- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-12-19
- Bylos Nr.
- 1-3606-1009/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49775-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Kazlauskienė
- Kaltinamasis
- K. R.
- Advokatai
- Eglė Grucytė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.6Kitos BK XXXIX skyriuje numatytos nusikalstamos veikos
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.7Dokumentų paėmimas (BPK 134 str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarkas išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
K. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, ištekėjusi, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta ten pat, neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
K. R. 2019-11-22, apie 12.52 val., (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. 0364 nustatytas 2,08 promilių neblaivumas.
Kaltinamoji K. R. teisiamojo posėdžio metu kaltu pripažino visiškai. Jos parodymai tokie patys kaip ir duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ji gyvena su dviem nepilnametėmis dukromis. Vaikus augina viena. Šiuo metu vyksta skyrybų procesas su vyru. Nedirba, nes prižiūri dukrą, kuri turi neįgalumą. Privalo rūpintis jos sveikata, vaistais, nuolat vežti ją pas gydytojus. Priklausomybių lygų centre neregistruota, pas psichiatrus niekada nesilankė. 2019-11-21 vakare buvo pas draugus, kur šventė gimtadienį, vartojo alkoholį. 2019-11-22 apie 3.00 val. nakties grįžo į namus. Ryte išgėrė vieną taurę šampano. Apie 12.50 val. nusprendė nuvažiuoti iki parduotuvės nusipirkti maisto. Nesijautė apsvaigusi, sėdo į jai priklausantį automobilį ,,Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir vairavo link parduotuvės. Važiavo viena. Apie 12.50 val. išvažiavus iš namų, pavažiavus nepilnai kilometrą, ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža, (duomenys neskelbtini), jos vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Buvo sustabdyta dėl greičio viršijimo. Policijos pareigūnas prisistatė ir paprašė pateikti dokumentus. Padavė jam automobilio dokumentus. Po to pareigūnas pasiūlė pasitikrinti girtumą alkotesteriu. Ji sutiko. Alkotesteris parodė 2,09 promiles, po to 2,08 promiles. Tuomet ją informavo, kad dėl vairavimo neblaiviai bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, automobilis bus sulaikytas, o dėl greičio viršijimo bus surašytas administracinis protokolas. Labai gailisi, kad vairavo būdama neblaivi. Pasižada daugiau taip nepasikartos (b. l. 69-72 ).
Pretendentas į laiduotojus M. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kritiškai vertina savo sesers elgesį. Kartais sesuo klauso jo nuomonės. Abu gyvena tuose pačiuose namuose.
Kaltinamajai K. R. visiškai pripažinus kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika, be jos pačios visiško prisipažinimo, taip pat įrodyta ir kitais įrodymais, teisme ištirtais BPK 290, 291 straipsniuose nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą teisme.
Kaip ir minėta tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji K. R. davė nuoseklius parodymus, teismas jų nekartoja.
Liudytojas M. B. parodė, kad jis dirba Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigose. 2019-11-22, apie 12.52 val., jam dirbant kartu su vyriausiąja patrule R. K., (duomenys neskelbtini)., stabdė už leistino greičio viršijimą automobilį ,,Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Stabdomas automobilis sustojo ties (duomenys neskelbtini). Priėjo prie automobilio vairuotojos, kaip vėliau paaiškėjo K. R., nuo kurios sklido stiprus alkoholio kvapas. Pasiūlė jai eiti iki jų tarnybinio automobilio. Pasiteiravus, ar ji vartojo alkoholį, ji atsakė, kad gėrė ryte. K. R. tikrinant blaivumą alkotesteriu, jis pirmą kartą parodė 2,08 prom., antrą kartą 2,09 prom. Su alkotesterio parodymais K. R. sutiko. Informavo budėtoją apie neblaivią vairuotoją. K. R. vairuotojo pažymėjimo jiems nepateikė. Vairuotoja įvykio vietoje elgėsi ramiai, vykdė visus pareigūnų nurodymus (b. l. 24-26) .
