Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2023-06-01 · Civilinė byla Nr. e2A-434-370/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-06-01
Bylos Nr.
e2A-434-370/2023
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00188-2023-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
Teisėjai
Danguolė Martinavičienė (pirm.), Antanas Rudzinskas, Neringa Švedienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Inta“, Nuctech Warsaw Company Limited Sp
Atsakovas
Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Išvadą teikia
Viešųjų pirkimų tarnyba
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-434-370/2023Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00188-2023-9Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 1 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Inta“ ir Nuctech Warsaw Company Limited Sp. z o.o. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Inta“ ir Nuctech Warsaw Company Limited Sp. z o.o. ieškinį atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl viešojo pirkimo sąlygų panaikinimo, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovės uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Inta“ ir Lenkijos Respublikoje registruota bendrovė Nuctech Warsaw Company Limited Sp. z o.o. (toliau – ir Nutech) (toliau kartu – ieškovės) kreipėsi į teismą, prašydamos:

1.1. Sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT, Teisingumo Teismas) su prašymu pateikti prejudicinį sprendimą:

1.1.1. Ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) 54, 56 ir 62 straipsniams bei Europos Parlamento ir Tarybos 2014 m. vasario 26 d. direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (toliau – Viešųjų pirkimų direktyva), 15 straipsnio 3 dalies nuostatoms neprieštarauja tokios nacionalinės teisės nuostatos (kaip nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) 2022 m. kovo 30 d. nutarime Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 13, 14 ir 15 dalių nuostatų įgyvendinimo“) (toliau – ir Nutarimas), pagal kurias valstybė narė gali visų ir bet kurių trečiosios valstybės narės ūkio subjektų atžvilgiu taikyti ribojimą dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, netaikydama mažiau ribojančių priemonių (pvz., neatlikdama individualaus kiekvieno ūkio subjekto vertinimo).

1.1.2. Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, kokių Europos Sąjungos teisėje įtvirtintų kriterijų ir sąlygų privalo laikytis valstybė narė, nustatydama tokius ribojimus?

1.1.3. Ar SESV 54, 56 ir 62 str. ir 2022 m. birželio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2022/1031 (toliau – ir TVPP reglamentas) 3 straipsnio nuostatoms neprieštarauja VPĮ 37 straipsnio 9 dalies 1 punktas bei 47 straipsnio 9 dalies nuostatos, kiek tai susiję su kontroliuojančio asmens sąvoka ir teise perkančiajam subjektui vertinti tiekėją ar jo siūlomų prekių gamintoją kontroliuojantį asmenį?

1.2. Sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – Konstitucinis Teismas) su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimas Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 13, 14 ir 15 dalių nuostatų įgyvendinimo“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 46 straipsnio ir VPĮ 92 straipsnio 14 dalies normoms:

1.2.1. Konstitucinio teisinės valstybės principo ir procedūriniu (pagal Nutarimo priėmimo tvarką) atžvilgiu – tiek, kiek Nutarimu į bendrąjį viešųjų pirkimų žodyno kodų sąrašą įtrauktos kategorijos 551 (bagažo tikrinimo įrenginiai), 552 (rentgeno kontrolės įrenginiai), nors toks įtraukimas neatitinka Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 patvirtintos „Nacionalinio saugumo strategijos“.

1.2.2. Konstitucijos 29 straipsnyje ir VPĮ 17 straipsnyje įtvirtinto lygiateisiškumo principo ir draudimo diskriminuoti atžvilgiu – tiek, kiek nutarimo nuostatos dėl kategorijų 551 (bagažo tikrinimo įrenginiai), 552 (rentgeno kontrolės įrenginiai) įtrauktos į šį poįstatyminį aktą tik dėl konkretaus tiekėjo (tai eksplicitiškai nurodyta Nutarimo teikime), siekiant užkirsti kelią šiam tiekėjui dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

1.2.3. Konstitucijos 46 straipsnio ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir Konkurencijos įstatymas) 4 straipsnio atžvilgiu – tiek, kiek Nutarimo nuostatos, ribodamos ūkio subjektų galimybę dalyvauti Lietuvos Respublikoje vykdomuose viešuosiuose pirkimuose grėsmės nacionalinio saugumo pagrindu (nepaisant to, kad tokios grėsmės konkretaus tiekėjo atveju nėra individualizuotos, nustatytos ir įrodytos) pažeidžia ūkinės veiklos laisvę ir sąžiningos konkurencijos principą;

1.2.4. Konstitucijos 46 straipsnio atžvilgiu – tiek, kiek VPĮ 37 straipsnio 9 dalyje bei 47 straipsnio 9 dalyje ir 92 straipsnio 14 dalyje numatyta galimybė taikyti ribojimus viešajame pirkime dalyvauti tiekėjui, kurį kontroliuojantis asmuo yra įtrauktas į Vyriausybės Nutarimo taikymo apimtį.

1.3. Pripažinti negaliojančiomis ir panaikinti atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas) 2023 m. sausio 18 d. paskelbto tarptautinio viešojo pirkimo atviro konkurso būdu „Rentgeno kontrolės sistema Vilniaus teritorinės muitinės kelio postams pirkimas“ (toliau – ir Pirkimas) sąlygų 2.7.1, 2.7.3 papunkčius, Pirkimo sąlygų 4 priedą „Nacionalinio saugumo reikalavimų atitikties deklaracija“ ir kitas Pirkimo dokumentų nuostatas, kiek jos yra susijusios su draudimu dalyvauti pirkime tiekėjui (tiekėjams), jeigu tiekėją ar jo siūlomų prekių gamintoją kontroliuojantis asmuo yra registruotas VPĮ 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose.

2. Ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodė, ieškovė UAB „Inta“ vykdo savo veiklą Lietuvoje, o prekių gamintoja ieškovė Nuctech vykdo savo pagrindinę veiklą Lenkijoje, todėl ES valstybių narių institucijos negali teisėtai nagrinėti ir Kinijos piliečių arba Nuctech Hong Kong / Pekinas nuosavybės ir kontrolės. Atsakovas, vadovaudamasis Nutarimu, nepagrįstai ieškovių atžvilgiu taikė VPĮ 37 straipsnio 9 dalies ir 47 straipsnio 9 dalies nuostatas. Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimas Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 13, 14 ir 15 dalių nuostatų įgyvendinimo“ kartu su naujuoju Vyriausybės 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimu dėl Nutarimo pakeitimo, yra skirti įgyvendinti VPĮ normas. Ieškovės 2023 m. sausio 26 d. pateikė pretenziją atsakovui, prašydamos pripažinti negaliojančiomis ir panaikinti Pirkimo dokumentų 2.7.1 ir 2.7.3 papunkčių, Nacionalinio saugumo reikalavimų atitikties deklaracijos (Konkurso sąlygų 4 priedas) ir kitų Pirkimo dokumentų sąlygų nuostatas, kiek jos yra susijusios su draudimu dalyvauti Pirkime tiekėjui (-ams), jeigu tiekėją ar jo siūlomų prekių gamintoją kontroliuojantis asmuo yra registruotas VPĮ 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose, tačiau atsakovas atmetė pretenziją kaip nepagrįstą. Ieškovių vertinimu, atsakovo vykdomo Pirkimo 2.7.1 ir 2.7.3 papunkčiuose nepagrįstai ir neteisėtai yra nustatytas tiekėjui eliminacinis reikalavimas, kuris pažeidžia Europos Sąjungos teisės aktus ir Konstituciją.

