- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-08-09
- Bylos Nr.
- 1-877-927/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11825-2021-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Bagdonienė
- Kaltinamasis
- V. M.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
V. M., gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis statybų įmonėje UAB (duomenys neskelbtini), teistas:
2008 m. vasario 22 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK ) 129 straipsnio 1 dalį 8 metų terminuoto laisvės atėmimo bausme, 2013 m. birželio 6 d. paleistas lygtinai, 2016 m. liepos 11 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmenų duomenų registro;
Žemesnės instancijos teismas
2020 m. liepos 31 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, per bausmės vykdymo laikotarpį įpareigojant: per 6 mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, pradėti dirbti arba toliau registruotis Užimtumo tarnyboje, gydytis nuo alkoholizmo, bei uždraudžiant: per šį laikotarpį lankytis kavinėse, baruose ar kitose vietose, kur gali būti vartojami alkoholiniai gėrimai ir turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus, į bausmės laiką įskaitant laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. liepos 11 d., 21.30 val., iki 2020 m. liepos 13 d., 14.24 val., (įsiteisėjo 2020 m. rugpjūčio 19 d.), 2020 m. rugsėjo 4 d. įtrauktas į Probuojamųjų asmens duomenų registrą,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. M. mušdamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, o būtent:
2021 m. balandžio 16 d., apie 01:20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, panaudojo fizinį smurtą sugyventinės B. N. atžvilgiu, t. y. žodinio konflikto metu tyčia dešiniu kumščiu sudavė jai nenustatytą skaičių smūgių į dešinį šoną, po to rankomis griebė už plaukų ir ją tempė bei dešiniu kumščiu sudavė ne mažiau dviejų smūgių į veidą ties akimis ir vieną kartą kumščiu sudavė į dešinės kaktos pusę, tuo savo veiksmais padarė kaktos ir kairio paakio srities poodines kraujosruvas, tai yra sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu bei sukėlė jai fizinį skausmą,
t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
V. M. kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką prisipažino, ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 99-102, 121-123) ir teisme parodė, kad jis pastoviai dirba, o nukentėjusioji, su kuria jam priklausančiame name kartu gyvena ir veda bendrą ūkį apie 6 metus, pastoviai geria. Įvykio dieną nukentėjusioji irgi buvo girta. Jis dirba, o ji jo pinigus prageria, jis nesusilaiko, gaila, bet taip išėjo. Įvykio dieną, po darbo, buvo truputį išgėręs, bet nedaug. Pripūtė dvi 2 promiles, bet čia nedaug. 4 promilės - tai jau yra daug. Su sugyventine kilus žodiniam konfliktui pastarajai jį apkaltinus neištikimybe jis sudavė šiai į veidą vieną kartą, paėmė ją už rankos ir numetė ant lovos. Dėl girtumo negali visko prisiminti, bet kaltę dėl jam inkriminuotų veiksmų pripažįsta pilna apimtimi, nereikia papildomai nieko aiškintis. Dėl savo elgesio motyvų paaiškino, kad sugyventinė jį muša su puodu, su šiupeliu, o jam galvą siuva, tai kaip jai neduoti atgal. Ji jam tiek žalos pridarė, kad jei jis norėtų, ji seniai sėdėtų. Myli nukentėjusiąją, todėl gyvena su ja. Ji, kai blaiva, tai žmogus kaip žmogus, o kai prisigeria, tai prasideda. Jis niekada prie jos specialiai nelenda. O ji su draugėmis prisigeria, ateina namo ir prasideda problemos. Ji pati pastoviai provokuoja konfliktus. Porą kartų ėjo pas draugą nakvoti, kad nebūtų problemų. Jau neturi jėgų, išsikirs su ja. Gailisi dėl nusikaltimo. Suprato, kad kardomoji priemonė gyventi skyrium jam baigėsi birželio 16 d. Viršuliškių gatvėje gyveno pas švogerį. Jo prokuroras parašė 2 mėnesius negyventi namuose. Nesuprato, kad jam reikia gyventi pas švogerį. Probacijos priežiūra jam baigsis gruodžio 29 d. Probacija tikrina jį, pas psichiatrą ir psichologą lankosi. Buvo kursuose dėl smurto šeimoje. Nežino, ar gyvens su B. N.. Dabar jis negali gyventi savo namuose, turi gyventi pas švogerį. Turbūt reikės išprašyti nukentėjusiąją iš namų. Jis nuo ryto iki vakaro darbe, ji prageria jo pinigus (b. l. 162-163).
Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta šiais įrodymais ir duomenimis:
- nukentėjusiosios B. N. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad namas (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklauso jos sugyventiniui – V. M.. Minėtu adresu gyvena dviese, mažamečių ar nepilnamečių vaikų nurodytu adresu negyvena. V. M. pažįsta bei su juo gyvena nurodytu adresu beveik šešerius metus. Tarp jos bei V. M. dažnai kyla žodiniai konfliktai, kurie perauga į smurtą. Policija nurodytu adresu kviečiama dažnai, tačiau pareiškimą rašė tik vieną kartą. Kada būtent rašė pareiškimą, nurodyti negali. V. M. galėtų charakterizuoti kaip rūpestingą, mylintį, darbštų, nuoširdų žmogų, tačiau kai šis išgeria, tampa agresyvus, konfliktinis, pradeda jos atžvilgiu naudoti fizinį smurtą. 2021 m. balandžio 16 d., 1.20 val. V. M. po susitikimo su draugu grįžo namo nurodytu adresu. Grįžęs buvo akivaizdžiai neblaivus ir agresyviai nusiteikęs, dėl to ji liepė šiam eiti miegoti. Šie jos žodžiai nepatiko V. M., jis tapo labai agresyvus ir panaudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą. Tiksliai nupasakoti, kaip viskas įvyko, negali, kadangi V. M. sudavė daug smūgių į įvairias jos kūno vietas. Nuo jo suduotų smūgių ji pajuto stiprų fizinį skausmą, ant jos kūno bei veido yra matomos kraujosruvos. Kiek prisimena, V. M. galimai savo dešiniu kumščiu smūgiavo jai į jos dešinįjį šoną (kiek smūgių jis sudavė, nurodyti negali, spėja, kad smūgiai buvo suduoti jo dešiniąja ranka). Po to V. M. pradėjo ją tampyti už plaukų, po to dešiniu kumščiu sudavė jai kelis smūgius į veido sritį, smūgiavo į jos kairiąją bei dešiniąją veido puses, dėl ko pas ją po kairiąja bei dešiniąja akimis yra mėlynės. Taip pat jis kumščiu sudavė jai į dešiniąją kaktos pusę, dėl to minėtoje vietoje taip pat yra mėlynė. Viskas įvyko svetainėje. Po jo suduotų smūgių ji paskambino Bendruoju pagalbos centro numeriu „112“ ir pranešė apie įvykį. Atvykę policijos pareigūnai iškvietė greitąją pagalbą. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai nurodė jai važiuoti kartu su jais į ligoninę, tačiau ji nesutiko, kadangi neturi gydymui lėšų. Iki šiol jaučia stiprų skausmą, jai labai stipriai skauda dešinį šoną. Ji neturi kitos gyvenamosios vietos. Tuo metu, kai V. M. naudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą, nurodytu adresu kitų asmenų nebuvo. Civilinio ieškinio sugyventiniui nereikš, sugyventinis jos atsiprašė, šiam pretenzijų neturi (b. l. 53-56, 57-59, 69-72);
- 2021 m. balandžio 16 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VA VPK) Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio V. V. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad B. N. paaiškino, jog 2021 m. balandžio 16 d., apie 00:10 val., kilo konfliktas su sugyventiniu V. M. dėl to, kad šis norėjo išvažiuoti iš namų neblaivus. Konflikto metu sugyventinis kumščiu pradėjo mušti per galvą. Kiek smūgių sudavė, neatsimena. Ant moters veido matėsi po abejomis akimis bei kaktos srityje kraujosruvos. Moteris skundėsi galvos skausmu, dėl to į įvykio vietą buvo iškviesta greitosios medicinos pagalba. Atvykusi greitosios medicinos pagalbos 5601 brigada pagalbą suteikė vietoje. Moteris buvo stipriai neblaivi, alkotesterio pagalba apie 02.17 val. jai nustatytas 3,65 prom. girtumas. Pranešėja taip pat paaiškino, kad sugyventinis smurtauja nuolatos, dėl smurto artimoje aplinkoje yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. V. M. apie 02.10 val. sulaikytas ir pristatytas į VA VPK Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – OVS, b. l. 31-35);
