoriaus palūkanos ir perleistos kartu su skola ieškovei (palūkanos skaičiuojamos nuo 2016 m. birželio 15 d. iki 2017 m. birželio 21 d.) bei 525,43 Eur palūkanos, paskaičiuotos nuo reikalavimo perleidimo dienos iki ieškinio parengimo dienos (2017 m. rugsėjo 26 d. iki 2021 m. vasario 18 d., paskaičiuotas po 75 proc. už 1 241 dienų). Ieškovė taip pat prašo priteisti 75 proc. dydžio sutartines palūkanas, paskaičiuotas pagal sutartį nuo pagrindinės skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

11. Pažymėtina, jog pagal aktualiausią kasacinio teismo praktiką pelno palūkanų skaičiavimas iki visiško paskolos sumos grąžinimo, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, nebegalimas, tai yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, nurodė, jog ankstesnė kasacinio teismo praktika keistina kaip iš dalies varžanti teismo pareigos vykdyti teisingumą, užtikrinant paskolos teisinių santykių subjektų interesų pusiausvyrą, teisėtus lūkesčius ir neleistinumą piktnaudžiauti teise, įgyvendinimą bei neatitinkanti kasacinio teismo nuosekliai formuojamos praktikos dėl sutarties nutraukimo teisinių pasekmių ir reikalavimo dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo teisinės prigimties aiškinimo. Kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra ir šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Taigi, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Be to, minėtoje kasacinio teismo nutartyje nurodyta, kad šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą, kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, nutraukus sutartį, nustoja galioti. Be to, skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai).

12. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką ir į tai, kad Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta, kaip nurodo ieškovė, 2016 m. rugpjūčio 5 d., ir nuo to momento pasibaigė pagrindinių prievolių pagal Sutartį vykdymas natūra, ieškovės reikalavimai dėl 42,15 Eur neapmokėtų palūkanų pagal sutartyje nurodytą mokėjimo grafiką iki minėtos sutarties nutraukimo, tenkintinas.

Dėl kompensacinių palūkanų ir 75 proc. palūkanų

13. Ieškovė taip pat prašo priteisti 754,69 Eur kompensacines palūkanas, kurias sudaro 229,26 Eur paskaičiuotos pirminio kreditoriaus palūkanos ir perleistos kartu su skola ieškovei bei 525,43 Eur palūkanos, paskaičiuotos nuo reikalavimo perleidimo dienos iki ieškinio parengimo dienos (nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. iki 2021 m. vasario 18 d., paskaičiuotas po 75 proc. už 1 241 dienų) ir 75,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (206,05 Eur), nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. kovo 10 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

14. Sutarties 4.4. punktu pradinė kreditorė ir atsakovė susitarė, kad palūkanos skaičiuojamos nuo Kredito išmokėjimo Kredito gavėjui (atsakovei) dienos (imtinai) iki dienos, kuomet visas Kreditas yra faktiškai sugrąžinamas Kredito davėjui (pradinei kreditorei); 4.1. punktu - už naudojimąsi Kreditu, Kredito gavėjas (atsakovė) privalo mokėti fiksuotas palūkanas išreikštas bendra Kredito kainos metine norma (toliau – Bendra norma) ir kurios procentinė išraiška yra pateikiama šios Sutarties specialiosiose sąlygose. Kredito gavėjui (atsakovei) praleidus Kredito ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, 4.1. punkte nurodyta Bendra norma (136,60 proc.) yra skaičiuojama toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.874 straipsnio 1 dalyje, LR Vartojimo kredito įstatyme bei šioje Sutartyje nustatytas taisykles (Sutarties 7.1. punktas). Šioje byloje ieškovė prašomas priteisti palūkanas įvardina kaip atliekančias kompensuojamąją funkciją. Ieškovė nors tiesiogiai nenurodo, tačiau iš ieškinio turinio ir prie jo pridėtų įrodymų, matyti, kad prašo taikyti 136,60 procentų kompensacinių palūkanų dydį iki reikalavimo perleidimo, vadovaujantis šalių sudarytos Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punktu, numatančiu, kad vartojimo kredito gavėjui (atsakovei) neįvykdžius prievolės laiku sumokėti kreditą ir/ar palūkanas, yra toliau skaičiuojamas Sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos. Palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.

15. Ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, kad Sutarties sąlyga dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio su atsakove (vartotoja) buvo aptarta individualiai, kad atsakovei kaip vartotojai buvo tinkamai atskleista, jog, pažeidus kredito ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, ji, be 136,60 proc. mokėjimo palūkanų, privalės mokėti ir 136,60 proc. dydžio kompensuojamąsias palūkanas (CPK 178 straipsnis). Preziumuojama, kad nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas). Teismo vertinimu, Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1. punktas dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio, įtvirtina neproporcingai didelę vartotojos (atsakovės) civilinę atsakomybę už Sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą ir dėl to yra nesąžininga bei negaliojanti. VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinta – kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodytos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (žr. LAT 2020 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, 75 punktas). Pažymėtina, kad, nors sutarties šalys gali susitarti, jog po sutarties nutraukimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo paskolos davėjui bus mokamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį, tačiau tai savaime nereiškia, kad šalims paliekama teisė susitarti ir dėl tokių kompensuojamųjų palūkanų, kurių dydis prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms. Aptariama Sutarties nuostata dėl kompensuojamųjų palūkanų prieštarauja minėtoms imperatyvioms įstatymo nuostatoms tuo aspektu, kad yra didesnės kaip 0,05 proc. ir neriboja kompensuojamųjų palūkanų skaičiavimo 180 dienų laikotarpiu. Esant šioms aplinkybėms, teismas pripažįsta Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punkte nustatytą sąlygą nesąžiningą ir negaliojančią. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų (nagrinėjamu atveju – kompensacinių palūkanų) dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalyje (žr. LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2020 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šioje sprendimo dalyje aptariamas ieškinio reikalavimas dėl 229,26 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priteisimo iš atsakovės teismo atmetamas kaip nepagrįstas.

16. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktą preziumuojama nesąžininga sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (žr. pvz. LAT 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019). Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalį bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje be kita ko yra išaiškinta, jog pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų (nagrinėjamu atveju – kompensacinių palūkanų) dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalyje (žr. pvz. LAT 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; LAT 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Kad tokiu atveju netesybos išvis nepriteistinos, pripažįstama ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktikoje (ESTT 2018 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas byloje Banco Santander SA prieš Mahamadou Demba, Mercedes Godoy Bonet,c-96/16, ir Rafael Ramón Escobedo Cortés prieš Banco de Sabadell SA,c-94/17, 71 punktas).

17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutarties bendrųjų sąlygų 7.1. punkte įtvirtinta sąlyga, kuria nustatytas kompensacinių palūkanų, apskaičiuojamų pagal Specialiose sąlygose numatytas palūkanas (136,60 proc.) mokėjimas, pripažintina nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sutarties sudarymo momento) (CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalis).

18. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 525,43 Eur kompensuojamąsias palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo reikalavimo perleidimo (2017 m. rugsėjo 26 d.) iki ieškinio parengimo (2021 m. vasario 18 d.), taikant 75 procentų dydžio palūkanų normą, remdamasi CK 6.210 straipsniu bei 75 proc. dydžio palūkanų pagal sutartį nuo pagrindinės skolos sumos (206,05 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kaip jau buvo minėta, VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Ši VKĮ nuostata yra specialioji (lex specialis) CK 6.210 straipsnio atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, taip pat į aukščiau išdėstytus motyvus, ieškinio reikalavimas dėl 525,43 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo reikalavimo perleidimo (2017 m. rugsėjo 26 d.) iki ieškinio parengimo (2021 m. vasario 18 d.), viso už 1 241 dieną, taikant 75 procentų dydžio palūkanų normą bei 75 proc. dydžio palūkanų pagal sutartį nuo pagrindinės skolos sumos (206,05 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo iš atsakovės teismo atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl skolos išieškojimo išlaidų

19. CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad ji patyrė 14,20 Eur išlaidų už pranešimų atsakovei siuntimą. Dėl nurodyto, ieškovei iš atsakovės priteistina 14,20 Eur skolos išieškojimo išlaidų (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas, 6.256 straipsnis).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

20. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (262,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. kovo 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

21. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

22. Pagal ieškovės ieškinį yra patenkinti 24 procentai reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteisiamos vadovaujantis šia proporcija. Ieškovės patirtas išlaidas sudaro 15 Eur žyminis mokestis. Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovės priteistina 3,60 Eur bylinėjimosi išlaidų (15 x 24 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).

23. Iš atsakovės valstybei teismo patirtos pašto išlaidos nepriteisiamos, nes jos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ 2020 m. sausio 13 d. Įsakymo pakeitimo Nr. 1R-19/1K-2 (2020 m. sausio 23 d. įsakymo redakcija) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsnio 1 dalimi, 441 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti 2015 m. gruodžio 14 d. ir 2015 m. gruodžio 18 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų 7.1. punktą ta apimtimi, kiek nustato kompensacinių palūkanų, apskaičiuojamų pagal 136,60 proc. dydžio metinę palūkanų normą mokėjimą, nesąžiningu ir negaliojančiu ab initio.

Priteisti iš atsakovės R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 206,05 Eur (du šimtus šešis eurus 5 centus) skolos, 42,15 Eur (keturiasdešimt du eurus 15 centų) palūkanų, 14,20 Eur (keturiolika eurų 20 centų) skolos išieškojimo išlaidų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (262,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. kovo 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 3,60 Eur (tris eurus 60 centai) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834, naudai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.