3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, procesiniuose dokumentuose nurodė, kad pagal VPĮ 37 straipsnio 9 dalį, 47 straipsnio 9 dalį, 92 straipsnio 13, 14 dalis, perkančioji organizacija, veikianti gynybos srityje, valdanti ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą ir pan., atlikdama prekių ir paslaugų pirkimus, kurių objektų BVPŽ kodai nurodomi 92 straipsnio 13 dalyje numatytame sąraše, laiko, jog prekės ar paslaugos kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, kai techninės ar programinės įrangos gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra įregistruoti 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose; kai techninės ar programinės įrangos priežiūra ar palaikymas būtų vykdomas iš 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytų valstybių ar teritorijų. Perkančioji organizacija tokiais atvejais laiko, kad tiekėjas turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui ir draudžia pirkime dalyvauti tiekėjams, jų subtiekėjams ar ūkio subjektams, kurių pajėgumais remiamasi, kurie patys ar juos kontroliuojantys asmenys yra registruoti 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose. Būtent Vyriausybė, įvertinusi pirkimo sutarties vykdymo metu galinčias kilti su nacionaliniu saugumu susijusias technologines rizikas, tvirtina pirkimo objektų, nurodytų 37 straipsnio 9 dalyje ir 47 straipsnio 9 dalyje BVPŽ kodų sąrašą, taip pat, atsižvelgdama į Nacionalinio saugumo strategijoje nurodytas grėsmes, tvirtina valstybių ar teritorijų, kurių tiekėjai, jų subtiekėjai, ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasis, gamintojai, techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantys asmenys ar juos kontroliuojantys asmenys nelaikomi patikimais, sąrašą.

4. Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimu buvo patvirtinti viešojo pirkimo objektų, nurodytų VPĮ 37 straipsnio 9 dalyje ir 47 straipsnio 9 dalyje, BVPŽ kodų sąrašas bei minėtų valstybių ir teritorijų, kurių tiekėjais ir pan., nelaikomi patikimais, sąrašas, o šio nutarimo 2022 m. gruodžio 29 d. pakeitimu BVPŽ kodų sąrašas buvo papildytas kodu 38582000-8 „Rentgeno kontrolės įrenginiai“. Būtent toks yra vienintelis atsakovo vykdomo ginčo viešojo pirkimo objektas – Rentgeno kontrolės sistemos Vilniaus teritorinės muitinės kelio postams. Šiuo konkrečiu atveju perkančioji organizacija yra ypatingos svarbos informacinės struktūros valdytoja, todėl ji privalo vadovautis minėtais teisės aktais, todėl Pirkimo sąlygų 2.7–2.8 papunkčiuose įtvirtino atitinkamas nuostatas dėl tiekėjų eliminavimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 27 d. sprendimu ieškinį atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas yra ypatingos svarbos informacinės struktūros valdytojas ir Vyriausybės 2018 m. sausio 3 d. nutarimu Nr. 27 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo įgyvendinimo saugiojo valstybinio duomenų perdavimo tinklo srityje“ yra įrašytas į Saugiojo valstybinio duomenų perdavimo tinklo naudotojų sąrašą, t. y. patenka į VPĮ 37 straipsnio 8, 9 dalyse, 47 straipsnio 9 dalyje nurodytų perkančiųjų organizacijų sąrašą. Nustatė, kad pirkimo objektas, įtvirtintas Pirkimo sąlygų 2.1 papunktyje bei 2023 m. sausio 18 d. Skelbime apie pirkimą – mobili rentgeno kontrolės sistema Vilniaus teritorinės muitinės kelio postams, nurodytas pirkimo objekto pagrindinis BVPŽ kodas – 38582000 – Rentgeno kontrolės įrenginiai, t. y. pirkimo objektas ir jo kodas patenka į VPĮ 92 straipsnio 13 dalyje bei minėtuose Vyriausybės nutarimuose nurodytų BVPŽ kodų sąrašą. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas turėjo pareigą ir visiškai teisėtai ir pagrįstai ginčo viešojo pirkimo sąlygose (2.7.1–2.7.3 papunkčiuose) įtvirtino atitinkamas nuostatas, užtikrinančias, kad tiekėjo siūloma mobilios rentgeno kontrolės sistema (prekės, paslaugos) nekeltų grėsmės nacionaliniam saugumui, atitinkamai draudžiančias pirkime tiekėjams siūlyti prekes, kurių gamintojai ar jį kontroliuojantys asmenys registruoti minėtame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose bei teikti paslaugas, jei tokių paslaugų teikimas būtų vykdomas iš minėtame sąraše nurodytų valstybių ar teritorijų, kurie, kaip jau minėta sprendime aukščiau, savaime laikomi keliančiais grėsmę nacionaliniam saugumui ir dėl to negali būti įsigyjami / perkami viešojo pirkimo būdu.

7. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Vyriausybei priimant 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimą Nr. 1318 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 13, 14 ir 15 dalių nuostatų įgyvendinimo“ pakeitimo“, kuriuo į BVPŽ kodų sąrašą be kita ko, buvo įtrauktas ir kodas 38582000 – Rentgeno kontrolės įrenginiai, taip pat prieš priimant kitus šiame sprendime minimus Vyriausybės nutarimus bei VPĮ pakeitimus / papildymus, neabejotinai teisės aktų nustatyta tvarka buvo atliekama jų teisėtumo patikra atitikties Konstitucijai bei kitiems teisės aktams prasme.

8. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, teismai nėra įpareigoti kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, jei šalių keliamas ES teisės klausimas nėra aktualus, t. y. jei nagrinėjamos bylos sprendimas nepriklauso nuo ESTT pateikto išaiškinimo ES teisės klausimu. Tais atvejais, kai Europos Sąjungos teisės taikymas yra akivaizdus ir dėl jo nekyla jokių pagrįstų abejonių, teismas neturi kreiptis dėl prejudicinio sprendimo. Kilus neaiškumų dėl Europos Sąjungos teisės aiškinimo, tik teismas, kurio sprendimai pagal nacionalinę teisę negali būti toliau apskundžiami teismui, privalo kreiptis dėl teisės išaiškinimo į ESTT (ESTT 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimas byloje Joao Filipe Ferreira da Silva e Brito ir kt. prieš Estado portugus, C-160/14, ECLI:EU:C:2015:565). Šiuo konkrečiu atveju teismai iš esmės turi diskrecijos teisę patys nuspręsti, ar nacionalinio teismo nagrinėjamoje byloje, siekiant tinkamai išspręsti bylą, reikia atsakyti į Europos Sąjungos teisės klausimus ar ne.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Ieškovės apeliaciniame skunde prašo:

9.1. Sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į ESTT su prašymu pateikti prejudicinį sprendimą: 1) Ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 54, 56 ir 62 straipsniams bei Europos Parlamento ir Tarybos 2014 m. vasario 26 d. direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, 15 straipsnio 3 dalies nuostatoms neprieštarauja tokios nacionalinės teisės nuostatos (kaip nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarime Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 13, 14 ir 15 dalių nuostatų įgyvendinimo“), pagal kurias valstybė narė gali visų ir bet kurių trečiosios valstybės narės ūkio subjektų atžvilgiu taikyti ribojimą dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, netaikydama mažiau ribojančių priemonių (pvz., neatlikdama individualaus kiekvieno ūkio subjekto vertinimo?; 2. Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, kokių Europos Sąjungos teisėje įtvirtintų kriterijų ir sąlygų privalo laikytis valstybė narė, nustatydama tokius ribojimus? 3. Ar SESV 54, 56 ir 62 straipsnių ir TVPP reglamento 3 straipsnio nuostatoms neprieštarauja VPĮ 37 straipsnio 9 dalies 1 punktas bei 47 straipsnio 9 dalies nuostatos, kiek tai susiję su kontroliuojančio asmens sąvoka ir teise perkančiajam subjektui vertinti tiekėją ar jo siūlomų prekių gamintoją kontroliuojantį asmenį?

