Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 1 d. nutarties dėl baudos skyrimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patikslintą ieškinį atsakovėms Klaipėdos miesto savivaldybei, Klaipėdos savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Svertas“ dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

7. Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė atsiliepimo į prašymą neteikė, teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

17. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

19. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ieškovė 2018 m. gegužės 23 d. pateikė pareiškimą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. gruodžio 4 d. išduoto statybą leidžiančio dokumento Nr. LSNS-31-171204-00324 galiojimo panaikinimo. Šis Statybos leidimas buvo išduotas ypatingojo daugiabučio (40 butų) gyvenamojo namo ir nesudėtingųjų inžinerinių tinklų statybai (duomenys neskelbtini). Leidimas išduotas pagal projektuotojos UAB „Svertas“ parengtą projektą „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektas, Nr. 08-076/155-TDP“ (toliau – ir Projektas).

20. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. gegužės 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-151-609/2019 ieškovės pareiškimą patenkino visiškai ir panaikino Statybos leidimo 1 galiojimą.

21. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gegužės 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2112-520/2020 skundą dėl 2019 m. gegužės 9 d. sprendimo atmetė.

22. Ieškovė atliko statybos patikrinimą vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad jau yra pastatytas daugiabutis gyvenamasis namas ir įrengi inžineriniai tinklai. Ieškovė 2020 m. liepos 10 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-1377, jame nurodė, kad baigti pagrindinių laikančiųjų konstrukcijų (pamatų, sienų, perdangos ir denginio) įrengimo darbai; fasado apdailos darbai (išskyrus įėjimus į pastatą ir pastato rūsį), stogo įrengimo darbai (išskyrus dalies parapeto apskardinimą); vidaus vandentiekio, nuotekų sistemų įrengimo darbai; lauko inžinerinių tinklų įrengimo darbai. Nustatyta, kad statybos darbai buvo vykdomi pagal Projektą ir jo pagrindu išduotą Statybos leidimą.

23. 2020 m. rugpjūčio 23 d. ieškovė kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus su ieškiniu, juo prašė įpareigoti atsakovę Klaipėdos miesto savivaldybę per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir imperatyvius teisės aktų reikalavimus atitinkančią daugiabučio gyvenamojo namo ir inžinerinių tinklų (vandentiekio, šilumos, buitinių nuotekų šalinimo ir lietaus nuotekų) adresu (duomenys neskelbtini), projektinę dokumentaciją ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą; per teismo nustatytą terminą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei neatlikus nurodytų veiksmų, įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybę kaltų asmenų – UAB „Svertas“ ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos – lėšomis per 3 mėnesius nugriauti statomą daugiabutį gyvenamąjį namą ir inžinerinius tinklus (vandentiekio, šilumos, buitinių nuotekų šalinimo ir lietaus nuotekų) adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę; nustatyti, kad, atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei neįvykdžius nustatyto įpareigojimo ir nepašalinus statybos padarinių, šiuos padarinius turi teisę pašalinti ieškovė nugriaudama statomą daugiabutį gyvenamąjį namą ir inžinerinius tinklus (vandentiekio, šilumos, buitinių nuotekų šalinimo ir lietaus nuotekų) adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę atsakovių UAB „Svertas“ ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos lėšomis. Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti statybos darbus adresu (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

24. 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi teismas tenkino ieškovės prašymą ir nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti statybos darbus adresu (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

25. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija statytojai – Klaipėdos miesto savivaldybei – 2020 m. gruodžio 4 d. išdavė naują statybos leidimą, suteikiantį teisę statyti ypatingąjį statinį – daugiabutį gyvenamąjį namą, nesudėtinguosius statinius – vandentiekio, šilumos, buitinių nuotekų, lietaus nuotekų tinklus kitos paskirties (daugiabučių gyvenamųjų namų ir bendrabučių teritorijos) žemės sklype (duomenys neskelbtini). Statybos leidimas išduotas pagal techninį darbo projektą „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektas“ Nr. 08-076/155-TDP, parengimo metai 2016, parengė projektuotojas UAB „Svertas“.

26. Ieškovės 2021 m. kovo 31 d. Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktu Nr. SLD-30-210331-00021 (toliau – Patikrinimo aktas) buvo konstatuota, kad ir šis statybos leidimas galbūt išduotas neteisėtai.

