Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės, Vidos Stonkuvienės,

dalyvaujant pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui Egidijui Mockevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareiškimą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir pareiškėja) prašo pripažinti negaliojančiu ir panaikinti atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė) 2017 m. gruodžio 4 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą LSNS-31-171204-00324.

Pareiškime nurodė, kad patikrinus statytojai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai išduoto statybos leidimo teisėtumą, 2018 m. gegužės 3 d. buvo surašytas statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktas Nr. SLD-30-180503-00052 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kurio išvadoje nurodyta, kad 2017 m. gruodžio 4 d. statybą leidžiantis dokumentas Nr. LSNS-31-171204-00324 (toliau – ir SLD) išduotas neteisėtai. Patikrinimo metu nustatyta, kad SLD išduotas ypatingojo daugiabučuo namo (40 butų) ir nesudėtingųjų inžinerinių tinklų statybai (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2015 m. sausio 30 d. išdavė Specialiuosius architektūros reikalavimus Nr. AR13-15 statinio statybai (toliau – ir Specialieji architektūros reikalavimai). Jų 1 punkte nurodyta, kad sklypo plane turi būti nurodyti atstumai tarp objektų ir sklypo ribų, privažiavimo kelius, automobilių apsisukimo, stovėjimo vietas, šiukšlių konteinerių vietas projektuoti sklypo ribose, tačiau projekte 22 automobilių stovėjimo vietas numatyta įrengti už sklypo ribų, pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalį, kurioje be kita ko nurodyta, kad statinio projektas rengiamas, vadovaujantis specialiaisiais reikalvimais (jeigu jie yra gauti). Minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius paskaičiuotas nesivadovaujant teisės aktais. Nustatyta, kas automobilių stovėjimo vietų poreikis 40 butų namui projekte nurodytas 32 vnt., nors turėjo būti paskaičiuotas, vadovaujantis 2014 m. birželio 17 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-533 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (toliau – STR2.06.04:2014) 30 lentelės 1.3 punktu, kuriame nurodyta, kad minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai) pastatai yra 1 vieta 1 butui, t.y. turi būti 40 vietų. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog yra suprojektuotas gyvenaosios (trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) paskirties pastatas ir SLD išduotas tokios paskirties pastato statybai. STR 2.06.04:2014 112.1.1 punkte nurodyta, kad privalomos automobilių stovėjimo vietos už statinio žemės sklypo ribų gali būti įrengiamos kitame žemės sklype, kai yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas projektui, kuriame suprojektuotos šiems pastatams privalomos automobilių stovėjimo vietos arba šios vietos suprojektuotos tuo pačiu projektu kaip šie pastatai. Iš numatytų įrengti 32 automobilių stovėjimo vietų 10 vietų suprojektuota sklype ir 8 vietos suprojektuotos (parodytos brėžinyje) už sklypo ribų, likusios 14 vietų šiame projekte nesuprojektuotos, yra tik įrašas Sklypo sutvarkymo plane „likusios 14 automobilių stovėjimo vietos numatytos (duomenys neskelbtini) gatvėje prieš 14 ir 18 namų, gatvės važiuojamojoje dalyje“. Taip pat STR 2.06.04:2014 112.1.2 punkte nurodyta, kad savivaldybės tarybos nustatyta tvarka 30 procentų privalomų automobilių stovėjimo vietų gali būti įrengiamos už statinio žemės sklypo ribų, gatvių raudonųjų linijų ribose. Iš projekte numatytų įrengti 32 automobilių stovėjimo vietų 22 vietos numatytos įrengti už sklypo ribų, t.y. 68 procentai. Atsakovė duomenų, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba ginčijamu atveju nustatė tvarką dėl 30 procentų privalomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo už statinio žemės sklypo ribų, neturi. Teigiama, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovė negalėjo išduoti SLD, todėl jis yra neteisėtas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas prašo pareiškimą patenkinti visiškai pareiškime ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.