9.2. Sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimas Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 13, 14 ir 15 dalių nuostatų įgyvendinimo“ neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio ir VPĮ 92 straipsnio 14 dalies normoms:

9.2.1. Konstitucinio teisinės valstybės principo ir procedūriniu (pagal nutarimo priėmimo tvarką) atžvilgiu – tiek, kiek nutarimu į bendrąjį viešųjų pirkimų žodyno kodų sąrašą įtrauktos kategorijos 551 (bagažo tikrinimo įrenginiai), 552 (rentgeno kontrolės įrenginiai), nors toks įtraukimas neatitinka Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 patvirtintos „Nacionalinio saugumo strategijos“.

9.2.2. Konstitucijos 29 straipsnio ir VPĮ 17 straipsnyje įtvirtinto lygiateisiškumo principo ir draudimo diskriminuoti atžvilgiu – tiek, kiek nutarimo nuostatos dėl kategorijų 551 (bagažo tikrinimo įrenginiai), 552 (rentgeno kontrolės įrenginiai) įtrauktos į šį poįstatyminį aktą tik dėl konkretaus tiekėjo (tai eksplicitiškai nurodyta nutarimo teikime), siekiant užkirsti kelią šiam tiekėjui dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

9.2.3. Konstitucijos 46 straipsnio ir Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio atžvilgiu – tiek, kiek nutarimo nuostatos, ribodamos ūkio subjektų galimybę dalyvauti Lietuvos Respublikoje vykdomuose viešuosiuose pirkimuose grėsmės nacionalinio saugumo pagrindu (nepaisant to, kad tokios grėsmės konkretaus tiekėjo atveju nėra individualizuotos, nustatytos ir įrodytos) pažeidžia ūkinės veiklos laisvę ir sąžiningos konkurencijos principą.

9.2.4. Konstitucijos 46 straipsnio atžvilgiu – tiek, kiek VPĮ 37 straipsnio 9 dalyje bei 47 straipsnio 9 dalyje ir 92 straipsnio 14 dalyje numatyta galimybė taikyti ribojimus viešajame pirkime dalyvauti tiekėjui, kurį kontroliuojantis asmuo yra įtrauktas į Vyriausybės nutarimo taikymo apimtį.

9.3. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 27 d. sprendimą ir ieškovų ieškinį patenkinti visiškai – pripažinti negaliojančiomis ir panaikinti Pirkimo dokumentų 2.7.1 ir 2.7.3 papunkčių, Nacionalinio saugumo reikalavimų atitikties deklaracijos (Konkurso sąlygų 4 priedas) ir kitų Pirkimo dokumentų sąlygų nuostatas, kiek jos yra susijusios su draudimu dalyvauti Pirkime tiekėjui (-ams), jeigu tiekėją ar jo siūlomų prekių gamintoją kontroliuojantis asmuo yra registruotas VPĮ 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose.

Žemesnės instancijos teismas

1. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Pirmosios instancijos teismas tik paviršutiniškai aptarė keletą su VPĮ ir poįstatyminiais teisės aktais susijusių normų, tačiau nevertino jų taikymo tiesiogiai taikomos Europos Sąjungos teisės atžvilgiu, jų atitikties Europos Sąjungos teisei ir Lietuvos Respublikos konstitucinei teisei, todėl sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) reikalavimų, kadangi nėra atsakyta į esminius bylos klausimus, neaptarta didelė dalis ieškinio argumentų, nepateikta jokia teisinio vertinimo analizė Europos Sąjungos teisės ir Lietuvos Respublikos konstitucinės teisės atžvilgiu.

10.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, neįvertino, kad ieškovės atitinka visas ES nustatytus reikalavimus tiekėjams. Nevertindamas nacionalinio reguliavimo atitikties ES teisės aktų reikalavimams, pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą (kadangi nenustatė, jog naikintinomis Pirkimo sąlygomis pažeidžiamos ES teisės normos ir tiekėjo interesai).

10.3. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas teisingai išnagrinėti bylą, turėjo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo. Tačiau vietoje to, kad išsiaiškintų nacionalinės teisės atitiktį ES teisei, pirmosios instancijos teismas ne tik neaptarė ir neanalizavo ginčui aktualių ES teisės nuostatų, tačiau pasirinko taikyti tik nacionalinės teisės (VPĮ ir Vyriausybės nutarimo) normas. Tokiu būdu teismas ne tik pažeidė tiekėjo teises, bet ir neteisingai išsprendė bylą, atsisakydamas taikyti ginčui aktualias normas (ir dėl šių normų taikymo ginčo santykiui pateikti savo vertinimą).

10.4. Ieškovė UAB „Inta“ vykdo savo veiklą Lietuvoje, o prekių gamintoja ieškovė Nuctech vykdo savo pagrindinę veiklą Lenkijoje, todėl Europos Sąjungos valstybių narių institucijos negali teisėtai nagrinėti ir Kinijos Liaudies Respublikos piliečių arba Nuctech Hong Kong / Pekinas nuosavybės ir kontrolės. Tai yra SESV 54, 56 ir 62 straipsnių nurodytų normų taikymo pasekmė, kuri atsispindi TVPP reglamento 3 straipsnio nuostatose. Naikintinomis Pirkimo sąlygomis atsakovas TVPP reglamento nuostatas pažeidžia, tokį pažeidimą lemtų ir netinkamas nacionalinės teisės taikymas.

Žemesnės instancijos teismas

10.5. Pirmosios instancijos teismas neįvertino ginčo teisiniam santykiui taikytinų konstitucinės teisės nuostatų, objektyviai ir išsamiai neįvertino būtinybės kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu įvertinti atsakovo nurodytų teisės aktų atitiktį konstituciniams įstatymo viršenybės, lygiateisiškumo, diskriminavimo draudimo, sąžiningos konkurencijos ir ūkinės veiklos laisvės, teisinės valstybės principų.

Atsiliepimas

1. Atsakovas atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Atsakovas Pirkimo sąlygas parengė vadovaudamasis VPĮ ir susijusiais poįstatyminiais teisės aktais, turėdamas prievolę ir pareigą taikyti VPĮ 37 straipsnio 9 dalių ir 47 straipsnio 9 dalies nuostatas. Ginčijamų Pirkimo sąlygų 2.7.1 ir 2.7.3 papunkčių, Nacionalinio saugumo reikalavimų atitikties deklaracijos (konkurso sąlygų 4 priedas) nuostatos yra nustatytos pagrįstai ir teisėtai, parengtos vadovaujantis galiojančiais teisės aktais.

11.2. Atsakovas turėjo pareigą ir visiškai teisėtai ir pagrįstai viešojo pirkimo sąlygose, o konkrečiai jų 2.7.1 ir 2.7.3 papunkčiuose, 4 priede įtvirtino atitinkamas nuostatas, užtikrinančias, kad tiekėjo siūloma mobilios rentgeno kontrolės sistema nekeltų grėsmės nacionaliniam saugumui, atitinkamai draudžiančias pirkime tiekėjams siūlyti prekes, kurių gamintojai ar juos kontroliuojantys asmenys registruoti minėtame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose bei teikti paslaugas, jei tokių paslaugų teikimas būtų vykdomas iš minėtame sąraše nurodytų valstybių ar teritorijų, kurie laikomi keliančiais grėsmę nacionaliniam saugumui ir dėl to, negali būti įsigyjami / perkami viešojo pirkimo būdu. Ieškovių kvestionuojamos Pirkimo sąlygų nuostatos, negali būti laikomos neteisėtomis ir dėl to naikintinomis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

1. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį ribas.

2. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

3. Atsakovas 2023 m. sausio 18 d. paskelbė ir atviro konkurso būdu vykdo tarptautinį viešąjį pirkimą „Rentgeno kontrolės sistema Vilniaus teritorinės muitinės kelio postams pirkimas“.

4. Apeliantės, susipažinusios su Pirkimo sąlygomis, 2023 m. sausio 23 d. pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją dėl Pirkimo sąlygų 2.7.1., 2.7.2 papunkčių, Pirkimo sąlygų 4 priedo „Nacionalinio saugumo reikalavimų atitikties deklaracija“ panaikinimo / pripažinimo negaliojančiomis, kuri perkančiosios organizacijos 2023 m. vasario 3 d. raštu buvo atmesta, kaip nepagrįsta.

5. Pirkimo sąlygų 2.7.1 papunktyje nustatyta, kad tiekėjo siūlomos prekės neturi kelti grėsmės nacionaliniam saugumui – vadovaujantis VPĮ 37 straipsnio 9 dalies 1 punktu, prekių gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo negali būti registruoti (jeigu gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra fizinis asmuo – nuolat gyvenantys ar turintys pilietybę) VPĮ 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose.

6. Pirkimo sąlygų 2.7.2 papunktyje nustatyta, kad tiekėjo siūlomos teikti paslaugos neturi kelti grėsmės nacionaliniam saugumui – vadovaujantis VPĮ 37 straipsnio 9 dalies 2 punktu, paslaugų teikimas neturi būti vykdomas iš VPĮ 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytų valstybių ar teritorijų.

7. Pirkimų sąlygų 2.7.3 papunktyje nustatyta, kad tiekėjas negali turėti interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui – vadovaujantis VPĮ 47 straipsnio 9 dalyje, jis pats, jo subtiekėjai ar ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasis ar juos kontroliuojantys asmenys neturi būti registruoti (jeigu fizinis asmuo – nuolat gyvenantis ar turintis pilietybę) VPĮ 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose.

8. Pagal Pirkimo sąlygų 6.16.8 papunktį, į tiekėjo pasiūlymą sudarančių duomenų IR dokumentų visumą, be kita ko, įeina ir tiekėjo užpildyta, Pirkimo sąlygų 4 priede pateikta „Nacionalinio saugumo reikalavimų atitikties deklaracija“, kurios tipinė forma patvirtinta VPT direktoriaus 2022 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1A-233, ir kurioje tiekėjas patvirtina, jog atitinka aukščiau nurodytus pirkimo dokumentuose (Pirkimo sąlygų 2.7.1–2.7.3 papunkčiuose) keliamus nacionalinio saugumo reikalavimus.

9. Apeliantės – Lietuvoje registruota įmonė UAB „Inta“ ir Lenkijos Respublikoje registruota įmonė Nuctech Warsaw Company Limited Sp. Z o.o., kurią kontroliuojantis asmuo yra registruotas Kinijos Liaudies Respublikoje.

10. Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 13, 14 ir 15 dalių nuostatų įgyvendinimo“, taip pat Vyriausybės 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1318 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 13, 14 ir 15 dalių nuostatų įgyvendinimo pakeitimo“ kaip tik ir yra patvirtinti: 1) viešojo pirkimo objektų, apie kuriuos kalbama VPĮ 37 straipsnio 9 dalyje ir 47 straipsnio 9 dalyje, BVPŽ kodų sąrašas, ir be kita ko (tarp kitų dar 77 objektų) šio sąrašo 552 papunktyje nurodytas BVPŽ kodas 38582000-8 - „Rentgeno kontrolės įrenginiai“; 2) valstybių ar teritorijų, kurių tiekėjai, subtiekėjai, ūkio subjektai, kurių pajėgumais yra remiamasi, gamintojai, techninės ar programinės įrangos priežiūrą ar palaikymą vykdantys asmenys ar juos kontroliuojantys asmenys nelaikomi patikimais, sąrašas, ir be kita ko, šiame sąraše nurodyta Kinijos Liaudies Respublika (išskyrus Taivano provinciją).

Dėl Pirkimo sąlygų, apribojančių tiekėjo galimybę pateikti pasiūlymą

11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas yra ypatingos svarbos informacinės struktūros valdytojas, o Pirkimo objektas – mobili rentgeno kontrolės sistema Vilniaus teritorinės muitinės kelio postams, nurodytas pirkimo objekto pagrindinis BVPŽ kodas – 38582000 – Rentgeno kontrolės įrenginiai, t. y. pirkimo objektas ir jo kodas patenka į VPĮ 92 straipsnio 13 dalyje bei minėtuose Vyriausybės nutarimuose nurodytų BVPŽ kodų sąrašą. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas turėjo pareigą ir visiškai teisėtai ir pagrįstai ginčo viešojo pirkimo sąlygose (2.7.1–2.7.3 papunkčiuose) įtvirtino atitinkamas nuostatas, užtikrinančias, kad tiekėjo siūloma mobilios rentgeno kontrolės sistema (prekės, paslaugos) nekeltų grėsmės nacionaliniam saugumui, atitinkamai draudžiančias pirkime tiekėjams siūlyti prekes, kurių gamintojai ar jį kontroliuojantys asmenys registruoti minėtame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose bei teikti paslaugas, jei tokių paslaugų teikimas būtų vykdomas iš minėtame sąraše nurodytų valstybių ar teritorijų, kurie, kaip jau minėta sprendime aukščiau, savaime laikomi keliančiais grėsmę nacionaliniam saugumui ir dėl to, negali būti įsigyjami / perkami viešojo pirkimo būdu.

12. Apeliančių vertinimu pirmosios instancijos teismas paviršutiniškai aptarė keletą su VPĮ ir poįstatyminiais teisės aktais susijusių normų, tačiau nevertino jų taikymo tiesiogiai taikomos Europos Sąjungos teisės atžvilgiu, jų atitikties Europos Sąjungos teisei ir Lietuvos Respublikos konstitucinei teisei, t. y. teismas neatsakė į esminius bylos klausimus, neaptarė dalies ieškinio argumentų, nepateikė teisinio vertinimo Europos Sąjungos teisės ir Lietuvos Respublikos konstitucinės teisės atžvilgiu. Apeliantės ginčydamos Pirkimų sąlygų 2.7.1, 2.7.3 papunkčius, Pirkimo sąlygų 4 priedą „Nacionalinio saugumo reikalavimų atitikties deklaracija“, savo reikalavimą grindė aplinkybe, kad Pirkimo sąlygose nepagrįstai ir neteisėtai yra nustatytas tiekėjui eliminacinis reikalavimas, kuris pažeidžia Europos Sąjungos teisės aktus ir Konstituciją. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje ginčas iš esmės kilo dėl ginčijamų Pirkimo sąlygų, kuriose įtvirtintas draudimas dalyvauti Pirkime tiekėjui (-ams), jeigu tiekėją ar jo siūlomų prekių gamintoją kontroliuojantis asmuo yra registruotas VPĮ 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose, teisėtumo.

13. Kasacinis teismas, aiškindamas pirkimo objektui keliamų reikalavimų nustatymą reglamentuojančias teisės normas, yra nurodęs, kad perkančiosioms organizacijoms pripažįstama teisė nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektą apibūdinančius reikalavimus, kurie, perkančiosios organizacijos nuomone, yra būtini siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties įvykdymą, tačiau ši jos diskrecija yra ribojama viešųjų pirkimų principų, kurie negali būti pažeisti, taip pat draudimo dirbtinai riboti konkurenciją bei VPĮ nurodytų pirkimo objekto apibūdinimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017). Taigi perkančiosios organizacijos, siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų ir laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, jog šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija. Tik taip veikdamos perkančiosios organizacijos turi teisę nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015).

