Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Rima Gudienė,

išvadą duodančios institucijos, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovei N. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės G. A. ieškinį atsakovui V. A., išvadą duodančiai institucijai, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė G. A. ir jos atstovė advokatė D. Latotina - Micevičė teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai, paaiškino, kad atsakovas V. A. yra nepilnamečio A. A. tėvas. Ji su atsakovu susituokė 2013-10-19, o iki santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) gimė sūnus. Iki 2014-08-03 gyveno kartu, po santuokos sudarymo gyveno jos močiutei N. D. priklausančiame bute, 2014 m. liepos mėnesį išvažiavo gyventi kartu su atsakovu ir vaiku pas jo mamą į (duomenys neskelbtini) rajoną. 2014 metų rugpjūčio mėnesį grįžo su vaiku gyventi pas močiutę, nes atsakovas prieš ją smurtavo. Mano, jog dėl santuokos nutraukimo yra kaltas atsakovas, kadangi dažnai vartojo alkoholinius gėrimus, žemino, skaudino ieškovę, fiziškai prieš ją smurtavo, be to, visiškai ja nesirūpino, neprisidėjo prie šeimos išlaikymo. Nurodo, jog kreditorių ir dalintino turto neturi. Išlaikymo sau nereikalauja. Nurodo, jog nepilnamečio sūnaus išlaikymui kas mėnesį reikia nemažiau kaip 700 Lt (202,73 Eur). Sūnų išlaiko ji viena iš gaunamų pašalpų, taip pat padeda ir močiutė su mama, atsakovas materialiai prie vaiko išlaikymo neprisideda, su sūnumi nebendrauja, juo nesirūpina. Dėl ūmaus atsakovo būdo, polinkio smurtauti prašo riboti atsakovo bendravimo su vaiku galimybę ir nustatyti konkrečią bendravimo tvarką dalyvaujant ieškovei. Jos pajamas sudaro tik 571,50 Lt socialinė pašalpa ir 97,50 Lt išmoka vaikui, jokio vertingo turto neturi, ją materialiai remia mama ir močiutė, iš savo gaunamų lėšų viena vaiko išlaikyti nepajėgtų. Duomenų apie atsakovo pajamas neturi.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė N. R. teismo posėdžio metu palaikė pateiktą išvadą, prašė tenkinti ieškinį. Pateikė išvadą, kad vaikas gyvena su motina, kur vaikui suteiktos tinkamos gyvenimo sąlygos, tarp motinos ir vaiko yra stiprus emocinis ryšys, todėl prašė vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Mano, kad tikslinga iš atsakovo V. A. nepilnamečio vaiko A. A. išlaikymui priteisti ieškovės prašomą išlaikymo įsiskolinimą ir išlaikymą po 400 Lt (115,85 Eur), mokamų kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, nes tokia skiriama suma leistų tenkinti vaiko poreikius. Atsižvelgiant į tai, kad byloje yra duomenų, jog atsakovas smurtavo prieš ieškovę mažamečio sūnaus akivaizdoje, sutiko su ieškovės siūloma bendravimo su vaiku tvarka .

