- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-21
- Bylos Nr.
- 2A-913-538/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Aurimas Brazdeikis, Almantas Padvelskis
- Atsakovas
- G. B., J. D.
- Ieškovas
- M. M., E. M.
- Trečiasis asmuo
- K. M.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės G. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių M. M. ir E. M. ieškinį atsakovėms G. B. ir J. D., trečiasis asmuo K. M., dėl iškeldinimo ir žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės kreipėsi į teismą prašydamos skubiai iškeldinti atsakoves G. B., J. B. (D.) ir visus kitus asmenis, pilnamečius, nepilnamečius vaikus iš ieškovei priklausančios 1/2 dalies buto ir iš viso buto ploto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), iš 1/280 dalies negyvenamųjų patalpų, t. y. automobilių saugyklos, esančios (duomenys neskelbtini), su visu atsakovėms ir visiems kitiems asmenims asmeniškai priklausančiu turtu; priteisti valstybei bei ieškovei bylinėjimosi išlaidas, taip pat 5 procentų metines procesines palūkanas įstatymo numatyta tvarka.
2. Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-08-28 sprendimu civilinėje byloje buvo padalytas ieškovei ir trečiajam asmeniui, t. y. buvusiam sutuoktiniui K. M., bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausęs turtas, priteisiant ieškovei asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį šeimos 3-ų kambarių buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 1/242 dalį žemės sklypo, esančio tuo pačiu adresu – (duomenys neskelbtini), bei 1/280 dalį negyvenamosios patalpos – t. y. automobilių saugyklos, esančios (duomenys neskelbtini), teismo sprendimas įsiteisėjo 2017-12-21. Vėliau Klaipėdos apylinkės teismo 2018-05-02 sprendimu civilinėje byloje buvo nustatyta naudojimosi ieškovei priklausančia buto dalimi tvarka ir ši teismo sprendimo dalis įsiteisėjo, todėl jau yra išduotas vykdomasis raštas bei atlikti visi pakeitimai VĮ Registrų centre. Teigė, kad 9 metus ieškovei M. M. asmeninės nuosavybės teise priklausančioje buto dalyje toliau neteisėtai gyvena ir neatlygintinai naudojasi atsakovės G. B., jos dukra J. B. (D.), jų giminaičiai, pilnamečiai bei nepilnamečiai vaikai ir kiti galbūt nusikalstamo pasaulio atstovai. Po sprendimo, kuriuo buvo nutraukta ieškovės ir trečiojo asmens K. M. santuoka, padalytas turtas ir išspręsti kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai, atsakovės neturi jokio teisėto pagrindo naudotis ieškovei priklausančia buto dalimi ir visu buto plotu. Taip pat nurodė, kad ½ dalis nekilnojamojo turto 3 kambarių bute, t. y. 72,34 kv. m bendro ploto buto, esančio (duomenys neskelbtini), 1/280 dalis negyvenamosios patalpos, t. y. automobilių saugyklos, esančios tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini), priklauso nuosavybės teise ieškovei, todėl ji turi teisę reikalauti, kad atsakovės išsikeltų iš šio buto ir negyvenamosios patalpos dalies, tačiau atsakovės iki šiol sąmoningai nevykdo teismo sprendimo ir neatlaisvino būsto patalpų.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019-01-18 sprendimu tenkino ieškinį iš dalies. Iškeldino atsakovę G. B. su visais jai priklausančiais daiktais iš ½ dalies buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio ieškovei M. M.. Kitą ieškinio dalį atmetė. Atmetė atsakovių prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo. Priteisė iš atsakovės G. B. 100 Eur žyminio mokesčio valstybei. Priteisė iš atsakovės G. B. 559 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą. Teismo motyvai:
3.1. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad šalis sieja sutartiniai teisiniai santykiai, šiuo atveju ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos.
3.2. Ieškovės neįrodė, kad atsakovė J. D. šiuo metu gyvena ieškovei priklausančiame bute ar kitu būdu pažeidžia jos, kaip buto dalies savininkės, teises, todėl reikalavimai šiai atsakovei atmestini kaip nepagrįsti.
