Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-01-23 · Civilinė byla Nr. 2S-383-781/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-23
Bylos Nr.
2S-383-781/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Varanauskaitė
Suinteresuotas asmuo
V. G., R. V., UAB „Medicinos bankas“, A. Ž., P. D., E. T.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-383-781/2018Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01977-2017-1Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo (apelianto) bankrutuojančio asmens R. V. bankroto administratoriaus S. G. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo bankrutuojančio asmens R. V. bankroto administratoriaus S. G. skundas dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys V. G., R. V., UAB „Medicinos bankas“, A. Ž., P. D., E. T., antstoliai M. D., D. K., B. Č., D. P., J. B., A. N., M. G., D. J., I. B., V. M., A. B., R. D. ir D. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas bankrutuojančios R. V. bankroto administratorius S. G. pateikė skundą dėl antstolio D. J. veiksmų, kuriame prašė pripažinti negaliojančiu (panaikinti) antstolio D. J. 2017 m. birželio 1 d. patvarkymą Nr. S061263 vykdomojoje byloje Nr. 0117/17/00696/1, kuriuo antstolis areštavo skolininko V. G. galimai būsiančias lėšas pas trečiuosius asmenis, o tiksliau pas bankrutuojančios R. V. bankroto administratorių S. G., pardavus bankrutuojančiai R. V. ir skolininkui V. G. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas nurodė, kad bankrutuojančios R. V. bankroto bylą nagrinėjantis Trakų rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2FB-17-239/2016, leido bankroto administratoriui S. G. organizuoti kaip vieno turtinio komplekso (turtinio vieneto) turto pardavimą: pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) kuris bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso bankrutuojančiai R. V. ir skolininkui V. G.. Pažymėjo, kad bankroto administratorius pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymą (toliau – FABĮ) fizinio asmens bankroto procese turi teisę disponuoti bankrutuojančio fizinio asmens turtu ir depozitinės sąskaitos lėšomis pagal mokumo atkūrimo plane nustatytą tvarką, atlikti bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo plane numatytus mokėjimus bankrutuojančio fizinio asmens kreditoriams, tvarkyti visų bankrutuojančio fizinio asmens gautų lėšų ir jų naudojimo apskaitą, papildomų įgaliojimų bankroto administratorius neturi, todėl, anot pareiškėjo, bankroto administratorius neturi teisės disponuoti kitam parduodamo turto bendraturčiui tenkančia piniginių lėšų dalimi. Pareiškėjas teigė, kad iš parduoto turto gautų lėšų dalis, tenkanti V. G., turi būti pervesta į jo asmeninę sąskaitą banke, nes bankroto administratorius neturi teisės disponuoti šiomis lėšomis.

A. D. J. 2017 m. birželio 27 d. patvarkymu nutarė bankroto administratoriaus S. G. skundo netenkinti ir jį su vykdomąja byla pateikti teismui. Antstolis nurodė, kad atliekant priverstinius išieškojimo veiksmus nustatyta, jog Trakų rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2FB-17-239/2016, patenkino R. V. bankroto administratoriaus S. G. prašymus ir bankroto administratoriui leido parduoti R. V. ir V. G. priklausantį turtą. Anot antstolio, kadangi minėta teismo nutartimi bankroto administratoriui leista realizuoti ne tik bankrutuojančiai R. V. priklausantį turtą, bet ir V. G. priklausančią turto dalį, realizavus skolininkui ir turto bendrasavininkei priklausantį turtą, bankroto administratoriaus žinioje bus V. G. mokėtinų lėšų. Pažymėjo, kad antstoliui neareštavus piniginių lėšų pas trečiuosius asmenis skolininkui V. G. priklausančios piniginės lėšos, liksiančios po minėto turto realizacijos, laikotarpiu nuo piniginių lėšų atsiradimo iki šių lėšų pervedimo į skolininko V. G. sąskaitą, liktų be apribojimų ir skolininkas tokiu atveju gali siekti išvengti susidariusių skolų dengimo.