Atsakovė su pareiškimo reikalavimu nesutinka. Atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad dėl aplinkybės, jog asakovė negali užsiimti bet kokia būsto statybos veikla komerciniam pardavimui, ji turi teisę pasinaudoti STR 2.06.04.201 30 lentelės 1.4 punktu, kuris leidžia socialiniam būstui taikyti minimalaus automobilių stovėjimo vietų skaičiaus 0,8 koeficientą vienam butui. Specialiuosiuose architektūros reikalavimuose išdėstytos nuostatos yra siekiamybė visiems rengiamiems projektams, parengtos nežinant numatomų projekto sprendinių. Projekto rengėjams parengus tikslius sprendinius, išaiškėja teritorijos specifika ir techninės galimybės įgyvendinti nustatytus reikalavimus. Manoma, jog atsakovė turi išimtinę teisę Specialiųjų architektūros reikalavimų atžvilgiu, t.y. arba formaliai išduoti naują dokumentą arba suderinti projektą, kas turinio prasme vertintina kaip Specialiųjų architektūros reikalavimų pakeitimas. Teigiama, kad STR 2.06.04:2014 112.1.1. punktas leidžia taikyti vieną ar kelis STR 2.06.04:2014 112 dalyje numatytus atvejus. Šiuo atveju STR 2.06.04:2014 112.1.1. punktas leidžia tariamai trūkstamas vietas įrengti už statinio sklypo ribų tam tikru atstumu, o 112¹.p. nurodo, kad trūkstamos vietos turi būti įrengtos iki statinio statybos užbaigimo, t.y. nurodyta automobilių stovėjimo vietų įrengimo prievolė ir terminas. Nurodyta, kad numatomo objekto statytojas yra Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, todėl nėra grėsmės, kad ji nevykdys SLD numatytos socialinio būsto sudarymo funkcijų (vengs įrengti automobilių sovėjimo vietas, tokiu būdu pati užkirs kelią socialinio būsto sudarymui). Teigiama, kad pareiškėja nenurodė jokių netgi teorinių atsakovės pareigos dėl socialinio būsto sudarymo vengimo priežasčių, juolab, kad statybos oficialus užbaigimo įforminimas be pačios pareiškėjos bus negalimas (atsakovei neįrengus tam tikro automobilių stovėjimo vietų skaičiaus, pareiškėja galės nepasirašyti socialinio būsto statybos užbaigimo akto).

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašo pareiškimą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas statybos teisinių santykių srityje kilęs ginčas dėl statybą leidžiančio dokumento teisėtumo.

Aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kokie galimi administraciniai sprendimai ir procedūros, nustačius, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, t. y. Inspekcijos pareigūnas ne vėliau kaip po 5 darbo dienų nuo patikrinimo akto pasirašymo dienos priima sprendimą:

1) jeigu nustatyti techninio pobūdžio ar mažareikšmiai procedūriniai pažeidimai, taip pat jeigu nustatyti kiti trūkumai, kuriuos galima pašalinti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir trečiųjų asmenų teisėtų interesų, – pateikti statybą leidžiantį dokumentą išdavusiam ar kitam viešojo administravimo subjektui ar statytojui privalomąjį nurodymą per jame nurodytą, bet ne ilgesnį negu vieno mėnesio terminą pašalinti nustatytus pažeidimus ar trūkumus;

2) jeigu nustatyta, kad išduodant statybą leidžiantį dokumentą nebuvo sumokėta Statybos įstatymo 1 priede nustatyta įmoka (ar jos dalis) už savavališkos statybos įteisinimą, kai teisės aktų nustatyta tvarka ši įmoka privaloma, – pateikti Statybos įstatymo 1 priedo 10 punkte nurodytiems kaltiems asmenims privalomąjį nurodymą per jame nurodytą, bet ne ilgesnį nei 4 mėnesių terminą sumokėti įmoką (ar trūkstamą jos dalį); neįvykdžius privalomojo nurodymo, Inspekcija kreipiasi į teismą dėl įpareigojimo jį įvykdyti;

3) šios dalies 1 ir 2 punktuose nenurodytais atvejais, kai statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, – kreiptis į teismą dėl jo galiojimo panaikinimo.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad teisė būti statytoju įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas) 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytai pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais.