3.3. Atsakovė G. B. gyvena ieškovei nuosavybės teise priklausančioje buto dalyje be ieškovės M. M. sutikimo, be sutarties, ir tokiu būdu pažeidžia ieškovės, kaip buto savininkės, nuosavybės teisės į jai priklausančio buto dalį įgyvendinimą – ieškovė negali realizuoti teisės savo nuožiūra valdyti ir naudoti turtą, realizuoti faktinio jos turto valdymo.
3.4. Ieškovei nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu – ½ dalimi buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), atsakovė G. B. naudojasi be teisinio pagrindo, tuo pažeisdama ieškovės teises ir teisėtus interesus, todėl atsakovė G. B. iškeldintina su visais jai priklausančiais daiktais iš nekilnojamojo turto – ½ dalies buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini).
3.5. Ieškovės reikalavimas iškeldinti atsakovę G. B. iš viso buto, adresu (duomenys neskelbtini), yra nepagrįstas ir atmestinas, kadangi kita ½ dalis buto priklauso nuosavybės teise K. M., o jis turi teisę laisvai disponuoti jam priklausančia dalimi ir nereiškia reikalavimo iškeldinti atsakovę iš jo buto dalies.
3.6. Reikalavimai dėl iškeldinimo gali būti reiškiami konkretiems asmenims – spręsti klausimą asmenų, kurių tapatybės nenurodytos, iškeldinimo nėra teisinių prielaidų, todėl nekonkretus ir neįgyvendinamas reikalavimas netenkintinas.
3.7. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovės nurodyti asmenys naudotųsi automobilių saugykla ir todėl ieškovės negalėtų įgyvendinti savo nuosavybės teisės į šį turtą.
3.8. Procesinės metinės palūkanos yra priteisiamos nuo konkretaus dydžio turtinio reikalavimo, šiuo atveju byloje reiškiamas tik neturtinis reikalavimas, todėl procesinės palūkanos ieškovėms nepriteistinos.
3.9. Nelaikytina, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas, kadangi atsakovė iki šiol gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini), sandoris yra tęstinis, todėl prašymas dėl senaties termino taikymo netenkintinas.
3.10. Laikytina, kad teismas ieškovės reikalavimą dėl iškeldinimo iš esmės tenkino, todėl 559 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš atsakovės G. B. priteistinos valstybei. Tenkinus reikalavimą dėl iškeldinimo iš atsakovės G. B. valstybei priteistinas 100 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista.
3.11. Atsakovė iškeldinama tik iš ½ dalies buto, be to, atidėjus sprendimo dėl iškeldinimo vykdymą būtų pažeistos ieškovės, kaip turto savininkės, teisės naudotis jai priklausančia ½ dalimi buto, todėl atsakovių prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo atmestinas.
II. Apeliacinio skundo argumentai
4. Apeliaciniu skundu atsakovė G. B. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019-01-18 sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti patikslintą ieškinį kaip nepagrįstą ir ieškinio reikalavimams taikyti CK 3.96 straipsnio 1 dalyje numatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą; jei būtų visiškai ar iš dalies patenkintas ieškinio reikalavimas dėl iškeldinimo iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), atidėti teismo sprendimo įvykdymą, iki bus visiškai įvykdytas sprendimas dėl 262,59 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, 173,94 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų bei 43 276,83 Eur vietoj sutuoktinių sumokėtų kredito įmokų pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2018-01-04 vykdomąjį raštą Nr. 2-174-1030/2017; teisingai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas.
4.1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad šiuo atveju ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos.
4.2. Teismas netaikė materialiosios teisės normų, reglamentuojančių bendrąją dalinę nuosavybę, bei netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo taisykles, nes nesiaiškino ginčo buto panaudos sutarties reikšmės sprendžiant ieškovės reikalavimo dėl iškeldinimo pagrįstumą.
4.3. Teismo išvada, kad ieškovei priklausančia ginčo buto dalimi apeliantė naudojasi be teisinio pagrindo, yra nepagrįsta, neprieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms, patvirtinančioms, kad ieškovės reikalavimu nebuvo pripažintas negaliojančiu trečiojo asmens įgaliojimas apeliantei valdyti, naudoti ir tvarkyti visą ginčo butą.