Dėl atskirojo skundo esmės

34. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kad tais atvejais, kai asmuo, įpareigotas teismo nutartimi vykdyti laikinąją apsaugos priemonę, kurią gali įvykdyti tiktai jis pats, nevykdo šios teismo nutarties, laikinųjų apsaugos priemonių įvykdymu suinteresuotas asmuo gali kreiptis tiesiogiai į teismą su pareiškimu dėl baudos paskyrimo teismo nutartimi įpareigotam asmeniui CPK 145 straipsnio 9 dalies nustatyta tvarka arba į antstolį dėl teismo nutarties priverstinio vykdymo CPK 145 straipsnio 9 dalies, 152 straipsnio 6 dalies, 771 straipsnio nustatyta tvarka. Kai suinteresuotas laikinųjų apsaugos priemonių vykdymu asmuo kreipiasi į antstolį dėl priverstinio teismo nutarties vykdymo, pastarasis, gavęs išieškotojo pareiškimą dėl priverstinio teismo nutarties skirti laikinąją apsaugos priemonę vykdymo, šią teismo nutartį vykdo CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Jei yra pagrindas, antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos Sprendimų neįvykdymo aktą (CPK 771 straipsnio 1 dalis), kuriuo konstatuoja neįvykdymo faktą, ir perduoda surašytą aktą apylinkės teismui sprendimo neįvykdymo klausimui spręsti (CPK 771 straipsnio 5 dalis). Sprendžiant klausimą dėl baudos paskyrimo tokiose bylose vadovaujamasi specialiąja norma – CPK 145 straipsnio 9 dalimi, o CPK 771 straipsnis taikytinas tiek, kiek nesureguliuota CPK 145 straipsnio 9 dalimi ir kiek neprieštarauja joje išdėstytai normai. Tais atvejais, kai nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių – uždraudimo atlikti veiksmus, kuriuos gali atlikti tik pats įpareigotas asmuo, vykdo antstolis, bauda už jų nevykdymą skiriama CPK 145 straipsnio 9 dalies pagrindu ir išieškoma į valstybės biudžetą. Pareiškėjas, tiesiogiai kreipęsis į teismą dėl laikinosios apsaugos priemonės nevykdymo pasekmių taikymo (t. y. dėl baudos skyrimo), turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius teismo nutarties dėl laikinosios apsaugos priemonės neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).

36. Nagrinėjamu atveju, siekiant atsakyti į klausimą, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė paskirti baudą už nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevykdymą, teisiškai reikšminga nustatytina faktinė aplinkybė, ar buvo pažeistos teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

38. Pažymėtina tai, kad Klaipėdos miesto savivaldybė, atsižvelgdama į administracinės bylos Nr. eI-151-609/2019 rezultatus ir teismų išaiškinimus, 2020 m. rugsėjo 4 d. raštu „Dėl parengtos projektinės dokumentacijos pateikimo ir sutikimo atlikti techninio darbo projekto korektūrą kitiems projektuotojams“ (patikslinto ieškinio 1 priedas, Išvados 5 priedas) kreipėsi į UAB „Svertas“ pateikti statybos techninio darbo projekto Nr. 08-076/155 techninio darbo projekto ir techninio darbo projekto, A laidos, parengtą projektinę dokumentaciją ir gauti naują statybos leidimą arba duoti sutikimą, kad šias paslaugas teiktų kitas projektuotojas.

39. UAB „Svertas“ sutiko parengti Statinio projekto A laidą. Šiems darbams atlikti buvo pateiktas UAB „Terebro“ parengtas projektas „(duomenys neskelbtini), ties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kapitalinis remontas“ Nr. 20-TDP-043R (toliau – (duomenys neskelbtini) projektas, 2021 m. gegužės 19 d. atsiliepimo į patikslintą ieškinį 1 priedas) ir (duomenys neskelbtini) projekto bendrosios ekspertizės aktas 2020 m. spalio 28 d. Nr. 659-(20)/1/2020 (patikslinto ieškinio 1 priedas, Išvados 5 priedas). Atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) projekto sprendinius ir (duomenys neskelbtini) bendrosios ekspertizės aktą, buvo parengta Statybos projekto A laida, papildant projektą aiškinamuoju raštu ir brėžiniais, juose pateikiant informaciją dėl statiniui priskirtų automobilių stovėjimo vietų.