Nustatyta, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyresnioji specialistė N.K. patikrino statytojai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai 2017 m. gruodžio 4 d. išduoto statybos leidimo Nr. LSNS-31-171204-00324 teisėtumą. Patikrinimo metu nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 4 d. statybos leidimas Nr. LSNS-31-171204-00324 išduotas daugiabučio (40 butų) gyvenamojo namo ir nesudėtingųjų inžinerinių tinklų statybai (duomenys neskelbtini). Patikrinimo akto išvadoje konstatuota, kad 2017 m. gruodžio 4 d. statybą leidžiantis dokumentas Nr. LSNS-31-171204-00324 išduotas neteisėtai, nes projektas parengtas nesilaikant Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento direktorius 2015 m. sausio 30 d. išduotų Specialiųjų architektūros reikalavimų Nr.AR13-15, kurių 1 punkte be kita ko nurodyta automobilių stovėjimo vietas projektuoti sklypo ribose, tačiau 22 automobilių stovėjimo vietas numatyta įrengti už žemės sklypo ribų; STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 30 lentelės 1.3 eilutėje nurodyta, kad gyvenamosios paskirties (3 ir daugiau butų – daugiabučiam) pastatui minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius yra 1 automobilio stovėjimo vieta 1 butui, tačiau paskaičiuota 0,8 automobilio stovėjimo vietos 1 butui; STR 2.06.04:2014 112.1 punkte nurodyta, kad automobilių stovėjimo vietos už žemės sklypo ribų gali būti įrengiamos kitame žemės sklype, kai jos suprojektuotos tuo pačiu projektu kaip statiniai, tačiau iš numatytų įrengti 32 automobilių stovėjimo vietų 10 automobilių stovėjimo vietų suprojektuota žemės sklype, 8 automobilių stovėjimo vietos suprojektuotos už žemės sklypo ribų, likusios 14 automobilių stovėjimo vietų projekte nesuprojektuotos; STR 2.06.04:2014 112.1.2 punkte nurodyta, kad savivaldybės tarybos nustatyta tvarka iki 30 proc. privalomų automobilių stovėjimo vietų gali būti įrengiama už žemės sklypo ribų, tačiau iš numatomų įrengti 32 automobilių stovėjimo vietų 22 automobilių stovėjimo vietos numatyta įrengti už žemės sklypo ribų, kas sudaro 68 proc..

Iš esmės atsakovė patikrinimo metu nustatytų pažeidimų padarymo fakto neginčija, tačiau teigia, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2015 m. sausio 30 d. išduoti Specialieji architektūros reikalavimai Nr. AR13-15 statinio statybai nėra privalomi, o reikalavimas įrengti daugiabučiui (40 butų) gyvenamajam namui (duomneys neskelbtini), tenkantį automobilių vietų skaičių gali būti įgyvendinamas iki statybos užbaigimo dienos.

Specialiųjų architektūros reikalavimų išdavimo metu galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 20 straipsnio 3 dalies 1 punktas numatė, kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, žemės sklypo (teritorijos) statybinių tyrinėjimų (jeigu juos atlikti privaloma) dokumentais, kultūros paveldo vertybės tyrimų medžiaga, galiojančiais teisės aktais, prisijungimo sąlygomis ir savivaldybės administracijos nustatytais specialiaisiais architektūros reikalavimais, kurie neprieštarauja šios dalies 2 ir 3 punktuose nurodytiems reikalavimams.

Nuo 2017 m. liepos 2 d. galiojančios redakcijos Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje taip pat nurodyta, kad be kita ko, statinio projektas rengiamas, vadovaujantis specialiaisiais reikalavimais (jei jie buvo gauti).

Specialieji architektūros reikalavimai nustatomi, atsižvelgus į statytojo (užsakovo) pateiktus projektinius pasiūlymus (kai jie privalomi), konkrečią statybos vietą, gretimybes, trečiųjų asmenų teisių apsaugą, vadovaudamosi Statybos įstatymo, kitų įstatymų, teritorijų planavimo dokumentų nustatytais reikalavimais.

Nuo 2017 m. liepos 2 d. galiojančios redakcijos Statybos įstatymo 24 straiposnio 24 dalyje pažymėta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti statinio projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo tą dieną, kai buvo išduoti specialieji reikalavimai. Praėjus 5 metams po specialiųjų reikalavimų išdavimo ir tais atvejais, kai specialieji reikalavimai nebuvo išduoti, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti statinio projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo prašymo gauti statybą leidžiantį dokumentą, kuris priimtas, pateikimo dieną.<...>.