4.4. Ieškovė, siekdama nutraukti ginčo buto panaudos sutarties atitinkamą dalį, privalėjo gauti trečiojo asmens sutikimą ir tik jo negavusi kreiptis į teismą dėl dalies sutarties nutraukimo ar pripažinimo negaliojančia.
4.5. Pažymi, kad trečiojo asmens apeliantei išduotas (duomenys neskelbtini) įgaliojimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), yra nepanaikintas ir galiojantis.
4.6. Apeliantės iškeldinimo pagal ieškovės reikalavimą atidėjimas iki apeliantės prašomo termino būtų teisėtas ir pagrįstas bei nepažeistų ieškovės teisių, tuo labiau, kad apeliantė moka ginčo buto išlaikymo išlaidas tinkamai vykdydama panaudos sutartį.
4.7. Kadangi sandoris nepripažintas negaliojančiu dėl jo neteisėtumo, nėra tęstinio pažeidimo CK 1.127 straipsnio 5 dalies prasme, nes nėra neteisėtų veiksmų ar neveikimo, ir tai reiškia, jog negalima laikyti, kad ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną dieną, todėl ieškinio senaties pradžia CK 3.96 straipsnio 1 dalyje numatytam ieškinio senaties terminui skaičiuojama vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta taisykle, t. y. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Apie tai, kad ginčo butas perduotas neatlygintinai naudotis jai, ieškovei buvo žinoma mažiausiai nuo 2009 metų, todėl taikytina ieškinio senatis.
4.8. Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
5. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
7. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
8. Nustatyta, kad ieškovės M. M. ir trečiojo asmens K. M. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas, adresu (duomenys neskelbtini), kuris (duomenys neskelbtini) hipotekos lakštu įkeistas AB SEB bankui. Pirmosios instancijos teismas civilinėje byloje Nr. 2-174-1030/2017 2017-08-28 priimtu sprendimu, atsižvelgęs į šio nekilnojamojo turto įsigijimo momentą, padalijo jį M. M. ir K. M. po 1/2 dalį. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra 72,34 m² bendro ploto, gyvenamasis plotas sudaro 54,64 m2. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-08-28 sprendimu butą šalims padalijo lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį, tai atitiktų 36,17 m2 bendrojo ploto kiekvienam. Klaipėdos apylinkės teismas 2018-05-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1955-824/2018 tenkino M. M. patikslinto priešieškinio reikalavimą ir nustatė naudojimosi butu, adresu (duomenys neskelbtini), tvarką: kambarys, pažymėtas plane indeksu 18-2, kurio plotas 11,38 m², priskiriamas naudotis M. M.; kambarys, pažymėtas plane indeksu 18-3, kurio plotas 9,76 m², priskiriamas naudotis ieškovui K. M.; bendro naudojimo patalpos, t. y. virtuvė, pažymėta plane indeksu 18-4, kurios plotas 33,50 m², vonia, pažymėta plane indeksu 18-5, kurios plotas 6,12 m², ir koridorius, pažymėtas plane indeksu 18-1, kurio plotas 11,58 m², priskiriamos atsakovei M. M. ir ieškovui K. M. naudotis bendrai.
Dėl teisinių santykių kvalifikavimo ir iškeldinimo.
9. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės ieškinį iš dalies ir iškeldino atsakovę iš ½ buto (duomenys neskelbtini), dalies, priklausančios ieškovei, iš esmės remdamasis CK ketvirtosios knygos normomis dėl savininko teisių apsaugos ir motyvuodamas tuo, kad atsakovė G. B. ieškovės buto dalimi naudojasi be teisinio pagrindo, tuo pažeisdama ieškovės teises ir teisėtus interesus.
10. Apeliantė su šia teismo sprendimo dalimi nesutinka, argumentuoja, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog šiuo atveju ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos. Su šiais argumentais teisėjų kolegija sutinka.
11. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismas, ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2016 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016 18 punktą).
12. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2016-07-10 sutartimi dėl 2012-07-10 panaudos sutarties pratęsimo K. M. pratęsė panaudos sutartį ir perdavė atsakovei G. B. butą neatlygintinai naudotis iki 2019-07-10. Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad 2016-07-10 M. M. ir K. M. santuokos dar nebuvo nutraukę.