Atsiliepimas

Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į skundą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 4 d. nutartimi pareiškėjo bankrutuojančio asmens R. V. bankroto administratoriaus S. G. skundą dėl antstolio D. J. veiksmų atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolis D. J. vykdo išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0117/17/00696/1. Pažymėjo, kad Trakų rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2FB-17-239/2016, leido bankroto administratoriui S. G. organizuoti kaip vieno turtinio komplekso pardavimą turto: pastato-gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, esačių (duomenys neskelbtini), kuris bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso bankrutuojančiai R. V. ir V. G.. Teismas nustatė, kad antstolis D. J. 2017 m. birželio 1 d. priėmė patvarkymą areštuoti skolininko V. G. lėšas, ateityje galimai būsiančias bankrutuojančios R. V. bankroto administratoriaus S. G. žinioje, bankroto administratoriui realizavus skolininkui V. G. priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), bei įpareigojo bankroto administratorių S. G. areštuotas lėšas pervesti į antstolio D. J. depozitinę sąskaitą.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad leisdamas parduoti turtą Trakų rajono apylinkės teismas nutartyje nenurodė, jog už V. G. priklausančią turto dalį gautos lėšos gali būti panaudotos bankrutuojančios R. V. kreditorių reikalavimams tenkinti; pažymėjo, jog to nenumato ir FABĮ nuostatos, todėl, anot pirmosios instancijos teismo, už iš V. G. priklausančios turto dalies pardavimo gautos lėšos gali būti panaudotos jo kreditorių turtiniams reikalavimams tenkinti, todėl išieškojimas į šias lėšas gali būti nukreiptas.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad antstolis D. J. laikėsi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) bei Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimų, vykdymo veiksmus atliko tinkamai ir teisėtai, todėl pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų netenkino.

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėjas (apeliantas) bankrutuojančio asmens R. V. bankroto administratorius S. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo skundą dėl antstolio D. J. 2017 m. birželio 1 d. patvarkymo Nr. S061263 vykdomojoje byloje Nr. 0117/17/00696/1 tenkinti visiškai.

Apeliantas nurodo, kad ginčas šioje civilinėje byloje kilo dėl fizinių asmenų bankroto ir vykdymo procesų sankirtos. Aiškina, kad pardavus bankrutuojančiai R. V. ir skolininkui V. G. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausantį nekilnojamąjį turtą, kurio 2/3 dalys priklauso bankrutuojančiai R. V., bankroto administratorius turėtų paskirstyti gautas lėšas bankrutuojančios R. V. kreditoriams, o 1/3 dalį gautų lėšų už skolininkui V. G. priklausantį turtą bankroto administratorius turėtų pervesti į skolininko V. G. sąskaitą arba antstoliui, kuris pirmasis areštavo skolininkui V. G. priklausantį nekilnojamąjį turtą, tam, kad šios lėšos būtų teisingai ir nustatyta tvarka paskirstytos skolininko V. G. kreditoriams. Apeliantas pažymi, kad skolininkas V. G. turi daug kreditorių, todėl, anot apelianto, pervedant skolininkui V. G. tenkančias lėšas tik į antstolio D. J. sąskaitą, neaišku kokias sumas administratorius turėtų pervesti kitiems antstoliams, vykdantiems priverstinį išieškojimą iš skolininko V. G.. Apelianto teigimu, tokia situacija pažeis (pažeistų) kitų skolininko V. G. kreditorių (išieškotojų) interesus ir teises, skolininko V. G. visų kitų kreditorių lygiateisiškumo, proporcingumo (paskirstomų lėšų atžvilgiu) principus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolio D. J. kontoroje vykdomi išieškojimai vykdomosiose bylose iš skolininko V. G.; bankrutuojančios R. V. bankroto bylą nagrinėjantis Trakų rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2FB-17-239/2016, leido bankroto administratoriui organizuoti kaip vieno turtinio komplekso (turtinio vieneto) turto pardavimą: pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) kuris bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso bankrutuojančiai R. V. ir V. G.; antstolis D. J. 2017 m. birželio 1 d. patvarkymu areštavo skolininkui V. G. priklausančias lėšas, ateityje galimai būsiančias bankrutuojančios R. V. bankroto administratoriaus S. G. žinioje, bankroto administratoriui realizavus skolininkui V. G. priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), bei įpareigojo bankroto administratorių S. G. areštuotas lėšas pervesti į antstolio D. J. sąskaitą.