Atsakovas V. A. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, teismo procesiniai dokumentai ir ieškinys su priedais atsakovui įteikti tinkamai, per darbovietę (60 b. l.), atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, atidėti bylos nagrinėjimą neprašė, neatvykimo į teismo posėdį priežasčių nenurodė. Atsakovui buvo išaiškinta, kad teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl santuokos nutraukimo pagrindo. Sutuoktinio pareigas numato CK 3.26 – 3.30 str., 3.35 – 3.36 str. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. CK 3.60 str. 3 d. įvardijami atvejai, kuomet yra preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jei sutuoktinis: 1) nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą; 2) yra neištikimas; 3) žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; 4) paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina, kurių nenuginčijus, bendras sutuoktinių gyvenimas dėl vieno jų kaltės gali būti pripažintas negalimu. Svarbu nustatyti, kad sutuoktinio pareigų pažeidimas yra esminis, lemiantis santuokos pasibaigimą. Tokiais atvejais būtina nustatyti faktus, leidžiančius preziumuoti vieno iš kurio sutuoktinio kaltę: neištikimybę, nelojalumą, nepagarbą, vengimą remti moraliai ir materialiai, šeimos palikimą ir nesirūpinimą ja daugiau kaip vienerius metus ir kita. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas konstatavo, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-07 nutartis Nr. 3K-7-6/2007; 2011-01-25 nutartis Nr. 3K-3-2/2011; kt.). Viena iš anksčiau nurodytų sutuoktinių pareigų – lojalumas – reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad šalys sudarė santuoką 2013-10-19 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos CMS, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (8 b. l.). Iš teisme duotų ieškovės bei liudytojų N. D. ir S. K. parodymų matyti, jog šalys šeimyninį gyvenimą kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį iki 2014 m. rugpjūčio mėnesio. Iš byloje esančios 2014-06-18 Šiaulių apylinkės teismo nutarties nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad atsakovas V. A. viešoje vietoje smurtavo prieš sutuoktinę G. A. (17-18 b. l.), iš 2014-09-02 Šakių rajono apylinkės teismo nutarimo matyti, kad atsakovas V. A. panaudojo tėvo valdžią priešingai savo mažamečio sūnaus A. A. atžvilgiu, keikėsi necenzūriniais žodžiais jo akivaizdoje, darydamas neigiamą įtaką sūnaus auklėjimui (19 b. l.). Iš 2014-09-17 Šakių rajono apylinkės teismo nutarimo matyti, kad V. A. taip pat yra baustas administracine tvarka už tai, kad būdamas neblaivus išdaužė langą, agresyviai skrėtriojo rankomis, iškeikė policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais (20-21 b. l.).

Ieškovė kaltina atsakovą esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu, t. y. fizinio smurto naudojimu ir žiauriu elgesiu su ja ir mažamečiu vaiku. Atsakovas, žinodamas apie teisme iškeltą bylą, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškinio motyvų neginčijo. Savo argumentams dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės patvirtinti ieškovė kvietė apklausti liudytojus savo mamą S. K. bei močiutę N. D..

Liudytojos N. D. teigimu, dar vestuvių išvakarėse atsakovas V. A. sumušė ieškovę, po vestuvių primušė savo mamą, ieškovę, jis nenori dirbti ir neprisideda prie savo šeimos išlaikymo, yra ūmaus būdo, impulsyvus. Šias aplinkybes žino, nes atsakovas gyveno jos namuose kartu su G. ir sūnumi. Liudytoja S. K. nurodė, kad atsakovas keldavo ranką prieš jos dukrą, grubiai elgdavosi su mažamečiais vaikais, nesupranta vaiko poreikių, su juo nebendrauja, atsakovas nedėjo jokių pastangų, kad išsaugotų šeimą.

Išklausęs šias liudytojas ir įvertinęs jų pateiktus paaiškinimus, teismas nustatė, jog liudytojos iš esmės patvirtino, jog atsakovas yra impulsyvus, ūmaus būdo, smurtaudavo prieš ieškovę, nesurūpino šeima, neprisidėjo prie šeimos finansinės gerovės. Apklaustų liudytojų parodymus patvirtina ir rašytinė byloje pateikta medžiaga. Įvertinęs ieškovės paaiškinimus, minėtus liudytojų parodymus, byloje pateiktą rašytinę medžiagą, teismas daro išvadą, jog atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, kadangi fiziškai smurtaudavo prieš sutuoktinę, darė neigiamą įtaką sūnaus auklėjimui, nesirūpino šeima. Dėl to teismas preziumuoja, jog santuoka tarp šalių nutrūko dėl atsakovo kaltės. Taip pat teismas pažymi, jog atsakovas, nepalaikydamas ryšių su savo sūnumi ir neteikdamas jam išlaikymo, taip pat nesilaikė savo, kaip sutuoktinio pareigų (lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kt.). Tuo tarpu, nei iš bylos rašytinių duomenų, nei iš apklaustų liudytojų parodymų nebuvo nustatyta duomenų, jog ieškovė būtų iš esmės pažeidusi savo, kaip sutuoktinės pareigas, šių aplinkybių neįrodinėjo ir atsakovas. Įvertinus tai, kas išdėstyta, šalių santuoka nutrauktina, nes atsakovas nesirūpino šeima bei žiauriai elgėsi su kitu sutuoktiniu, t.y. esant atsakovo kaltei, CK 3.60 str. 3 d. pagrindu.

Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokoje turėtos pavardės – A. ir A. (CK 3.69 str.).

Ieškovė išlaikymo sau nereikalauja, nėra duomenų, kad atsakovui būtų reikalingas išlaikymas, todėl šis klausimas priimant teismo sprendimą nesprendžiamas (CPK 385 str. 1 d.).

Iš ieškovės paaiškinimų ir bylos medžiagos matyti, jog šalys santuokos metu kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neįgijo, kreditorinių įsiskolinimų neturi (5, 11-14 b.l.), todėl turto padalijimo klausimas byloje nespręstinas.

Dėl neturtinės žalos priteisimo. CK3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti jai iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą, patirtą neturtinę žalą įvertindama 5000 Lt (1448,10 Eur).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. V. K., bylos Nr. 3K-3-140/2007; kt.). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, – tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-128/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011).

Aplinkybė, kad atsakovas smurtavo prieš ieškovę, grubiai elgėsi, keikėsi mažamečio vaiko akivaizdoje, įrodo, kad jis pažeidė lojalumo šeimai bei sutuoktinių abipusės pagarbos pareigas. Atsakovas neįrodė, kad būtų sprendęs šeimai iškilusias problemas ir prisidėjęs prie šeimos išlaikymo. Ieškovės kaltės įrodymų, kurie leistų pripažinti, jog ieškovė nevykdė savo, kaip sutuoktinės pareigų ir tai įtakojo santuokos iširimą, byloje nėra. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 5000 Lt (1448,10 Eur) neturtinės žalos. Santuoka iširo dėl atsakovo kaltės – smurtinio pobūdžio elgesio, atsainaus požiūrio į šeimą, jos išlaikymą. Atsakovo elgesys santuokos metu sukėlė ieškovei neigiamus dvasinius išgyvenimus: stresą, emocinį skausmą. Atsakovo netinkamas elgesys, grubumas, žeminimas kitų žmonių akivaizdoje padarė žalos ieškovės pasitikėjimui savimi, todėl ieškiniu prašoma priteisti neturtinė žala yra pagrįsta ir įrodyta. Toks atlygintinos neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-177/2007; kt., todėl priteistinas iš atsakovo.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o jeigu kyla ginčas – teismo sprendimu (CK 3.169 str. 1 d., 2 d.). Teismas ginčą išsprendžia, atsižvelgdamas į vaiko norą, vadovaudamasis vaiko interesais (CK 3.174 str. 2 d.) bei principu, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėjant vaikus yra lygios, o vaikų gyvenamoji vieta nustatoma įvertinus, su kuriuo iš tėvų gyvendamas vaikas bus geriau prižiūrimas ir auklėjamas, kurio pakankamai geros materialinės sąlygos, kad jis kito iš tėvų atitinkamai remiamas galėtų deramai augti ir tobulėti; lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaikais, požiūris į vaikus, vaikų auklėjimo prioritetai ir kt. (Jungtinių tautų vaiko teisių apsaugos konvencijos 12 str.).