13. Pagal CK 3.92 straipsnio 3 dalies nuostatas preziumuojama, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas
14. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė G. B. ginčo bute gyveno nuo 2009 m., akivaizdu, kad ieškovei apie tai turėjo būti žinoma ir dėl to ieškovė jokių pretenzijų iki ieškinio pareiškimo dėl iškeldinimo nereiškė, reikalavimų pripažinti panaudos sutartis negaliojančiomis nereiškė, t. y. sutiko su ginčo buto panauda, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, sutiktina su apeliantės argumentais, kad nagrinėjimu atveju ginčas spręstinas vadovaujantis ne daiktinės teisės, o panaudos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis.
15. Pagal CK 6.641 straipsnio 2 dalies nuostatas panaudos davėjas turi teisę reikalauti nutraukti daikto neatlygintinio naudojimo sutartį, jeigu dėl nenumatytų ir nepaprastų aplinkybių tas daiktas yra skubiai ir neišvengiamai reikalingas pačiam panaudos davėjui.
16. Ieškovė reikšdama ieškinį dėl atsakovės iškeldinimo nurodė, kad butas (duomenys neskelbtini), yra jai reikalingas, nes ji nori su nepilnamete dukra šiame bute gyventi, ši aplinkybė laikytina svarbia sprendžiant klausimą dėl panaudos sutarties nutraukimo ir atsakovės iškeldinimo (CPK 178, 185 straipsniai), todėl darytina išvada, kad yra teisinis pagrindas iškeldinti atsakovę iš ieškovei priklausančios ½ dalies buto (duomenys neskelbtini).
17. Nors reikšdama ieškinį dėl iškeldinimo ieškovė nepareiškė reikalavimo dėl panaudos sutarties nutraukimo, tačiau esant ieškovės pareikštam reikalavimui dėl iškeldinimo, akivaizdu, kad ieškovė neketina tęsti panaudos sutarties ir nori ją nutraukti. Be to, kaip bylos duomenys patvirtina, panaudos sutartis buvo pratęsta tik iki 2019-07-10, kitų duomenų apie šalių susitarimą ir po 2019-07-10 pratęsti panaudos sutartį byloje nėra.
18. Nors pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo tarp ginčo šalių susiklosčiusius teisinius santykius, tačiau, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nusprendė iškeldinti atsakovę iš ½ buto (duomenys neskelbtini), todėl nurodytas materialinės teisės normų pažeidimas nėra pagrindas pakeisti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Dėl iškeldinimo termino atidėjimo.
19. Apeliantė argumentuoja, kad apeliantės iškeldinimo pagal ieškovės reikalavimą atidėjimas iki apeliantės prašomo termino būtų teisėtas ir pagrįstas bei nepažeistų ieškovės teisių, tuo labiau, kad apeliantė moka viso ginčo buto išlaikymo išlaidas tinkamai vykdydama panaudos sutartį. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
20. Nustatyta, kad atsakovės prašė atidėti teismo sprendimo įvykdymą, iki bus visiškai įvykdytas sprendimas dėl 262,59 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, 173,94 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų bei 43 276,83 Eur vietoj sutuoktinių sumokėtų kredito įmokų pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2018-01-04 vykdomąjį raštą Nr. 2-174-1030/2017.
21. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Teismas taip pat turi nustatyti, ar, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimo privalomumo principas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; ir kt.).
23. Atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ieškovė jai yra skolinga pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2018-01-04 vykdomąjį raštą Nr. 2-174-1030/2017, nėra pagrindas nepagrįstai varžyti ieškovės teisių į gyvenamąjį būstą, be to, pažymėtina ir tai, kad skundžiamu teismo sprendimu ieškovė yra iškeldinta iš ½ buto, adresu (duomenys neskelbtini) todėl ieškovė gali gyventi trečiajam asmeniui priklausančioje buto dalyje. Taigi iš esmės atsakovė nėra paliekama be gyvenamojo būsto, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atidėti teismo sprendimo vykdymą nėra pagrindo.
Dėl senaties
24. Apeliantė argumentuoja, kad ieškinio senaties pradžia CK 3.96 straipsnio 1 dalyje numatytam ieškinio senaties terminui skaičiuojama vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta taisykle, t. y. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, apie tai, kad ginčo butas perduotas neatlygintinai naudotis atsakovei, ieškovei buvo žinoma nuo 2009 metų.