40. Projekto A laidos aiškinamajame rašte pateikiama informacija dėl automobilių stovėjimo vietų: „Pagal stovėjimo aikštelių įrengimo normas, automobilių stovėjimo vietų poreikis – 40 vietų. Suprojektuota automobilių stovėjimo 10 vietų aikštelė, tame skaičiuje neįgaliems žmonėms 2 vietos sklypo ribose, tiek įmanoma patalpinti išlaikant visus norminius atstumus nuo pastatų, sklypų ribų ir t.t. Automobilių stovėjimo vietas 30 vnt. netilpusių į statinio žemės sklypo ribas numatyta išdėstyti už statinio žemės sklypo ribų pagal STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 110 ir 112 punktai. Automobilių stovėjimo vietos (8 vnt.) suprojektuotos ties projektuojamojo namo (duomenys neskelbtini), likusios 22 automobilių stovėjimo vietos suprojektuotos (duomenys neskelbtini) prieš 14 namą, patvirtintu, UAB „Terebro“ parengtu projektu „(duomenys neskelbtini), ties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kapitalinis remontas“ Nr. 20-TDP-043R.“

41. Taigi Statybos projekto A laidoje nurodyta, kad 22 vietos, priskirtos statiniui, yra numatytos Rambyno gatvės projekte, kurio sprendiniuose aiškiai įtvirtina, jog „<...> kad projektuojamoje 26 transporto priemonių stovėjimo vietų aikštelėje prie Rambyno g. 14 sklypo, 22 vietos priklauso UAB „Svertas“ parengtu „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektu“ Nr. 08-076/155-TDP projektuojamam gyvenamajam namui <...>“. Rambyno gatvės projekto aiškinamajame rašte (1 priedas) numatyta, kad „Statinio paskirtis – įrengti 26 transporto priemonių stovėjimo vietas, iš kurių 22 vietos priklauso projektuojamam gyvenamajam namui, statomam pagal UAB „Svertas“ parengtą „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statyba“ projektą Nr. 08-076/155-TDR1.

42. Pagal parengtą Statybos projekto A laidą 2020 m. gruodžio 4 d. atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija statytojai Klaipėdos miesto savivaldybei išdavė Statybos leidimą, suteikiantį teisę statyti naują ypatingąjį statinį – Daugiabutį gyvenamąjį namą, nesudėtinguosius statinius – vandentiekio, šilumos, buitinių nuotekų, lietaus nuotekų tinklus kitos paskirties (daugiabučių gyvenamųjų namų ir bendrabučių teritorijos) žemės sklype Rambyno g. 14A, Klaipėdoje, kurį ginčija ieškovė patikslintu ieškiniu.

43. Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nurodytomis šios nutarties 38–42 punktuose, nors, kaip teigia atsakovė UAB „Svertas“, statybos darbai buvo vykdomi adresu (duomenys neskelbtini), nėra pagrindo teigti, kad nurodytu adresu buvo vykdomi statybos darbai, nesusiję su vykdomu daugiabučio gyvenamojo namo statyba. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, statybos darbai, įrengiant automobilių stovėjimo aikšteles kitose vietose nei adresu (duomenys neskelbtini), iš jų ir adresu (duomenys neskelbtini), buvo atliekami įgyvendinant techninį darbo projektą „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektas“ Nr. 08-076/155-TDP, A laida, parengimo metai – 2016, kurį parengė projektuotoja UAB „Svertas“. Visi statybos darbai, atlikti pagal 2020 m. gruodžio 4 d. išduotą Statybos leidimą, susiję su daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statyba. Todėl atsakovių teiginiai, nurodyti šios nutarties 37 punkte, atmestini kaip nepagrįsti.

44. Be kita ko, atsakovės, nesutikdamos su atskiruoju skundu, teigia, kad 2020 m. rugpjūčio 24 d. teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo uždraudė vykdyti statybas neturint naujo galiojančio statybą leidžiančio dokumento. Pažymėjo, kad nagrinėjau atveju turi būti vertinama ne tik teismo nutarties rezoliucinė dalis, bet ir motyvuojamoji dalis, kurioje teismas pripažino, kad ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįstas, kadangi, bylos duomenimis, panaikinus statybas leidžiantį dokumentą ir neturint naujo statybą leidžiančio dokumento, statybos darbų vykdymas yra neteisėtas, todėl neteisėtų statybos darbų sustabdymas yra būtinas, siekiant užkirsti kelią tolimesniam statybos darbų vykdymui neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento. Mano, kad teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių nepažeidė, nes statybas vykdė pagal naujai išduotą galiojantį Statybos leidimą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovių argumentais ir juos atmeta toliau nurodytų motyvų pagrindu.