Kaip paaiškino ieškovė, ieškovė su sūnumi šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) jos močiutei priklausančiame bute, tačiau atsakovas niekada nėra buvęs ilgesnį laiką su vaiku, todėl nesugebėtų jo tinkamai prižiūrėti, rūpintis ir auklėti. Tai patvirtina ieškovės bei liudytojų N. D., S. K. parodymai. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teisme nurodė, kad ieškovė tinkamai rūpinasi sūnumi, jį auklėja, išlaiko, sudaro tinkamas gyvenimo ir buities sąlygas visapusiškam sūnaus vystymuisi, ir atsižvelgiant į byloje esančius duomenis siūlo nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su motina. Įvertinęs išdėstytus įrodymus, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą ir siekiant užtikrinti šalių nepilnamečio vaiko asmeninius neturtinius interesus siekiant apsaugoti nepilnametį vaiką nuo žalingos jo psichinei sveikatai aplinkos, remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principais, šalių lygiateisiškumo, protingumo ir teisingumo principais, pagal esamus bylos duomenis įvertinus šalių turtinę padėtį, atsižvelgus į tai, jog iš bylos duomenų matyti, jog atsakovas galimai neturi reikiamos patirties ir įgūdžių mažamečio vaiko priežiūrai, mitybai, nežino jo įpročių, pomėgių, dienos režimo, todėl vadovaudamasis vaiko interesais, teismas mano, kad geriausiai nepilnamečio A. A. teisės į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, dvasiniam ir doroviniam vystymuisi, bus užtikrintos vaikui gyvenant su savo motina G. A., todėl nepilnamečio vaiko A. A. gyvenamoji vieta nustatytina jo motinos G. A. gyvenamojoje vietoje.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Tėvų prievolė išlaikyti savo vaikus yra absoliuti, t. y. nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, ar vaiko tėvai gyvena kartu (santuokoje, partnerystėje ir pan.) ar atskirai, vaikas atskirtas nuo tėvų ar apribota jų valdžia (išskyrus vaiko įvaikinimą), tėvai (kiekvienas jų) turi teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 12 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011). CK 3.192 str. 2 d. nurodyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) konkretaus vaiko poreikius; 2) tėvų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-15 nutartis Nr. 3K-3-185/2006). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, ne kartą yra pažymėjęs, kad CK 3.192 str. įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Pagal susiformavusią teismų praktiką, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, taikant teisės analogiją, atsižvelgiama į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio trukmės išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA), kuri šiuo metu yra 300 Eur per mėnesį. Tačiau siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 09 13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006, 2006 11 22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-628/2006).

Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad iš atsakovo priteistinas išlaikymas jo vaikui, nes atsakovas tinkamai nevykdo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką (CK 3.194 str.). Kaip nurodo ieškovė, atsakovas nuo pat vaiko gimimo neprisideda prie šeimos išlaikymo, priešingai, atsakovas nuolat reikalaudavo iš ieškovės nedidelių jos pajamų, kurios sudaro 669,00 Lt (193,76 Eur) per mėnesį. Minėtą aplinkybę teisme patvirtino ir liudytoja N. D.. Ieškovė teigia, jog sūnaus mėnesiniams poreikiams yra reikalinga ne mažesnė kaip 700 Lt (202,73 Eur) suma. Iš ieškovės pateiktų duomenų apie vaiko poreikių paskaičiavimą ir jį pagrindžiančių rašytinių duomenų matyti, jog nepilnametis šalių sūnaus A. A. būtiniausiems poreikiams tenkinti reikėtų skirti 800 Lt: 300 Lt skiria vaiko maistui, 80 Lt sauskelnėms, 80 Lt aprangai, 80 Lt avalynei, 100 Lt būsto išlaikymui, 40 Lt lavinimo priemonėms, žaislams ir pramogoms, 40 Lt vaistams ir vitaminams, 30 Lt buities ir higienos reikmėms, 30 Lt viešajam transportui, 10 Lt išlaidos telefonui ir 20 Lt kitoms nenumatytoms išlaidoms. Nuo 2015 m. rudens ieškovė planuoja leisti šalių mažametį vaiką į vaikų darželį, kas mėnesiui atsieis dar apie 200 Lt. Tai patvirtina (duomenys neskelbtini) pažyma, kad A. A. yra užregistruotas vaikų registracijos sąrašuose (22 b.l.). Atsakovė šiuo nedirba, gauna 669,00 Lt (193,76 Eur) pašalpą (97,50 Lt išmoką vaikui, 571,50 Lt socialinę pašalpą), savo vardu registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi, kitų išlaikytinių neturi (11, 14, 15, 22 b.l.). Teismas neturi duomenų apie atsakovo sveikatos būklę, kitus išlaikytinius, todėl atsižvelgdamas į atsakovo amžių bei tai, jog atsakovas, žinodamas apie teisme nagrinėjamą bylą, nepateikė prieštaravimų dėl ieškiniu prašomo priteisti išlaikymo dydžio, daro išvadą, jog atsakovas V. A. yra sveikas ir darbingas asmuo, galintis uždirbti lėšų tiek savo pragyvenimui, tiek vaiko išlaikymui. Be to, atsižvelgiant į tai, jog turimais duomenimis, atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna per mėnesį 290,02 Eur pajamas (58 b. l.), teismas konstatuoja, jog atsakovas yra pajėgus užtikrinti vaiko būtinuosius poreikius. Teismas nagrinėjamu atveju sprendžia, jog 116,00 Eur dydžio išlaikymas iš tėvo (atsakovo) yra proporcingas šalių turtinei padėčiai bei sprendimo priėmimo dienai yra pakankamas vaiko vystymosi sąlygų užtikrinimui, todėl iš atsakovo priteistinas 116 Eur išlaikymas nepilnamečiam A. A., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2014-11-26) iki vaiko pilnametystės, mokamą išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovė taip pat prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą po 350,00 Lt už 23 mėnesius, nes atsakovas išlaikymui vaikui nuo gimimo iki kreipimosi į teismą neteikė, yra skyręs vaiko išlaikymui 1000,00 Lt, todėl ieškovė prašo šia suma sumažinti priteistino įsiskolinimo sumą. Vadovaujantis CK 3.200 str., kuris numato, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus iki ieškinio pareiškimo dienos, atsižvelgiant į tai, jog atsakovas sūnui išlaikymo neteikia nuo jo gimimo (2012-12-28), o ieškiniu prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimas neviršija 3 metų iki ieškinio pareiškimo dienos termino, remiantis protingumo ir teisingumo kriterijais, teismas priteisia iš atsakovo 2041,82 Eur (350,00 Lt x 23 mėn. - 1000,00 Lt) išlaikymo įsiskolinimą.