Iš 2019-11-22 apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini), kur stovi automobilis ,,Mercedes Benz „ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-23).
Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2019-11-22 K. R. alkotesteriu ,,Alcotest 6810“ Nr. 0364 12.58 val. nustatytas 2, 08 prom., 13.18 val. – 2,09 prom. neblaivumas, pridedami kvitai (b. l. 28-30).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilis ,,Mercedes Benz“, valstybinis. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso K. R. (b. l. 35).
Iš patikros sertifikato matyti, kad alkotesterio ,,Alcotest 6810“ Nr. 0364 metrologinė patikra nusikaltimo padarymo metu galiojo (b. l. 29).
Veikos kvalifikavimas, įrodymai
BK 2 straipsnio nuostatomis asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, jei jo veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Kaltinamoji K. R. kalta dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino. Teisme ir ikiteisminio tyrimo metu jis davė tokius pačius parodymus, jog 2019-11-22, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, vairavo jai priklausantį automobilį. Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad alkoholio matuokliu K. R. pirmu pūtimu nustatytas 1,60 promilių etilo alkoholio koncentracija. Iš patikros sertifikato matyti, kad patikros metu galiojo alkoholio matuoklio metrologinė patikra. L. M. B. parodė, kad tikrino kaltinamosios neblaivumą, mažiausia alkoholio koncentracija iškvėptame ore buvo 2,08 promilės.
Išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje. Byloje nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Šie įrodymai tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą visumą, kurių viseto pagrindu darytina išvada ir neginčijamai nustatyta, jog kaltinamoji K. R. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Įrodymų, prieštaraujančių išvardintiems, baudžiamojoje byloje nėra.
K. R. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Teisiamajame posėdyje nustatyta, kad kaltinamoji K. R. suprato, jog vairuoja automobilį išgėrusi alkoholio, suprato savo veikos pavojingas pasekmes ir jų siekė, todėl teismas laiko, kad ji padarė nusikaltimą tiesiogine tyčia.
Iš kaltinimo pašalintinos aplinkybės dėl Kelių eismo taisyklių 14 punkto pažeidimo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamajai K. R. neblaivumas buvo tikrintas du kartus. Mažiausia etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore kaltinamajai nustatyta 2,08 promilės. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog visos abejonės yra aiškinamos kaltinamojo naudai. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 4 punkte nustatyta, kad policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių, o vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala, – 0,41 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Šiuo atveju mažiausia etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore buvo 2,08 promilės (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr.1A-646-658/2019).
BK 281¹ straipsnio 1 dalies teisės norma nėra blanketinė, sankcija joje numatyta tik už transporto priemonės vairavimą, kai asmeniui nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas. Pažymėtina, kad teisės teorijoje blanketinėmis teisės normomis vadinamos tos normos, kurių esminiai turinio elementai išdėstyti kitame teisės akte. Gi BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicija nėra blanketinė ir norint atskleisti šios normos turinį bei kvalifikuoti kaltininko veiksmus nereikia (nėra būtina) vadovautis kitų teisės aktų nuostatomis ir nurodyti, kokius norminius aktus kaltininkas pažeidė (Šiaulių apygardos teismo nutartys bylose Nr.1S-180-332/2017, 1S-190-744/2017), todėl iš kaltinimo šalintina aplinkybė dėl KET 14 punkto reikalavimų pažeidimo.
Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr.2K-96-628/2019 buvo nustatytos kitokios faktinės aplinkybės nei šioje baudžiamojoje byloje, kaip antai – kaltinamoji nebuvo bausta administracine tvarka, jos padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio.
Dėl bausmės
Kaltinamoji K. R. padarė nesunkų baigtą nusikaltimą. Ji neteista (b. l. 51), administracine tvarka bausta (b. l. 52), nedirba, nėra duomenų, kad būtų registruota priklausomybės ligų centre, teismo psichiatrinės ekspertizės skirti nereikia. Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė – ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Siekiant BK 41 straipsnyje nustatytų bausmės tikslų, kaltinamajai skirtina švelniausia sankcijoje numatyta bausmė – bauda, kurios dydis skaičiuotinas nuo bausmės vidurkio iki minimumo.
Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl kaltinamajai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Kaltinamoji K. R. nedirba, darbo užmokesčio negauna, todėl nustatytinas 12 mėnesių terminas baudai sumokėti.
Dėl laidavimo
Kaltinamoji K. R., jos gynėja prašė atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavima.
Toks prašymas netenkintinas, nes nėra nustatytos visos BK 40 straipsnyje išdėstytos būtinos sąlygos, kuriomis asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Be to, pažymėtina, kad visų BK 40 straipsnio sąlygų egzistavimas iš tiesų sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys bylose 2K-239/2008, 2K-31/2010; 2K-51/2010; 2K-84/2010). Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą, priimti būtent tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės.
Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) jis visiškai prisipažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins visą padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Pirmoji iš įstatyme nurodytų sąlygų yra ta, kad asmuo turi būti pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasmę asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-305/2011). Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra pažymėjęs ir ne kartą yra pasisakęs, kad ,,Baudžiamajame kodekse esančios formuluotės „pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką“ gramatinis ir sisteminis aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog BK 40 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik nustačius, kad kaltininkas anksčiau yra neteistas ir padarė vieną nusikalstamą veiką, išskyrus tuos atvejus, kai kaltininkas padaro idealią sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas (kasacinės nutartys Nr. 2K-632/2005, 2K-P-85/2008, 2K-P-82/2010)“ (kasacinė nutartis Nr.2K-340/2012). Byloje nustatyta, kad kaltinamoji K. R. yra anksčiau neteista, kaltinama padariusi vieną nusikalstamą veiką, todėl laikytina, kad ji nusikalto pirmą kartą, kas atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą sąlygą.
Kaltinamoji K. R. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme visiškai pripažino savo kaltę, davė nuoseklius parodymus ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo nusikalstamo elgesio, šia nusikalstama veika žala nepadaryta. Kaltinamoji prisipažino kalta ir nuoširdžiai gailėjosi. Baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog visiškas kaltės pripažinimas paprastai suvokiamas kaip asmens paaiškinimai, duodami ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar teismui, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės. Būtent ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme kaltinamoji davė nuoseklius parodymus apie padarytą nusikalstamą veiką. Visiškas kaltės pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jam nėra tapatus. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems ir pan. Byloje nustatyta, kad kaltinamoji kremtamasi dėl padarytų veiksmų, juos vertina kritiškai. Dėl išdėstyto teismas laiko, kad kaltinamoji K. R. ne tik pripažino savo kaltę, bet ir nuoširdžiai gailisi, todėl atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punkte nustatytas sąlygas.
Kaltinamoji K. R. neteista, ikiteisminiai tyrimai jos atžvilgiu pradėti ar nutraukti nebuvo, tačiau ji ne vieną kartą bausta administracine, turi galiojančių administracinių nuobaudų, jau antrą kartą vairuoja transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, jai jau už savo faktinėmis aplinkybėmis panašią veiką jau buvo paskirta bauda, dvejiems metams atimta speciali teisė vairuoti transporto priemones, tačiau tai neatgrasė kaltinamosios antrą kartą atlikti analogiškus veiksmus, už kuriuos šiuo metu nustatyta ne administracinė, o baudžiamoji atsakomybė. Be to, kaltinamoji ne tik neblaivi vairavo transporto priemonę, bet gyvenvietėje, dienos metu, leistiną greitį viršijo 50 km., kas rodo jos abejingą požiūrį į visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles, todėl nėra pagrindo išvadai, kad ji ateityje laikysis įstatymų, o tai reiškia, kad nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos.
Pažymėtina, jog be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalies). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).
Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-186-942/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-312/2011, 2K-145-895/2018, 2K-186-942/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018). Taigi laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi.