45. Pažymėtina, kad CPK 278 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nepakeisdamas jo turinio. Sprendimą išaiškinti leidžiama, jeigu jis dar neįvykdytas, taip pat jeigu nepasibaigė terminas, per kurį sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas, ar šis terminas neatnaujintas (CPK 278 straipsnio 2 dalis).

46. Teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Apie gautą prašymą vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita teismas privalo pranešti dalyvaujantiems byloje asmenims ar kitiems suinteresuotiems asmenims, kurie dėl tokio prašymo turi teisę pareikšti prieštaravimus (CPK 148 straipsnio 1 dalis).

47. Laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi (CPK 149 straipsnio 1 dalis). Kai teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės apriboja, pažeidžia ar suvaržo byloje nedalyvaujančių asmenų teises, šie asmenys turi teisę bylą iš esmės nagrinėjančiam teismui pateikti prašymus panaikinti jiems taikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 149 straipsnio 3 dalis).

48. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė, gavusi naują statybą leidžiantį dokumentą, turėjo kreiptis į bylą nagrinėjantį ir priėmusį nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismą, kad teismas arba išaiškintų, ar atsakovė gali toliau vykdyti statybas pagal naujai išduotą Statybos leidimą, arba panaikintų laikinąsias apsaugos priemones pasikeitus faktinei situacijai ir galbūt išnykus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindams, o ne vykdyti statybos darbus pagal naujai išduotą Statybos leidimą galiojant taikytoms laikinosios apsaugos priemonėms. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, naujo statybos leidimo išdavimas savaime nepanaikina taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad atsakovės yra atstovaujamos profesionalių advokatų, todėl preziumuojama, kad jiems yra žinomos visos šalių teisės ir pareigos, numatytos CPK.

49. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su atsakovių teiginiais, ir pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovė neįrodė, jog buvo pažeistos 2020 m. rugpjūčio 24 d. teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdyti statybos darbus adresu Rambyno g. 14A, Klaipėda, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kadangi nepateikė įrodymų, jog darbai buvo vykdomi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovės nurodo, kad statybos darbai buvo vykdomi pagal naujai 2020 m. gruodžio 4 d. išduotą, galiojantį Statybos leidimą, todėl, jų vertinimu, teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeistos. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė neturėjo pareigos įrodinėti aplinkybių, dėl kurių egzistavimo pripažįsta pačios šalys (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis). Pagal įrodinėjimą reglamentuojančias procesinės teisės normas šios aplinkybės laikytinos įrodytomis. Šiuo atveju nėra svarbu, ar statybos darbai toliau buvo vykdomi pagal naujai išduotą Statybos leidimą, ar be jo statybos darbai buvo vykdomi galiojant teismo nutartimi taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms.

50. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės teiginiu, kad atsakovei vykdant statybos darbus galiojant teismo nutartimi taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms ir jų nepakeitus ir (ar) nepanaikinus CPK nustatyta tvarka, yra pažeidžiamas teismo procesinio sprendimo privalomumo ir vykdytinumo principas, numatytas CPK 18 straipsnyje.

51. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, anksčiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistas 2020 m. rugpjūčio 24 d. teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių vykdymas (įpareigojimas nutraukti tam tikrus veiksmus). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad laikinosios apsaugos priemonės nebuvo pažeistos, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių galiojimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra pagrindas spręsti dėl baudos skyrimo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės buvo įpareigota nutraukti (sustabdyti) statybos darbus, galėjo atlikti tik pati atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė, todėl ir sankcijos už laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą turėtų būti skiriamos atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei.

Dėl baudos skyrimo

52. Sprendžiant klausimą dėl baudos, skirtinos pagal CPK 145 straipsnio 9 dalį, dydžio, reikšminga tai, jog bauda turi skatinti teismo nutarties dėl laikinosios apsaugos priemonės vykdymą, būti efektyvi, atgrasanti nuo laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo. Taip pat būtina vadovautis ir bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgiant į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo nutarties neįvykdymo, nevykdymo motyvus ir poveikį skolininko ir išieškotojo turtiniams interesams, kad baudos dydis, lyginant jį su skolininko gaunama nauda, neskatintų nevykdyti laikinųjų apsaugos priemonių. Kiekvienu atveju klausimas dėl baudos pagal CPK 145 straipsnio 9 dalį dydžio svarstytinas ir vertintinas individualiai, atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes.