- apžiūros protokolu, kuriame nurodoma, kad apžiūros objektas - Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus garso įrašas „2021_04_16_01-25-40_(duomenys neskelbtini).mp3“. Garso įrašo trukmė – 02:25. Moteris, prisistačiusi B. N., praneša, kad važinėja neblaivus vaikinas (duomenys neskelbtini), su jos vyru. Dar moteris sako, kad gavo „į snukį“ nuo savo vyro. Greitosios atsisakė (b. l. 27-30);
- 2021 m. balandžio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos apžiūra, atlikta adresu (duomenys neskelbtini) Apžiūros objektas yra name esanti svetainė. Įėjimas į minėto namo teritoriją laisvas, tvora neaptvertas. Įėjimo į namą durys yra metalinės, rudos spalvos. Apžiūros metu duris atrakintos. Užėjus pro jas yra koridorius, po ko praėjus tiesiai yra svetainė. Svetainės kairėje yra stačiakampio formos medinis stalas, prie kurio stovi dvi medžiaginės kėdės, toliau yra lova. Ant lovos netvarkingai guli padėtas pledas bei netvarkingai guli pagalvės. Dešiniau nuo lovos yra šviesiai rudos spalvos medinė komoda, ant kurios stovi juodos spalvos televizorius. Toliau nuo minėtos medinės komodos stovi šviesiai rudos spalvos medinė komoda Nr. 2, kurioje sudėti tokie daiktai kaip plaukų lakas, šampūnas, vatos diskeliai ir pan. Toliau stovi rudos spalvos medinė spinta, prie kurios stovi kampinė žalios spalvos sofa, prie kurios sustatyti foteliai. Namo viduje ar jo išorėje nėra įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų. Kitų daiktų ar objektų, reikšmingų nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, neaptikta (b. l. 39-50);
- VšĮ „Vilniaus rajono centrinė poliklinika“ pranešimu bei pateikta 2021 m. balandžio 16 d. kvietimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose nurodyta, kad 2021 m. balandžio 16 d., apie 02.19 val., VšĮ „Vilniaus rajono centrinė poliklinika“ greitosios medicinos pagalba skyriaus brigada Nr. 5601 vyko į iškvietimą Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pas B. N.. Kvietimo priežastis: galvos paviršinis sužalojimas, sritis nepatikslinta, sumušimas (b. l. 75-77);
- apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad 2021 m. balandžio 16 d. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės Forma Nr. 110/a, Nr. (duomenys neskelbtini), 2 kopijos, pateikti apžiūrai Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresniajam teismo medicinos ekspertui J. M. P., kuris atlikęs dokumento apžiūrą nustatė, kad B. N. 2021 m. balandžio 16 d. greitosios medicinos pagalbos nustatytos kaktos ir kairio paakio srities poodinės kraujosruvos padarytos paveikus kietu buku daiktu(-ais) prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Sužalojimas atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (b. l. 79-80);
- kvitu, iš kurio matyti, kad 2021 m. balandžio 16 d., 3.30 val., alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. AREN-0217, patikros sertifikato Nr. 1380015, V. M. nustatytas 2,06 prom. girtumas (b. l. 83);
- kvitu, iš kurio matyti, kad 2021 m. balandžio 16 d., 02.17 val., alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. AREN-0217, patikros sertifikato Nr. 1380015 B. N. nustatytas 3,65 promilių girtumas (b. l. 36).