Atsižvelgiant į tai, jog turtą, kuris yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis (CK 3.185 str. 1 d.), išlaikymo lėšomis uzufrukto teise pavestina disponuoti nepilnamečio vaiko motinai G. A. (CK 3.185 str. 1 d.). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.203 str. 1 d.). Pasikeitus šalių turtinei padėčiai, kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 str.).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Teismas, spręsdamas dėl vaiko bendravimo su tėvu nustatymo tvarkos, turi turėti omenyje valstybės pareigą užtikrinti vaiko teisę į šeimos ryšius, jų normalų plėtojimą. Be to, sprendžiant tokio pobūdžio bylas, būtina atsižvelgti į vaiko interesus, t. y. visų pirma įstatymuose nustatytų vaiko teisių ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje, viršenybės principą, įtvirtintą Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9, 18 ir kituose straipsniuose, CK 3.3 straipsnio 1 dalyje. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, svarbiausia yra vaiko interesai.

Byloje nebuvo nustatyta, taip pat atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad nustačius bendravimo tvarką su sūnumi, būtų pažeistos sūnaus teisės ir teisėti interesai. CK 3.3 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į nepilnamečio vaiko interesus, į tai, kad sūnus šiuo metu gyvena su mama (ieškove), vaikas yra dviejų metų, siekiant netrikdyti mažamečio vaiko, apsaugoti tiek ieškovę, tiek šalių vaiką nuo atsakovo smurto ir neigiamos įtakos jo auklėjimui, ieškovės prašymas tenkintinas ir nustatytina bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. A. tvarka, suteikiant teisę atsakovui lankyti vaiką A. A., vaiko gyvenamojoje vietovėje, dalyvaujant G. A., vieną kartą per savaitę darbo dienomis nuo 18 iki 20 val., bei kas antrą kalendorinį savaitgalį nuo šeštadienio 10 iki 13 val.; V. A. turi teisę būti su vaiku gyvenamojoje vietovėje, dalyvaujant G. A., per vaiko gimtadienius, t.y. (duomenys neskelbtini) nuo 10 iki 13 val., nelyginiais metais Šv. Kūčių ir Kalėdų metu nuo gruodžio 24 d. 10 val. iki 13 val. ir nuo gruodžio 26 d. 10 val. iki 13 val., lyginiais metais nuo gruodžio 31 d. 10 val. iki 13 val. ir nelyginiais metais sausio 1 d. nuo 10 val. iki 13 val., nelyginiais metais Šv. Velykų švenčių metu nuo 10 val. iki 13 val. Atsakovas V. A. privalo prieš dvi dienas informuoti ieškovę G. A., kad ketina pasinaudoti savo teisėmis lankyti vaiką ir būti su vaiku vaiko gyvenamojoje vietovėje dalyvaujant G. A., jei neinformuoja, tuomet laikoma, kad tokia teise atsakovas atsisakė pasinaudoti. Pagal bet kurio (ieškovės ar atsakovo) reikalavimą privalo iš anksto suderinti laisvadienių ir/ar atostogų bei susitikimų su vaiku laiką ir vietą. Abu tėvai raštišku susitarimu gali keisti bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgiant į aplinkybes, vaiko norus ir poreikius, savo galimybes. Pasikeitus bet kurio iš tėvų gyvenamajai vietai ar telefono numeriui, privaloma nedelsiant informuoti kitą iš tėvų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovei byloje teikiama valstybės garantuoja teisinė pagalba, todėl ji yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (23-24 b.l.), todėl iš atsakovo valstybei priteistina 353,72 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (CPK 83 str. 1 d. 2 p., 96 str. 1 d..).

