Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjęs A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 186 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2016 m. balandžio 19 d., apie 13.58 val., Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus pranešdamas apie tai, kad į jo namus veržiasi agresyvūs asmenys. Tokiais veiksmais A. A. Šiaulių AVPK padarė 3,57 eurų žalą.

A. A. teismo posėdžio metu, nors ir nurodė, kad gailisi dėl įvykio, tačiau iš esmės neprisipažino padaręs pažeidimą. Parodė, kad jam paskambino nepažįstamas asmuo iš nežinomo numerio ir pasakė, kad kažkas laužiasi į jo namus. Jis iškvietė policiją. Kai iškvietė policiją, jis pats tuo metu buvo pas savo tėvus P. kaime, Šiaulių rajone. Pats namo nevažiavo, nes tuo metu nebuvo autobusų, dar reikėjo nudirbti darbus pas tėvus. Vėliau, grįžęs namo pamatė, kad durų rankena buvo nulaužta. Jam paskambino vyras, jis neprisistatė. To vyro telefono numerio jo telefonas nerodė. Vėliau policija pasakė, kad susirinko kaimynai, kurie paaiškino, jog niekas į jo butą nesiveržė. Kai jis skambino policijai, jam nekilo abejonių, kad kažkas tikrai laužiasi į jo namus. Skambinusio asmens iš balso nepažino. Gali būti, kad kažkas taip pajuokavo. Jo telefono numeris yra (duomenys neskelbtini).

Liudytojas A. M. teismo posėdžio metu parodė, kad gavo iškvietimą, jog į butą veržiasi asmenys. Nuvyko į įvykio vietą per kokias 5 minutes. Įėjo į bendrabučio koridorių. Ten buvo moteriškė ir du vaikinukai. Priėjo prie nurodytų durų, skambino, beldė, bet niekas durų neatidarė. Koridoriuje buvusi moteris ir tie vaikinai pasakė, kad prie tų durų nieko nebuvo. Moteris pasakė, kad ji matė girtą vyriškį, gyvenantį tame bute, išeinantį iš to buto. Ji pasakė, kad daugiau niekas nebuvo net priėjęs prie tų durų. Moteris sakė, kad tą girtą vyriškį ji matė anksti ryte, o į iškvietimą jie atvažiavo jau po pietų. Moteris sakė, kad ryte ji matė girtą vyriškį, kuris gyvena tame kambaryje. Po to jis kažkur išėjo ir daugiau nieko prie tų durų nebuvo. Realiai jokio įvykio nebuvo. Budėtojas perskambino pranešėjui, bet jis nebeatsiliepė telefonu. Liudytoja paaiškino, kad tą dieną ji skalbėsi ir ten buvo visą dieną. Ji nieko prie to buto durų nematė.

Liudytoja R. J. teismo posėdžio metu parodė, kad 2016-04-19 gavo iškvietimą, nuvyko į vietą. Buto durų niekas neatidarė, prie buto durų nieko nebuvo. Pabendravo su kaimynais. Jie paaiškino, kad seniai matė tą vyriškį, kuris ten gyvena. Pabendravo su budėtoju, jiems liepė surašyti tarnybinį pranešimą dėl melagingo iškvietimo. Buto durų niekas neatidarė. Nieko nesigirdėjo, kad viduje kas nors būtų.

Organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.). Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 1-2 d.). Organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 str.). Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad byloje yra aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną A. A. atžvilgiu dėl ATPK 186 str. numatyto pažeidimo negalima (ATPK 250 str.).

