Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui G. P., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Dukra E. nuo pat gimimo gyvena kartu su ja. Šiuo metu su dukra gyvena nuomojamame bute. Butas yra dviejų kambarių, tvarkingas, su visais patogumais, dukros naudojimui skirtas vienas iš kambarių. Dabartinėje gyvenamojoje vietoje dukrai yra sudarytos visos sąlygos sveikai augti, vystytis bei lavintis. Dukros E. gyvenamosios vietos nustatymas su mama atitiktų jos interesus. Mano, kad ginčo dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo kartu su manimi nėra. Dukra yra mažametė, prisirišusi, jas sieja stiprus emocinis ryšys. Be to, atsakovas nesidomi dukros auklėjimu bei priežiūra, nesirūpina jos sveikata bei išlaikymu, nededa jokių pastangų sudaryti palankias sąlygas, kad dukra būtų parengta savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Visus su dukra susijusius klausimus sprendžiu tik aš viena.

Atsakovas privalo prisidėti prie dukros išlaikymo. Tinkamam dukros poreikių tenkinimui mėnesiui būtina skirti apie 450 Eur. Atsakovas yra sveikas ir darbingas, dirba (duomenys neskelbtini), Alytuje, kas jam garantuoja stabilias pajamas, todėl turi viskas galimybes prisidėti prie dukros išlaikymo. Ji dirba (duomenys neskelbtini), yra mokamas apie 700 Eur darbo užmokestis, taip pat kiekvieną mėnesį gauna išmoką vaikui. Tai yra vienintelės pajamos, kurios skiriamos dukros E. poreikių tenkinimui, gyvenamojo būsto išlaikymui, buičiai bei pragyvenimui. Dukra lanko Birštono vaikų lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“, už vieną lankytą dieną mokama 2,40 Eur, kas mėnesiui sudaro 48 Eur. Taip pat reikia skirti lėšų priemonėms, ugdymo įstaigoje, šiam tikslui išleidžia apie 25 Eur. Dukra neturi didelių sveikatos sutrikimų, kuriems būtų reikalingos papildomos išlaidos, tačiau dažnai serga peršalimo ligomis, todėl perka vitaminus, kuriems išleidžia apie 20 Eurų. Dukros higienos poreikiams mėnesiui skiria 30 Eur. Gyvenant santuokoje bendrąja sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamojo, transporto priemonių bei kilnojamųjų daiktų neįgijo, todėl dalintino turto nėra. Kreditorinis įsipareigojimas AB “Swedbank”, pagal 2019 m. kovo 12 d. vartojimo kredito sutartį Nr. l9-012594-GV, kuriuo buvo suteiktas 1500 Eur kreditas yra ieškovės asmeninė prievolė.

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais.

Atsakovas G. P. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo byloje nepateikė. Atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti asmeniškai darbovietėje. 2020 m. birželio 4 d. Alytaus apylinkės teismo nutartimi atsakovas viešo paskelbimo būdu informuotas apie teismo posėdžio laiką ir vietą.

Institucija, teikianti išadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, išvadoje nurodė, kad sutinka, jog nepilnametės E. P. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, dėl konkretaus išlaikymo dydžio priteisimo iš atsakovo išlaikymui nepasisakė, paliko spręsti teismo nuožiūra, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

Ieškovė nurodė, jog nuo pat bendro gyvenimo pradžios ėmė nesutarti. Santuoka iširo dėl charakterių skirtumų, skirtingų požiūrių į šeimyninį gyvenimą ir jo perspektyvas, tarpusavio santykius šeimoje. Nuo 2019 m. gruodžio mėnesio santuokinio gyvenimo nebegyvena ir nebeveda bendro ūkio. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (2014 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014).

Nustatyta, kad šalys kartu nebegyvena. Ieškovės teigimu, abudu sutuoktiniai kalti dėl santuokos nutraukimo, kaltė pasireiškia jų abiejų nesutarimais. Ieškovė nurodė, kad išsiskyrus požiūriui į gyvenimą, suprato kad neatlieka savo pareigų, nededa pakankamai pastangų išsaugoti santuoką, sutuoktiniai yra vienas nuo kito nutolę, tapo svetimi, to pasekmė - bendras gyvenimas tapo negalimas. Pažymėtina, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad atsakovas neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių, lėmusių santuokos iširimą, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju dėl santuokos iširimo kalti abudu sutuoktiniai, iš esmės pažeidę savo kaip sutuoktinių pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2 dalis). Teismas sprendžia, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Iš byloje pateikto gimimo įrašo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimė E. P., kurios motina yra ieškovė, o tėvas atsakovas. Pažymoje apie asmens gyvenamąją vietą, bei pažymoje apie šeimos sudėtį nustatyta, kad ieškovė su dukra E. P. sudaro šeimą ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnis).