Žyminis mokestis už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ieškinio padavimo dienai buvo 41,00 Eur, už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo sudaro 42,00 Eur (116 Eur x 12 mėn. x 3 % = 42 Eur). Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys tenkinamas visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas – 83,00 Eur žyminis mokestis bei 3,88 Eur teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 88 str., 93 str., 96 str.).

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 186-188, 197, 250, 259, 263, 268, 270, 279 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką tarp V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), ir G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), įregistruotą 2013-10-19 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstant, jog dėl santuokos nutraukimo kaltas atsakovas V. A..

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – A., atsakovui palikti pavardę – A..

Nustatyti, kad nepilnamečio A. A., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) nuolatinė gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo yra jo motinos G. A. gyvenamoji vieta.

Priteisti iš atsakovo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui A. A., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 116,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. 2014-11-26, iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pervedant šią sumą į G. A., a.k. (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB.

Priteisti iš atsakovo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui A. A., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) 2041,82 Eur (dviejų tūkstančių keturiasdešimt vieno euro, 82 centų) išlaikymo įsiskolinimą, pervedant šią sumą į G. A., a.k. (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB.

Nepilnamečio vaiko A. A. išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise ieškovei G. A..

Nustatyti tokią atsakovo V. A. bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. A. tvarką: atsakovas V. A. turi teisę lankyti vaiką A. A., vaiko gyvenamojoje vietovėje, dalyvaujant G. A., vieną kartą per savaitę darbo dienomis nuo 18 iki 20 val., bei kas antrą kalendorinį savaitgalį nuo šeštadienio 10 iki 13 val.; V. A. turi teisę būti su vaiko gyvenamojoje vietovėje, dalyvaujant G. A., per vaiko gimtadienius, t.y. (duomenys neskelbtini) nuo 10 iki 13 val., nelyginiais metais Šv. Kūčių ir Kalėdų metu nuo gruodžio 24 d. 10 val. iki 13 val. ir nuo gruodžio 26 d. 10 val. iki 13 val., lyginiais metais nuo gruodžio 31 d. 10 val. iki 13 val. ir nelyginiais metais sausio 1 d. nuo 10 val. iki 13 val., nelyginiais metais Šv. Velykų švenčių metu nuo 10 val. iki 13 val. Atsakovas V. A. privalo prieš dvi dienas informuoti ieškovę G. A., kad ketina pasinaudoti savo teisėmis lankyti vaiką ir būti su vaiku vaiko gyvenamojoje vietovėje dalyvaujant G. A., jei neinformuoja, tuomet laikoma, kad tokia teise atsakovas atsisakė pasinaudoti. Pagal bet kurio (ieškovės ar atsakovo) reikalavimą privalo iš anksto suderinti laisvadienių ir/ar atostogų bei susitikimų su vaiku laiką ir vietą. Abu tėvai raštišku susitarimu, gali keisti bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgiant į aplinkybes, vaiko norus ir poreikius, savo galimybes. Pasikeitus bet kurio iš tėvų gyvenamajai vietai ar telefono numeriui, privaloma nedelsiant informuoti kitą iš tėvų.

Priteisti iš atsakovo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei G. A., a.k. (duomenys neskelbtini) 1448,10 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų 10 centų) neturtinės žalos atlyginimą.

Priteisti iš atsakovo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas: 83,00 Eur (aštuoniasdešimt trijų eurų) žyminį mokestį, 3,88 Eur (trijų eurų 88 centų) teismo patirtas procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (įmokos kodas 5330) bei 353,72 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt trijų eurų, 72 centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidas (įmokos kodas 5630).

Sprendimą, dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Per 3 dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui santuokos nutraukimo faktui įregistruoti.