Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „OGUN“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutarties, kuria atsakovei iškelta nemokumo (bankroto) byla, civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „OGUN“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovei iškelta nemokumo (bankroto) byla, yra pagrįsta ir teisėta. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nemokumo (bankroto) bylos iškėlimą reglamentuojančias teisės normas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

13. Lietuvos apeliaciniame teisme 2024 m. vasario 28 d. gautas apeliantės prašymas priimti į bylą papildomą įrodymą – 2024 m. vasario 21 d. užsakymą prie krovinio ekspedijavimo sutarties Nr. 240221, kuris bus apmokėtas iš anksto – 2024 m. vasario 29 d. Apeliantė prašyme nurodė, kad šis įrodymas patvirtina, jog įmonė vykdo veiklą bei gautomis lėšomis planuojama atsiskaityti su VMI.

14. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

15. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas).

16. Kasacinis teismas, aiškindamas šias normas, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

18. Vertinant prašymą priimti į bylą papildomą įrodymą – 2024 m. vasario 21 d. užsakymą prie krovinio ekspedijavimo sutarties Nr. 240221, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad šio dokumento priėmimas užvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimą, be to, jis neturi reikšmės šalių ginčo išsprendimui, kadangi vien užsakymo pateikimas, kuriame numatytas išankstinis atsiskaitymas už galimą krovinio pervežimą (pažymėtina, kad skirtingai nei prašyme nurodė apeliantė, minėtame dokumente nėra duomenų, jog bus atsiskaityta 2024 m. vasario 29 d.), niekaip nepatvirtina tokio atsiskaitymo realumo bei jo įtakos skolinių įsipareigojimų dydžiui, todėl teikiamas duomuo nepriimamas į bylą.

Dėl atsakovės nurodomų procedūrinių pažeidimų

20. Nemokumo procese taikoma privaloma ikiteisminė tvarka, reglamentuojama JANĮ 8-9 straipsniuose. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad asmuo, siekdamas tinkamai realizuoti teisę kreiptis į teismą dėl nemokumo proceso pradėjimo, turi griežtai laikytis ikiteisminės tvarkos įgyvendinimo sąlygų. Nemokumo proceso inicijavimo tvarkos tikslas – sudaryti galimybę skolininkui įvykdyti neįvykdytą, neginčijamą prievolę kreditoriui arba susitarti dėl neteisminio nemokumo problemų sprendimo, sudarant susitarimą dėl pagalbos, ar pradedant vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka. Taip pat ja siekiama informuoti visus įmonės kreditorius apie bankrutuoti ar restruktūrizuotis siekiančio juridinio asmens finansinius sunkumus, skatinant kreditorius aktyviai įsitraukti į nemokumo procesą bei užtikrinti nemokumo proceso dalyvių lygiateisiškumą (JANĮ 3 straipsnio 2 dalis). Tokiu būdu įstatymų leidėjas sudaro galimybes skolininkui ir kreditoriui išspręsti nemokumo problemas neiškeliant nemokumo bylos teisme, skatina ieškoti juridinio asmens finansinę būklę gerinančių sprendimų ne teismo tvarka. Tinkamai pasinaudojus šia ikiteismine nemokumo ginčų sprendimų stadija atsiranda teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylos iškėlimo (JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020).

21. Byloje nustatyta, kad pareiškėja kartu su pareiškimu (teisme gautas 2023 m. spalio 17 d.) pateikė duomenis, jog, vadovaudamasi JANĮ 9 straipsnio nuostatomis, 2023 m. rugpjūčio 18 d. atsakovei UAB „OGUN“ registruotos buveinės adresu Vilniuje, Perkūnkiemio g. 18 - 41, išsiuntė pranešimą, kuriuo atsakovei buvo išsiųstas pranešimas apie nemokumo (bankroto) proceso inicijavimą, kuriuo ji informuota, jog per 30 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos neįvykdžius rašte nurodytos prievolės, arba nesudarius susitarimo dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti, arba nepriėmus sprendimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, bus kreiptasi į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo.

22. JANĮ 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorius nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą juridiniam asmeniui jo buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. Jeigu nemokumo procesas inicijuojamas elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimą. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu jis nebuvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis.