Teismas, išnagrinėjęs bylą nustatė, kad tarp šalių ginčo dėl nepilnametės E. P. gyvenamosios vietos nustatymo nekyla, priešingų duomenų byloje nėra, nes atsakovas byloje nepateikė atsiliepimo ir neišreiškė savo nuomonės, nuo 2019 m. gruodžio mėnesio su atsakove negyvena, dukra nesirūpina, nereiškė prieštaravimų dėl ieškinio reikalavimo nustatyti dukros gyvenamąją vietą su ieškove. Dėl nurodytų priežasčių nepilnametės E. P. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina ieškove R. P..

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (Civilinio kodekso 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Ieškovei ir atsakovui tenka pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad nepilnametės dukros poreikiams per mėnesį išleidžiama suma sudaro apie 450,00 Eur, todėl iš atsakovo prašo priteisti nepilnametės dukros išlaikymą periodinėmis išmokomis po 225,00 Eur per mėnesį iki dukros pilnametystės.

Pažymėtina, kad ieškovei nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnametės dukros poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, būsto išlaikymui, laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese. Bet kuriuo atveju, išlaidos, skiriamos vaiko išlaikymui, turi būti protingo dydžio, nepilnamečiui vaikui gyvenant kartu su tėvais, negali viršyti nepilnamečio vaiko tėvų gaunamų pajamų dydžio.

Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas visiškai neteikia išlaikymo nepilnametei dukrai. Ieškovė byloje prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą po 225 Eur kas mėnesį. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į minimalius nepilnametės poreikius, bei atsakovo darbingą amžių, nesant įrodymų apie atsakovo sveikatos sutrikimus, kurie galėtų apriboti galimybes dirbti ir išlaikyti dukrą, nustačius kad atsakovas dirba ir jo pajamos yra nuo 200,00 Eur iki 800,00Eur, byloje nėra duomenų apie jo vardu registruotą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai E. P. po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Teismas daro išvadą, jog nurodyta suma yra pakankama šalių nepilnametės dukros poreikiams tenkinti per vieno mėnesio laikotarpį.

Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirtina nepilnametės E. P. motina ieškovė R. P. (CK 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai).

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnis).

Dėl kreditorinių įsipareigojimų.

Nagrinėjant bylą nustatyta, kad ieškovė turi asmeninį kreditorinį įsipareigojimą AB “Swedbank”, pagal 2019 m. kovo 12 d. vartojimo kredito sutartį Nr. l9-012594-GV, kuriuo jai buvo suteiktas 1500 Eur kreditas.

Kreditorius apie užvestą civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo informuotas pranešimu. Pretenzijų dėl prievolės solidarumo nereiškė. Ginčo dėl šalių dėl kreditorinio reikalavimo nėra, nes ieškovė nurodo, kad kreditorinius įsipareigojimus vykdys sutartyje nurodytais terminais bei tvarka, iš asmeninių lėšų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovei buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Pagal 2020 m. birželio 15 d. pažymą valstybė patyrė 188,72 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas iš dalies, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos priteistinos iš atsakovo patenkintų reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys buvo patenkintas iš dalies 96 procentų visų reikalavimų (100 procentų reikalavimas dėl santuokos nutraukimo, gyvenamosios vietos nustatymo, 89 procentų reikalavimai dėl išlaikymo), todėl iš atsakovo priteistina 167,96 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Ieškovei esant įstatymu atleistai nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinio reikalavimus dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), iš atsakovo priteisiamas žyminis mokestis – 181,56 Eur (89 procentai nuo 204,00 Eur) (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Valstybė šioje byloje turėjo 21,54 Eur išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu šalims. Ieškinį tenkinus 89 procentais, 19,17 Eur priteisiama iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268, 270 straipsniais, 293 straipsnio 5 punktu, 392 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nustatyti dukros E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su jos motina R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo, G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukros E. P. išlaikymui po 200,00 Eur periodinių išmokų kas mėnesį, nuo ieškinio į teismą padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, šias lėšas perduodant uzufrukto teise valdyti vaiko motinai R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Kreditorinius įsipareigojimus AB “Swedbank”, pagal 2019 m. kovo 12 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 19-012594-GV, pripažinti ieškovės R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine prievole, kuri bus vykdoma iš ieškovės asmeninių lėšų.

Po santuokos nutraukimo ieškovei R. P. palikti P. pavardę, atsakovui G. P. palikti P. pavardę.

Priteisti iš atsakovo G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 167,96 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt septynis eurus 96 ct) bylos vedimo išlaidų valstybės naudai už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (sumokant išlaidas į valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Priteisti iš atsakovo G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – 181,56 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną eurą 56 ct) žyminio mokesčio, 19,17 Eur (devyniolika eurų 17 ct) išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu šalims, valstybės naudai. Žyminį mokestį ir pašto išlaidas valstybei atsakovas turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660.

Sprendimą priteisto išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.