Pareiškėjas bankroto administratorius S. G. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų – 2017 m. birželio 1 d. patvarkymo, kurį antstolis 2017 m. birželio 27 d. patvarkymu atmetė ir jį persiuntė Trakų rajono apylinkės teismui. Trakų rajono apylinkės teismas skundžiama 2017 m. spalio 4 d. nutartimi skundą atmetė. Apelianto teigimu, pervedant skolininkui V. G. tenkančias lėšas tik į antstolio D. J. sąskaitą, bus pažeisti kitų kreditorių (išieškotojų) interesai, nes išieškojimai iš skolininko V. G. vykdomi ir kitų antstolių, todėl neaišku kokias sumas administratorius turėtų pervesti kitiems antstoliams, vykdantiems priverstinį išieškojimą iš skolininko V. G..

Vykdymo proceso esmė ir tikslas yra užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas, visų pirma, skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010; 2012 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012).

Vadovaujantis CPK 675 straipsnio 1 dalimi, skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas. Pagal CPK 688 straipsnio 1 dalį, išieškojimas gali būti nukreiptas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Taip pat įstatymas numato ir išieškojimą iš turtinių teisių, kuris vykdomas antstoliui priėmus patvarkymą areštuoti turtines teises (CPK 749 straipsnio 1 dalis). Reikalavimų teisių, susijusių su piniginėmis išmokomis, areštas taikomas ir būsimoms lėšoms (CPK 749 straipsnio 2 dalis).

Visų pirma, pažymėtina, kad antstolio 2017 m. birželio 1 d. priimtu patvarkymu nukreiptas išieškojimas į skolininkui V. G. priklausančias lėšas (ateityje būsiančias pas pareiškėją, pardavus skolininko turtą); taip pat pareiškėjas įpareigotas už parduotą skolininkui priklausančio turto dalį gautas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Taigi, pareiškėjui pervedus gautas sumas į antstolio depozitinę sąskaitą, pareiškėjui nereikės spręsti klausimo kokiu būdu paskirstyti gautas sumas ir kitiems išieškojimą iš skolininko V. G. vykdantiems antstoliams, nes paskirstyti lėšas išieškotojams yra antstolio pareiga. Nagrinėjamu atveju antstolis atliko vykdymo veiksmus, numatytus CPK 688 straipsnio 1 dalyje, ir nėra pagrindo pripažinti, jog antstolio veiksmai buvo neteisėti.

Antra, apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, o taip pat su antstolio 2017 m. birželio 1 d. priimtu patvarkymu, nenurodė kokias vykdymo proceso teisės normas pažeidė antstolis. Apelianto atskirojo skundo argumentas, jog pervedant skolininkui V. G. tenkančias lėšas tik į antstolio D. J. sąskaitą, bus pažeisti kitų kreditorių (išieškotojų) interesai, yra nepagrįstas. Pažymėtina, jog CPK 759 straipsnio nuostatos numato prisijungimą prie išieškojimo, kuomet išieškojimus iš to paties skolininko vykdo skirtingi antstoliai, tokiu būdu užtikrinant gautų lėšų paskirstymą visiems išieškotojams. Be to, sutiktina su antstolio argumentais, jog neareštavus piniginių lėšų pas trečiuosius asmenis, skolininkui V. G. priklausančios piniginės lėšos, liksiančios po turto realizacijos laikotarpyje nuo piniginių lėšų atsiradimo iki šių lėšų pervedimo į skolininko V. G. sąskaitą, liktų be jokių apribojimų, todėl skolininkas galėtų pateikti bankroto administratoriui prašymą pervesti lėšas į kito asmens sąskaitą arba pervesti jas į skolininko vardu priklausančią sąskaitą, atidarytą ne Lietuvoje, tokiu būdu išvengdamas susidariusių skolų dengimo.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisėtai netenkino pareiškėjo bankrutuojančio asmens R. V. bankroto administratoriaus S. G. skundo dėl antstolio D. J. veiksmų, todėl keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, taigi apelianto atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kiti atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo (apelianto) bankrutuojančio asmens R. V. bankroto administratoriaus S. G. atskirojo skundo netenkinti.

Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartį, kuria netenkintas pareiškėjo bankrutuojančio asmens R. V. bankroto administratoriaus S. G. skundas dėl antstolio D. J. veiksmų, palikti nepakeistą.

Teisėja Jūratė Varanauskaitė