Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Albinas Antanaitis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Inspekcija) apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nutarimo A. G. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Vilniaus regiono departamento vyriausiosios specialistės A. G. 2013 m. rugsėjo 26 d. nutarimu A. G. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 145 str. 3 d. ir jam paskirta administracinė nuobauda - 750 Lt bauda.

Teismas pripažino, jog A. G. padarė formaliai ATPK 145 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymius atitinkančią veiką, todėl turi būti sprendžiamas jo administracinės atsakomybės klausimas. Tačiau teismas atsižvelgė į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytas pažeidimas savo pobūdžiu nėra pavojingas visuomenei ar valstybės saugomiems interesams, šiuo pažeidimu žala padaryta nebuvo, sunkios pasekmės nekilo, dėl padaryto pažeidimo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę iš esmės pripažino ir nurodė, kad vežant medieną galėjo būti drėgnesnė, nei numatyta, automobilis buvo pilnas kuro, todėl svoris buvo nežymiai viršytas (2,1 t.). Vairuotojas nurodęs, kad nesant galimybės krovinį pasverti, vadovaujasi ir kubatūrą nustatinėja pagal tūrio lentelę (2013 m. VĮ (duomenys neskelbtini) 2013-02-11 įsakymas Nr. VI-26) (b. l. 27, 28), buvo įsitikinęs, kad neviršija maksimaliai leistino svorio. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl atsižvelgęs į konstitucinį proporcingumo principą bei į susidariusią įstatymo taikymo spragą, teismas nusprendė, kad yra pagrindas A. G. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir pripažinus jį kaltu, padarius ATPK 145 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, administracinės nuobaudos neskirti.

2013 m. rugsėjo 10 d. VĮ Valkininkų miškų urėdijos vairuotojas A. G. nesutiko su padarytu pažeidimu, atsisakė pasirašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 176015AN su administraciniu nurodymu.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ATPK 145 str. 3 d. numatyto pažeidimo sudėtis yra formalioji, todėl pati dispozicijoje aprašyta veika yra draudžiama ir užtraukia administracinę atsakomybę, o pasekmės veikos kvalifikavimui nėra būtinos, todėl pasekmių nebuvimas negali būti laikomas atsakomybė lengvinančia aplinkybe. Inspekcija nesutinka ir kad padarytas pažeidimas savo pobūdžiu nėra pavojingas visuomenei, nes krovininių transporto priemonių vairuotojai yra padidinto pavojaus objekto valdytojai saugaus eismo srityje, todėl krovinio, kuris viršija leistinas maksimalias mases vežimas pagrįstai kelia pavojų saugiam eismui, kitiems eismo dalyviams ir kartu visuomenei ar valstybės saugomiems interesams, priešingu atveju minėta veika nebūtų laikoma pažeidimu. 2009 m. spalio 21d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1071/2009 nustatantis bendrąsias profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų taisykles ir panaikinantis Tarybos direktyvą 96/26/EB IV priede „Sunkiausi pažeidimai pagal 6 straipsnio 2 dalies a punktą“ įtraukė krovinio vežimą viršijant didžiausią leistiną pakrautos transporto priemonės masę į sunkiausių pažeidimų sąrašą, o tai leidžia manyti, kad krovinio vežimas viršijant maksimalią leistiną transporto priemonės (jų junginio) bendrą masę turi reikšmės saugiam kelių eismui ir tuo pačiu yra pavojingas visuomenei ar valstybės saugomiems interesams. Saugaus eismo užtikrinimas yra valstybės saugomas interesas, todėl turi būti siekiama užtikrinti nepriekaištingo teisės aktų laikymosi, o ne pažeidėjo interesą išvengti neigiamų pasekmių. Inspekcijos manymu, teismas, neskirdamas A. G. nuobaudos, nepilnai ir neobjektyviai išsiaiškino visas bylos aplinkybes bei nepakankamai atsižvelgė į ATPK 30 straipsnio antroje dalyje nurodytas aplinkybes, nurodyti motyvai nėra svarūs ir pagrįsti taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Ginčo dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 145 str. 3 d., nėra, todėl teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Teismas nustatė, kad A. G. neturėdamas leidimo važiuoti didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis, vežė krovinį, kuris bendrai su transporto priemone svėrė 42 100 kg, t. y. 2100 kg viršijo leistiną maksimalią masę. Ši faktinė aplinkybė neginčijama ir įrodyta objektyviais rašytiniais bylos duomenimis šio fakto neneigia ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, todėl skundas nagrinėjamas jo ribose.