23. Pareiškėja 2023 m. rugpjūčio 18 d. registruotu laišku išsiuntė atsakovei UAB „OGUN“ pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu per JANĮ 9 straipsnio 3 dalyje numatytus terminus prievolės nebus įvykdytos. Suėjus pranešime nustatytam terminui, prievolė nebuvo įvykdyta, be to, nėra duomenų, kad buvo sudarytas susitarimas dėl pagalbos. Vadinasi, pareiškėja įvykdė JANĮ 9 straipsnio reikalavimus dėl numatytos ikiteisminės nemokumo proceso inicijavimo tvarkos bei nustatyta tvarka informavo atsakovę apie planuojamą inicijuoti bankroto bylą. Atsakovės argumentai, kad pareiškėja nebandė kitais būdais atsakovės informuoti apie bankroto proceso inicijavimą laikytini nepagrįstais.

24. Atsakovė nurodo, kad jai nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai byloje; pirmosios instancijos teismas, išnagrinėdamas pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo formaliai įvertino šią aplinkybę.

25. CPK 123 straipsnis reglamentuoja procesinių dokumentų įteikimo tvarką. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems Juridinių asmenų registre (toliau – ir JAR) nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui. Minėto straipsnio 4 dalis įtvirtina, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui; kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Pastaroji teisės norma nustato procesinių dokumentų įteikimą pagal įstatymą, t. y. vienas iš atvejų, kai procesinis dokumentas laikomas įteiktu pagal įstatymą netikrinant, ar dokumentas faktiškai buvo asmeniui įteiktas. Tokiu būdu, įgalinant teismus taikyti CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatytą procesinių dokumentų įteikimo tvarką – išsiuntimą juridinio asmens buveinės adresu, kai praėjus 10 dienų nuo išsiuntimo procesinis dokumentas laikomas tinkamai įteiktu, ir tokiu reguliavimu siekiant pagreitinti bylų nagrinėjimą.

26. Procesinių dokumentų įteikimo juridiniams asmenims, įskaitant ir įteikimą pagal įstatymą, reguliavimas sistemiškai remiasi juridinių asmenų prigimtimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekse (toliau – CK) įtvirtintu juridinių asmenų įsisteigimo (išskyrus tam tikrus juridinius asmenis, kurie juridiniais asmenimis tampa įstatymo pagrindu) ir įregistravimo (CK 2.63 straipsnis) JAR bei informacijos atskleidimo principu, reiškiančiu juridinių asmenų pareigą atskleisti informaciją (CK 2.62 straipsnio 3 dalis). Kaip nurodoma teisės doktrinoje, atskleidimo principu siekiama užtikrinti, kad juridiniai asmenys neslėptų esminės informacijos nuo visuomenės ir prisiimtų atsakomybę už informacijos neatskleidimą registrui (ir atitinkamai visuomenei) per nustatytus terminus (Civilinė teisė. Bendroji dalis: vadovėlis. Vilnius: Justitia, 2009, p. 247). CK nustatytas juridinių asmenų registravimo ir JAR reguliavimas tretiesiems asmenims leidžia pasitikėti JAR duomenimis ir teisiniuose santykiuose veikti remiantis šiais duomenimis. Atskleidimo pareigos pažeidimas gali sukelti ir tokias teisines pasekmes kaip juridinio asmens likvidavimas JAR tvarkytojo iniciatyva (CK 2.70 straipsnis).

27. Kadangi juridinis asmuo neegzistuoja fiziškai, juridinio asmens buveinė yra itin reikšminga informacija apie jį patį, nes būtent ši informacija yra vienas iš duomenų, užtikrinančių galimybę susisiekti su juridiniu asmeniu, taip pat ir nuspėjamumą bei teisinį tikrumą teisinių santykių dalyviams.

28. CPK 122 straipsnio 2 dalis specifiškai nurodo, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis.

29. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atsakovės buveinės adresu: Vilniuje, Perkūnkiemio g. 18 - 41 ir atsakovės vadovui S. T. gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), išsiuntė 2023 m. spalio 18 d. nutartį, kuria priimtas pareiškimas dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo, kartu su procesiniais dokumentais, t. y. procesiniai dokumentai išsiųsti 2023 m. spalio 18 d. Vadovaujantis CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta procesinių dokumentų įteikimo tvarka pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos laikė įteiktais praėjus 10 dienų nuo išsiuntimo.

30. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvykdė atsakovės atžvilgiu pareigą ją informuoti apie iškeltą bankroto bylą bei nustatytu terminu pateikti atsiliepimą bei reikalingus duomenis – JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–8 punktuose nurodytą informaciją. Todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovės nurodytais argumentais, kad nagrinėjamu atveju atsakovei nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai ir tokiu būdu buvo pažeista atsakovės teisė į teisingą teismą.

Dėl teisinio reglamentavimo ir ginčo esmės

31. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Vadovaujantis JANĮ 22 straipsnio 3 dalimi, teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių: a) juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus; b) juridinis asmuo nėra nemokus; c) pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus JANĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį.

32. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi įstatymų leidėjas juridinio asmens nemokumą sieja su dviem alternatyviomis sąlygomis – negalėjimu laiku vykdyti turtines prievoles ir juridinio asmens įsipareigojimų viršijimu jo turimo turto vertei.

33. Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos ir kitos aplinkybės, galinčios pagrįsti juridinio asmens nemokumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad juridinio asmens nemokumas yra sietinas ir su kitokiais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

34. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis), todėl būtent ji turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).

35. Siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs tokias aplinkybes įrodantys duomenys. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022).

36. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens finansiniai sunkumai bendriausia prasme reiškia prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą, t. y. negalėjimą nustatytais ar pateisinamai uždelstais terminais vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams. Būtinasis negalėjimo vykdyti įsipareigojimų, kaip nemokumo būsenos požymio, elementas – sistemiškumas. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

37. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nusprendė, kad atsakovė yra nemoki. Tačiau apeliantė su tokia išvada nesutinka ir pateiktu atskiruoju skundu iš esmės įrodinėja, kad yra moki, aktyviai veiklą vykdanti bendrovė.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

38. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad nepaisant to, jog nemokumo bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant pareiškimo dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-943; 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1426-823/2018 ir kt.).

39. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl atsakovės nemokumo dėl toliau nurodomų priežasčių.

40. Pirma, paskutinę finansinę ataskaitą VĮ Registrų centrui atsakovė yra pateikusi už 2019 metų laikotarpį. Pagal 2019 metų. balanso ir pelno duomenis, bendrovė turėjo turto 220 377 Eur, o bendra skolinių įsipareigojimų suma – 426 876 Eur, bendrovė patyrė 163 891 Eur nuostolį. Atsakovė Juridinių asmenų registrui (kaip beje, ir teismui) nėra pateikusi balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitų už 2020, 2021 ir 2022 metus, iš kurių būtų galima spręsti apie atsakovės realią turtinę padėtį – nėra galimybės žinoti esančią (dabartinę) bendrovės finansinę padėtį, daryti lyginamąją analizę su prieš tai buvusiais duomenimis.

41. Šiuo atveju, atsakovės kartu su atskiruoju skundu pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai – 2023 metų balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita nėra pateikti VĮ Registrų centrui. Už minėtame balanse ir pelno (nuostolių) ataskaitoje esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus pasirašęs atsakovės vadovas. Be to, nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiami UAB „OGUN“ įmonės vadovo atsakomybės už teisingos informacijos apie ūkinius įvykius ir finansines operacijas pateikimą klausimai. Nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo įmonei stadijoje apeliacinės instancijos teismas, įvertinę 2023 m. gruodžio 31 d. balanso (pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis, susijusius su turtu, skoliniais įsipareigojimais, nusprendžia, kad juose nurodyti duomenys turi būti kompleksiškai vertinami su kitais byloje esančiais rašytiniais duomenimis (CPK 178 straipsnis).

42. Kaip matyti iš teikiamų 2023 metų balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenų, bendrovė turi 96 747 Eur ilgalaikio turto, 4 803 Eur trumpalaikio turto, iš viso turto už 102 366 Eur. Įmonės skoliniai įsipareigojimai sudaro 399 101 Eur (įsipareigojimai 24 765 Eur dydžiu susiję su darbo santykiais). Pagal pelno (nuostolių) ataskaitų duomenis, 2023 m. gruodžio 31 d. duomenimis, įmonė turėjo 12 991 Eur grynojo pelno. Apeliacinės instancijos teismas duomenis apie įmonės patiriamą pelną laiko mažai tikėtinais, nes įmonė jau pakankamai ilgą laiką nevykdo prievolinių įsipareigojimų pareiškėjai VMI kaip kreditorei (ir kitiems kreditoriams, kurių skolų išieškojimą vykdo antstoliai).

43. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs atsakovės pateiktus 2023 metų balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, pažymi, kad šie duomenys nepaneigia pirmosios instancijos padarytos išvados apie atsakovės nemokumą, nes juose nurodoma atsakovės turimo turto vertė 102 266 Eur yra žymiai mažesnė už skolinius įsipareigojimus – 399 101 Eur. Kaip matyti iš viešai prieinamų duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), atsakovės įsiskolinimas VSDF biudžetui 2024 m. vasario 19 d. duomenimis buvo 5 703,88 Eur. Pagal VMI pateiktus viešus duomenis, UAB „OGUN“ turi įsiskolinimą – deklaruotų mokesčių mokestinė nepriemoka 2024 m. vasario 20 d. duomenimis buvo 18 293,10 Eur. Kaip nurodyta pateiktuose balanso duomenyse (už 2023 metus), tarp skolinių įsipareigojimų yra ir gana žymaus dydžio įsipareigojimai, susiję su darbo santykiais – 24 765 Eur. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, UAB „OGUN“ nuosavybės teise priklauso ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. 1094-0197-2018, ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. 1094-0197-2029, ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. 1094-0197-2034, ½ dalis ūkinio pastato unikalus Nr. 1094-0197-2048, ½ dalis ūkinio pastato unikalus Nr. 1094-0197-2050 ir ½ dalis kiemo statinių, unikalus Nr. 1094-0197-2061, esantys Vilniuje, Liepkalnio g. 104. Kelių transporto priemonių registro duomenimis, UAB „OGUN“ vardu yra registruotos 5 transporto priemonės. Tiek nekilnojamasis turtas, tiek transporto priemonės yra areštuotos kreditorių VMI ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ naudai. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė valdytų nuosavybės teise kokį nors kitą materialų turtą. Antstolių informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad iš atsakovės turto antstoliai vykdo 6 priverstinius išieškojimus, kuriuose išieškomos sumos kreditorių (išieškotojų) naudai, iš viso – apie 41 821,15 Eur. Byloje nėra duomenų apie realų kreditorių sąrašą bei jų finansinių įsipareigojimų dydį.

44. Apibendrinant aukščiau nurodytas aplinkybes, įvertinus paskutinius viešajam registrui pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus (2019 metus) bei pateiktą 2023 metų balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, iš viešų registrų gautą informaciją apie atsakovės finansinę padėtį, įvertinus duomenis apie antstolių vykdomų išieškojimų apimtį, tai suponuoja išvadą, kad įmonės turimas turtas nėra pakankamas finansiniams įsipareigojimams padengti, o pagal byloje esančius duomenis – balanso bei pelno (nuostolių) ataskaitas – atsakovės veikla iš esmės kuria tik nuostolius ir realių perspektyvų stabilizuoti padėtį nėra. Nurodytina ir tai, kad įmonė jau pakankamai ilgą laiką nevykdo prievolinių įsipareigojimų ne tik kreditoriams (antstoliai vykdo išieškojimus), bet ir turi įsiskolinimų valstybės biudžetui.

45. Antra, atsakovė neįrodė, kad aktyviai ir sėkmingai vykdo ūkinę komercinę veiklą, iš kurios gaunamomis pajamomis (pelnu) galėtų padengti kreditorių finansinius įsiskolinimus. Nurodytina ir tai, kad įmonė jau pakankamai ilgą laiką nevykdo prievolinių įsipareigojimų ne tik kreditoriams (antstoliai vykdo išieškojimus), bet ir turi įsiskolinimų valstybės biudžetui.

46. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė 2023 m. liepos 18 d. atlygintinių paslaugų sutartį, paslaugų perdavimo–priėmimo aktą ir sąskaitas faktūras, tačiau šie dokumentai nepagrindžia pajamų gavimo, nes nėra pateikti apmokėjimą, pagal šias sąskaitas faktūras, patvirtinantys dokumentai, banko sąskaitos išrašai apie gautas pajamas. Net ir gavus mokėjimus pagal atsakovės pateiktas sąskaitas, gautų pajamų nepakaktų atsiskaityti su kreditoriais. Pažymėtina, kad pateiktos sutarties vykdymo terminas yra pasibaigęs ir atsakovė nepateikė duomenų apie jos tęstinumą. Teismas vertina, kad šių duomenų nepakanka įrodinėjant bendrovės gyvybingumą, t. y. aktyvios veiklos vykdymą bei generuojamas pajamas (jų dydį), kurie leistų ne tik atsiskaityti su kreditoriais, bet ir toliau vykdyti veiklą.

47. Trečia, nors apeliantė atskirajame skunde akcentuoja, kad ji yra gyvybinga ir veikianti įmonė, pateikia mokėjimų nurodymus, kuriais dengiamas įsiskolinimas pareiškėjai VMI, tačiau mokėjimus už atsakovę atliko trečiasis asmuo – World Financial Alliance, tai reiškia, jog atsakovė pati savarankiškai nevykdo skolinių įsipareigojimų kreditoriams (finansiškai nepajėgi jų vykdyti). Byloje nesant duomenų, kokiu pagrindu trečiasis asmuo įvykdė įsipareigojimus už atsakovę, teismas nusprendžia, kad tokiu būdu dengiant skolinius įsipareigojimus, atsiranda nauji įsipareigojimai kreditoriams (tretiesiems asmenims), todėl atsakovės įsipareigojimai nemažėja, o galimai net didėja arba tokiu būdu bandoma nesąžiningai išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, dėl kurių reikalavimų vykdymo veiksmus atlieka antstoliai. Ši aplinkybė taip pat nepatvirtina, kad atsakovė yra moki ir pajėgi savarankiškai vykdyti turimus įsipareigojimų. Įrodymų, kad atsakovė pati dengtų skolinius įsipareigojimus kreditoriams, byloje nepateikta. Esantis prašymas pareiškėjai VMI dėl susidariusios skolos mokėjimo išdėstymo dalimis nepagrindžia tinkamo atsakovės įsipareigojimų vykdymo. Visos aukščiau nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovės vykdoma ūkinė – komercinė veikla jau šiuo metu nėra pajėgi net iš dalies padengti pagrindinių atsakovės finansinių prievolių. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovės vykdoma ūkinė–komercinė veikla neteikia jai realių perspektyvų stabilizuoti padėtį (jų atsakovė leistinais įrodymais neįrodė).

48. Ketvirta, papildomai pažymėtina, kad aplinkybė, jog atsakovė nuo 2019 metų teisės aktų nustatyta tvarka neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų VĮ Registrų centrui, sudaro pakankamą pagrindą teigti, kad bendrovės finansinė padėtis nebuvo gera ilgą laiką, jog bendrovė nebuvo suinteresuota atskleisti savo realios finansinės padėties suinteresuotiems asmenims.

49. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas motyvus, daro išvadą, kad atsakovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė atsakovės nemokumą, o kartu su atskiruoju skundu atsakovės pateikti duomenys neįrodo, kad įmonės vykdoma veikla ir generuojamos pajamos yra pakankamos atsiskaityti su kreditoriais. Todėl vien apeliantės argumentai, kad ji vykdo veiklą ir yra moki, nepaneigia nustatytų aplinkybių apie įsipareigojimų kreditoriams nevykdymą ir įmonės gyvybingumo nebuvimą. Pažymėtina, kad būtent apeliantė, siekdama išvengti nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo, turėjo pareigą pateikti įrodymus, jog vykdo veiklą, ši veikla yra pelninga ir bendrovė turto turi daugiau negu įsipareigojimų, yra realių finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, tačiau tokių įrodymų į bylą nepateikta (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovė yra nemoki, jos vykdoma veikla ir turimas turtas yra nepakankami atsiskaityti su kreditoriais.

Dėl procesinės baigties

50. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos VMI pateiktus duomenis ir kitus, iš viešų registrų gautus įrodymus, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias atsakovės nemokumą, tinkamai taikė teisės normas bei pagrįstai konstatavo, jog atsakovės finansinė padėtis atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje pateiktą nemokumo sampratą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad šiuo atveju naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.