53. Kasacinis teismas savo praktikoje pažymi, kad pagal CPK 771 straipsnio 5 dalį (dabar galiojančios redakcijos 6 dalį) bauda skiriama išieškotojui. Kai vykdomas teismo sprendimas, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, bauda atlieka ir kompensacinę funkciją, ja padengiami minimalūs išieškotojo nuostoliai, atsiradę dėl galutinio teismo sprendimo nevykdymo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju bylos laimėtojas ir būsimi bylos išnagrinėjimo rezultatai dar nežinomi, todėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymas daugiau susijęs su viešosios tvarkos (teismo procesinio sprendimo privalomumo ir vykdytinumo) pažeidimu (CPK 18 straipsnis), o ne su išieškotojo interesų pažeidimu, kadangi šioje bylos nagrinėjimo stadijoje jis dar nebūna nustatytas ir yra tik tikėtinas. Dėl to bauda už šių priemonių nevykdymą išieškotina į valstybės biudžetą, bet ne išieškotojo naudai, kaip tai nustato CPK 771 straipsnio 5 dalis (6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017. Teismų praktika. 2017, 48, 205–224 punktai).

54. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistas 2020 m. rugpjūčio 24 d. teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių vykdymas, yra pagrindas spręsti dėl baudos paskyrimo ir jos dydžio nustatymo, įvertinant šios bylos faktines aplinkybes, kilusius padarinius dėl teismo nutarties nevykdymo, nevykdymo motyvus ir poveikį šalių turtiniams interesams.

55. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei skirtinos baudos dydžio, vertina tai, kad atsakovė, būdama viešojo sektoriaus subjektu, kuriai keliami didesni atsakingumo, atidumo, skaidrumo, teisingumo, teisėtumo, sąžiningumo kriterijai, atstovaujama profesionalių teisininkų, sąmoningai vykdė statybas pagal naujai išduotą statybos leidimą galiojant teismo nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, savo veiksmais paneigė teismo procesinio sprendimo privalomumą ir vykdytinumą, nors žinojo esant galimybes kreiptis į teismą dėl teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo išaiškinimo ir (ar) laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (panaikinimo) pasikeitus faktinėms aplinkybėms (gavus naują statybos leidimą).

56. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ginčo statybos jau yra užbaigtos, Klaipėdos miesto savivaldybė yra perėmusi statybas iš rangovo ir šiuo metu yra vykdoma teisinė statybų užbaigimo procedūra, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovei skirtina vienkartinė piniginė bauda. Jos dydis nustatytinas atsižvelgiant į tai, kad teismo nutartimi paskirtų laikinųjų apsaugos priemonių nepaisė viešasis subjektas, t. y. Klaipėdos miesto savivaldybė, įvertinus tai, kad statybos veiksmai atlikti sąmoningai galiojant teismo nutarčiai taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nesilaikant CPK nustatytos tvarkos jas panaikinant. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasis bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei skiria 2 000,00 Eur baudą.

57. Išaiškintina, kad asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti (CPK 107 straipsnio 1 dalis).

58. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovui, laimėjusiam bylą ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo patyrusiam nuostolių, įtvirtinta galimybė kreiptis į teismą dėl nuostolių atlyginimo iš skolininko (CPK 145 straipsnio 9 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017. Teismų praktika. 2017, 48, 205–224 punktai).

Dėl bylos procesinės baigties

59. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 1 d. nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymas dėl baudos už laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimą skyrimo tenkintinas iš dalies (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

60. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

61. Atsakovas UAB „Svertas“ pateikė prašymą dėl 592,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, priteisimo. Kadangi atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, todėl už atskirojo skundo parengimą atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 1 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą dėl baudos už laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimą skyrimo tenkinti iš dalies.

Klaipėdos miesto savivaldybei, juridinio asmens kodas 111100775, buveinės adresas Liepų g. 11, Klaipėda, skirti 2 000,00 Eur (du tūkstančius eurų) baudą už 2020 m. rugpjūčio 24 d. teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimą.

Išaiškinti, kad asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti (CPK 107 straipsnio 1 dalis).

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.