Žinomai melagingas priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimas užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt šešių iki vieno šimto septyniasdešimt trijų eurų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų. (ATPK 186 str.). Būtinasis šios veikos požymis yra žinomai melagingas specialiųjų tarnybų iškvietimas, t. y. minėtų tarnybų kvietimas nesant situacijų, kurioms išspręsti būtina šių tarnybų pagalba. Dispozicijoje esantis terminas „žinomai melagingas“ apibūdina būtinąjį šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga (Šiaulių apygardos teismo 2016-02-24 nutartis byloje Nr. ATP-93-519/2016). Žinomai melagingas policijos pareigūnų iškvietimas gali būti padaromas tik tyčios forma, o tai reiškia, jog būtina įrodyti, kad pažeidėjas pažeidimo darymo metu suprato priešingą teisei savo veikimo ar neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nenorėjo, tačiau sąmoningai arba dėl neatsargumo leido tokioms pasekmėms kilti (Vilniaus apygardos teismo 2012-06-06 nutarimas byloje Nr. ATP-676-533/2012).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad realiai jokio įvykio, apie kurį A. A. pranešė, prie A. A. buto durų nebuvo. Tačiau A. A. pats prie savo buto durų nebuvo, tą patvirtino tiek policijos pareigūnai, tiek jų apklausti įvykio vietoje buvę asmenys. Įvykio vietoje buvę asmenys policijos pareigūnams taip pat nurodė, kad jie matė girtą vyriškį, gyvenantį tame bute, išeinantį iš to buto, tačiau tai buvo anksti ryte, o policijai melagingas pranešimas pateiktas po pietų, 13.58 val. A. A. parodė, kad pats jis pranešimo policijai metu Šiaulių mieste nebuvo, tuo metu buvo pas savo tėvus P. k., Šiaulių r. Jam paskambino nepažįstamas asmuo ir pasakė, kad kažkas laužiasi į jo namus. Šios aplinkybės patikrinti pats negalėjo, kadangi tuo metu nebuvo autobusų. Vėliau grįžęs namo pamatė, kad durų rankena buvo nulaužta. Kai jis skambino policijai, jam nekilo abejonių, kad kažkas tikrai laužiasi į jo namus. Taigi, asmuo buvo įsitikinęs, kad policijos pareigūnus kviečia pagrįstai, pats operatyviai įsitikinti tuo, ar iš tikrųjų į butą yra laužiamasi, negalėjo. Byloje surinktais įrodymais negalima paneigti galimybės, kad kažkoks asmuo tokiu būdu pajuokavo ir taip suklaidino A. A.. Pažymėtina, kad asmuo už analogiškus pažeidimus anksčiau nėra baustas. Taip pat iš Bendrojo pagalbos centro padaryto garso įrašo nustatyta, kad A. A. prisistatė operatorei savo vardu ir pavarde, ko asmenys, sąmoningai melagingai kviesdami policijos pareigūnus, dažniausiai nedaro. Taip pat garso įrašas netiesiogiai patvirtina, kad A. A. pranešimo metu arti savo buto nebuvo, kadangi nurodė, jog atvykusius policijos pareigūnus kas nors gal įleis į namą. Taip pat garso įraše A. A. nurodo, kad tai vyksta jau ne pirmą kartą, todėl, jei laužimosi į butą atvejis yra buvęs ir anksčiau, jis turėjo pagrindą manyti, kad taip gali būti ir šį kartą. Iš garso įrašo spręstina, kad A. A. skambučio metu galimai buvo neblaivus. Tačiau pažymėtina, kad vien tai, jog asmuo įvykio dieną buvo neblaivus, nesant kitų objektyvių duomenų, neleidžia kategoriškai teigti, kad asmuo įvykio dieną suprato, jog melagingai praneša policijai apie nebūtą įvykį (Vilniaus apygardos teismo 2012-06-01 nutarimas byloje Nr. ATP-657-533/2012).

Taigi, nėra galimybės daryti išvadą, kad A. A. kvietė policiją nesant situacijos, kuriai išspręsti buvo būtina šios tarnybos pagalba. Būtent policijos pareigūnai atvykę konstatavo, kad į A. A. butą niekas nesibrauna ir tokiu būdu faktiškai padėjo A. A. pašalinti abejones dėl jo turto saugumo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, jog šioje byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kurie neginčijamai galėtų patvirtinti, kad iš tiesų A. A., skambindamas policijai, suprato, jog tokius veiksmus atlieka visiškai be būtino reikalingumo, kad policijos darbą trukdo be jokio pagrindo, kad jis numatė žalingas savo veiksmų pasekmes ir jų norėjo arba nenorėjo, tačiau sąmoningai arba dėl neatsargumo leido tokioms pasekmėms kilti. Vienareikšmiškai teigti, jog A. A. jam inkriminuotą pažeidimą atliko tyčia, nėra objektyvaus teisinio pagrindo, todėl jo nubaudimas už melagingą policijos iškvietimą negalimas.

Pažymėtina, kad, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Teismas konstatuoja, kad byloje nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad A. A. 2016-04-19 padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 186 str., todėl administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu nutrauktina nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p.).

Šiaulių apskrities VPK nurodo, jog dėl A. A. padaryto pažeidimo, numatyto ATPK 186 str., patyrė nuostolį - specialiųjų tarnybų iškvietimo išlaidas – 3,57 Eur. Kadangi konstatuota, kad A. A. pažeidimo nepadarė, nurodytos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30² straipsniu, 186 straipsniu, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teismas

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.9.-2183-1028/2016, pradėtą A. A. atžvilgiu dėl ATPK 186 str. numatyto pažeidimo padarymo, nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašymo priteisti iš A. A. 3,57 Eur policijos iškvietimo išlaidų netenkinti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.