Byloje yra pateiktas rašytinis pretendento į laiduotojus M. V. prašymas perduoti jos atsakomybei kaltinamąją K. R. pagal laidavimą. Jis yra neteistas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, pateikė teigiamą charakteristiką. Tačiau teismas laiko, jog jis nepaaiškino, kaip ir kokią teigiamą įtaką gali daryti kaltinamajai, deklaratyviai teigė, kad kaltinamoji K. R. kartais klauso jo nuomonės. Teismas taip pat pažymi, jog kaltinamoji K. R. ir pretendentas į laiduojus M. V. kartu gyvena nuo vaikystės, tačiau jis niekaip nepaveikė sesers, kad ši nedarytų nusikalstamos veikos, nors 2016-07-09 taip pat vairavo transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio, buvo bausta administracine tvarka (b. l. 53). Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad jis neatitinka visų įstatyme numatytų sąlygų, todėl netinkamas būti laiduotoju bei nevertas teismo pasitikėjimo turint autoritetą, galint daryti teigiamą įtaką kaltinamajai.
Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, prašymas dėl laidavimo netenkintinas.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnio numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, taip pat ir uždraudimas naudotis specialiąja teise. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) nuo vienerių iki penkerių metų tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.
Nagrinėjamu atveju įvertinus kaltinamosios padaryto nusikaltimo pobūdį – K. R. padarytas nusikaltimas susijęs su itin šiurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu, kelia pavojų ne tik pačiam kaltinamajai bet ir aplinkiniams, kaltinamajai įstatymo nuostatos buvo žinomos, ji rizikavo ne tik savo ir/ar aplinkinių sveikata ir/ar gyvybe, tuo pačiu buvo abejinga bet kokioms gręsiančioms pasekmėms, tik laimingo atsitiktinumo dėka nenukentėjo žmonės, taip pat į pažeidėjos asmenybę, jog jis baustas administracine tvarka, taip pat ir dėl analogiškų veiksmų, teismas sprendžia, kad kaltinamajai kartu su bausme tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vidutiniam įstatyme nustatytinam terminui – trejiems metams.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę, turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamajai inkriminuotas nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo padarytas kaltininkei vairuojant automobilį, todėl minėta transporto atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog padaryti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką be transporto priemonės, asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad K. R. nusikaltimą padarė vairuojant automobilį, kuris nuosavybės teise priklauso jai, todėl ši transporto priemonė konfiskuotina.
Kaltinamajai paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.
Procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas, panaikintinas nuosprendžiui įsiteisėjus.
Automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas perduotinas baudžiamojo poveikio priemonę vykdančiai institucijai, o K. R. išduotas vairuotojo pažymėjimas persiųstinas VĮ ,,Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 272 straipsniu, 273 straipsniu, 276 straipsniu, 291 straipsniu, 297-299 straipsniais, 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas
nusprendžia:
K. R. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 51 MGL (BBND – bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio) (2550,00 (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt eurų 00 ct)) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti K. R. galutinę bausmę – 34 MGL (BBND – bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio) (1700,00 (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų 00 ct)) dydžio baudą.
Išaiškinti K. R., kad jai paskirtoji bauda turi būti sumokėta per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentą patvirtinantį baudos sumokėjimą, ji privalo pristatyti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai antstolio Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 5 punktu, paskirti K. R. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019-11-26 (faktinio minėtos teisės sulaikymo).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuoti transporto priemonę – automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą aikštelėje (duomenys neskelbtini).
Kaltinamajai paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialios teisės sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.
Procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisių apribojimą, paskirtą 2019-11-26 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniosios tyrėjos S. S. nutarimu, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
K. R. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. 01374304 nuosprendžiui įsiteisėjus persiųsti VĮ ,,Regitra“.
Automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. 637472, nuosprendžiui įsiteisėjus siųsti baudžiamojo poveikio priemonę vykdančiai institucijai.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus (išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).