14. Konkurenciją riboja pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams; perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas; tokiu įrodymu gali būti ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektą, specifinė paskirtis, arba tai, kad aukštą reikalavimą pateisina viešojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-415/2015).

15. Pagal VPĮ 37 straipsnio 8 dalį perkančioji organizacija, veikianti gynybos srityje, valdanti ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą ar veikianti srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, rengdama su nacionaliniu saugumu susijusių pirkimų technines specifikacijas, reikalauja, kad tiekėjo siūlomos prekės (įskaitant jų gamintojus), paslaugos ar darbai nekeltų grėsmės nacionaliniam saugumui. Perkančiosios organizacijos turi pareigą visapusiškai išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas (VPĮ 47 straipsnio 1 dalis).

16. VPĮ 37 straipsnio, reglamentuojančio reikalavimus, keliamus techninei specifikacijai, 9 dalyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija, veikianti gynybos srityje, valdanti ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą, veikianti srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, ar įrašyta į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą, atlikdama pirkimus, kurių objektas apima šio įstatymo 92 straipsnio 13 dalyje numatytame sąraše nurodytų BVPŽ kodų prekes ar paslaugas, laiko, kad prekės ar paslaugos kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, kai: 1) prekių gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra registruoti (jeigu gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra fizinis asmuo – nuolat gyvenantis ar turintis pilietybę) šio įstatymo 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose; 2) paslaugų teikimas būtų vykdomas iš šio įstatymo 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytų valstybių ar teritorijų. Pagal VPĮ 39 straipsnio 3 dalį perkančioji organizacija, tikrindama pasiūlymo atitiktį šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalies reikalavimams, iš tiekėjo reikalauja pateikti Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytos formos atitikties deklaraciją.

17. VPĮ 47 straipsnio, reglamentuojančio tiekėjų kvalifikacijos nustatymą, 9 dalyje įtvirtinta, kad Perkančioji organizacija, veikianti gynybos srityje, valdanti ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą, veikianti srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, ar įrašyta į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą, atlikdama pirkimus, kurių objektas apima šio įstatymo 92 straipsnio 13 dalyje numatytame sąraše nurodytų BVPŽ kodų prekes ar paslaugas, laiko, kad tiekėjas turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, ir draudžia pirkime dalyvauti tiekėjams, jų subtiekėjams ar ūkio subjektams, kurių pajėgumais remiamasi, kurie patys ar juos kontroliuojantys asmenys yra registruoti (jeigu tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, ar kontroliuojantis asmuo yra fizinis asmuo – nuolat gyvenantis ar turintis pilietybę) šio įstatymo 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose.

18. VPĮ 92 straipsnio 13 dalyje įtvirtinta, kad Vyriausybė, įvertinusi pirkimo sutarties vykdymo metu galinčias kilti su nacionaliniu saugumu susijusias technologines rizikas, tvirtina pirkimo objektų, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalyje ir 47 straipsnio 9 dalyje, BVPŽ kodų sąrašą. VPĮ 92 straipsnio 14 dalyje įtvirtinta, kad Vyriausybė, atsižvelgdama į Nacionalinio saugumo strategijoje nurodytas grėsmes, tvirtina valstybių ar teritorijų, kurių tiekėjai, jų subtiekėjai, ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, gamintojai, techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantys asmenys ar juos kontroliuojantys asmenys nelaikomi patikimais, sąrašą.

19. Jei perkančioji organizacija veikia gynybos srityje, valdo ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą, veikia srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, ar yra įrašyta į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą, atliekamo viešojo pirkimo objektas yra Vyriausybės teisės aktų nustatyta tvarka sudarytame pirkimo objektų sąraše, kuriems suteikti atitinkami BVPŽ kodai, turi imperatyvią pareigą viešojo pirkimo sąlygose numatyti reikalavimus, užtikrinančius, kad perkamos prekės ir (ar) paslaugos nekeltų grėsmės nacionaliniam saugumui. Įstatymo leidėjas pripažįsta, kad tiekėjo teisės dalyvauti Pirkime ribojamos pagrįstai, atsižvelgiant į galimą grėsmę valstybės saugumo interesams, kai prekių gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra registruoti ir (arba) paslaugų teikimas būtų vykdomas iš Vyriausybės teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintame sąraše esančių valstybių ar teritorijų, kurių tiekėjai, jų subtiekėjai, ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, gamintojai, techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantys asmenys ar juos kontroliuojantys asmenys nelaikomi patikimais.

20. Šiuo konkrečiu atveju atsakovas yra įrašytas į Saugiojo valstybinio duomenų perdavimo tinklo naudotojų sąrašą, patvirtintą Vyriausybės 2018 m. sausio 3 d. nutarimu Nr. 27 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo įgyvendinimo saugiojo valstybinio duomenų perdavimo tinklo srityje“. Pirkimo sąlygose nurodyta, kad Pirkimo objektas – Rentgeno kontrolės įrenginiai, kurių pagrindinis BVPŽ kodas – 38582000. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimu patvirtintame Viešojo pirkimo objektų, nurodytų VPĮ 37 straipsnio 9 dalyje ir 47 straipsnio 9 dalyje, Bendrojo viešųjų pirkimų žodyno kodų sąraše, eilės Nr. 551, yra įrašyti – Rentgeno kontrolės įrenginiai (BVPŽ kodas – 38582000-8). Vyriausybė, įgyvendindama jai įstatymo suteiktus įgaliojimus, rentgeno kontrolės įrenginius įtraukė į sąrašą prekių, kurių įsigijimas suponuoja perkančiajai organizacijai pareigas, numatytas VPĮ 37 straipsnio 9 dalyje, VPĮ 39 straipsnio 3 dalyje ir 47 straipsnio 9 dalyje, todėl atsakovas privalėjo vykdyti Pirkimo paskelbimo metu galiojančius teisės aktus, taigi, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, teisėtai ir pagrįstai numatė Ginčijamas Pirkimo sąlygų nuostatas, kiek jos yra susijusios su draudimu dalyvauti Pirkime tiekėjui (-ams), jeigu tiekėją ar jo siūlomų prekių gamintoją kontroliuojantis asmuo yra registruotas VPĮ 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose.

21. Pažymėtina, kad atsakovas poreikį Pirkimo sąlygose nustatyti reikalavimą dėl įrangos atitikimo nacionaliniam saugumui grindė Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 13, 14 ir 15 dalių nuostatų įgyvendinimo“, taip pat Vyriausybės 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1318 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 13, 14 ir 15 dalių nuostatų įgyvendinimo pakeitimo“, t. y. atsakovas, sudarydamas ir patvirtindamas Pirkimo sąlygas imperatyviai įgyvendino valstybės politiką siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą. Be to, planuojama įsigyti rentgeno įranga bus naudojama prie Lietuvai nedraugiškos valstybės (Baltarusijos) sienos, kuri palaiko glaudžius ekonominius santykius su Kinija, kurioje registruotas juridinis asmuo iš esmės būtų galutinis naudos gavėjas apeliantėms laimėjus Pirkimą ir sudarius Pirkimo sutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovui Pirkimu įsigijus apeliančių siūlomą, įrangą nebūtų užtikrintas nacionalinis saugumas, nes Lietuvai nedraugiškos valstybės galėtų daryti neigiamą įtaką planuojamos įsigyti rentgeno įrangos darbui arba neleistinai rinkti informaciją, susijusią su krovinių gabenimu per Lietuvą.