25. CK 3.96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti be kito sutuoktinio sutikimo ir vėliau jo nepatvirtinti, gali būti nuginčyti pagal sutikimo nedavusio sutuoktinio ieškinį per vienerius metus nuo tos dienos, kai jis sužinojo apie tokį sandorį, jeigu įrodoma, kad kita sandorio šalis buvo nesąžininga.
26. Šioje byloje konstatuota, kad ieškovė iškeldinama iš esmės nutraukus panaudos sutartį. Kaip minėta, panaudos davėjas taip pat turi teisę reikalauti nutraukti daikto neatlygintinio naudojimo sutartį, jeigu dėl nenumatytų ir nepaprastų aplinkybių tas daiktas yra skubiai ir neišvengiamai reikalingas pačiam panaudos davėjui. Taigi šiuo atveju dėl iškeldinimo nutraukus panaudos sutartį senaties terminas netaikytinas, todėl ir spręsti dėl atsakovės reikalavimo taikyti ieškinio senatį nėra pagrindo (CK 6.641 straipsnio 2 dalis) ir atsakovės reikalavimas taikyti ieškinio senatį atmestas pagrįstai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
27. Apeliantė argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Su šiais argumentais teisėjų kolegija sutinka.
28. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
29. Nustatyta, kad ieškovė atsakovei pareiškė 2 reikalavimus, tai yra iškeldinimą iš gyvenamosios patalpos ir iškeldinimą iš negyvenamosios patalpos. Iš esmės pirmosios instancijos teismas tenkino ½ pareikštų reikalavimų, tai yra reikalavimą iškeldinti iš gyvenamosios patalpos, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą priteisti tik ½ bylinėjimosi išlaidų, tai yra 50 eurų žyminio mokesčio valstybei ir 279,50 eurų bylinėjimosi išlaidų valstybei už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą (CPK 96 straipsnio 1 dalis), todėl pripažintina, kad priteisdamas visas bylinėjimosi išlaidas netinkamai taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias teisės normas (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
30. Taip pat byloje nustatyta, kad atsakovė patyrė 1 525 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme. Kadangi ½ dalis ieškinio atsakovės atžvilgiu atmesta, todėl jai iš ieškovės priteistina pusę turėtų bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme, t. y. 762,50 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys).
31. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Dėl bylos sustabdymo.
32. Atsakovė pateikė prašymą sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki Klaipėdos apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje Nr. e2YT-2064-901/2019 įsiteisės procesinis teismo sprendimas. Teigia, kad tarp Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjamos bylos dėl įgaliojimo panaikinimo ir šios nagrinėjamos bylos yra prejudicinis ryšys, nes ieškovė minėtoje byloje siekia įgaliojimo panaikinimo, kuriuo šioje byloje atsakovė remiasi kaip teisiniu pagrindu naudotis ginčo butu. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, išduoti įgaliojimai neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl panaudos sutarties nutraukimo ir atsakovės iškeldinimo šioje byloje, todėl sustabdyti bylos nagrinėjimą remiantis atsakovės nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo.
Dėl procesinės bylos baigties
33. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo keistina, priteista žyminio mokesčio suma iš atsakovės mažintina nuo 100 eurų iki 50 eurų, iš atsakovės priteistos bylinėjimosi išlaidos valstybei už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą mažintinos nuo 559 eurų iki 279,50 eurų (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas) ir atsakovei priteistinos iš ieškovės 762,50 Eur turėtos advokato pagalbos išlaidos pirmosios instancijos teisme. Kita teismo sprendimo dalį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
34. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, tai yra tenkinus apeliacinio skundo reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atsakovei iš ieškovės priteistina 20 procentų atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme 111,80 eurų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti.
Iš atsakovės G. B. priteistą žyminį mokestį valstybei sumažinti nuo 100 eurų iki 50 eurų.
Iš atsakovės G. B. priteistas bylinėjimosi išlaidas valstybei už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą sumažinti nuo 559 eurų iki 279,50 eurų.
Priteisti atsakovei G. B. iš ieškovės M. M. 762,50 eurus turėtas advokato pagalbos išlaidas pirmosios instancijos teisme.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei G. B. iš ieškovės M. M. 111,80 eurų bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.