Alytaus apylinkės teismo nutartis

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant pareiškėjui (skundą padavusiam asmeniui) A. G., jo atstovei, advokatei O. D., teismo posėdyje išnagrinėjusi A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Vilniaus regiono departamento 2013-09-26 nutarimo skirti nuobaudą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 176015 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. spalio 23 d. teisme gautas A. G. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Vilniaus regiono departamento vyriausiosios specialistės A. G. 2013 m. rugsėjo 26 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 176015 ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Iki šio įstatymo įsigaliojimo 2013-01-01 dienos pavesta šiuos papildomus reikalavimus nustatyti Susisiekimo ministerijai, kai sunkiasvorė transporto priemonė (iki 48 t.) važiuoja valstybinės reikšmes keliais, ir savivaldybėms - kai sunkiasvorė transporto priemonė važiuoja vietinės reikšmės keliais. Taip pat įstatymas nustatė sąlygą sumokėti atitinkamo dydžio mokestį už leidimą važiuoti sunkiasvore transporto priemone bei ja važiuoti tik su kelio savininku suderintais maršrutais arba kelio savininko nustatytais keliais ir kelio savininko nustatytomis sąlygomis. Tačiau iki šios dienos Valstybinė transporto inspekcija tokių leidimų neišduoda, kadangi Susisiekimo ministerija ir savivaldybės tokių papildomų reikalavimų nenustatė, taip pat nenustatė, maršrutų, konkrečių kelių ir važiavimo jais sąlygų.

Tai reiškia, kad LR kelių priežiūros ir plėtros programos fmansavimo įstatymo 2, 6 straipsnių bei 4 priedėlio pakeitimo ir papildymo įstatymas suteikė teisę vairuoti transporto priemonę iki 48 t. bendrosios masės, ir šios teisės įgyvendinimo tvarką nustatyti pavedė valstybės ir savivaldybės institucijoms, tačiau ta tvarka nebuvo nustatyta ne dėl jo kaltės.

Pažymi, jog nubaudimas negali būti pateisintas Susisiekimo ministro 2002-02-18 įsakymu Nr. 3-66, nes juo nustatyta leidžiama maksimali 40 t. transporto priemonės masė nuo 2013-01-01 neatitiko aukštesnės galios teisės norminiu aktu - cituotu įstatymu nustatytos leidžiamos maksimalios 48 t. transporto priemonės masės. Todėl nesant priimtų poįstatyminių teisės aktų ir nuo 2013-01-01 įsigaliojus teisei vairuoti transporto priemonę iki 48 t., šia teise 2013-09-10 teisėtai ir pagrįstai pasinaudojęs. Dėl to jo veikoje nėra jam inkriminuotos ATPK 145 str. 3 d. numatytos administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. G. savo reikalavimus palaikė ir papildomai nurodė, kad medieną krovė ir vežė pagal lenteles, apkrovos buvo leistinos, nė viena ašis apkrovos neviršijo, mano, kad kelio negadino. Paaiškino, kad viršsvoris galėjo gautis ir todėl, kad jo bakas buvo pilnas kuro. Paklaida, kiek žino, 2 t., tai leidžia transporto policija, vairuotoju dirba jau 17 m. Nustatytas leistinas tonažas kiekvienai ašiai, „Mersedec Benz“ vairuotas automobilis sveria 19.90 kg., o natūroj 20.100, priklauso nuo bake esančio kuro. Jei automobilis pilnas kuro, tai jo masė – 20.100, tuo metu ir buvo pilnas bakas, kadangi kalibravo sistemas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė advokatė O. D. atkreipė dėmesį, kad pasitvirtino tai, kad svarstyklės leidžia sverti krovinį iki 30 tūkst. kg. A. G. vairuojamo automobilio bendra krovinio masė nustatyta virš 40 tūkst. kg. Vien šiuo faktu remtis negali, sakydami, kad svarstyklės buvo nepritaikytos sverti, nes svėrė po vieną ašį, tačiau, vertinant įrodymus, kad bet kokios abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, mano, laikytina, kad atsižvelgiant į dokumentus, kad minėtos svarstyklės sveria krovinį iki tūkst. kg. ir turimas faktas, kad minėtas krovinys tikrai didesnio svorio – turėtų būti vertinama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, laikytina, kad svarstyklės nebuvo pritaikytos sverti tokio svorio masę. Jei teismas laikys, kad svarstyklės, sveriant po vieną ašį ir bendrą svorį sumuojant, taisyklėse nurodyta, kad paklaida tokiu atveju svėrimo 1 ašies gali būti iki 300 kg. Svertos 5 ašys, tai bendra suminė paklaida galėjo būti 1500 kg. Atsižvelgiant į tai, viršytas svoris buvo viršytas labai nežymiai. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vykdė įmonėje nustatytus normatyvus, nepasikrovė daugiau medienos, negu nustatyta įsakymu ir bendrasis svoris neturėjo viršyti leistinų dydžių. Atsitiko taip, kad mediena gal buvo drėgnesnė, nei numatyta ir kad svoris buvo nežymiai viršytas.