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą.
Vertindamas aukščiau išdėstytus ir teisme ištirtus duomenis pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad V. M. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – tyčia mušdamas (dešiniu kumščiu suduodamas nenustatytą skaičių smūgių į dešinį šoną, po to rankomis griebdamas už plaukų ir tempdamas bei dešiniu kumščiu suduodamas ne mažiau dviejų smūgių į veidą ties akimis ir vieną kartą kumščiu suduodamas į dešinės kaktos pusę) sukėlė savo šeimos narei – sugyventinei B. N. – fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalojo, padarydamas kaktos ir kairio paakio srities poodines kraujosruvas, tai yra sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. V. M. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios duoti parodymai, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose, specialisto išvadoje, kituose dokumentuose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama V. M. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes V. M. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) taip pat būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54, 61 straipsniuose, ir atsižvelgia į V. M. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), nukentėjusiajai sukeltas pasekmes; kaltės formą - tiesioginę tyčią, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, taip pat už labai sunkų nusikaltimą (b. l. 127-132), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 137-138), išsiskyręs, dirbantis statybų įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 161). Išdėstytos aplinkybės, viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir dvi sunkinančios aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – laisvės atėmimo bausmę, jos terminą parenkant ilgesnį už įstatymo numatytą vidutinį.
BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamoji byla išnagrinėjama atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į tai, kad byla išnagrinėta LR BPK 273 straipsnio tvarka, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su 2020 m. liepos 31 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi (dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai).
Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai V. M. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. liepos 11 d., 21.30 val., iki 2020 m. liepos 13 d., 14.24 val., taip pat nuo 2021 m. balandžio 16 d., 2.10 val., iki 2021 m. balandžio 16 d., 15.08 val. (b. l. 84-85, 111-112), vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-106-511/2017, 2K-179-693/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019, 2K-143-1073/2020, 2K-64-495/2020, 2021-01-06 2K-53-697/2021).??? ???
Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo kaltinamajam atsižvelgtina į anksčiau aptartas jo veiką ir asmenybę apibūdinančius duomenis, taip pat į tai, kad po nusikaltimo padarymo kaltinamasis pradėjo kurti teigiamus socialinius ryšius – įsidarbino, lankosi pas psichiatrą ir psichologą, vykdydamas teismo sprendimą dalyvavo kursuose dėl smurto šeimoje, kaltinamasis nuo proceso pradžios prisipažinęs padaręs šią nusikalstamą veiką šios pozicijos nekeitė, jis savo poelgį vertina kritiškai, gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo, ketina keisti gyvenimo būdą (nustoti gyventi su nukentėjusiąja), nukentėjusiosios atsiprašė ir ši jam pretenzijų neturi, nors ir baustas administracine tvarka, tačiau nusižengimai nėra sistemingi ar šiurkštūs (daugiausia už važiavimą be bilieto). Šie duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad V. M. atžvilgiu bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, o atidėjus jam paskirtos bausmės vykdymą 2 metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nebendrauti su B. N. ir nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje, bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę: bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 113-115) – panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena – paliktina saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, V. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2020 m. liepos 31 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir V. M. skirti galutinę subendrintą 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą V. M. atidėti 2 (dvejiems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nebendrauti su B. N. ir nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje.
Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką, kai V. M. buvo laikinai sulaikytas 2020 m. liepos 11 d., 21.30 val., iki 2020 m. liepos 13 d., 14.24 val., taip pat nuo 2021 m. balandžio 16 d., 2.10 val., iki 2021 m. balandžio 16 d., 15.08 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Vadovaujantis BK 72² straipsniu, įpareigoti V. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną – palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.