Inspekcija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pakeisti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Vilniaus regiono departamento 2013 m. rugsėjo 26 d. nutarimą ir neskirti A. G. nuobaudos. Apelianto nuomone, toks teismo sprendimas yra nepagrįstas, padarytas nepakankamai atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio antroje dalyje nurodytas aplinkybes, nurodyti motyvai nėra svarūs ir sudarantys pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiems Inspekcijos skundo motyvams. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties, teismas konstatavo, kad A. G. veika atitinka ATPK 145 str. 3 d. sudėtį, todėl turi būti sprendžiamas jo administracinės atsakomybės klausimas, tačiau spręsdamas dėl nuobaudos A. G. paskyrimo, teismas nusprendė, kad yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir administracinės nuobaudos neskirti. Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. įtvirtinta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-13-195/2011, ATP-939-648/2012). Pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą galėtų būti, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan., tačiau apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje tokių aplinkybių nenurodė, nebuvo nustatyta jokių jo atsakomybę švelninančių aplinkybių.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kad pagrindu netaikyti A. G. administracinės nuobaudos yra tai, kad pažeidimo pobūdis nelaikytinas labai pavojingu, nepadariusiu žalos ir nesukėlusiu sunkių pasekmių.

Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymas bei Kelių įstatymas yra skirti kelių plėtros, priežiūros ir naudojimosi jais teisiniams pagrindams nustatyti, priežiūros šaltiniams numatyti, todėl savaime suprantama, jog sunkiasvorių krovinių gabenimas turi būti ribojamas, nes jis labiau gadina kelius. Įstatymo tikslas yra ne tik sudaryti sąlygas kelio naudotojams gabenti krovinius, bet ir apsaugoti valstybinės bei vietinės reikšmės kelius nuo sugadinimų, sudaryti finansavimo šaltinius keliams remontuoti ir atstatyti, o tai yra svarbus visos visuomenės ir valstybės interesas. Tai, kad pažeidimu nebuvo sukeltos materialios pasekmės, taip pat nėra pakankamas pagrindas netaikyti pažeidėjui nuobaudos, nes, kaip teisingai nurodė Inspekcija, ATPK 145 str. 3 d. sudėtis yra formalioji ir atsakomybei kilti nėra būtinos pasekmės, tuo labiau, kad vienkartinis sunkiasvorio transporto pravažiavimas keliu ne visada gali sugadinti kelią, tačiau tai nereiškia, kad dėl to išnyksta pagrindas bausti. Nuolatinis, nevaldomas tokio transporto važiavimas daro ypač neigiamą poveikį kelių dangai, keliai yra gadinami, tampa sunkiai pravažiuojami, atsiranda dažnesnė remontų būtinybė, o dėl to – ir našta valstybės biudžetui. Pažymėtina ir tai, kad A. G. gabeno daugiagabaritį krovinį – medieną, todėl turėjo galimybę pakrauti mažesnį jos kiekį, kuris atitiktų bendrus leidžiamos masės reikalavimus.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad A. G. gabendamas krovinį su viršsvoriu, į kelio savininką nesikreipė nei dėl važiavimo tvarkos, nei dėl sutikimo, nei dėl leidimo išdavimo. Tai patvirtina, kad ne teisinio reguliavimo trūkumai, o krovinį gabenančio subjekto aplaidumas ir pareigų ignoravimas lėmė pažeidimo padarymą, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai pagrindu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas laikė susidariusią įstatymo taikymo spragą, nes ne ji nulėmė teisės pažeidimo padarymą. Nepritartina ir išvadai, kad A. G. iš esmės pripažino savo kaltę, nes tam prieštarauja ir apylinkės teismo nustatytos aplinkybės, kuriomis konstatuojama, jog A. G. nesutinka su 2013 m. rugsėjo 26 d. nutarimu, teigė, jog apkrovos buvo leistinos, nes turėjo būti taikoma leidžiama 2 t. paklaida, todėl viršsvorio nebuvo, o bendra automobilio masė susidarė ne dėl pervežamo krovinio. Be to, A. G. nesutiko su 2013-09-10 administraciniu nurodymu, kuriuo jam buvo paskirta tik 250 Lt bauda. Taigi, tokie A. G. paaiškinimai vertintini kritiškai ir negali būti laikomi tinkamu kaltės pripažinimu.

Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Vilniaus regiono departamento vyriausiosios specialistės A. G. 2013 m. rugsėjo 26 d. nutarimu A. gegužiui buvo paskirta 750 Lt bauda, kuri atitinka ATPK 145 str. 3 d. sankcijos vidurkį, byloje nėra duomenų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui sankcijos už padarytus pažeidimus ribose paskirta nuobauda būtų aiškiai neteisinga ar neproporcinga, neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų bei ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, todėl atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka jo padarytų pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas šios administracinės teisės pažeidimo bylos aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai neatsakingą ir nerūpestingą pažeidėjo elgesį, motyvuodamas, kad pažeidimą įtakojo susidariusi įstatymų taikymo spraga, vertino kaip pagrindą taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Kaip jau buvo konstatuota, byloje nustatytos aplinkybės nėra išimtinės, suteikiančios galimybę taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir nuobaudos neskirti, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad toks sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl skundžiama nutartis keistina, paliekant galioti 2013 m. rugsėjo 26 d. nutarimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.

Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartį pakeisti ir palikti galioti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Vilniaus regiono departamento vyriausiosios specialistės A. G. 2013 m. rugsėjo 26 d. nutarimą, kuriuo A. G. pripažintas padaręs administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 145 str. 3 d. ir jam paskirta 750 (septynių šimtų penkiasdešimties) litų bauda.

Nutartis įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.