22. Apeliančių vertinimu pirmosios instancijos teismas iš esmės nepasisakė dėl jų argumentų procesiniuose dokumentuose, kad Pirkimo sąlygose nustatyti ribojimai neleistinai riboja jų, kaip Europos Sąjungos juridinių asmenų verslo, ūkinės veiklos, prekių judėjimo laisves bei galimybes, nes nacionalinių teisės aktų nuostatos prieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams, taip pat nepagrįstai netenkino prašymo sustabdyti bylą ir kreiptis į ESTT bei Konstitucinį Teismą su ieškinyje nurodytais prašymais, todėl analogiškus prašymus suformulavo apeliaciniame skunde.

23. Pagal Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 4 priedo „Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašas“ 1 dalies h punktą Saugusis valstybinis duomenų perdavimo tinklas yra infrastruktūra, turinti strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui užtikrinti. Vyriausybė, kuri pagal Konstituciją garantuoja valstybės saugumą ir viešąją tvarką, 2018 m. sausio 3 d. nutarimu Nr. 27 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo įgyvendinimo saugiojo valstybinio duomenų perdavimo tinklo srityje“ įrašė atsakovą į Saugiojo valstybinio duomenų perdavimo tinklo naudotojų sąrašą. Įvertinusi pirkimo sutarties vykdymo metu galinčias kilti su nacionaliniu saugumu susijusias technologines rizikas (VPĮ 92 straipsnio 13 dalis), Vyriausybė 2022 m. kovo 30 d. nutarimu Rentgeno kontrolės įrenginius (Pirkimo objektą) įrašė į sąrašą prekių, kurios kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Atsižvelgdama į Nacionalinio saugumo strategijoje nurodytas grėsmes (VPĮ 92 straipsnio 14 dalis), Vyriausybė 2022 m. kovo 30 d. nutarimu patvirtino valstybių ar teritorijų, kurių tiekėjai, jų subtiekėjai, ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, gamintojai, techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantys asmenys ar juos kontroliuojantys asmenys nelaikomi patikimais, sąrašą.

24. Vyriausybės 2022 m. kovo 2 d. nutarimo Nr. 169 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 17, 25, 27, 35, 37, 39, 46, 47, 51, 90 ir 92 straipsnių pakeitimo, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 2, 29, 37, 39, 48, 50, 52, 98 ir 100 straipsnių pakeitimo ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 4, 6, 17, 24, 34, 40, 44 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymų projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ priede – Aiškinamajame rašte nurodyta, kad paminėtų VPĮ straipsnių pakeitimo rengimą paskatino būtinybė papildyti viešųjų pirkimų procedūras reglamentuojančius teisės aktus kriterijais, kurie leistų valdyti rizikas, kylančias nacionaliniam saugumui dėl nesaugių (nepatikimų) informacinių technologijų naudojimo nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiose įmonėse, gynybos srityje veikiančiose organizacijose, ypatingos svarbos informacinėse infrastruktūrose ir Saugiojo valstybinio duomenų perdavimo tinklo naudotojuose; VPĮ pakeitimai parengti įgyvendinant Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 238.1 papunktyje nurodytą siekį užtikrinti, kad valstybės institucijose ir nacionalinio saugumo požiūriu svarbiuose sektoriuose, įskaitant 5G infrastruktūrą, nebūtų naudojamos nepatikimų gamintojų technologijos ir įranga, bei Nacionalinio saugumo strategijos uždavinį užtikrinti, kad YSII bei valstybės informaciniuose ištekliuose būtų naudojama tik patikimų gamintojų įranga; grėsmę siekiama sumažinti, atsižvelgiant ir į karinius veiksmus Ukrainoje ir į tai, kad šiandieninė situacija kelia ypatingą grėsmę Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams.

25. Iš aiškinamojo rašto matyti, kad ribojimas galimybių tam tikriems subjektams dalyvauti Pirkimuose įstatymo leidėjo pateisinamas siekiu valdyti rizikas, kylančias nacionaliniam saugumui dėl nesaugių (nepatikimų) informacinių technologijų naudojimo nacionaliniam saugumui užtikrinti, be kita ko, Saugiojo valstybinio duomenų perdavimo tinklo naudotojuose, įvertinus pasirinktų priemonių proporcingumą (t. y. priemonių tikslingumą, būtinumą, tai, kad šiomis priemonėmis nebus padaryta neproporcinga žala, palyginti su galima žala nacionalinio saugumo interesams), tikslingumą (t. y. pakankamumą ir tinkamumą, neleidžiant pirkimuose dalyvauti tiekėjams, kurie yra iš Lietuvos valstybei grėsmę keliančių valstybių; patys svarbiausi Lietuvos valstybės nacionaliniam saugumui subjektai galės efektyviai kontroliuoti įsigyjamų prekių ir jas tiekiančių subjektų kilmę bei įsitikinti tiekimo grandinės patikimumu), būtinumą (neviršija to, kas nustatyta tikslui pasiekti; išimtinai susiję su siekiu apsaugoti tik pačių svarbiausių perkančiųjų organizacijų informacinę infrastruktūrą; reikalavimai taikomi ne visoms, o tik toms perkančiosioms organizacijoms, kurių informacinėse ar ryšių sistemose įvykę kibernetiniai incidentai gali sukelti didžiausią žalą nacionalinio saugumo interesams; priemonės taikomos tik tiems pirkimo objektams, kuriuos naudojant gali būti sukuriamas perkančiosios organizacijos pažeidžiamumas ir galimybė kilti kibernetinėms grėsmėms; pirkimo objektus atrenkant įvertinus technologines rizikas, ar konkrečios kategorijos prekės ir paslaugos galėtų, jei būtų įsigytos iš nepatikimo šaltinio, sukelti riziką, kad tai bus išnaudojama priešiškų valstybių, priemonės taikant tik tų valstybių ar teritorijų tiekėjams, kurios kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui). Aiškinamajame rašte nurodoma, kad šiomis priemonėmis nebus sukuriama neproporcinga žala, palyginti su galima žala nacionalinio saugumo interesams, nors siūlomais įstatymų pakeitimais ir bus apribojama asmenų iš keleto grėsmę keliančių valstybių teisė dalyvauti tam tikruose viešuosiuose pirkimuose, taip bus išvengiama didelio masto žalos, kuri galėtų kilti, jei kibernetinio saugumo spragos, sukurtos naudojant nepatikimą įrangą ar paslaugas, būtų išnaudojamos priešiškų valstybių.

26. Aiškinamajame rašte taip pat paaiškinta, kad VPĮ 37 ir 47 straipsniuose nustatytus apribojimus taip pat siūloma praplėsti taip pat ir kontroliuojantiems asmenims, nes galiojančiame įstatyme nustatytas apribojimas neleisti dalyvauti tiekėjams nėra pakankamas ir neleidžia visiškai įsitikinti, kad tiekiamos prekės ar paslaugos yra tiekiamos iš patikimo tiekėjo. Tokiu būdu įstatymo leidėjas siekia išvengti tokių atvejų, kai Europos Sąjungos teritorijoje yra įsteigiami juridiniai asmenys, kurie tarpininkauja siekdami išvengti patikros dėl nacionalinio saugumo interesų, taip pat papildomų subjektų įtraukimas leis tinkamai įvertinti naudojamų finansinių išteklių kilmę bei identifikuoti galutinius naudos gavėjus.