Atkreipia dėmesį, kad Įstatymo nuostatos iš esmės nereglamentuoja maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamos bendrosios masės. Minėtą sritį reglamentuoja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymas Nr. 3-66 ,,Dėl maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmemį leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamos bendrosios masės patvirtinimo“, įgyvendinantis 1996 m. liepos 25 d. Tarybos direktyvą 96/53/EB, nustatančią tam tikrų Bendrijoje naudojamų kelių transporto priemonių maksimalius leistinus matmenis vidaus ir tarptautinio vežimo sąlygomis bei maksimalią leistiną masę tarptautinio vežimo sąlygomis, ir 2002 m. vasario 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/7/EB, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 96/53/EB, nustatančią tam tikrų Bendrijoje naudojamų kelių transporto priemonių maksimalius leistinus matmenis vidaus ir tarptautinio vežimo sąlygomis bei maksimalią leistiną masę tarptautinio vežimo sąlygomis. Įstatymo 4 priedėlio nuostatos, kuriomis savo skundą grindžia pareiškėjas reglamentuoja tik mokesčio už naudojimąsi keliais mokėjimą. Tai yra minėta nuostata nustato, kad valstybinės reikšmės keliais važiuojančioms transporto priemonėms (jų junginiams), kurių ašies (ašių) apkrova neviršija leidžiamos apkrovos, o jų bendroji masė viršija leidžiamą bendrąją masę ir yra ne didesnė kaip 48 t, taikomi tik minėto priedėlio šiame skyriuje nustatyti tarifai. Tačiau jokiais būdais tai nereiškia, kaip teigia pareiškėjas, kad valstybinės reikšmės keliais galima važiuoti transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių ašies (ašių) apkrova neviršija leidžiamos apkrovos, o jų bendroji masė yra ne didesnė kaip 48 t ir neturėti jokių Lietuvos Respublikos kelių įstatyme numatytų leidimų bei nederinti tokių važiavimų ir maršrutų bei važiavimo sąlygų su kelio savininku.