Nagrinėjamu atveju matyti, jog Specialieji architektūros reikalavimai atitiko jų išdavimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 61 patvirtinto STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ VI skyriaus „Automobilių aptarnavimo infrastruktūra“ 3.1 punktą (Aplinkos ministro 2007 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. D1-73 ir 2008 m. sausio 10 d. įsakymo Nr. D1-21 redakcija), nustačiusį, kad statinio ar statinių grupės privalomos automobilių saugojimo ir stovėjimo vietos įrengiamos šio statinio ar statinių grupės žemės sklypo ribose, išskyrus šio skyriaus 10 lentelės pastaboje, 2.6 ir 3.2 papunkčiuose nurodytus atvejus.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. įsakymu Nr. D1-997 patvirtino Specialiųjų architektūros reikalavimų ir specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų turinio ir išdavimo tvarkos aprašą, įsigaliojusį 2014 m. sausio 14 d. (neteko galios Aplinkos ministro 2017 m. sausio 6 d. įsakymu N. D1-22). Pagal jo 2 priede įtvirtintas nuostatas, patvirtintas specialiųjų architektūros reikalavimų dokumentas netaisomas, netikslinamas ir nepapildomas, išskyrus techninių klaidų taisymą nustatyta tvarka, o norėdamas keisti išduotus specialiuosius architektūros reikalavimus, statytojas (užsakovas) teikia laisvos formos prašymą dėl patvirtinto specialiųjų architektūros reikalavimų dokumento anuliavimo ir užpildo 1 priede nurodytos formos prašymą naujiems specialiesiems architektūros reikalavimams išduoti; nauji specialieji architektūros reikalavimai išduodami tvarkos aprašo nustatyta tvarka (2 priedas).

Kadangi ginčo statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu teisės aktų nustatyta tvarka išduoti specialieji architektūros reikalavimai buvo privalomu dokumentu rengiant statinio projektą, darytina išvada, jog išduodant statybą leidžiantį dokumentą, buvo būtina patikrinti, ar daugiabučio (40 butų) gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), projektas parengtas, laikantis visų privalomuosiuose dokumentuose, tarp jų ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2015 m. sausio 30 d. išduotuose Specialieji architektūros reikalavimuose Nr. AR13-15 statinio statybai, nustatytų reikalavimų.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-533 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (toliau – STR 2.06.04:2014) 30 lentelės 1.3 punkte (iki 2017 m. liepos 12 d. 1.1 punkte) nurodyta, kad minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai) pastatams – 1 vieta vienam butui.

Iki 2017 m. gruodžio 12 d. galiojusios redakcijos STR 2.06.04:2014 112 punktas numatė, kad privalomos visuomeninių pastatų, daugiabučių namų automobilių stovėjimo vietos gali būti suprojektuotos ir įrengtos už statinio ar statinių grupės žemės sklypo ribų, bet ne toliau kaip 300 m nuo įėjimų į šiuos statinius, tuo atveju jei yra sklypų savininkų susitarimas. Iki 20 % 30 lentelėje nustatyto visuomeninių pastatų, daugiabučių namų automobilių stovėjimo vietų normatyvo (išskyrus vietas žmonėms su negalia) įgyvendinimo ypatumus gali nustatyti savivaldybių tarybos savo sprendimais, teritorijų planavimo metu numatant atskirus sklypus automobilių saugykloms, galimybes automobilių stovėjimo vietas įrengti gatvių raudonųjų linijų ribose ir kitais būdais. Automobilių stovėjimo vietos, kurios įrengiamos už statinio ar statinių grupės žemės sklypo ribų, turi būti įrengtos prieš statinio ar statinių grupės statybos užbaigimą. Normatyvų įgyvendinimo ypatumus nustato savivaldybių tarybos savo sprendimais.

Byloje nėra duomenų, kad Specialieji architektūros reikalavimai buvo anuliuoti. Nagrinėjamu atveju matyti, jog minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius paskaičiuotas, nesivadovaujant teisės aktais.

Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 10 straipsnio, reglamentuojančio statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumą tikrinimą, 7 dalyje (2016 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XII-2578 redakcija) nurodyta, kad statybą leidžiantį dokumentą išdavusiam ar kitam viešojo administravimo subjektui ar statytojui privalomąjį nurodymą per jame nurodytą, bet ne ilgesnį negu vieno mėnesio terminą, pašalinti nustatytus pažeidimus ar trūkumus valstybinę statybos priežiūrą vykdantis viešojo administravimo subjektas turi teisę tuo atveju, kai yra nustatyti techninio pobūdžio ar mažareikšmiai procedūriniai pažeidimai, taip pat jeigu nustatyti kiti trūkumai, kuriuos galima pašalinti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir trečiųjų asmenų teisėtų interesų.

Kadangi nustatyti teisės aktų pažeidimai negali būti laikytini techninio pobūdžio ar mažareikšmiais procedūriniais pažeidimais, esant nustatytai aplinkybei, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. gruodžio 4 d. statybos leidimas Nr. LSNS-31-171204-00324 išduotas neteisėtai, taikytina galiojančios redakcijos Statybos įstatymo 27 straipsnio 23 dalies 1 punkte numatyta pasekmė - statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti visiškai.

Panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. gruodžio 4 d. išduoto statybos leidimo Nr. LSNS-31-171204-00324 galiojimą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.