27. Aiškinamajame rašte pažymėta, kad valstybių, kurių tiekėjai būtų laikomi nepatikimais, sąrašas sudaromas, remiantis 2021 m. gruodžio 16 d. atnaujinta Nacionalinio saugumo strategija, kurioje aukščiausia įstatymų leidžiamosios valdžios institucija yra nedviprasmiškai deklaravusi Lietuvos saugumo situaciją, grėsmes ir valstybes, kurios tą grėsmę sukelia. Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 patvirtintos Nacionalinio saugumo strategijoje, be Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos, Rusijos Federacijos aneksuoto Krymo, Moldovos Respublikos Vyriausybės nekontroliuojamos Padniestrės teritorijos, Sakartvelo Vyriausybės nekontroliuojamos Abchazijos ir Pietų Osetijos teritorijos, prie nepatikimų tiekėjų priskiriama ir Kinijos Liaudies Respublika (išskyrus Taivano provinciją). Nacionalinio saugumo strategijos 2 punkte nurodyta, kad Tarptautinė sistema tampa vis sunkiau prognozuojama dėl pastaraisiais metais išryškėjusių globalių ir regioninių procesų. Stiprėjant autoritarinių ir demokratinių valstybių priešpriešai, autoritarinės valstybės, visų pirma Rusijos Federacija ir Kinijos Liaudies Respublika, kelia naujus iššūkius Vakarų demokratinėms valstybėms, jų partneriams ir visai euroatlantinei bendrijai. Lietuvos Respublika turi prisitaikyti prie pokyčių pasaulyje ir regione, gebėti veikti mažiau prognozuojamoje aplinkoje, efektyviau bendradarbiauti su sąjungininkais ir partneriais bei didinti valstybės ir visuomenės atsparumą kylančioms grėsmėms. Nacionalinio saugumo strategijos 17 punkte nurodyta, kad Kinijos Liaudies Respublikos ekonominės ir karinės galios augimas, ambicijos perkurti tarptautinę tvarką ir vis agresyvesnis to siekimas tampa svarbiausia geopolitinės konkurencijos ir augančios įtampos tarp demokratinių ir autoritarinių valstybių ašimi. Kinijos Liaudies Respublikos komunistinė ideologija prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintoms vertybėms ir kartu valstybės nacionaliniams interesams. Europoje Kinijos Liaudies Respublika savo pozicijas daugiausia stiprina kurdama ekonominę ir technologinę priklausomybę. Ši valstybė remia privataus kiniško verslo plėtrą Vakaruose, tuo pačiu įpareigodama jį veikti jos naudai, įskaitant neteisėtą duomenų rinkimą ir perdavimą jos vyriausybei. Tai sudaro prielaidas stabdyti Vakarų valstybių ekonominę ir technologinę pažangą, ardyti vienybę ir mažinti savarankiškumą, šnipinėti, todėl šios tendencijos kelia grėsmę viso demokratinio pasaulio saugumui.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas argumentuotai pasisakė, kad prieš Vyriausybei priimant 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimą Nr. 1318 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 13, 14 ir 15 dalių nuostatų įgyvendinimo“ pakeitimo“, kuriuo į BVPŽ kodų sąrašą be kita ko, buvo įtrauktas ir kodas 38582000 – Rentgeno kontrolės įrenginiai, teisės aktų nustatyta tvarka buvo atliekama jų teisėtumo patikra atitikties Konstitucijai bei kitiems teisės aktams. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo abejoti dėl VPĮ bei Vyriausybės nutarimo atitikties Konstitucijai, nes nurodytais teisės aktais buvo siekiama sumažinti grėsmę nacionaliniam saugumui. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas nurodyta anksčiau, pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai dėl esminių ginčo aplinkybių, kad Pirkimo sąlygose keliami reikalavimai buvo reikalingi ir išskirtinai pagrįsti perkamo objekto pobūdžiu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė parengė tinkamas Pirkimo sąlygas. Vien apeliančių subjektyvus ir abstraktus situacijos interpretavimas, neįvertinus Pirkimo objekto ir jo specifikos, nesudaro pagrindo Pirkimo sąlygose numatytus reikalavimus dėl įrangos atitikties nacionaliniam saugumui pripažinti neteisėtais.

Dėl kreipimosi į ESTT dėl prejudicinio sprendimo

29. Pirmosios instancijos teismas netenkino apeliantų prašymo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo. Teismo vertinimu, byloje buvo sprendžiamas klausimas tik dėl nacionalinės teisės normų, įtvirtintų VPĮ ir Vyriausybės nutarimuose, taikymo, o nacionalinės valstybių narių teisės aiškinimas pagal bendrąją taisyklę nėra prejudicinio sprendimo dalykas. Apeliantai apeliaciniu skundu prašo kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, atsakant į klausimus, ar valstybė narė gali visų ir bet kurių trečiosios valstybės narės ūkio subjektų atžvilgiu taikyti ribojimą dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, netaikydama mažiau ribojančių priemonių.

30. Pagal CPK 3 straipsnio 5 dalį teismas, kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad sprendimas byloje būtų priimtas, turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti dėl to preliminarų nutarimą.

31. Pažymėtina, kad šalies pateiktas prašymas kreiptis dėl prejudicinio sprendimo bylą nagrinėjančiam teismui nėra privalomas. Tais atvejais, kai Europos Sąjungos teisės taikymas yra akivaizdus ir dėl jo nekyla jokių pagrįstų abejonių, teismas neturi kreiptis dėl prejudicinio sprendimo. Kilus neaiškumų dėl Europos Sąjungos teisės aiškinimo, tik teismas, kurio sprendimai pagal nacionalinę teisę negali būti toliau apskundžiami teismui, privalo kreiptis dėl teisės išaiškinimo į ESTT (ESTT 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimas byloje Joao Filipe Ferreira da Silva e Brito ir kt. prieš Estado portugues, C-160/14, ECLI:EU:C:2015:565).

32. Remiantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 40¹ straipsnio 2 dalimi, tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, taip pat teismas, kuris yra galutinė instancija nagrinėjamoje byloje (kai sprendimas negali būti toliau skundžiamas), šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju privalo prašyti kompetentingos Europos Sąjungos teisminės institucijos preliminaraus nutarimo Europos Sąjungos (toliau – ir Sąjungos) teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu.

33. ESTT procedūros reglamento 94 straipsnio c punktas nustato, kad teismo prašyme priimti prejudicinį sprendimą turi būti išdėstytos priežastys, paskatinusios prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikiantį teismą kelti klausimą dėl tam tikrų Sąjungos teisės nuostatų išaiškinimo ar galiojimo, ir jo nustatytas ryšys tarp šių nuostatų bei pagrindinėje byloje taikomų nacionalinės teisės aktų.

34. Remiantis ESTT rekomendacijomis nacionaliniams teismams dėl prašymų priimti prejudicinį sprendimą pateikimo, prašymas priimti prejudicinį sprendimą turi būti teikiamas dėl Sąjungos teisės išaiškinimo ar galiojimo, o ne dėl nacionalinės teisės normų išaiškinimo ar fakto klausimų, kilusių nagrinėjant pagrindinę bylą (8 punktas). Teisingumo Teismas gali priimti sprendimą dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą tik tuo atveju, jeigu nagrinėjamoje pagrindinėje byloje taikytina Sąjungos teisė (9 punktas). Dėl prašymų priimti prejudicinį sprendimą, teikiamų dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – ir Chartija) išaiškinimo, reikia priminti, kad, remiantis Chartijos 51 straipsnio 1 dalimi, Chartijos nuostatos skirtos valstybėms narėms tik tais atvejais, kai jos įgyvendina Sąjungos teisę. Nors yra skirtingų tokio įgyvendinimo atvejų, iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai matyti, kad nagrinėjamoje pagrindinėje byloje taikoma kita nei Chartija Sąjungos teisės norma. Kadangi Teisingumo Teismas neturi kompetencijos priimti sprendimą dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, kai teisinė situacija nepatenka į Sąjungos teisės taikymo sritį, vien tokį prašymą teikiančio nacionalinio teismo nurodytomis Chartijos nuostatomis negalima pagrįsti šios kompetencijos (10 punktas).