Teismo posėdžio metu administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos - Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovė R. R. prašė skundo netenkinti ir nurodė, kad A. G. buvo nubaustas teisėtai ir pagrįstai.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju V. A., nurodė, kad dirba Valkininkų urėdijoje, prekybos vadybininku, taip pat vadovauja vairuotojams ir taipogi yra vairuotojas. Nurodo, kad yra išleistas urėdo įsakymas, kuria patvirtinta tūrio (svorio) lentelė. Kai nėra svarstyklių, vairuotojai vadovaujasi ir kubatūrą nustatinėja pagal tūrio lentelę. Mano, kad A. G. neviršijo tūrio, jo pareiga prižiūrėti, kad viršsvorio nebūtų. Yra tūrio lentelėj nurodytos skirtingos medienos, jos turi skirtingą svorį, miške matuodamas gali padaryti paklaidą. Alytuje matuoja nepriklausomi matuotojai, tarkim „Storensa“, ten ir nustato kubatūrą, šiuo atveju ši vežta mediena buvo matuota ertmetriais. Medieną nuvežus, ją matuoja nepriklausomi matuotojai, ten medieną ir parduoda. Šiuo atveju medienos kiekis užfiksuotas medienos priėmimo akte. Jis vežė mažiau nei pusę mašinos, todėl negalėjo būti perviršio, kodėl sveriant rodė tokį svorį – pasakyti negali. Liudytojas paaiškino, kad ašių svoris nebuvo viršytas. Sveriant kelių transporto priemonę yra galima paklaida iki 2 t. Liudytojas paaiškino, kad įmonė moka už kelius, urėdija už metus išsipirkusi leidimą važiuoti, leidimą turi kiekviena mašina. Kodėl baudžiami už važiavimą be leidimo – nesuprata. Liudytojas nurodė, kad jam nežinoma, kokių reikia leidimų, jog transporto priemonė galėtų važiuoti ir viršijus 40 tonų. Kiekvienas vairuotojas žino, kiek gali vežti – tiek jie ir veža. Pagal tūrio lenteles, kuriomis vairuotojai vadovaujasi, svorio neviršijo. Liudytojas paaiškino, kad jų praktikoj nebuvo tokių dalykų, kad būtų išduodamas koks papildomas leidimas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Nustatyta, kad A. G. 2013-09-10 keliu Verseka – Alytus vežė medieną, neturėdamas leidimo vairavo transporto priemonę, kurios bendra su kroviniu masė – buvo 42 100 kg.

A. G. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir jis buvo nubaustas už pažeidimo, numatyto LR ATPK 145 straipsnio 3 dalyje, padarymą. Atsakomybę pagal minėtą straipsnį užtraukia važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą ir (ar) leidžiamą bendrą svorį, taip pat važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus.

A. G. inkriminuoto pažeidimo sudėtis yra blanketinė, nes nukreipia į poįstatyminius teisės aktus, nustatančius leidžiamas transporto priemonės su kroviniu ar be kroviniu apkrovas. Nuobaudą paskyrusi institucija savo poziciją grindžia Susisiekimo ministro 2002-02-18 įsakymu Nr. 3-66 „Dėl maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamos bendrosios masės patvirtinimo“, kuriame buvo nustatyta maksimaliai leidžiama transporto priemonių bendrosios masės 40 t apkrova. Teismas su šia pozicija sutinka tik iš dalies ir sprendžia, kad vien šio poįstatyminio teisės akto nagrinėjamam ginčui spręsti nepakanka, nes būtinas teisės normų kompleksinis taikymas, atsižvelgiant į į teisės norminių aktų hierarchiją. LR Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 2, 6 straipsnių bei 4 priedėlio pakeitimo ir papildymo įstatyme numatyta, kad transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių ašies (ašių) apkrova viršija leidžiamą apkrovą, nustatytą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu, sumokėjus atitinkamo dydžio mokestį leidžiama važiuoti tik su kelio savininku suderintais maršrutais arba kelio savininko nustatytais keliais ir kelio savininko nustatytomis sąlygomis. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002-02-18 įsakymu nustatyta maksimaliai leidžiama 40 tonų ašies (ašių) apkrova transporto priemonių bendrosioms masėms. Nagrinėjamu atveju masė viršijo 40 t, tačiau neviršijo 48 t, todėl sutinkama su tuo, kad tokiu atveju turėtų būti taikomas palankesnis asmeniui teisinis reglamentavimas, t. y. pripažįstama, kad asmuo, esant įstatymu įtvirtintai teisei gabenti krovinį, kai bendra masė viršija Susisiekimo ministro įsakymu nustatytą bendrą masę, tokia teise gali pasinaudoti. Palankesnį asmeniui reglamentavimą įtvirtinantis įstatymas įsigaliojo nuo 2013-01-01. Tačiau pažymėtina tai, kad minėtas įstatymas galioja visa apimtimi, yra vientisas teisės aktas, todėl asmuo, norėdamas pasinaudoti jam palankesniu teisiniu reglamentavimu, negali tokia teise naudotis nevykdydamas tame pačiame įstatyme numatytų pareigų (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. ATP-854-498/2013, Nr. ATP-1115-628/2013). A. G. savo skunde konstatuodamas, kad jis turėjo teisę viršyti Susisiekimo ministro įsakymu nustatytą bendrą masę - 40 kg neįvertino to, kad minėta teisė yra objektinė ir tam, kad objektinė, įstatyme įtvirtinta teisė, taptų subjektine teise, asmuo, norėdamas tokia teise pasinaudoti, privalo prisiimti ir su tokios teisės įgyvendinimu susijusias pareigas, įpareigojimus. Šiuo atveju, kaip teisingai pažymėjo ir Valstybinė kelių transporto inspekcija prie susisiekimo ministerijos savo atsiliepime į skundą, kad pareiškėjas norėdamas tokia teise pasinaudoti, savo maršrutą ir kitas su vežimu susijusias sąlygas suderinti su kelio savininku, t. y. gauti kelio savininko sutikimą ar leidimą važiuoti tam tikru keliu. Pareigą turėti leidimą, be kita ko, numato ir Lietuvos Respublikos kelių įstatymas, kurio 20 straipsnyje įtvirtinta, kad transporto priemonių ar transporto priemonių junginių, kurių masė su kroviniu ar be jo viršija Susisiekimo ministerijos nustatytus dydžius, vairuotojai privalo su savimi turėti Susisiekimo ministerijos ar savivaldybių nustatyta tvarka išduotą leidimą. Iš bylos matyti, kad A. G., gabendamas krovinį su viršsvoriu, į kelio savininką nesikreipė nei dėl važiavimo tvarkos, nei dėl sutikimo nei dėl leidimo išdavimo. Įvertinant tai, kad tam tikrą sritį reglamentuojantys įstatymai taikomi visa apimtimi ir negalima tokia teisinė situacija, kai palankios įstatyminės normos yra taikomos, o nepalankios ar konkrečius įpareigojimus nustatančios – ignoruojamos, pripažįstama, jog A. G. padarė formaliai LR ATPK 145 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymius atitinkančią veiką, todėl turi būti sprendžiamas jo administracinės atsakomybės klausimas.