35. Pagal Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 2 dalį Sąjunga gerbia valstybių narių lygybę prieš sutartis bei nacionalinį jų savitumą, neatsiejamą nuo pagrindinių politinių bei konstitucinių jų struktūrų, įskaitant regioninę ir vietos savivaldą. Ji gerbia esmines valstybines jų funkcijas, įskaitant valstybės teritorinio vientisumo, viešosios tvarkos bei nacionalinio saugumo užtikrinimą. Kiekviena valstybė narė išimtinai išlieka atsakinga, visų pirma, už savo nacionalinį saugumą.

36. Viešųjų pirkimų direktyvos preambulės 41 konstatuojamoje dalyje įtvirtinta, kad jokios šios direktyvos nuostatos neturėtų trukdyti nustatyti priemones, būtinas siekiant apsaugoti viešąją politiką, visuomenės moralę, visuomenės saugumą, sveikatą, žmonių ir gyvūnų gyvybę, išsaugoti augmeniją, ar imtis kitų aplinkos apsaugos priemonių, ypač atsižvelgiant į tvarų vystymąsi, arba užtikrinti jų vykdymą, su sąlyga, kad tos priemonės atitinka SESV.

37. Pagal SESV 34 straipsnį uždraudžiami kiekybiniai importo ir visos lygiaverčio poveikio priemonės, o pagal SESV 35 straipsnį – kiekybiniai eksporto apribojimai ir visos lygiaverčio poveikio priemonės. Tuo tarpu SESV 36 straipsnyje įtvirtinta, kad 34 ir 35 straipsnių nuostatos nekliudo taikyti prekių importo, eksporto ar tranzito draudimų arba apribojimų, jei jie yra pateisinami visuomenės dorovės, viešosios tvarkos arba visuomenės saugumo, žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatos bei gyvybės apsaugos, nacionalinių meno, istorijos ar archeologijos vertybių apsaugos bei pramoninės ir komercinės nuosavybės apsaugos sumetimais. Tačiau tokie draudimai arba apribojimai neturi tapti savavališka diskriminacijos priemone ar užslėptu valstybių narių tarpusavio prekybos apribojimu.

38. Iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 2 d. nutarimo Nr. 169 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 17, 25, 27, 35, 37, 39, 46,47, 51, 90 ir 92 straipsnių pakeitimo, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 2, 29, 37, 39, 48, 50, 52, 98 ir 100 straipsnių pakeitimo ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 4, 6, 17, 24, 34, 40, 44 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymų projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ ir jo priedų matyti, kad prieš priimant atitinkamus VPĮ pakeitimus, buvo vertintas jų atitikimas Viešųjų pirkimų direktyvai, šios Viešųjų pirkimų direktyvos bei VPĮ pakeitimo įstatymo projekto Atitikties lentelėje konstatuotas visiškas Viešųjų pirkimų direktyvos nuostatų perkėlimas į nacionalinę teisę, jokių neatitikimų nebuvimas. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimo atitikties apeliančių nurodytiems teisės aktams.

39. Pažymėtina, kad SESV 346 straipsnis ir su juo susiję ESTT išaiškinimai, kuriais remiasi apeliantės apeliaciniame skunde, nagrinėjamu atveju neaktualūs, nes šiame straipsnyje kalbama apie kitos kategorijos – ginklų, amunicijos ir karinės paskirties prekių, taip pat priemonių, būtinų apsaugoti gyvybinius atitinkamos valstybės narės saugumo interesus – prekybą ir gamybą, kuri yra reguliuojama pagal atskirą teisinį režimą, leidžiant nesilaikyti viešojo pirkimo sutarčių sudarymo taisyklių. Pažymėtina ir tai, kad ginčo atveju nėra taikytina Lietuvos ir Kinijos sutartis, todėl apeliančių argumentai dėl šios sutarties nuostatų pažeidimo taip pat neaktualūs ir nelemia kitokios išvados. Šiuo atveju taip pat nėra teisiškai reikšmingi apeliančių argumentai, kaip pagal TVPP reglamentą yra nustatoma ekonominės veiklos vykdytojo ar prekės kilmės šalis, nes kaip jau minėta, pagal Europos Sąjungos teisės aktus kiekviena valstybė narė išimtinai išlieka atsakinga už savo nacionalinį saugumą, todėl gali imtis priemonių nacionalinio saugumo interesų užtikrinimo.

40. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos apeliaciniam teismui, kaip negalutinei instancijai, nekyla pareiga kreiptis į ESTT. Taip pat teismai iš esmės turi diskrecijos teisę patys nuspręsti, ar nacionalinio teismo nagrinėjamoje byloje, siekiant tinkamai išspręsti bylą, reikia atsakyti į Europos Sąjungos teisės klausimus ar ne. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija tokių aplinkybių nenustatė.

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, viena iš būtinųjų kreipimosi į ESTT prielaidų yra Europos Sąjungos teisės taikymas byloje, tuo tarpu šioje byloje jokie Europos Sąjungos teisės aktai nėra taikomi. Kita būtinoji kreipimosi į ESTT prielaida yra klausimo dėl ES teisės aktų aiškinimo ar galiojimo kilimas, tačiau, ginčo santykyje netaikant Europos Sąjungos teisės aktų, nekyla ir jų aiškinimo ar galiojimo klausimas. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes ir į tai, kad kreipimasis į ESTT dėl Europos Sąjungos teisės aiškinimo nagrinėjamu atveju nėra būtinas, siekiant veiksmingai išspręsti kilusį ginčą, teisėjų kolegija apeliantų prašymo dėl kreipimosi į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą netenkina.

Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą

42. Apeliantai taip pat pateikė prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimas Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 13, 14 ir 15 dalių nuostatų įgyvendinimo“ neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio ir VPĮ 92 straipsnio 14 dalies normoms.

43. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad dalyvaujančio byloje asmens prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą bylą nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-1075/2020).

44. CPK 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus.

45. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 3 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta teismo pareiga, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams. Teismas byloje iškilusį (ar bylos šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Įstatyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017, 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-1075/2020).

46. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantės savo apeliacinį skundą grindžia motyvais, jog Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimas Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 13, 14 ir 15 dalių nuostatų įgyvendinimo“ prieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio ir VPĮ 92 straipsnio 14 dalies normoms. Taigi pačios apeliantės pateikia galimą Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 13, 14 ir 15 dalių nuostatų įgyvendinimo“ teisinį aiškinimą kaip nustatantį apribojimą tiekėjui dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Iš apeliančių prašyme išdėstytų argumentų nėra aišku, kokiu būdu kitoks VPĮ 92 straipsnio 13, 14 ir 15 dalių nuostatų išdėstymas ir papildymas, galėtų įgyvendinti Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo politiką. Taip pat pastebėtina, kad Konstitucinio Teismo funkcija yra vertinti teisės normų atitiktį Konstitucijai, o ne pateikti bylos šalių siūlomo teisės nuostatų aiškinimo konstitucingumo vertinimą.

47. CPK 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, jog įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismas klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra; įstatyme numatytas vienas pagrindas, kuomet teismas privalo kreiptis, t. y. tada, kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017).

48. Remiantis pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis ir motyvais, teisėjų kolegijai nekyla pagrįstų abejonių dėl Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 13, 14 ir 15 dalių nuostatų įgyvendinimo“ atitikties Konstitucijai, todėl apeliančių prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

Dėl procesinės bylos baigties

49. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas bei proceso teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 27 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Netenkinti ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „INTA“ ir Lenkijos Respublikoje registruotos įmonės Nuctech Warsaw Company Limited Sp. z o.o. prašymo dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismą.

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Danguolė MartinavičienėAntanas RudzinskasNeringa Švedienė