Sprendžiant A. G. administracinės atsakomybės klausimą atsižvelgtina į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytas pažeidimas savo pobūdžiu nėra pavojingas visuomenei ar valstybės saugomiems interesams, šiuo pažeidimu žala padaryta nebuvo, sunkios pasekmės nekilo, dėl padaryto pažeidimo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę iš esmės pripažino ir nurodė, kad atsitiko taip, kad tą dieną vežant medieną, ji gal buvo drėgnesnė, nei numatyta ir kad automobilis buvo pilnas kuro, todėl svoris buvo nežymiai viršytas (2,1 t.). Vairuotojas nurodęs, kad nesant galimybės krovinį pasverti, vadovaujasi ir kubatūrą nustatinėja pagal tūrio lentelę (2013 m. VĮ Valkininkų miškų urėdijos miškų urėdo 2013-02-11 įsakymas Nr.VI-26) (b. l. 27,28), minėtu atveju buvo įsitikinęs, kad neviršija maksimaliai leistino svorio. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsižvelgiant į konstitucinį proporcingumo principą bei į susidariusią įstatymo taikymo spragą, laikytina, kad yra pagrindas taikyti LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir pripažinus A. G. kaltu padarius LR ATPK 145 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, administracinės nuobaudos jam neskirti. Šiuo pagrindu Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Vilniaus regiono departamento vyriausiosios specialistės A. G. 2013 m. rugsėjo 26 d. priimtas nutarimas keistinas.

Teismas mano, kad šiuo atveju LR ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti ir nepaskyrus administracinės nuobaudos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo A. G. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Vilniaus regiono departamento vyriausiosios specialistės A. G. 2013 m. rugsėjo 26 d. priimtą nutarimą Nr. 176015 , kuriuo A. G. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 145 str. 3 d. ir administracinės nuobaudos jam neskirti.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.